Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas sukčiauti uždarosios akcinės gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu) ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio redakcija galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.), įpareigojant nuteistąjį laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio redakcija galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.), įpareigojant nuteistąjį laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas sukčiauti „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu) ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio redakcija galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.), įpareigojant nuteistąjį laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

- BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas sukčiauti akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu) ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio redakcija galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.), įpareigojant nuteistąjį laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu) ir jam paskirta 1 (vienerių metų) laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio redakcija galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.), įpareigojant nuteistąjį laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

- BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu) ir jam paskirta 1 (vienerių metų) laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio redakcija galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.), įpareigojant nuteistąjį laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas sukčiauti „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu) ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio redakcija galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.), įpareigojant nuteistąjį laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kuri perėmė „(duomenys neskelbtini)“ teises ir pareigas, atžvilgiu) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio redakcija galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.), įpareigojant nuteistąjį laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio redakcija galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.), įpareigojant nuteistąjį laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas gyvybės draudimo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) atžvilgiu) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio redakcija galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.), įpareigojant nuteistąjį laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio redakcija galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.), įpareigojant nuteistąjį laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 7 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės pridedant po minimalią dalį (3 mėnesius) švelnesnių bausmių, ir A. K. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinės ieškovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti visiškai ir priteisti iš A. K. civilinės ieškovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai 4 000 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti visiškai ir iš A. K. priteisti civilinės ieškovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai 1 300 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti visiškai ir priteisti iš A. K. priteisti civilinės ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai 3 600 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kuri perėmė „(duomenys neskelbtini)“ teises ir pareigas, civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti visiškai ir iš A. K. priteisti civilinės ieškovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kuri perėmė „(duomenys neskelbtini)“ teises ir pareigas, naudai 810 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti visiškai ir iš A. K. priteisti iš civilinės ieškovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai 1 350 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės gyvybės draudimo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti visiškai ir priteisti iš A. K. civilinės ieškovės gyvybės draudimo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“), naudai 6 000 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti visiškai ir priteisti iš A. K. civilinės ieškovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai 3 000 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Kardomosios priemonės A. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta neskirti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti uždarosios akcinės gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ svetimą turtą, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2017 m. rugsėjo 8 d., (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 7 d. sumokėjęs – 63,77 eurų ir 2017 m. rugsėjo 8 d. – 701,47 eurų įmokas, su šia bendrove sudarė taupomojo investicinio gyvybės draudimo sutartį su papildomu draudimo objektu – draudimu nuo nelaimingų atsitikimų „Būk atsargus“, pasirinko maksimaliai galimą 30 000 eurų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo sumą, ir 2017 m. gruodžio 18 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės aktais Nr. PEKG 3(73)/2020(01) ir Nr. PEKG 2/2021 (02) nenustatytam bendrininkui tyčia sudavus vieną smūgį kietu buku daiktu A. K. į kairio žasto apatinio trečdalio šoninį nugarinį paviršių, taip padarant kairiojo žastikaulio kūno vidurinio ir apatinio trečdalių ribos skersinį lūžimą, A. K., pasinaudodamas 2017 m. rugsėjo 8 d. sudaryta sutartimi, 2017 m. gruodžio 28 d., elektroniniu paštu, atsiųsdamas laišką iš el. pašto, kurio adresas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į uždarąją akcinę gyvybės draudimo ir pensijų bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu draudimo išmokai gauti, tyčia nurodydamas melagingas aplinkybes dėl patirtos traumos, tokiu būdu savo naudai apgaule pasikėsino įgyti svetimą uždarosios akcinės gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 4 200 eurų draudimo išmoką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes uždaroji akcinė gyvybės draudimo ir pensijų bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ sustabdė žalos atlyginimo procedūrą.

1.1. Be to, A. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ svetimą turtą, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kreipėsi į akcinę draudimo bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ (tiksli data nenustatyta), esančią (duomenys neskelbtini), kur jam buvo pateiktas pasiūlymas dėl draudimo sutarties sudarymo, tačiau A. K. siekiant didesnės draudimo sumos, asmens draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su draudimu nuo nelaimingų atsitikimų buvo derinama el. paštu ir pasirašyta 2017 m. rugsėjo 27 d., A. K. 2017 m. rugsėjo 27 d. „Perlo“ terminale sumokėjus vienkartinę 176,70 eurų įmoką, ir 2017 m. gruodžio 18 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės aktais Nr. PEKG 3(73)/2020(01) ir Nr. PEKG 2/2021 (02) nenustatytam bendrininkui tyčia sudavus vieną smūgį kietu buku daiktu A. K. į kairio žasto apatinio trečdalio šoninį nugarinį paviršių, taip padarant kairiojo žastikaulio kūno vidurinio ir apatinio trečdalių ribos skersinį lūžimą, A. K. pasinaudodamas 2017 m. rugsėjo 27 d. sudaryta sutartimi, 2017 m. gruodžio 28 d., internetu registravo įvykį ir kreipėsi į akcinę draudimo bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu draudimo išmokai gauti, tyčia nurodydamas melagingas aplinkybes dėl patirtos traumos, ir A. K. 2018 m. vasario 12 d. buvo išmokėta 4 000 eurų draudimo išmoka, pervedant pinigus į jo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu jis savo naudai apgaule įgijo svetimą 4 000 eurų vertės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

