Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2. Kaltinamasis G. B. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2019-12-25 16.00 val. švęsti Kalėdų nuėjo pas pažįstamą G. G., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Namuose buvo G. G. žmona, vėliau atėjo nukentėjusysis T. Č. ir jo draugė. Visi šventė, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 23.00 valandą pasijuto apgirtęs ir nusprendė eiti namo. Pradžioje buvo iškviestas taksi automobilis, tačiau nusprendė juo nevažiuoti ir namo eiti pėsčiomis, nes neturėjo pinigų. Jį pasisiūlė palydėti T. Č.. Viena koja šlubavo, nes reikia operuoti kairiojo kelio meniską. Nukentėjusysis ji lydėjo namo dėl kojos ir iš draugiškumo. Abu perėjo (duomenys neskelbtini) gatvę, toliau ėjo link bėgių, kur virš jų yra pėsčiųjų takas. Šioje vietoje tarp jų įvyko konfliktas, tačiau dėl ko jis įvyko ir kas kam pirmas sudavė smūgius nepamena. Prisimena, kad nukentėjusysis sudavė į galvą, jis atsidūrė ant žemės ir prarado sąmonę. Smūgį pajuto, tačiau sudavimo fakto nematė. Kas vyko toliau nepamena. Kitą dieną per pietus pradėjo viską prisiminti. Nepamena, kad dūrė nukentėjusiajam. Darbinį peilį visada nešiojosi striukės kišenėje. Tuo metu dirbo restorane „(duomenys neskelbtini)“, o peilis buvo reikalingas atidarant dėžės apvyniotas celofanu. Peilį įvykio metu turėjo su savimi, po įvykio jo neberado. Pateiktas peilis panašus į turėtą. Negali patvirtinti, kad parodytas peilis yra jo turėtas peilis. Nors nukentėjusysis sako, kad tuo peiliu jam dūrė, tačiau nepamena ar galėjau durti. Nukentėjusysis kaklą galėjo visaip susižaloti, jis gali turėti tikslą apkalbėti, nes jį taip suspardė, kad pats išsigando. Šio įvykio metu jam sužalota galva, rado galvoje penkis gumbus, prie ausies išbėgusios kraujo, skaudėjo šonkaulių srityje. Dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į gydymo įstaigą. Jam būna atminties sutrikimų. (duomenys neskelbtini) metais buvo patyręs galvos traumą, kai pateko į avariją, dalis kaukolės buvo pašalinta. Šonkauliai praeityje taip pat buvo lūžę, kai darbovietėje suvažinėjo automobilis. Tada sulaužė tris šonkaulius, toje pačioje vietoje, kaip nutiko po T. Č. sužalojimų. Po įvykio praėjus mėnesiui davė parodymus. Apklausos protokole gal teisingai užfiksuota, kad peilis buvo kišenėje ir peiliu norėjo tik pagąsdinti. Neprisimena nurodytos aplinkybės, kad gindamasis galėjo peiliu pataikyti T. Č. į kaklą. Jo parodymus galėjo netiksliai ar neteisingai užfiksuoti apklausas atlikusi pareigūnė. Šioje byloje pareikštų nukentėjusiojo T. Č. ir civilinio ieškovo – Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštų civilinių ieškinių nepripažįsta.

