Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė E. M. ir AB SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė E. M. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510–513 ir 613 straipsniuose numatytais reikalavimais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, 2019 m. kovo 5 d. patvarkymu Nr. S3i-14817 atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą, nustačiusi, jog skundas nėra pagrįstas bei pareiškėjo skundą ir vykdomąją bylą perdavė teismui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vykdomajam procesui išimtinai vadovauja antstolis (CPK 585 straipsnis), jis sprendžia kokius konkrečiai veiksmus vykdomojoje byloje reikia atlikti.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, tai yra kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolė E. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0009/12/04147, užvestą pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. išduotą nutartį Nr. 2-435-304/2012, dėl įkeisto turto priverstinio pardavimo iš varžytynių, išieškant iš skolininko V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 98 473,66 Eur skolos, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas išieškotojo AB SEB banko, j. a. k. 112021238, naudai.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis negavo raginimo įvykdyti sprendimą. CPK 655 straipsnis numato, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (1 dalis). Skolininkas įvykdyti sprendimą raginamas vykdomąjį dokumentą pateikus vykdyti pirmą kartą, išskyrus CPK 661 straipsnyje numatytus atvejus (2 dalis). Vykdant tą patį vykdomąjį dokumentą, raginimas skolininkui pateikiamas tik vieną kartą, išskyrus atvejus, kai vykdomasis dokumentas buvo grąžintas išieškotojui jo paties prašymu (CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir vėl pateiktas vykdyti (3 dalis). Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju antstolė E. M. privalėjo išsiųsti pareiškėjui raginimą įvykdyti sprendimą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 punktas). Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą buvo parengtas, išsiųstas pareiškėjui (skolininkui) ir 2012 m. gruodžio 1 d. asmeniškai įteiktas pareiškėjui (vykdomosios bylos I tomas, b. l. 10–12, 16).

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nebuvo pranešta apie kreditoriaus reikalavimą tęsti vykdymo veiksmus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.193 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jeigu iš įkeisto turto netenkinamas visas kreditoriaus reikalavimas, antstolis be papildomų procedūrų to paties vykdomojo dokumento pagrindu toliau tęsia išieškojimą iš kito skolininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500-421/2015).

Antstolė realizavusi įkeistą turtą, tęsdama vykdymo veiksmus, neišsiuntusi pakartotinai skolininkui raginimo įvykdyti sprendimą ir neatlikdama papildomų procedūrų, antstolė teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl nėra pagrindo pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais.

Teismas, atsižvelgdamas nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje antstolė tinkamai taikė teisės aktus dėl išieškojimo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Be to, pareiškėjas skunde nurodo, kad nori skolą mokėti gera valia, todėl pareiškėjui išaiškintina, kad jis turi teisę vykdymo procese sudaryti taikos sutartį su išieškotoju (CPK 643 straipsnio 7 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510–513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų atmesti.

Pareiškėjui V. D, išaiškinti, jog jis turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl priteistos skolos mokėjimo dalimis.

Įsiteisėjus nutarčiai, vykdomąją bylą Nr. 0009/12/04147 grąžinti antstolei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.