Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės akcinės bendrovės SEB bankas atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutarties fizinių asmenų L. Z. ir M. Z. bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai M. Z. ir L. Z. kreipėsi į teismą su skundu-prašymu dėl kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo bankroto administratoriui imtis bankroto proceso pabaigos dokumentų rengimo. Teismo prašė: 1) įpareigoti bankroto administratorę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Lexuna“ nedelsiant vykdyti bankroto proceso pabaigos veiksmus, nustatytus Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 30 straipsnyje; 2) įpareigoti bankroto administratorę nedelsiant nutraukti vykdomas ar ketinamas vykdyti pareiškėjų turto varžytines, kadangi fizinių asmenų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas jau yra suėjęs.

2. Nurodė, kad 2015 m. vasario 23 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo iškelta fizinių asmenų M. Z. ir L. Z. bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Lexuna“, bankroto administravimą vykdo bankroto administratorės direktorius N. S.. 2015 m. rugsėjo 16 d. teismas patvirtino bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimo planą penkeriems metams. 2018 m. rugsėjo 11 d. teismas patvirtino pateiktą patikslintą mokumo atkūrimo planą trejiems metams, nurodydamas, jog bankroto procesas turi tęstis tol, kol bankrutuojantys asmenys sumokės likusį kasmėnesinių sumų skirtumą pagal patikslintą planą.

3. Pareiškėjai nurodė, jog likęs kasmėnesinių sumų skirtumas buvo padengtas 2018 m. spalio 10 d. ir 2018 m. spalio 19 d., vadovaujantis 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtinto patikslinto mokumo atkūrimo plano kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafiku. Pažymėjo, kad FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Pareiškėjai nurodė, kad bankroto administratorė ne tik, kad nesurašė FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyto akto (nors elektroniniu paštu buvo raginta laikytis įstatymo nuostatų), tačiau ir toliau neteisėtai vykdo turto pardavimą, t. y. 2018 m. spalio 24 d. sušaukė šeštąsias nekilnojamojo turto varžytines, 2018 m. gruodžio 10 d. sušaukė kreditorių susirinkimą ne dėl bankroto proceso pabaigos, o dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo vykdant septintąsias turto varžytines.

4. Pareiškėjai pažymėjo, kad bankroto administratorė UAB „Lexuna“ ne tik, kad pažeidžia FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, bet ir klaidingai interpretuoja šio įstatymo nuostatas, taip pat 2018 m. rugsėjo 11 d. Šiaulių apylinkės teismo priimtą nutartį teigdama, kad paskutinis plane numatytas mokėjimas yra mokėjimas kreditoriams pardavus nekilnojamąjį turtą, taip dirbtinai ištęsdama bankroto proceso terminus, pažeisdama bankrutuojančių asmenų teises atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą.

5. Pareiškėjai nurodė, kad bankroto byloje buvo numatytos įmokos kreditoriams pagal mokumo atkūrimo planą bei patikslintą planą – kas mėnesį mokėti į depozitinę sąskaitą nustatytu grafiku ir tam tikrų dydžių mokėjimus, kurie buvo atliekami ir visiškai įvykdyti 2018 m. spalio 19 d. Akcentavo, jog bankroto administratorė, nesiimdama veiksmų, susijusių su bankroto proceso pabaiga, sukelia pareiškėjams sunkius ekonominius ir socialinius padarinius, neleidžia gyventi visaverčio socialinio gyvenimo.

6. Kreditorė AB SEB bankas, atsiliepdama į pareiškėjų skundą-prašymą, prašė pripažinti jį nepagrįstu ir atmesti, taip pat leisti bankroto administratorės įgaliotam asmeniui tęsti bankrutuojantiems asmenims priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą pagal 2018 m. gruodžio 14 d. kreditorių susirinkimo patvirtintą tvarką ir pardavimo kainas. Nurodė, kad bankrutuojantiems asmenims priklausančio turto realizavimas ir iš šio turto gautų piniginių lėšų paskirstymas kreditorių finansinių reikalavimų dengimui taip pat yra mokumo atkūrimo plano dalis, kuri, kaip ir mokėjimai kreditoriams iš bankrutuojančių asmenų einamųjų pajamų, turi būti įvykdyta, tai yra turtas turi būti realizuotas arba perduotas kreditoriaus nuosavybei. Pažymėjo, kad fizinių asmenų bankroto procesas negali būti baigtas, jei nėra įgyvendinti visi mokumo atkūrimo plane numatyti veiksmai, realizuotas turtas bei paskirstytos piniginės lėšos.