3. Nukentėjusysis T. Č. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019-12- 25 apie 16.40 val. kartu su drauge M. V. atėjo pas draugą G. G. į jo namus adresu (duomenys neskelbtini). Bute buvo J. G. ir kaltinamasis G. B.. Vartojo alkoholinius gėrimus ir šventė Kalėdas. Apie 23.00 valandą G. B. buvo stipriai išgėręs ruošėsi namo, draugė ir Giedriaus žmona net padėjo jam apsirengti. Kadangi G. B. skaudėjo koją ir jis buvo neblaivus, G. G. paprašė jį palydėti. G. G. bute G. B. agresijos nerodė. G. G. iškvietė taksi, tačiau G. B. atsisakė lipti į taksi automobilį. Pradėjo neadekvačiai elgtis, perbėgo į kitą (duomenys neskelbtini) gatvės pusę ir jau bėgo link (duomenys neskelbtini) bėgių. Pamatęs, kad atvyksta traukinys, pasivijo ir sulaikė G. B. už peties, pasisiūlė jį iki pat namų palydėti pėsčiomis. Einant G. B. prilaikė už peties, su juo elgiausi pagarbiai, nesigrūmė ir nestumdė. Ėjome šalia vienas kito. Kartu ėjo iki laiptelių, kurie veda į tilto viršų per (duomenys neskelbtini) bėgius. Žengiant ant laiptų jis ėjo priekyje, o G. B. už jo, tada pajuto skausmą kaklo srityje. Smūgio peiliu nematė, tik pajuto skausmą, pamatė kraują ir peilį ant žemės. Po to G. B. rusiškai keikėsi ir pasakė „aš tave papjausiu“. Išsigandęs garsinimų G. B. du kartus ranka trenkė į veidą, vieną su kaire ranka, kita su dešine. Po smūgių jis atbulas krito atgal ir nesikėlė. Paskambinęs G. G. paprašė, kad atbėgtų į pagalbą, nes G. B. sužalojo peiliu ir kraujuoja iš kaklo. G. G. atbėgo su vaistinėle, sutvarkė žaizdą ir iškvietė greitąją. Su GMP ekipažu nuvyko į Šiaulių ligoninę. G. G. nuėjo iki G. B.. Ligoninėje nenorėjo kviesti policijos, tikėjosi išsiaiškinti taikiai ir nenorėjau ne malonumų draugams, todėl nutarė pameluoti, kad susižalojo kaklą į butelio šukę. Medikai apžiūrėję ir susiuvę žaizdą, išleido gytis ambulatoriškai. Gydytoja paminėjo, kad jam labai pasisekė, nes kaklo įdūrimo vietoje iki miego arterijos buvo likę labai nedaug, o išgelbėjo storas riebalų sluoksnis. Po ligoninės grįžo atgal pas G. G. ir pratęsė šventę. Vėliau G. G. pasakojo, jog rado toje pačioje vietoje G. B. gulintį ant žemės, po to jį palydėjo iki namų ir paliko laiptinėje, nes nesugebėjo atsirakinti durų. G. G. įvykio vietoje rado ir parnešė namo G. B. peilį, kuriuo buvo sužalotas jo kaklas. Peilį pamatė jau nuplautą, jis atlenkiamas, trumpa geležte, rankena raštuota. Peilis po įvykio liko pas G. G., tai tas pats peilis, kuris yra prie bylos ir pateiktas apžiūrėti posėdžio metu. Tvirtina, kad įvykio metu G. B. sudavė tik du smūgius, jo gulinčio nespardė ir šonkaulių sužaloti negalėjo. Po kelių dienų skambino G. B. ir pasiūlė susitikti, tačiau jis atsisakė. Tada nuvyko į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą dėl sužalojimo. Pareiškė prašymą pakeisti kaltinimą iš lengvo kūno sužalojimo į pasikėsinimą nužudyti, nes sužalotas buvo peiliu į kaklą, jam grasino nužudymu, nuo sužalojimo į kaklą nedaug trūko iki miego arterijos pažeidimo. Jam padaryta turtinė 175 eurai ir 30000 eurų neturtinė. Patyrė turtinę žalą, nes krauju buvo sukruvinti rūbai, batai ir piniginė. Po įvykio, grįžus iš ligoninės dar veikė nuskausminamieji, kitą dieną pusę dienos gulėjo lovoje, po septynių dienų ištraukė siūlus iš žaizdos. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad tamsiu paros metu jaučiu baimę, negali eiti, jei eina kažkas iš paskos, sapnuojasi košmarai. Patyriau stiprius išgyvenimus. Liko randas, jo naikinimas kainuoja 1500 eurų.

4. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad T. Č. parodė, kad Nr.4 nuotraukoje esantis žmogų atpažįsta, kaip asmenį, kuris jį sužalojo. Pažįsta asmenį iš bendrų veido bruožų, ir tai yra G. B. (t. 1, b. l. 33-40).

