Utenos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis VĮ „Turto bankas“, K. V., G. V., V. V., I. M. V., kurias atstovauja įstatyminė atstovė A. V., dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja R. B. pareiškimu prašo atnaujinti jai praleistą įstatymų nustatytą terminą priimti E. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą nepilnametės dukros J. B., gim. (duomenys neskelbtini), vardu.

Suinteresuoti asmenys dėl pareiškimo patenkinimo neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad pareiškėja R. B. yra J. B., gim. (duomenys neskelbtini), motina, o J. B. yra E. V., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. E. V. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Šio kodekso 5.50 straipsnyje numatyta palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini)mirus E. V., įstatyme nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti suėjo 2011-05-06 ir yra praleistas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-I54-378/2017).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos R. B. dukra J. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra palikėjo E. V., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra ir pirmosios eilės įpėdinė pagal įstatymą. E. V. mirties dieną jo dukra J. B. nebuvo gimusi, ji gimė praėjus 2 mėnesiams po E. V. mirties. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013-01-02 sprendimu, kuris įsiteisėjo 2013-02-02, buvo nustatyta, kad E. V., miręs (duomenys neskelbtini), yra J. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Akivaizdu, kad tik po dviejų metų po E. V. mirties nustačius, jog J. B. yra pastarojo dukra, pareiškėja negalėjo per 3 mėnesius nuo E. V. mirties kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad pareiškėja dėl svarbios priežasties praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, todėl teismas mano, kad yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 577-578 straipsniais, CK 5.57 straipsniu, teismas

nutarė:

R. B. pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti R. B. praleistą trijų mėnesių terminą priimti E. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą nepilnametės dukros J. B., gim. (duomenys neskelbtini), vardu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.