1.2. Be to, A. K. nuteistas už ta, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą „(duomenys neskelbtini)“ turtą, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2017 m. rugsėjo 7 d. „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo biure, esančiame (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą pakeisti 2016 m. spalio 27 d. „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo biure, (duomenys neskelbtini), sudarytos Investicinio gyvybės draudimo Plius sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas – draudimo įmoką iš 30 eurų per mėnesį pakeičiant į 600 eurų per metus, gyvybės draudimo sumą iš 3 000 eurų pakeičiant į 10 000 eurų, traumos nuo nelaimingo atsitikimo draudimo sumą pakeičiant iš 7 000 eurų į 30 000 eurų, ir 2017 m. spalio 4 d. A. K. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjus 600 eurų įmoką už metus, 2017 m. gruodžio 18 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės aktais Nr. PEKG 3(73)/2020(01) ir Nr. PEKG 2/2021 (02) nenustatytam bendrininkui tyčia sudavus vieną smūgį kietu buku daiktu A. K. į kairio žasto apatinio trečdalio šoninį nugarinį paviršių, taip padarant kairiojo žastikaulio kūno vidurinio ir apatinio trečdalių ribos skersinį lūžimą, A. K., pasinaudodamas Investicinio gyvybės draudimo Plius sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) su įsigaliojusiais pakeitimais, 2018 m. sausio 2 d. kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo biurą, esantį (duomenys neskelbtini) su prašymu draudimo išmokai gauti, tyčia nurodydamas melagingas aplinkybes dėl patirtos traumos, tokiu būdu savo naudai apgaule pasikėsino įgyti svetimą turtą, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 6 000 eurų draudimo išmoką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes „(duomenys neskelbtini)“ sustabdė žalos atlyginimo procedūrą.

1.3. Be to, A. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turtą, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2017 m. rugsėjo 11 d. akcinės draudimo bendrovės „Co(duomenys neskelbtini)“ atstovybės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), su šia bendrove sudarė draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), prieš tai, 2017 m. rugpjūčio 25 d. „Perlo“ terminale sumokėjęs vienkartinę 205 eurų įmoką, ir 2017 m. gruodžio 18 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės aktais Nr. PEKG 3(73)/2020(01) ir Nr. PEKG 2/2021 (02) nenustatytam bendrininkui tyčia sudavus vieną smūgį kietu buku daiktu A. K. į kairio žasto apatinio trečdalio šoninį nugarinį paviršių, taip padarant kairiojo žastikaulio kūno vidurinio ir apatinio trečdalių ribos skersinį lūžimą, A. K. pasinaudodamas 2017 m. rugsėjo 11 d. sudaryta sutartimi, 2017 m. gruodžio 28 d. telefonu kreipėsi į akcinę draudimo bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu draudimo išmokai gauti, vėliau pateikė dokumentus tyčia nurodydamas melagingas aplinkybes dėl patirtos traumos, tokiu būdu savo naudai pasikėsino įgyti svetimą akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini) turtą“ – 1 760 eurų draudimo išmoką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes akcinė draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ sustabdė žalos atlyginimo procedūrą.

1.4. Be to, A. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti „(duomenys neskelbtini)“ svetimą turtą, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2017 m. birželio 20 d., „(duomenys neskelbtini)“ atstovybėje (duomenys neskelbtini), su šia bendrove sudarė draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną sumokėjęs vienkartinę 90,50 eurų įmoką, ir 2017 m. gruodžio 18 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės aktais Nr. PEKG 3(73)/2020(01) ir Nr. PEKG 2/2021 (02) nenustatytam bendrininkui tyčia sudavus vieną smūgį kietu buku daiktu A. K. į kairio žasto apatinio trečdalio šoninį nugarinį paviršių, taip padarant kairiojo žastikaulio kūno vidurinio ir apatinio trečdalių ribos skersinį lūžimą, A. K. pasinaudodamas 2017 m. birželio 20 d. sudaryta sutartimi, 2018 m. sausio 2 d., internetu per „(duomenys neskelbtini)“ internetinį portalą „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu draudimo išmokai gauti, tyčia nurodydamas melagingas aplinkybes dėl patirtos traumos, ir A. K. 2018 m. sausio 3 d. buvo išmokėta 1 300 eurų draudimo išmoka, pervedant pinigus į jo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu jis savo naudai apgaule įgijo svetimą 1 300 eurų vertės „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

