Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-31959-475/2017 ir ieškovo V. J. pareiškimu dėl visų Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduota Kauno apylinkės teismo civilinė byla, kurioje reiškiamas nušalinimas visiems Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjams.

Nušalinimo pareiškime nurodyta, kad tiek Kauno apylinkės teismas, tiek Kauno apygardos teismas yra šalys byloje, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl visų šių teismų teisėjų nešališkumo. Be to, šiuose teismuose yra sistemingai išreiškiamas nepalankus požiūris į ieškovą.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis reglamentuoja, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nušalinti visus Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjus teigdamas, jog kyla pagrįstų abejonių dėl šių teismų teisėjų šališkumo, nes minėti teismai yra šalys byloje, be to, jie nepalankiai ir sistemingai yra nusiteikę prieš ieškovą.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog net ir tais atvejais, kai atsakovu ir/arba trečiuoju asmeniu byloje yra nurodomas teisėjas (teismas), nusišalinimo (nušalinimo) klausimas neturėtų būti sprendžiamas formaliai, bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui institutas negali tapti priežastimi, jog neliks teismo, galinčio nagrinėti bylą. Kiekvienu atveju turi būti vertinama, ar konkretus teisėjas nebus suinteresuotas jam paskirtos nagrinėti bylos, kurioje dalyvaujantis asmuo yra pareiškęs ieškinį dėl šio teisėjo veiksmų, baigtimi. Iš esmės konkrečios bylos, kurioje prašoma atlyginti žalą, negali nagrinėti tas teisėjas, kurio veiksmais galimai padarytą žalą prašoma atlyginti. Tačiau savaime vien dėl šios aplinkybės abejoti visų kitų atitinkamo teismo teisėjų šališkumu ir bylą perduoti kitam teismui pagrindo nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-105-943/2017).

Pažymėtina, jog tam, kad būtų nušalinti visi apylinkės teismo ir apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitos apygardos veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti deklaratyvius teiginius dėl galimo teisėjų šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus apylinkės teismo ir apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu. Iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad visi Kauno apylinkės teismo ir/ar Kauno apygardos teismo teisėjai elgiasi šališkai pareiškėjo atžvilgiu ar yra suinteresuoti bylos baigtimi, netinkamai atlieka procesinius veiksmus, kurie objektyviam stebėtojui leistų manyti, jog byla negalės būti nešališkai išnagrinėta. Be to, dalis ieškovo nurodomų argumentų yra procesinio pobūdžio, t. y. susiję su priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, kurie sprendžiant nušalinimo klausimą nereikšmingi. Taigi, pareiškėjas nenurodė aplinkybių, keliančių abejonių dėl teisėjų šališkumo ir sudarančių pagrindą nušalinti teisėją ar juo labiau visą Kauno apylinkės teismą ir Kauno apygardos teismą nuo nagrinėjamos bylos.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2-31959-475/2017 gali būti išnagrinėta Kauno apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi ir 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

ieškovo V. J. nušalinimo pareiškimo ir prašymo perduoti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui, veikiančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, netenkinti.