Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-11-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-294-616/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-22
Bylos Nr.
1S-294-616/2019
Teisminio proceso Nr.
1-05-1-06087-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ernesta Montvidienė
Nuteistasis
R. M.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-294-616/2019
Teisminio proceso Nr. 1-05-1-06087-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 2.5.11.2; 2.5.16
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. M. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties, kuria netenkintas antstolės D. P. prašymas dėl nuteistajam R. M. paskirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžiu R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį bei BK 199 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda, įskaičius laikino sulaikymo laiką, nustatyta galutinė bausmė 148 MGL (5 573,68 Eur) dydžio bauda. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. birželio 13 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. 2019 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-53-1020/2019 dėl 5 573,68 Eur dydžio baudos išieškojimo iš R. M. valstybės naudai ir jį pateikė vykdyti antstoliui.

2. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. spalio 4 d. gautas antstolės D. P. 2019 m. spalio 3 d. prašymas Nr. 0068/19/01185 dėl R. M. skirtos 5 573,68 Eur dydžio baudos bausmės pakeitimo viešaisiais darbais, nurodant, kad R. M. per nustatytą terminą baudos nesumokėjo, niekur nedirba, jo vardu registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą ir lėšų bankuose, nėra. Nuteistasis R. M. taip pat nurodęs, jog jokio turto neturi ir prašo jam skirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 28 d. nutartimi netenkino antstolės D. P. prašymo dėl nuteistajam R. M. paskirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais.

3.1. Teismas nurodė, kad antstoliui yra suteikti itin platūs įgaliojimai, kuriais jis gali tikrinti skolininko finansinę padėtį. Todėl vien tik antstolės atliktas formalus turto registrų duomenų patikrinimas nelaikytinas pakankamais veiksmais siekiant užtikrinti aktyvų antstolio pareigos, nustatyti skolininko turtinę padėtį ir galimybes sumokėti baudą, vykdymą. Pažymėtina, kad antstolis turi atlikti ne tik galimus minimalius ir pakankamai formalius, o visus būtinus aktyvius veiksmus ir realiai naudotis jam suteiktomis galimybėmis tam, kad būtų išsamiai įsigilinta į konkrečią situaciją ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl nuteistojo galimybių sumokėti baudą. Be to, įvertinama ir tai, kad nuteistasis savo prašyme dėl baudos pakeitimo į viešuosius darbus nurodė neturintis jokio turto, iš KTPR išrašo matyti, kad R. M. yra įregistruotas transporto priemonės „Mercedes–Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju, bet detaliau šiais aspektais, vykdomosios bylos duomenimis, antstolė nesidomėjo. Atitinkamai, nors 2019 m. spalio 2 d. išieškojimo negalimumo akte antstolė nurodė, kad, siekiant išieškoti įsiskolinimą iš nuteistojo, taip pat buvo patikrintos įvykdymo galimybės skolininko gyvenamosios vietos adresu, pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nėra jokių dokumentų (pvz. faktinių aplinkybių nustatymo akto), bylojančių apie tai, jog realiai toks vertinimas buvo atliktas.

3.2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolė priimdama sprendimą dėl išieškojimo negalimumo rėmėsi formaliais registrų duomenimis apie asmenį ir jo paties prašymu bei teiginiu apie turto neturėjimą, bet kitų realių ir efektyvių išieškojimo veiksmų neatliko. Be to, antstolė detaliau nesiaiškino, ar asmuo neturi faktiškai jam priklausančio turto, į kurį galėtų būti nukreipiamas išieškojimas, o tuo labiau nebuvo imtasi priemonių nustatyti galimai esantį turtą pas trečiuosius asmenis, ar priklausantį kitiems asmenims, turtines teises, bei kitą turtą ar pajamas, į kuriuos įstatymo numatyta tvarka būtų galimas išieškojimo nukreipimas pagal vykdomąjį dokumentą. Antstolės veiksmai liudija apie neefektyvų, formalų bandymą greičiau užbaigti vykdymo procesą, padarant skubotas išvadas, jog išieškojimas yra neįmanomas, o tai patvirtina ir vykdomosios bylos chronologija, t. y. teismas vykdomąjį raštą dėl baudos išieškojimo iš R. M. išdavė tik 2019 m. rugsėjo 10 d., o anstolės prašymą apygardos teismas gavo 2019 m. spalio 4 d.

3.3. Teismas pažymėjo, kad baudos pakeitimas švelnesne viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė objektyviai negali būti įvykdyta. Atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus ir turi realias galimybės dirbti bei sumokėti jam teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, o kadangi šiuo atveju nuo vykdomojo rašto išdavimo iki antstolės kreipimosi į teismą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais praėjo itin trumpas laikas, daryti skubotų išvadų, apie realią nuteistojo turtinę padėtį ir baudos sumokėjimo negalimumą nėra jokio pagrindo. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes nurodė, kad bent jau šiuo metu, vadovaujantis BK 47 straipsnio 6 dalimi, R. M. nesumokėtą baudą keisti į viešuosius darbus, nėra pagrindo.

III. Skundo argumentai

4. Nuteistasis R. M. prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – pakeisti piniginę baudą viešaisiais darbais arba areštu: nurodo, kad jis negali sumokėti jam paskirtos baudos, nes šiuo metu nedirba ir neturi pajamų, turto kurį galėtų parduoti ir atsiskaityti. Jis yra automobilio „Mercedes–Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, tačiau neturi galimybės šio automobilio parduoti. Atkreipia dėmesį į tai, kad turi neįgalų vaiką, kuriam nustatytas sunkus neįgalumas (L. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. skundas atmetamas.

6. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

7. Apygardos teismas teisingai įvertino bylos faktus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės – baudos – pakeitimo kita bausme, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

8. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžiu J. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, kuriam vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, 66 straipsniu paskirta galutinė bausmė 128 MGL (4 820,48 Eur) dydžio bauda; S. M. – BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, kuriam vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, 66 straipsniu paskirta galutinė bausmė 128 MGL (4 820,48 Eur) dydžio bauda; R. M. – pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, 66 straipsniu paskirta galutinė bausmė 148 MGL (5 573,68 Eur) dydžio bauda, N. Č. - pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, 66 straipsniu paskirta galutinė bausmė 142 MGL (4 895,80 Eur) dydžio bauda, R. J. - pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu paskirta galutinė bausmė 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda (t. 8, b. l. 43-58).

9. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0068/19/01185 duomenų matyti, kad antstolė D. P. šią bylą su vykdomuoju raštu gavo 2019 m. rugsėjo 13 d. Antstolė 2019 m. rugsėjo 17 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2019 m. rugsėjo 18 d. pateikė vykdomųjų išlaidų paskaičiavimą ir raginimą įvykdyti sprendimą, 2019 m. spalio 2 d. gauti Lietuvos Respublikos transporto priemonių registro duomenys, kad R. M. yra automobilio „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas. Ji taip pat atliko užklausą per AIS antstolių informacinę sistemą, kur gavo duomenis, jog R. M. neturi nekilnojamojo turto, 2019 m. rugsėjo 30 d. gauti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenys, kuriuose nurodoma, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos U. skyrius išmokėjo nuolatinę išmoką (NDI) nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. 207,26 Eur į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 2 d. ieškojimo negalimumo akte nurodyta, kad nėra skolininko vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, nerasta lėšų banko sąskaitose, gyvenamosios vietos adresu nėra areštuotino turto, skolininkas nedirba (vykdomoji byla Nr. 0068/19/01185, b. l. 15-27). R. M. kreipėsi į antstolę su 2019 m. rugsėjo 25 d. prašymu skirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais, kartu pateikė 2018 m. vasario 6 d. povedybinę sutartį. Antstolė D. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su 2019 m. spalio 3 d. prašymu nuteistajam R. M. paskirtos bausmės, t. y. 5 573,68 Eur, baudos pakeitimo viešaisiais darbais.

10. R. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį, už kurias įstatymo leidėjas numatė tik dvi bausmės rūšis, t. y. baudą ir laisvės atėmimą. Nuteistajam R. M. skiriant bausmes už minėtas nusikalstamas veikas buvo pasirinkta švelnesnė bausmės rūšis – bauda. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 22 d. nuosprendyje pateikė motyvus, kuriais vadovaudamasis paskyrė būtent tokio dydžio ir tokios rūšies bausmę. Pažymima, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija taip pat nustatė, jog nėra teisinio pagrindo dar labiau mažinti jam paskirtą bausmę – baudą (t. 8, b. l. 107-115). Būtent teismas sprendžia dėl sankcijoje nurodytos bausmės rūšies, jos dydžio nuteistajam paskyrimo bei ar minėta bausmė atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog antstoliui yra suteikti itin platūs įgaliojimai, kuriais jis gali tikrinti skolininko finansinę padėtį. Iš vykdomosios bylos matyti, jog antstolė atliko minimalius ir pakankamai formalius patikrinimus dėl baudos išieškojimo. Iš tiesų byloje nėra jokių duomenų, kad antstolė būtų užklaususi visus bankus, ar juose nėra nuteistajam R. M. priklausančių sąskaitų, detaliau nebuvo domimasi iš KTPR gauta informacija, kad R. M., yra įregistruotas transporto priemonės „Mercedes–Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju, nėra jokių dokumentų (pvz. faktinių aplinkybių nustatymo akto), bylojančių apie tai, jog antstolė realiai buvo nuvykusi ir vertinusi jo gyvenamąją vietą ir tai, jog ten nėra jam priklausančio areštuotino turto. Be to, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nebuvo imtasi priemonių nustatyti galimai esantį turtą pas trečiuosius asmenis, ar priklausantį kitiems asmenims, turtines teises, bei kitą turtą ar pajamas, į kuriuos įstatymo numatyta tvarka būtų galimas išieškojimo nukreipimas pagal vykdomąjį dokumentą. Visa tai sąlygojo ir itin trumpas laikas vykdant vykdomąją bylą, t. y. teismas vykdomąjį raštą dėl baudos išieškojimo iš R. M. išdavė 2019 m. rugsėjo 10 d., o anstolės prašymą apygardos teismas gavo 2019 m. spalio 4 d., nepraėjus nė vienam mėnesiui nuo tokios vykdomosios bylos gavimo.

12. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje nustatytais atvejais. Nuteistojo R. M. nusiklastamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 47 straipsnio 6 dalyje buvo nurodoma, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais, o 7 dalyje – jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Taigi, tik esant realiems duomenims apie nuteistojo neturėjimą lėšų arba vengimą savo noru sumokėti paskirtą baudą, gali būti sprendžiama dėl bausmės – baudos keitimo kita bausme – viešaisiais darbais arba areštu, t. y. teismas šia įstatymo leidėjo suteikta diskrecija gali pasinaudoti tik esant jau pirmiau paminėtoms imperatyvioms baudžiamajame įstatyme numatytoms sąlygoms.

13. Neužtenka minimalių ir formalių antstolės atliktų veiksmų ir/ar tik nuteistojo prašymo ir sutikimo, kad bauda būtų pakeista į viešuosius darbus ar areštą, kadangi taip būtų iškraipoma pačios bausmės paskirtis ir įstatymo leidėjo valia, už sunkius nusikaltimus, už kuriuos nuteistas R. M..

14. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo panaikinti apskųstą teisėtą bei pagrįstą teismo nutartį, todėl R. M. skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Ernesta Montvidienė