1.5. Be to, A. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)” svetimą turtą, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2017 m. rugsėjo 1 d., (duomenys neskelbtini), su šia bendrove sudarė draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 25 d., sumokėjęs vienkartinę 166,21 eurų įmoką „Perlo“ terminale, ir 2017 m. gruodžio 18 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės aktais Nr. PEKG 3(73)/2020(01) ir Nr. PEKG 2/2021 (02) nenustatytam bendrininkui tyčia sudavus vieną smūgį kietu buku daiktu A. K. į kairio žasto apatinio trečdalio šoninį nugarinį paviršių, taip padarant kairiojo žastikaulio kūno vidurinio ir apatinio trečdalių ribos skersinį lūžimą, A. K., pasinaudodamas 2017 m. rugsėjo 1 d. sudaryta sutartimi, 2017 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ el. paštu su prašymu draudimo išmokai gauti, tyčia nurodydamas melagingas aplinkybes dėl patirtos traumos, ir A. K. 2018 m. sausio 2 d. buvo išmokėta 3 600 eurų draudimo išmoka, pervedant pinigus į jo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu jis savo naudai apgaule įgijo svetimą 3 600 eurų vertės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)” turtą.

1.6. Be to, A. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą „(duomenys neskelbtini)“ turtą, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2017 m. rugpjūčio 29 d. (duomenys neskelbtini), su šia bendrove sudarė draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 25 d. „Perlo“ terminale sumokėjęs vienkartinę 273,56 eurų įmoką, ir 2017 m. gruodžio 18 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės aktais Nr. PEKG 3(73)/2020(01) ir Nr. PEKG 2/2021 (02) nenustatytam bendrininkui tyčia sudavus vieną smūgį kietu buku daiktu A. K. į kairio žasto apatinio trečdalio šoninį nugarinį paviršių, taip padarant kairiojo žastikaulio kūno vidurinio ir apatinio trečdalių ribos skersinį lūžimą, A. K., pasinaudodamas 2017 m. rugpjūčio 29 d. sudaryta sutartimi, 2018 m. sausio 2 d. kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ biurą, adresu (duomenys neskelbtini), su prašymu draudimo išmokai gauti, tyčia nurodydamas melagingas aplinkybes dėl patirtos traumos, tokiu būdu savo naudai apgaule pasikėsino įgyti svetimą „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 7 500 eurų draudimo išmoką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes „(duomenys neskelbtini)“ sustabdė žalos atlyginimo procedūrą.

1.7. Be to, A. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti „(duomenys neskelbtini)“ (2020 m. liepos 1 d. bendrovė prijungta prie akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“) svetimą turtą, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2017 m. rugsėjo 8 d. „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), su šia bendrove sudarė draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 11 d. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo vienkartinę 87 eurų įmoką, ir 2017 m. gruodžio 18 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės aktais Nr. PEKG 3(73)/2020(01) ir Nr. PEKG 2/2021 (02) nenustatytam bendrininkui tyčia sudavus vieną smūgį kietu buku daiktu A. K. į kairio žasto apatinio trečdalio šoninį nugarinį paviršių, taip padarant kairiojo žastikaulio kūno vidurinio ir apatinio trečdalių ribos skersinį lūžimą, A. K., pasinaudodamas 2017 m. rugsėjo 8 d. sudaryta sutartimi, 2017 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) su prašymu draudimo išmokai gauti, tyčia nurodydamas melagingas aplinkybes dėl patirtos traumos, ir A. K. 2017 m. gruodžio 29 d. buvo išmokėta 810 eurų draudimo išmoka, pervedant pinigus į jo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu jis savo naudai apgaule įgijo svetimą 810 eurų vertės „(duomenys neskelbtini)“ (2020 m. liepos 1 d. bendrovė prijungta prie akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“) turtą.

1.8. Be to, A. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti „(duomenys neskelbtini)“ svetimą turtą, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2017 m. rugsėjo 2 d., bendraudamas elektroniniais laiškais su šia bendrove sudarė draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 1 d. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo vienkartinę 140,64 eurų įmoką ir 2017 m. gruodžio 18 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės aktais Nr. PEKG 3(73)/2020(01) ir Nr. PEKG 2/2021 (02) nenustatytam bendrininkui tyčia sudavus vieną smūgį kietu buku daiktu A. K. į kairio žasto apatinio trečdalio šoninį nugarinį paviršių, taip padarant kairiojo žastikaulio kūno vidurinio ir apatinio trečdalių ribos skersinį lūžimą, A. K. pasinaudodamas 2017 m. rugsėjo 2 d. sudaryta sutartimi, 2017 m. gruodžio 27 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu draudimo išmokai gauti, tyčia nurodydamas melagingas aplinkybes dėl patirtos traumos, ir A. K. buvo išmokėta 1 350 eurų draudimo išmoka, pervedant pinigus į jo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu jis savo naudai apgaule įgijo svetimą 1350 eurų vertės „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