7. Bankroto administratorė UAB „Lexuna“, atsiliepdama į pareiškėjų skundą-prašymą, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plane buvo numatyta parduoti nekilnojamąjį turtą, kuris buvo pardavinėjamas šešiose varžytinėse. 2018 m. lapkričio 23 d. varžytinės buvo paskelbtos neįvykusiomis, kadangi nedalyvavo nei vienas pirkėjas, turtas nebuvo realizuotas, todėl bankroto administratorė turi teisę tęsti bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto procedūrą – 2018 m. gruodžio 14 d. sušaukė kreditorių susirinkimą, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Bankroto administratorė pažymėjo, kad bankrutuojančių asmenų bankroto procesas šiai dienai dar negali būti baigtas, kadangi dar nėra atlikti veiksmai, kurie numatyti mokumo atkūrimo plane, t. y. bankrutuojantiems fiziniams asmenims priklausantis nekilnojamasis turtas nėra parduotas, nėra paskirstytos lėšos kreditoriams, kurios turėtų būti gautos realizavus pareiškėjams priklausantį nekilnojamąjį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi pareiškėjų skundą tenkino iš dalies. Teismas nutarė: 1) bankroto administratorei leisti tęsti fizinių asmenų L. Z. ir M. Z. nekilnojamojo turto pardavimą supaprastinta tvarka, ne varžytinių būdu, du mėnesius nuo nutarties priėmimo dienos; 2) įpareigoti bankroto administratorę kitą dieną po nurodyto termino suėjimo FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais pradėti ir parengti plano įgyvendinimo aktą bei jį pateikti teismui; 3) jei per vieną mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos kreditoriai ir bankroto administratorė nesiims fizinių asmenų nekilnojamojo turto pardavimo veiksmų, įpareigoti bankroto administratorę kitą dieną po nurodyto termino suėjimo FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais pradėti ir parengti plano įgyvendinimo aktą bei jį pateikti teismui.

9. Teismas nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančių asmenų M. Z. ir L. Z. patikslintas mokumo atkūrimo planas, pakeičiant plano įgyvendinimo trukmę iš penkerių metų į trejus metus. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju yra skundžiamas bankroto administratorės neveikimas, kadangi plano įgyvendinimo terminui pasibaigus, nėra rengiamas plano įgyvendinimo aktas, o vietoj to yra tęsiamos neparduoto fizinių asmenų turto varžytinės. Teismas nurodė, kad buvo surengta tikrai daug varžytinių, tačiau fizinių asmenų nekilnojamojo turto nepavyko parduoti nesant pirkėjų. Teismo vertinimu, įstatymų leidėjas iš esmės nenumatė tokios galimybės bankroto procese, todėl nėra konkrečiai reglamentuota, kada ir kaip tokioje situacijoje turi pasibaigti bankroto procesas; įstatymų leidėjas taip pat nenumatė ir tokios situacijos, kai turtas nespėjamas parduoti dėl plano įgyvendinimo termino sutrumpinimo.

10. Teismas pažymėjo, kad plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai, ši teisės norma yra imperatyvi, todėl, suėjus šiam terminui, bankroto procesas turi būti užbaigiamas ir pradedama procedūra, numatyta FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje, nepriklausomai nuo to, ar jau yra spėta realizuoti visą bankrutuojančio fizinio asmens turtą, ar ne. Kitoks aiškinimas prieštarautų plano įgyvendinimo trukmės termino paskirčiai ir prasmei. Teismas nurodė, kad aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, todėl sprendė, kad tam tikrose situacijose, atsižvelgiant į minėtus principus, į aplinkybes, dėl kurių nepavyko įgyvendinti visų plane numatytų veiksmų per įstatyme nustatytą terminą, galimas tam tikrų pradėtų bankroto veiksmų užbaigimas po plano įgyvendinimo termino pasibaigimo. Tačiau tokie veiksmai turėtų būti būtini, reikšmingi proceso dalyviams bei turėtų trukti protingą laiko tarpą po plano įgyvendinimo termino pabaigos. Teismas nurodė, kad tokiu būdu būtų pasiekta skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyra.