5. Liudytojas G. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019 metų gruodžio 25 dieną švęsti Kalėdų pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas G. B., kiek vėliau draugas T. Č. su savo drauge M. V.. Sėdėjo ir šiek tiek vartojo alkoholio. Vienu metu nusprendė, kad G. B. laikas namo, nes jis atrodė stipriai išgėrę. Paskambinęs iškvietė taksi automobilį. Kartu su G. B. į lauką prie taksi automobilio išėjo T. Č., kuris pasisiūlė jį palydėti. Praėjus pusvalandžiui į savo mobiliojo ryšio telefoną sulaukė skambučio iš draugo T. Č., kuris pasakė, jog G. B. peiliu sužalojo kaklą ir paprašė ateiti su vaistinė. Nedelsdamas išėjo iš namų ir einant (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) stoties, prie (duomenys neskelbtini) namo gatvėje sutiko draugą T. Č.. Susitikęs jį pamatė, kad jam sužalotas kaklas ir kruvinos rankos. T. Č. perdavė sulankstomą peilį ir pasakė, kad čia tas peilis iš kurio į jį metė G. B.. T. Č. aptvarstė kaklą ir kartu būdami laukė med. pagalbos. Atvykę medikai T. Č. išsivežė į ligoninės priėmimo skyrių. Jis nuėjo link (duomenys neskelbtini) stoties ieškoti G. B.. Atėjęs į (duomenys neskelbtini) stotį, užlipo ant pėsčiųjų tilto ir eidamas tiltu, apačioje arčiau bėgių pamatė ant plytelių grindinio gulintį G. B.. Priėjęs padėjo jam atsistoti, apsikabino jį ir ėjo link aikštelės. G. B. nebuvo sumuštas, nepastebėjo ant veido kraujo žymių, kraujosruvų ar patinimų. Sėdo į taksi automobilį ir vyko pas jį į (duomenys neskelbtini) gatvę. G. B. palydėjo iki laiptinės ir ten paliko, nes jis nerado raktų ir nei vieni kaimynai neatidarė durų. Peilį padavė T. Č., kai jį bintavo. Po to peilį parsinešė į namus, nuplovė kraują ir išmetė į šiukšlių dėžę, po to ištraukė ir padėjo ant šaldytuvo. Vėliau peilį pateikė pareigūnams. Iš ligoninės T. Č. grįžo pas jį ir toliau šventė. Jis pasakojo, kad G. B. nelipo į taksi automobilį ir nutarė eiti namo. T. Č. jį lydėjo palei geležinkelį, jis ėjo priekyje, o G. B. gale. T. Č. pajuto smūgį į kaltą, iš jo pasakojimo suprato, kad į jį metė peilį. T. Č. aiškino, kad sudavė smūgius ir paguldė G. B. ant žemės. Po įvykio T. Č. kvietė G. B. pasikalbėti, tačiau nežino kaip viskas vystėsi toliau.

6. Liudytoja L. Č. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba tyrėja ir atliko įtariamojo G. B. apklausas (1 t., b. l. 112 – 115; 136 – 138). G. B. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 140 str. dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiajam. G. B. apklausos buvo detalios, jis pas viską papasakojo, apklausos protokolus perskaitė ir pasirašė. Aplinkybes apie savo atliktus veiksmus nurodė pats įtariamasis, nuo savęs tikrai nieko nepridėjo ir nedarė jokios neteisėtos įtakos apklausiamajam. Pats G. B. nurodė apie veiksmus su peiliu, kad smogė kartą į kaklo sritį nukentėjusiajam.