1.9. Be to, A. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (pavadinimas pakeistas į gyvybės draudimo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) svetimą turtą, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2017 m. rugsėjo 11 d., (duomenys neskelbtini), su šia bendrove sudarė universalaus gyvybės draudimo su kintančiu kapitalu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 8 d. A. K. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Luminor Bank“ sumokėjus pirmąją metinę 600 eurų įmoką, ir 2017 m. gruodžio 18 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės aktais Nr. PEKG 3(73)/2020(01) ir Nr. PEKG 2/2021 (02) nenustatytam bendrininkui tyčia sudavus vieną smūgį kietu buku daiktu A. K. į kairio žasto apatinio trečdalio šoninį nugarinį paviršių, taip padarant kairiojo žastikaulio kūno vidurinio ir apatinio trečdalių ribos skersinį lūžimą, A. K. pasinaudodamas 2017 m. rugsėjo 11 d. sudaryta sutartimi, 2018 m. sausio 2 d. kreipėsi į draudimo bendrovę, adresu (duomenys neskelbtini), su prašymu draudimo išmokai gauti, tyčia nurodydamas melagingas aplinkybes dėl patirtos traumos, ir A. K. 2018 m. vasario 14 d. buvo išmokėta 6 000 eurų draudimo išmoka, pervedant pinigus į jo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu jis savo naudai apgaule įgijo svetimą 6 000 eurų vertės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)” (pavadinimas pakeistas į gyvybės draudimo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) turtą.

1.10. Be to, A. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ svetimą turtą, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2017 m. rugsėjo 22 d. atvyko į akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ biurą, adresu (duomenys neskelbtini), kur paprašė pateikti draudimo pasiūlymą, kuris buvo suderintas ir pateiktas el. paštu (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. rugsėjo 30 d. su šia bendrove sudarė draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį Nr. BPA-2037157, A. K. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjus 270 vienkartinę įmoką, ir 2017 m. gruodžio 18 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės aktais Nr. PEKG 3(73)/2020(01) ir Nr. PEKG 2/2021 (02) nenustatytam bendrininkui tyčia sudavus vieną smūgį kietu buku daiktu A. K. į kairio žasto apatinio trečdalio šoninį nugarinį paviršių, taip padarant kairiojo žastikaulio kūno vidurinio ir apatinio trečdalių ribos skersinį lūžimą, A. K. pasinaudodamas 2017 m. rugsėjo 30 d. sudaryta sutartimi, 2017 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu su prašymu draudimo išmokai gauti, tyčia nurodydamas melagingas aplinkybes dėl patirtos traumos, ir A. K. 2018 m. sausio 23 d. buvo išmokėta 3 000 eurų draudimo išmoka, pervedant pinigus į jo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu jis savo naudai apgaule įgijo svetimą 3 000 eurų vertės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

2. Kauno apylinkės teismas, įvertinęs visas aplinkybes, taip pat nenustatęs, kad A. K. turėjo sumanymą apgaule įgyti apibrėžto dydžio svetimą turtą (draudimo išmokas) ir tęsė savo veiklą tiek, kiek leido aplinkybės, padarė išvadą, kad A. K. padarytos nusikalstamos veikos atitinka BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje sudėtį ir yra kvalifikuotos tinkamai. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į A. K. atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad jis padarė vienuolika nesunkių nusikaltimų, iš kurių septyni baigti, keturios nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Be to, atsižvelgė ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia. Skiriant bausmę atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo šeiminę padėtį, į tai, kad anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, vykdantis individualią veiklą ir skyrė jam laisvės apribojimo bausmę, kurios dydį nustatė artimą sankcijos vidurkiui. Spręsdamas civilinių ieškinių pagrįstumo klausimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo abejoti, kad civilinių ieškovų patirta žala yra reali, pagrįsta rašytiniais įrodymais, todėl civilinius ieškinius tenkino visiškai.

3. Nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Mindaugas Vagonis skundžia Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir A. K. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

3.1. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. K. kaltu, neatsižvelgė į tarp A. K. ir draudimo bendrovių susiklosčiusių išimtinai civilinių teisinių santykių pobūdį ir nesprendė baudžiamosios ir civilinės atsakomybės rūšių atribojimo klausimų. Mano, kad nagrinėjama situacija patenka išimtinai į civilinio proceso ir civilinės teisės reguliuojamą sritį, todėl A. K. veiksmai neva buvo dirbtinai kriminalizuoti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo išsamiai ir visapusiškai ištirti bei įvertinti ar pagal kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje išskirtus kriterijus nagrinėjamoje byloje konstatuotini baudžiamieji, ar tik civiliniai teisiniai santykiai, o taip pat šiuo klausimu pateikti išsamius motyvus, tačiau dėl šių santykių atribojimo visiškai nepasisakė, todėl, anot skundo autoriaus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

3.3. Apibendrindamas skundo argumentus, nuteistojo gynėjas teigia, kad A. K. veiksmai buvo nepagrįstai kriminalizuoti, nagrinėjamoje byloje yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, todėl, anot skundo autoriaus, nėra teisinio pagrindo A. K. atžvilgiu taikyti baudžiamąją atsakomybę.