11. Teismas pažymėjo, kad iš FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos turinio, jį vertinant loginiu ir lingvistiniu metodais, niekaip neišplaukia išvada, kad paskutiniu plane nustatytu mokėjimu galima laikyti ne tik bankrutuojančių asmenų atliekamus periodinius mokėjimus kreditoriams iš jų gaunamų pajamų, bet ir įplaukų bankroto procese gavimą iš parduoto bankrutuojančių asmenų turto. Teismo vertinimu, įstatymo leidėjas, nustatydamas tokią formuluotę, turėjo omenyje tik pačių bankrutuojančių asmenų atliekamus iš anksto plane nustatytu periodiškumu ir nustatyto dydžio mokėjimus ir net nenumatė, kad bankrutuojančių asmenų turtas gali likti neparduotas.

12. Teismas akcentavo, kad pasibaigus plano įgyvendinimo terminui, bankroto administratorius privalo FABĮ 30 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka parengti plano įgyvendinimo aktą ir pateikti jį teismui. Plano įgyvendinimo aktu ar kitu dokumentu bankroto administratorius taip pat turėtų išspręsti nerealizuoto bankrutuojančių asmenų turto likimą. Jei turtas nėra paliekamas bankrutuojančių asmenų nuosavybei, jį turi perimti kreditoriai, susitardami dėl jo ar jo vertės pasidalijimo tarpusavyje, arba turtas gali atitekti valstybės / savivaldybės nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka, jei kreditoriams toks turtas nereikalingas.

13. Teismas nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 16 d. pagal seną FABĮ redakciją patvirtinus mokumo atkūrimo planą penkerių metų laikotarpiui, kreditoriai turėjo pagrįstus lūkesčius, kad bankroto procesas tiek ir truks. Atitinkamai buvo neskubama drastiškai mažinti parduodamo fizinių asmenų turto kainos. Patikslinto plano rengimo ir svarstymo procedūra užtruko ilgą laiką, dėl ko planas buvo patvirtintas 2018 m. rugsėjo 11 d nutartimi, jau suėjus patvirtintam trejų metų plano įgyvendinimo terminui, tačiau pagal planą dar buvo planuojamos bent dvejos nekilnojamojo turto varžytinės, taip pat buvo reikalinga sumokėti likusį kasmėnesinių sumų skirtumą pagal patikslintą planą. Teismas pažymėjo, jog bankrutuojantys asmenys būtinus periodinius mokėjimus sumokėjo iki 2018 m. spalio 19 d., o bankroto administratorei taip greitai įvykdyti dvejas varžytines nebuvo įmanoma. Po patikslinto plano įgyvendinimo termino suėjimo (2018 m. spalio 1 d.) baigėsi dar pagal seną planą paskelbtos penktosios varžytinės, taip pat vyko šeštosios varžytinės, kurios baigėsi 2019 m. vasario 22 d. Teismas nurodė, kad nei vienos turto varžytinės neįvyko, kadangi neatsirado turto pirkėjų, taigi visi numatyti pagal planą veiksmai jau yra atlikti, bankroto proceso veiksmai po plano įgyvendinimo formalaus termino tęsiasi jau pakankamai ilgai, dėl ko būtų neabejotinas pagrindas bankroto procesą užbaigti.