7. Specialistas L. J. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad pateikė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl T. Č. padarytų sužalojimų. T. Č. buvo apžiūrėtas 2019-12-31, praėjus šešioms dienoms po įvykio, jo kaklo kairėje pusėje buvo rasta bebaigianti sugyti žaizda. Sužalojimas traktuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, be komplikacijų. Sužalojimas galėjo būti padarytas pjaunančių savybių turinčiu daiktu, tai galėtų būti tiek peilis, nurodytas užduotyje, tiek stiklo šukė. Toje vietoje, kurioje padarytas sužalojimas T. Č., gyvybei svarbios kraujagyslės yra netoli, kelių centimetrų atstumu. Jei būtų buvę pažeistos šios kraujagyslės, tai būtų traktuojama kaip sunkus sveikatos sužalojimas. Negali atsakyti ar sužalojimas padarytas metant sužalojimo įrankį, ar duriant. Medicininiuose dokumentuose pažymėta, kad žaizdoje buvo rasta svetimkūnių, tačiau jie neaprašyti. Į žaizdą svetimkūniai galėjo patekti nuo rankos, jei ja buvo užspausta žaizda, nes ranka galėjo būti nešvari. Specialistas apžiūrėjęs nukentėjusįjį T. Č. vietoje posėdžio metu nurodė, kad sužalojimų vietoje yra likęs randas. Nuo sužalojimo vietos iki kraujagyslės yra iki centimetro gylis. Pagal žaizdos pobūdį ir likusį randą nustatyti smūgio krypties negali. Iš patirties gali atsakyti, kad tokia žaizda galėjo būti padaryta metant arba pjaunant, nes žaizda negili, paviršinė.

8. 2020-01-22 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. Č. nustatyta kaklo kairės pusės pjautinę žaizda. Sužalojimas galėjo būti padarytas netrukus iki apžiūrios gydymo įstaigoje -2019-12-25 23.57 val. Sužalojimas galėjo būti padarytas pjaunančių savybių daiktu tiek tiesioginiu trauminiu paveikiu, tiek griuviminės traukos metu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. T. Č. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1., b. l. 45).

9. Iš 2019-12-28 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini). Prie perono yra pėsčiųjų tiltas per bėgius. Prie pėsčiųjų tilto laiptų pirmos pakopos yra įvykio vietą, kurioje buvo sužalotas T. Č. (t. 1, b. l. 59-66).

10. Iš 2020-01-02 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas G. G. pateikė sulankstomą juodos spalvos peilį (t. 1, b. l.67).

11. Iš 2020-01-03 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas liudytojo G. G. pateiktas juodas lenktinis peilis. Peilis juodos spalvos, metalinis su atsilenkiančia geležte. Bendras peilio ilgis 20,2 cm., sulenkus 11,7 cm., geležtės ilgis 8,5 cm. Ašmenų viršūnėje matyti užlenktas smaigalys (t. 1, b. l. 70-74).

12. 2020-01-27 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. B. kūne sužalojimų atitinkančių įvykio aplinkybes nurodytu laikotarpiu (2019-12-25) nenustatyta. Ūminiame periode po 2019-12-25 įvykio G. B. nusiskundimų nepareiškė, į gydymo įstaigas nesikreipė. Gautuose medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad potrauminiais galvos skausmais, galvos svaigimu skundžiasi nuo 2000 metų dėl trauminės galvos smegenų ligos vėlyvo periodo, pirminės arterinės hipertenzijos, lėtinės išėminės smegenų ligos, potrauminės vaskulinės encefalopatijos, krūtinės dešinės pusės skausmai vargina nuo 2017-10-12 po patirtos krūtinės traumos, sukėlusios šonkaulių lūžius, kurie diagnozuoti 2017-10-12 ir 2020-01-03 rengenogramuose. ( t. 1, b. l. 130-131).

13. 2020-08-26 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. B. 2020-01-13 darytoje rentgenogramoje Nr. (duomenys neskelbtini) diagnozuotas dešinės pusės X šonkaulio senas lūžimas padarytas seniau negu 2019-12-15, neatitinka įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (t. 2, b. l. 122-126).