3.7. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, nuteistojo gynėjas teigia, jog akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas darydamas išvadas dėl A. K. kaltės, jas grindė prielaidomis, o ne byloje surinktais įrodymais, ko pasėkoje, anot nuteistojo gynėjo, nuosprendis yra aiškiai nepagrįstas, todėl naikintinas A. K. atžvilgiu priimant naują – išteisinamąjį nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Remiantis nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliaciniu skundu, ginčijamas įrodymų vertinimas, teigiant, kad A. K. nepagrįstai pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (4 veikos) ir 182 straipsnio 1 dalyje (7 veikos), padarymo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. K. turėtų būti išteisintas, kadangi nagrinėjamu atveju yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai.

7. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Tiek apkaltinamasis, tiek ir išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus. Jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

8. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje: 1) teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; 2) nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; 3) vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; 4) remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; 5) įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; 6) neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K‑74‑976/2017, 2K-228-895/2018 ir kt.).

9. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas trūkumų neturi, o nuteistojo A. K. gynėjo skunde keliamos abejonės dėl įrodymų vertinimo, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį, atitikties įstatymų reikalavimams, jų pakankamumo ir patikimumo aspektu yra nepagrįstos. Visi duomenys, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisimajame posėdyje.

10. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis A. K. savo kaltę dėl pasikėsinimo sukčiauti ir sukčiavimo prieš draudimo bendroves, t. y. uždarąją akcinę gyvybės draudimo ir pensijų bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, akcinę draudimo bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, akcinę draudimo bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ (2020 m. liepos 1 d. bendrovė prijungta prie akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)”, uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)”, akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, neigė. Nuteistasis teigė, jog traumą patyrė krisdamas, apgaulės draudimo bendrovių atžvilgiu nenaudojo, o išmokas dėl nelaimingo atsitikimo gavo teisėtai. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nustačius, kad visgi išmokos dėl patirtos traumos A. K. neturėjo būti išmokėtos, draudimo bendrovės, į kurias kreipėsi A. K., savo teises turėtų ginti civilinio proceso tvarka. Visgi, aukštesnysis teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, konstatuoja, jog A. K. dėl pasikėsinimo sukčiauti ir sukčiavimo buvo nuteistas pagrįstai, todėl jo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

11. BK 2 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip atm tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą visuma. Teisėjų kolegija, įvertinus surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų. Skundžiamame nuosprendyje teismo išvados dėl kaltinamojo nuteisimo išsamiai motyvuotos, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp draudimo bendrovių ir nuteistojo A. K. susiklostė išimtinai civiliniai teisiniai santykiai.

12. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti. Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais. Dažnai apgaulė lydima suklastotų dokumentų pateikimu turto savininkui ar teisėtam valdytojui apie skolininko asmenybę ar jo turtą. Apgaulė gali pasireikšti ir nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų vykdyti susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-92-648/2019, 2K-303-693/2019).

13. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-648/2019, 2K-108-788/2018, 2K-305-693/2017, 2K-303-693/2019 ir kt.). Be to, sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą susiformuotų iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2012, 2K-134-693/2015).

14. Nagrinėjamu atveju tampa svarbūs ir kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar tarp asmenų susiklosto civiliniai santykiai, ar veika perauga į nusikalstamą. Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Vien turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Norint veiką, pasireiškusią susitarimo ar sutarties sąlygų nevykdymu, laikyti nusikaltimu, nepakanka vien tik pinigų nesumokėjimo ar mažesnės pinigų sumos sumokėjimo fakto, taip pat tik paties ketinimo nemokėti, jei ketinimas nelydimas apgaulės, esmingai pasunkinančios pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka (pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens; sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio; kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-170-895/2018).

15. Kaip jau buvo minėta, apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui perleisti turtą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Draudžiamajam įvykiui pagrįsti draudėjas turi pateikti atitinkamus dokumentus, kurie tai patvirtintų. Tais atvejais, kada draudikui yra pateikiami dokumentai, kuriuose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija apie patį draudžiamąjį įvykį, patirtos žalos dydį ir pan., civiliniai teisiniai santykiai draudimo srityje perauga į baudžiamuosius, nes kaltininkas sąmoningai sudaro situaciją (pateikdamas suklastotus dokumentus), kad draudikas, suklaidintas apgaulės, išmokėtų jam draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555/2013).