14. Teismas pažymėjo, kad neskųsdami 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria buvo sutrumpintas plano įgyvendinimas iki trejų metų, kreditoriai iš esmės padarė tam tikrą nuolaidą bankrutuojantiems asmenims. Šiems asmenims nuo 2018 m. spalio 19 d. nebėra pareigos mokėti kasmėnesinių įmokų įsiskolinimams dengti, todėl jų turtinė padėtis dėl tebevykstančio bankroto proceso tiesiogiai neblogėja, lieka tik teisinio statuso klausimas ir M. Z. nurodytos aplinkybės dėl sunkumų vykdyti įmonės, kuriai vadovauja, verslo veiklą dėl formaliai nepasibaigusio bankroto proceso.

15. Teismas sprendė, kad siekiant išlaikyti ir kreditorių interesų pusiausvyrą, leistina tęsti fizinių asmenų nekilnojamojo turto pardavimą supaprastinta tvarka, ne varžytinių būdu, du mėnesius nuo nutarties priėmimo dienos. Toks terminas, teismo vertinimu, yra pakankamas ir yra realu parduoti nekilnojamąjį turtą bankroto procese, priešingu atveju – kreditoriai gali turtą perimti bei jį realizuoti neskubant patys.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

16. Skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį kreditorė (apeliantė) AB SEB bankas prašo: 1) nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankrutuojančių asmenų pateikto skundo išnagrinėti iš esmės – netenkinti bankrutuojančių asmenų pateikto skundo-prašymo, paliekant galioti 2018 m. gruodžio 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo; 2) leisti bankroto administratorės įgaliotam asmeniui tęsti bankrutuojantiems asmenims priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą šio turto pardavimo tvarką bei kainas tvirtinant kreditorių susirinkime FABĮ nustatyta tvarka; 3) įpareigoti bankroto administratorę, realizavus bankrutuojantiems asmenims priklausantį turtą ir paskirsčius gautas pinigines lėšas FABĮ nustatyta tvarka ir terminais, parengti plano įgyvendinimo aktą bei jį pateikti teismui.

17. Kreditorė (apeliantė) nurodė, kad skundžiama nutartimi yra suvaržomos kreditorės teisės siekiant kuo didesne kaina realizuoti bankrutuojantiems asmenims priklausantį ir hipotekos kreditoriui įkeistą nekilnojamąjį turtą ir kuo didesne apimtimi padengti kreditorinius reikalavimus. Pažymėjo, jog teismas neatsižvelgė į pateiktus siūlymus dėl bankrutuojantiems asmenims priklausančio turto realizavimo tvarkos, terminų bei pradinių pardavimo kainų, o tenkino bankrutuojančių asmenų norus, kad kuo greičiau būtų surašytas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas ir teisiniu statusu bankrutuojantys asmenys būtų pripažinti bankrutavę.

18. Kreditorė (apeliantė) pažymėjo, jog užsitęsęs bankrutuojantiems asmenis priklausančio turto pardavimas visiškai neįtakoja nei bankrutuojančių asmenų turtinės padėties (kadangi nuo 2018 m. spalio 19 d. nebėra pareigos mokėti kasmėnesinių įmokų įsiskolinimams dengti), nei sudaro sunkumų M. Z. vykdyti įmonės, kuriai vadovauja, verslo veiklą.

19. Kreditorė (apeliantė) nurodė, kad tiek bankroto administratorė, tiek kreditoriai dėjo ir deda visas pastangas, kad bankrutuojančių asmenų turtas būtų realizuotas kuo didesne kaina ir nebūtų greito bei drastiško, niekuo nepagrįsto kainos mažinimo. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į kreditorės (apeliantės) teismo posėdyje pateiktus siūlymus dėl bankrutuojantiems asmenims priklausančio turto realizavimo tvarkos, terminų bei pradinių padavimo kainų, įspraudė tiek bankroto administratorę, tiek kreditorius į sunkiai įgyvendinamus terminus ir vos ne priverstine tvarka įpareigojo perimti bankrutuojantiems asmenims priklausantį ir bankroto procese nerealizuotą turtą.