18. Kaltinamojo G. B. teisme duoti parodymai, kad jis nesužalojo peiliu nukentėjusiojo, paneigti nukentėjusiojo T. Č. parodymais. Nukentėjusysis T. Č. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 55-58) analogiškai parodė, kad pas G. G. šventė Kalėdas ir iš jo namu prieš vidurnaktį lydėjo neblaivų G. B. namo. Išėjus į lauką G. B. pradėjo neadekvačiai elgtis, atsisakė lipti į taksi automobilį, perbėgo į kitą (duomenys neskelbtini) gatvės pusę ir jau bėgo link (duomenys neskelbtini) bėgių. Pasivijo ir jį iki namų norėjo lydėjo pėsčiomis. Kartu ėjo iki laiptelių, kurie veda į tilto viršų per (duomenys neskelbtini) bėgius. Žengiant ant laiptų jis buvo priekyje, o G. B. už jo, tada pajuto skausmą kaklo srityje ir kraujavimą. Atsisukęs ant žemės pamatė peilį, o G. B. tuo metu rusiškai keikėsi ir grasino papjauti. G. B. du kartus ranka trenkė į veidą, kuris po smūgių atbulas krito atgal ir nesikėlė. Paskambinęs G. G. paprašė, kad atbėgtų į pagalbą, nes G. B. peiliu sužalojo kaklą ir paprašė ateiti su vaistinė. Peilis liko įvykio vietoje. Nukentėjusiojo T. Č. nurodytos aplinkybės atitinka liudytojo G. G. parodymus, Liudytojas G. G. teisme parodė, kad iš jo namų draugas T. Č. lydėjo neblaivų G. B.. Neužilgo paskambinęs T. Č. pasakė, jog G. B. peiliu sužalojo kaklą ir paprašė ateiti su vaistinė. Nedelsdamas išėjo iš namų ir einant (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) stoties sutiko draugą T. Č.. T. Č. perdavė sulankstomą peilį ir pasakė, kad čia tas peilis iš kurio į jį metė G. B.. T. Č. išsivežus į ligoninės priėmimo skyrių nuėjo link (duomenys neskelbtini) stoties ieškoti G. B.. G. B. rado gulintį, padėjo jam atsistoti ir įsodinęs į taksi automobilį palydėjo iki namų. G. B. nebuvo sumuštas, nepastebėjo ant veido kraujo žymių, kraujosruvų ar patinimų. Grįžęs iš ligoninės T. Č. pasakojo, kad G. B. nelipo į taksi automobilį, jį lydėjo palei geležinkelį. T. Č. pajuto smūgį į kaklą, iš jo pasakojimo suprato, kad į jį metė peilį. T. Č. aiškino, kad sudavė smūgius ir paguldė G. B. ant žemės. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo T. Č. ir liudytojo G. G. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, nes jie nuoseklūs ir atitinka ir kitus bylos duomenis. Tai, kad jų parodymuose yra kai kurie nežymūs neatitikimai (t. y. apie peilio, kurio buvo sužalotas nukentėjusysis, paėmimo iš įvykio vietos), teismo nuomone, neturi esminės reikšmės įrodymų visumos vertinimui. Nukentėjusiojo T. Č. parodymais, kurios patvirtina liudytojo G. G. parodymai ir kiti bylos duomenys, nustatyta, kad nukentėjusysis T. Č. ir kaltinamasis G. B. pas G. G. šventė Kalėdas ir iš jo namų prieš vidurnaktį T. Č. lydėjo neblaivų G. B. namo, o konfliktas kilo dėl neblaivumo kilusios kaltinamojo G. B. reakcijos į nukentėjusiojo norą parvesti jį namo, kaltinamajam, nesant jokios priežasties, peiliu sužalojus kaklą nukentėjusiajam T. Č..

19. Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. B. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nenuoseklūs. Pirmoje įtariamojo apklausoje G. B. parodė, kad nepamena ar dūrė nukentėjusiajam. Gali būti, kad T. Č. pasakė kažko negražaus, po ko, du kartus spyrė jam (G. B.) į galvos sritį. Išsitraukė peilį, kuriuo norėjo pagąsdinti, kad nukentėjusysis atstotų ir daugiau nebemuštų. Po smūgių gindamasis dūrė T. Č. peiliu į kaklą. Po to T. Č. dar kartą spyrė į galvą, jis nukrito ant žemės ir prarado sąmonę (b .l. 112-113). Vėliau ikiteisminio tyrimo metu G. B. parodė, kad nuo T. Č. gynėsi ir galėjo jį sužaloti peiliu. T. Č. sudavė smūgius, tačiau kur tiksliai pasakyti negali, gal į galvą ar šonkaulius. Kas pirmas pradėjo konfliktą neprisimena, nes buvo stipriai neblaivus (b. l. 135). Teisme kaltinamasis G. B. parodė, kad tarp jo ir T. Č. įvyko konfliktas, tačiau dėl ko jis įvyko ir kas kam pirmas sudavė smūgius nepamena. Prisimena, kad nukentėjusysis sudavė jam į galvą, jis atsidūrė ant žemės ir prarado sąmonę. Nepamena, kad dūrė nukentėjusiajam, nors įvykio metu turėjo peilį. Šio įvykio metu jam buvo sužalota galva ir dar kartą sulaužyti šonkauliai. Nors kaltinamasis G. B. teisme nurodė, jog parodymus ikiteisminio tyrimo metu netiksliai ar neteisingai užfiksavo apklausas atlikusi pareigūnė, tačiau šie jo parodymai paneigti policijos pareigūnės L. Č. parodymais, kuri patvirtino, kad atliekant ikiteisminį tyrimą įtariamojo G. B. parodymų neįtakojo ir apklausos protokoluose užfiksuotas aplinkybes surašė iš įtariamojo žodžiu. Netikėti šios liudytojos parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi įtariamojo protokoluose užfiksuotos aplinkybės atitinka byloje apklausų metų nurodytoms aplinkybes ir kitiems surinktiems duomenims, ji yra policijos pareigūnė, kuriai keliami didesni moralės reikalavimai nei įprastam žmogui, o parodymus davė būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad būtų suinteresuota bylos baigtimi. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu G. B. du kartus buvo apklaustas įtariamuoju, nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl teismas kaltinamojo parodymais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja nukentėjusiojo ir liudytojų parodymams, byloje surinktiems rašytiniams įrodymams ir atitinka faktines bylos aplinkybes.

20. 2020-01-22 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. Č. nustatyta kaklo kairės pusės pjautinę žaizda. Sužalojimas galėjo būti padarytas pjaunančių savybių daiktu tiesioginiu trauminiu paveikiu, vienu trauminiu poveikiu. T. Č. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1., b. l. 45). Specialistas L. J. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad T. Č. buvo apžiūrėtas 2019-12-31, praėjus šešioms dienoms po įvykio. Jo kaklo kairėje pusėje buvo rasta bebaigianti sugyti žaizda. Sužalojimas galėjo būti padarytas pjaunančių savybių turinčiu daiktu, tai galėtų būti tiek peilis, tiek stiklo šukė. Negali atsakyti ar sužalojimas padarytas metant sužalojimo įrankį ar duriant. Pagal žaizdos pobūdį ir likusį randą nustatyti smūgio krypties negali. Liudytojas G. G. po įvykio pateikė sulankstomą juodos spalvos peilį (t. 1, b. l.67), kurį, kaip nurodė, kruviną po įvykio parsinešė namo ir nuplovė. Peilis juodos spalvos, metalinis su atsilenkiančia geležte (t. 1, b. l. 70-74). Nukentėjusysis T. Č. teismo posėdžio metu šį peilį apžiūrėjo ir atpažino, kaip peilį, kuriuo buvo sužalotas. Nors specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad po įvykio ligoninėje nusikentėjusysis paaiškino kaklą susižalojęs krisdamas ant stiklo šukės, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino šias aplinkybės medikams nurodęs neteisingai, nes nenorėjo sukelti problemų pažįstamam G. B.. Kaltinamasis G. B. taip pat nurodė, kad tokį pat peilį turėjo įvykio metu, tačiau ar tai jo peilis pasakyti negali, po įvykio peilio neberado. Šios specialisto išvadoje nustatytos ir eksperto paaiškintos nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybės sutampa su kaltinamojo G. B. ikiteisminio tyrimo duotais parodymais, nukentėjusiojo T. Č. parodymais ir kitais bylos duomenimis bei leidžia teismui daryti išvadą, jog įvykio metu kaltinamasis G. B. turėtu peiliu sudavė nukentėjusiam T. Č. vieną smūgį į kaklo sritį, sužalojo kaklą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