16. Aptartos teismų praktikos plotmėje atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje buvo nustatyta, jog A. K., laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. sudarė net vienuolika sutarčių su vienuolika skirtingų draudimo bendrovių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad visais sutarčių sudarymo atvejais esminis nuteistojo A. K. tikslas buvo apsidrausti nuo nelaimingų atsitikimų. Tokios draudimo sutartys yra sudaromos tikslu gauti draudimo išmoką, įvykus draudžiamajam įvykiui. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad beveik visos draudimo sutartys buvo sudarytos per gana trumpą laikotarpį, akivaizdu, kad pagal visas sudarytas sutartis siekta maksimalios draudimo apsaugos dėl traumų/nelaimingų atsitikimų. Nustatyta ir tai, kad su vienintele draudimo bendrove „(duomenys neskelbtini)“ investicinio gyvybės draudimo sutartis buvo sudaryta 2016 m. spalio 27 d. Tačiau nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad tuo pačiu laikotarpiu, kuomet buvo sudarinėjamos naudos sutartys, nuteistasis A. K. pateikė prašymą pakeisti 2016 m. spalio 27 d. sutartį, be kita ko, traumos nuo nelaimingo atsitikimo sumą pakeičiant iš 7000 eurų į 30 000 eurų. Nors nuteistasis teigė, kad visos sutartys buvo kaupiamosios, manė, kad sudarydamas sutartis investuoja pinigus ir dar papildomai būdavo apdraudžiamas nuo nelaimingų atsitikimų, tačiau akivaizdu, jog tik su trimis iš vienuolikos draudimo bendrovių buvo sudarytos kaupiamojo pobūdžio sutartys, visų kitų sutarčių pagrindas, kaip jau buvo minėta, buvo tikslas apsidrausti nuo nelaimingų atsitikimų. Be to, nors buvo sudarytos ir kaupiamojo pobūdžio, tačiau net ir šios sutartys buvo sudarytos su papildomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Nors nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teisme pasisakydamas dėl savo apeliacinio skundo teigė, jog nėra draudžiama sudaryti tiek draudimo sutarčių, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad visų draudimo sutarčių tikslas buvo tas pats, visos draudimo sutartys buvo sudarytos per gana trumpą laiko tarpą. Be to, praėjus vos keliems mėnesiams po sutarčių sudarymo ir vienos sutarties sąlygų pakeitimo nuteistasis patyrė traumą ir visoms draudimo bendrovėms pateikė prašymą išmokėti su draudiminiu įvykiu susijusias išmokas. Analizuojant apgaulės požymį aktualu ir tai, kad įvykus neva draudiminiam įvykiui, t. y. nuteistajam A. K. patyrus traumą ir pateikus draudimo bendrovėms prašymus išmokėti draudimines išmokas, nuteistasis nustojo mokėti draudimo įmokas. Vertinamu atveju visos paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog nuteistasis A. K. turėjo išankstinį tikslą gauti draudimo išmokas, šio tikslo siekdamas sudarė net vienuolika sutarčių, o praėjus gana trumpam laiko tarpui po paskutiniosios sutarties sudarymo (2017 m. rugsėjo 30 d.) tyčiniais veiksmais imitavo traumos patyrimą ir pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis kreipėsi į draudimo bendroves dėl draudiminės išmokos gavimo, o po to nustojo mokėti draudimo įmokas. Šie duomenys rodo, kad nuteistojo tyčia buvo susiformavusi jau anksčiau, sudarant draudimo sutartis buvo siekiama ne kaupti ar apdrausti save nuo nelaimingų atsitikimų, o praėjus tam tikram laiko tarpui panaudojus apgaulę gauti kuo didesnes išmokas. Vertinamu atveju nuteistasis nuslėpė tikruosius savo tikslus nuo draudimo bendrovių ir taip mėgino pasipelnyti.