20. Pareiškėjai, atsiliepdami į atskirąjį skundą, prašė jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodė, kad siekė taikaus ginčo išsprendimo, tačiau kreditorė (apeliantė) kategoriškai nesutiko su bankroto administratorės pasiūlyta mintimi parduoti turtą už mažesnę kainą. Pažymėjo, kad pagal mokumo atkūrimo planą savo įsipareigojimus įvykdė (mokėti kasmėnesines įmokas administratorei ir kreditoriams), tad bankroto procesas turi būti baigtas, vadovaujantis FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, kad pakistų jų teisinis statusas, nepriklausomai nuo to, ar yra spėta realizuoti turtą, ar ne. Pažymėjo, jog teisinio statuso klausimas yra ypatingai svarbus, kadangi fizinių asmenų bankroto teisinio reglamentavimo esmė ir yra apsaugoti nemokų fizinį asmenį nuo nuskurdimo ir atkurti jo mokumą, kad nemokūs asmenys galėtų vėl įstoti į normalų ekonominį gyvenimą ir taptų mokūs. Akcentavo, kad kreditorė (apeliantė) yra nusiteikusi pardavinėti turtą bankroto procese nenustatytą laikotarpį, taigi bankroto proceso pabaiga visiškai nėra apibrėžta.

21. Bankroto administratorė, atsiliepdama į atskirąjį skundą, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad bankrutuojančių asmenų nekilnojamasis turtas nėra realizuotas, kaip buvo numatyta bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimo plane, todėl bankroto administratorė turi teisę tęsti bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto procedūrą. Pažymėjo, jog pasibaigus varžytinėms, kreipėsi į kreditorę (apeliantę) dėl nekilnojamojo turto perėmimo galimybės, tačiau kreditorė (apeliantė) nurodė, jog nekilnojamojo turto perimti neketina. Bankroto administratorė nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į bankrutuojančių asmenų kreditorių interesus, kadangi pirmosios instancijos teismo nurodytas dviejų mėnesių nekilnojamojo turto pardavimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas tam, jog būtų galima didesne apimtimi realizuoti bankrutuojantiems asmenims priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kreditorės (apeliantės) atskirasis skundas netenkintinas.

22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta iš dalies tenkinti pareiškėjų skundą-prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

23. Remiantis civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad 2015 m. vasario 23 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo iškelta fizinių asmenų M. Z. ir L. Z. bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Lexuna“. 2015 m. rugsėjo 16 d. teismo nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimo planas penkeriems metams. 2018 m. rugsėjo 11 d. teismo nutartimi patvirtintas patikslintas mokumo atkūrimo planas trejiems metams, nurodant, jog bankroto procesas turi tęstis tol, kol bankrutuojantys asmenys sumokės likusį kasmėnesinių sumų skirtumą pagal patikslintą planą. Likęs kasmėnesinių sumų skirtumas buvo padengtas 2018 m. spalio 10 d. ir 2018 m. spalio 19 d., vadovaujantis 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtinto patikslinto mokumo atkūrimo plano kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafiku.

24. Nuo 2016 m. sausio 1 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui, FABĮ 7 straipsnio 5 dalies redakcijoje numatyta, jog plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. Šį FABĮ pakeitimą įtvirtinusio 2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2235 13 straipsnio 6 dalyje fiziniams asmenims, kurių bankroto procesas pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, numatyta teisė siūlyti keisti plano įgyvendinimo trukmę FABĮ 8 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į nauja redakcija išdėstytas įstatymo nuostatas dėl plano įgyvendinimo trukmės. Kaip buvo nustatyta iš civilinės bylos duomenų, patikslintas bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo planas trejiems metams buvo patvirtintas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, kreditoriai šios nutarties neskundė, ji yra įsiteisėjusi. Įstatymo nustatytas 3 metų plano įgyvendinimo terminas nagrinėjamu atveju yra suėjęs.

25. Pažymėtina, kad trumpinant mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą, daroma tiesioginė įtaka ir fizinio asmens kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafikui, kurio pagrindu bankroto procese yra mokamos lėšos kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Su kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiku sietina ir fizinio asmens bankroto proceso pabaigos procedūra.

26. FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Jeigu bent vienas iš šioje dalyje nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu. Teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 30 straipsnio 2 dalis).