21. Pažymėtina, kad kaltinamasis G. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme teigė, jog buvo stipriai sumuštas nukentėjusiojo ir jį sužalojo gindamasis. Atsižvelgus į tokią kaltinamojo poziciją, teismo nuomone, šioje byloje būtina nustatyti, ar kaltinamasis neveikė būtinosios ginties ribose.

22. BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. To paties įstatymo 3 dalyje nustatyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo; būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika. Sprendžiant klausimą ar buvo būtinosios ginties situacija, o jeigu ji buvo, tai ar nebuvo peržengtos jos ribos, teismas turi itin kruopščiai ištirti visas bylos aplinkybes ir savo išvadas pagrįsti konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nes tik teisingas ir tikslus faktinių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą BK 28 straipsnio taikymą. Taip pat būtina tiksliai nustatyti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi, tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą, besiginančiojo kaltės formą ir rūšį. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, ar iš viso egzistavo būtinosios ginties situacija, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-294/2011, 2K-423/2011, 2K-31-788/2015).

23. Kaltinamojo G. B. parodymus, jog įvykio metu buvo stipriai sumuštas nukentėjusiojo, paneigia 2020-01-27 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 130-131), kurioje nustatyta, kad G. B. kūne sužalojimų atitinkančių įvykio aplinkybes nurodytu laikotarpiu (2019-12-25) nenustatyta. G. B. galvos svaigimu skundžiasi nuo (duomenys neskelbtini) metų dėl trauminės galvos smegenų ligos vėlyvo periodo, pirminės arterinės hipertenzijos, lėtinės išėminės smegenų ligos, potrauminės vaskulinės encefalopatijos, o krūtinės dešinės pusės skausmai vargina nuo (duomenys neskelbtini) po patirtos krūtinės traumos, sukėlusios šonkaulių lūžius, kurie diagnozuoti 2017-10-12 ir 2020-01-03 rengenogramuose. Taip pat kaltinamojo G. B. parodymus, jog įvykio metu buvo sulaužyti šonkauliai, paneigia 2020-08-26 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 122-126), kurioje nurodyta, kad G. B. 2020-01-13 darytoje rentgenogramoje Nr. (duomenys neskelbtini) diagnozuotas dešinės pusės X šonkaulio senas lūžimas padarytas seniau negu 2019-12-15, neatitinka įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (t. 2, b. l. 122-126). Nors nukentėjusysis T. Č. patvirtino, jog po dūrio peiliu gindamasis sudavė du smūgius kaltinamajam į galvą, tačiau tokie sužalojimai, kuriuos nurodo kaltinamasis (stiprus galvos sumušimas ir šonkaulių lūžimai), nebuvo nustatyti specialistams atlikus G. B. kūno ir jo medicininių dokumentų tyrimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2020-09-17 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 1 d. dėl G. B. pareiškimo, kuriame jis nurodė, jog 2019-12-25 apie 23.30 val., adresu (duomenys neskelbtini) , šalia (duomenys neskelbtini) stoties, buvo sumuštas T. Č., nutrauktas, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kaltinamasis G. B. šio prokuroro sprendimo neskundė, nutarimas įsiteisėjęs.

32. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

36. Kaltinamasis G. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pensininkas, iki 2020-01-07 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, administracine tvarka baustas, nuobauda galiojanti. 2020-11-10 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu G. B. buvo neblaivus, tačiau apie veiką pasakojo aiškiai bei nuosekliai, pateikė savo įvykių versiją. G. B. buvo nustatyta dgn. : potrauminis sindromas, dėl to nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, kadangi tai nėra psichikos sutrikimas turintis neigiamos įtakos asmens gebėjimui suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, tai skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę G. B. netikslinga (t. 2, b. l. 140).