17. Tai, kad A. K. trauma nebuvo atsitiktinė bei tai, kad siekdamas gauti draudimines išmokas nuteistasis panaudojo apgaulę, patvirtina byloje esančios išvados bei ekspertų paaiškinimai. Iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikų medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2017 m. gruodžio 18 d. nuteistasis A. K. kreipėsi į gydymosi įstaigą dėl to, kad vykdamas į darbą patyrė traumą, t. y. krito ant laiptų, atlikus nuteistojo apžiūrą jam buvo diagnozuotas atviras kairio žastikaulio lūžis. Ikiteisminio tyrimo metu draudimo bendrovės pateikė nuteistojo A. K. prašymų draudimo išmokai gauti kopijas, iš jų matyti, kad nuteistasis draudimo bendrovėms nurodė esą traumą patyrė bėgdamas link laiptų (iš apačios į viršų) ir paslysdamas bei krisdamas visu svoriu ant šono, kitai draudimo bendrovei nurodė esą krito ant šalia namų esančių laiptų, kad traumą patyrė paslydęs prieš laiptus ant ledo, ant pirmo laipto kairiu šonu. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis teigė neatsimenantis kaip patyrė traumą, nurodė, kad ketino lipti laiptais į viršų, tačiau paslydo ir krito ant laiptų. Negalėjo atsakyti ar krisdamas buvo užlipęs ant kurio nors laipto, neprisiminė kokioje padėtyje nukrito, teigė, kad kai nukrito gulėjo prie laiptų. Iš nuteistojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jie nebuvo nuoseklūs, juose yra tam tikrų prieštaravimų, savo parodymus jis keitė, be kita ko, nurodydamas, kad jam kažkas sudavė smūgį, tačiau vėliau šiuo parodymus neigė tvirtindamas, kad taip nebuvo. Nors apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad šie neatitikimai negali būti pagrindas abejoti A. K. parodymais, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, abejones dėl jo parodymų patikimumo pagrindžia ne tik tai, kad jis apklausiamas pirmosios instancijos teisme neatsiminė esminių įvykio aplinkybių, kritimo momento, tačiau ir tai, kad jo nurodytos traumos patyrimo aplinkybės iš esmės skiriasi nuo aplinkybių, kurias jis nurodė draudimo bendrovėms pateikdamas prašymus išmokėti draudimo išmoką. Šiuo aspektu pažymima, kad draudimo bendrovėms jis nurodė nukritęs prieš laiptus, o tai reiškia, jog kontakto su laiptais nebuvo, nuteistasis krito ant lygaus paviršiaus – asfalto, tuo tarpu vėliau jis teigė esą nukrito ant pačių laiptų. Teisiamojo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas gydytojas-traumatologas M. T., kuris taip pat dirba „(duomenys neskelbtini)“ medicinos ekspertu. Analizuojant šio liudytojo parodymus matyti, kad M. T. vertino A. K. patirtus sužalojimus draudimo bendrovės prašymu ir pateikė išvadą, jog A. K. nurodytomis aplinkybėmis tokie sužalojimai negalėjo atsirasti. Iš liudytojo parodymų matyti, kad buvo laikomasi pozicijos, jog nuteistasis A. K., krisdamas nugarine žasto dalimi atsitrenkė į laiptų briauną, tačiau net ir tai įvertinus teigė, kad toks lūžis jaunam vyrui jo nurodytomis aplinkybėmis yra neįmanomas. Iš parodymų taip pat matyti, kad M. T. vertinimu, griūnant nuo laiptų, ypatingai einant laiptais į viršų, toks lūžis, koks buvo konstatuotas nuteistajam, neįmanomas, kadangi nėra tokio aukščio griūnant, nėra tokios jėgos. Liudytojas teigė, kad nuteistajam A. K. turėjo būti suduotas smūgis, o kad tokia trauma būtų patirta, reikia ranką paremti, fiksuoti ir laikyti. Liudytojas teigė manantis, kad kitas asmuo tyčia A. K. būnant ramiai (nejudant), fiksavo jo ranką, pvz. atremdamas į stalą per alkūnę ir kažkokiu kietu buku daiktu, panaudodamas didelę fizinę jėgą – smūgį, A. K. ranką traumavo, taip padarydamas jam atvirą kairiojo žastikaulio lūžį.

18. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokią traumą griūvant neigė ir kiti byloje apklausti bei išvadas pateikę ekspertai. Antai ekspertas V. K. apklausiamas pirmosios instancijos teisme kategoriškai neigė A. K. nurodytas aplinkybes, neva jis krito šonu ir taip susižalojo, teigė, kad nustatyto žastikaulio lūžio lokalizacija ir pobūdis apskritai nebūdingi griuviminei traumai, A. K. patirtų sužalojimų atveju, faktinės aplinkybės nesutampa su patirtais sužalojimais. Ekspertas nurodė, kad ekspertizės akte Nr. PEKG 3(73)/2020 (01) nustatyta, kad krentant jėga yra per maža, kad būtų atviras kaulo lūžis, todėl teigė manantis, kad A. K. buvo suduota per ranką kito asmens – sužalojimas padarytas kito asmens pagalba. Ekspertas, be kita ko, sutiko su M. T. teiginiais, kad A. K. ranka buvo fiksuota, todėl sužalojimas negalėjo būti padarytas bėgant ar einant. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas remiasi G. A. C. teiginiais ir paaiškinimais, tačiau iš esmės visi kiti teisiamojo posėdžio metu ir ekspertizės išvadas pateikę ekspertai paneigė minėto eksperto išvadas, V. K. teigė nesutinkantis su jo paaiškinimais, kad A. K. galėjo patirti atvirą žastikaulio lūžį dėl deformuojančios jėgos, kadangi tokios jėgos nebuvo, kad būtų atviras lūžis, kad plyštų audiniai, kad būtų žaizda odoje, teigė, kad buvo skersas lūžis. Itin reikšmingi ir ekspertų J. R., J. V. bei L. G. parodymai. Paminėti ekspertai paneigė A. K. versiją, jog sužalojimą jis patyrė krisdamas, teigė, kad einant laisvai tokia trauma negalėjo įvykti, teigė, kad ranka turėjo būti fiksuota. Vadovaujantis eksperto J. R. paaiškinimais matyti, jog ekspertui buvo pateikta A. K. versija, jog jis krito bėgdamas link laiptų, o ne ant laiptų. Ekspertas paaiškino, kad bėgant link laiptų ir krentant, žmogaus kūnas krenta į priekį, bet ne šonu, o tai, eksperto aiškinimu, reiškia, kad galima susižaloti priekinį kūno paviršių, nosį. Vadovaudamasis žmogaus anatomija ekspertas tvirtino, jog niekas krisdamas savęs nepasaugo žastu pakėlus ranką. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti A. K. parodymai, tačiau ekspertas jo versiją, jog jis krito atbulas ar šonu, paneigė, nurodydamas, kad tokiu atveju yra logiškas tik kritimas priekiu. Iš esmės analogiškus paaiškinimus davė ir ekspertas J. V., kuris teigė, kad žmonės taip „švariai“ nenugriūna, todėl ekspertas išreiškė abejonę tik dėl vienos vietos susižalojimo. Teigė, kad toks lūžis yra neįprastas, jis būdingas tik didelės kinetinės jėgos energijos traumai, kaip antai avarija. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad eksperto teigimu, A. K. apžiūrėjęs gydytojas-traumatologas, A. K. ligos istorijoje pateikė per mažai duomenų, teigė, kad jo aprašymas neatitiko realios situacijos. Dėl to, vertinamu atveju, nekyla abejonių, kodėl J. M.-Č. nuomonė buvo kitokia, be to, manytina, kad ir pats gydytojas-traumatologas M. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu buvo priešingos nuomonės nei visi likę ekspertai. Be kita ko, svarbu ir tai, kad A. K. teigė griuvęs šonu, tačiau remiantis radiologiniais vaizdais, kuriuos vertino ir ekspertas J. V. ir parodė, kad nagrinėjamu atveju smūgis buvo padarytas iš priekio į nugaros pusę. Be to, buvo tiriamos rentgeno nuotraukos prieš medicinines intervencijas ir radiologės tyrimas nesutapo su gydytojo ortopedo-traumatologo pateiktu aprašymu.