27. Kaip nustatyta iš 2018 m. rugsėjo 11 d. teismo nutartimi patvirtinto patikslinto mokumo atkūrimo plano, buvo numatyta, kad bankrutuojantys asmenys didžiąja dalimi tenkins kreditorių finansiniu reikalavimus pardavus nekilnojamąjį turtą pakartotinių varžytinių metu; kita dalis lėšų bus paskirstyta pagal kreditorinių reikalavimų tenkinimo grafiką iki 2018 m. rugsėjo 16 d. Teismo nutartyje, kuria buvo patvirtintas patikslintas mokumo atkūrimo planas, taip pat pažymėta, kad fizinių asmenų bankrotas turi tęstis tol, kol bankrutuojantys asmenys susimokės likusį kasmėnesinių sumų skirtumą pagal patikslintą planą; dėl parduodamo nekilnojamojo turto pažymėta, kad pasibaigus plano įgyvendinimo terminui bankrutuojančių asmenų nekilnojamasis turtas jiems neliks, o atiteks (natūra ar pinigine forma) kreditoriui, turinčiam jo atžvilgiu įkeitimo teisę.

28. Šiuo atveju byloje reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: įstatymo nustatytas 3 metų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas yra suėjęs; bankrutuojantys asmenys likusį kasmėnesinių sumų skirtumą pagal patikslintą planą padengė 2018 m. spalio 10 d. ir 2018 m. spalio 19 d.; dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino sutrumpinimo liko neparduotas bankrutuojančių asmenų turtas.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad FABĮ 30 straipsnio 1 ir 2 dalis aiškinant sistemiškai su FABĮ 7 straipsnio 5 dalimi darytina išvada, kad tuo atveju, kai teismas patvirtina mokumo atkūrimo planą, kuriame nėra numatyta jokių įmokų kreditoriams, bankroto byla užbaigiama ne nuo paskutinio pagal planą atlikto mokėjimo, nes tokie nėra atliekami, o nuo 3 metų termino įgyvendinti mokumo planą pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-313/2018). Šiuo atveju pagal patvirtintą patikslintą mokumo atkūrimo planą įmokos kreditoriams buvo numatytos (mokėjimai pagal kreditorinių reikalavimų tenkinimo grafiką buvo numatyti iki 2018 m. rugsėjo 16 d.), visos numatytos įmokos buvo atliktos. Akcentuotina, kad FABĮ 30 straipsnio 1 dalies norma sieja plano įgyvendinimo akto parengimą ir pateikimą teismui su plane nustatytu paskutiniu fizinio asmens mokėjimu, t. y. kai fizinis asmuo įgyvendina plane nurodytus savo prisiimtus įsipareigojimus, atlikdamas reikiamus veiksmus. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes (mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas yra suėjęs, bankrutuojantys asmenys likusį kasmėnesinių sumų skirtumą pagal patikslintą planą padengė) bei minėtas teisės normas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju fizinių asmenų bankroto procesas turi būti užbaigiamas ir pradedama procedūra, numatyta FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje.

30. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos situaciją (jog dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino sutrumpinimo liko neparduotas bankrutuojančių asmenų turtas), visiškai pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju tam tikrų pradėtų bankroto veiksmų užbaigimas po mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino pasibaigimo per protingą laiko tarpą nepažeis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų bei šalių interesų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo sprendimas leisti tęsti fizinių asmenų nekilnojamojo turto pardavimą supaprastinta tvarka ne varžytinių būdu du mėnesius nuo nutarties priėmimo dienos nepažeidė skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyros, buvo atsižvelgta į visų proceso dalyvių interesus.

31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju yra įvykdytos įstatyme numatytos sąlygos, nustatančios, kada fizinių asmenų bankroto procesas turi būti užbaigiamas ir pradedama procedūra, numatyta FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje, spendžia, kad kreditorės (apeliantės) atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl jos suvaržytų teisių, neįvertintų pasiūlymų bei nustatytų turto pardavimų terminų laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.

32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės bei materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.