19. Modeliuodamas A. K. kritimą šonu ekspertas nurodė, kad kaulo lūžgaliai eitų į priekį, o nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad kaulas lenkėsi nuo priekio į nugaros pusę. Analogiškos pozicijos laikėsi ir ekspertas L. G., kuris teigė, jog toks lūžis negalėjo būti tik griūnant, teigė, kad buvo tiesioginis kontaktas suduodant smūgį kažkokiu daiktu, nuo kurio lūžo žastikaulis. Be to, anot eksperto, toks lūžis nebūdingas griuvimui, taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad griūvant turėjo būti pažeistos ir kitos kūno dalys. Tą patvirtino ir kiti ekspertai teigdami, jog griūdamas ir patirdamas tokį lūžį asmuo turėjo susižaloti ir kitas kūno vietas, J. V. vertinimu, turėjo lūžti ir šonkauliai, E. K. vertinimu, galėjo išnirti raktikaulis, sužeista krūtinės ląsta, galėjo susižaloti galvą, veidą, tačiau be žastikaulio lūžio jokių kitų sužalojimų A. K. nepatyrė. Ekspertas E. K. taipogi laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju buvo tiesioginis smūgis, pagal kaulų išsidėstymą ranka buvo laikoma atremta, teigė, kad smūgis buvo per išorinę pusę, per vidurį, nes reikėjo padaryti taip, kad ranka būtų stabili, priešingu atveju ranka linksta per alkūnę, todėl vertino, jog A. K. ranka buvo stabilizuota. Eksperto teigimu smūgis turėjo būti milžiniškas ir tokiam dalykui turėjo būti pasiruošta psichologiškai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad anot eksperto E. K., A. K. turėjo būti suduota plačiu daiktu, kadangi ties smūgio vieta nebuvo jokių žymių. Šiuo aspektu atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. K. laikėsi kelių versijų, t. y. jog krito šonu, jog krito prieš laiptus ir jog krito ant laiptų. Taigi, nei vieno jo versija neatitinka E. K. vertinimo, kadangi krentant prieš laiptus jokio kontakto su daiktu, kuris taip galėjo sužaloti, ranka nekontaktavo, o griūnant ant laiptų – ranka turėjo kontaktuoti su laipto briauna, tačiau vertinamu atveju, remiantis E. K. paaiškinimais, turėjo likti žymės, kadangi laipto briauna yra siaura, ką patvirtina ir įvykio vietos apžiūros metu darytos laiptų nuotraukos. Tuo tarpu versija, jog A. K. krito šonu, apskritai buvo paneigta, kadangi ekspertų vertinimu lūžio trajektorija turėjo būti visiškai kitokia.

20. Apibendrinant konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje bei šioje nutartyje aptartų įrodymų pakanka konstatuoti, kad A. K., panaudodamas apgaulę, turint tikslą apgauti draudimo bendroves ir įgyti draudimo išmokas, padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jos kvalifikuotos teisingai. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo kaltės klausimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir A. K. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu jos buvo padarytos skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju tarp nuteistojo ir civilinių ieškovų susiklostę santykiai peržengė civilinių teisinių santykių ribas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad baudžiamoji atsakomybė, kaip ultima ratio priemonė, buvo taikyta nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 14 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.