Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį;

S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vaiką, neteistas, kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį;

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, šiuo metu nedirbantis, bet registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis du vaikus, teistas 2015 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, kaltinamas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį;

N. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį;

R. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turinis vaiką, teistas 2014 m. gegužės 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 520 Lt (150,60 EUR) dydžio bauda; kaltinamas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji J. P., S. M., R. M., R. J. ir N. Č., veikdami kartu su nenustatytais asmenimis, J. P. ir S. M. veikiant kaip padėjėjams, iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką nepateikiant muitinės kontrolei gabeno dvylika dėžių su 6 000 pakelių cigarečių „Fest“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra muitinė vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 12 698 EUR, o būtent:

2013 m. gegužės 4 d., apie 04.35 val., Šalčininkų r. Akmenynės sen., prie Akmenynės kaimo kapinių, esančių 2 km atstumu nuo valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 0974 ir 0975, J. P. naudodamas mobiliojo ryšio telefoną, kurio SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su S. M., kurio mobiliojo ryšio telefono SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), padėjo vykdyti nusikaltimą, t. y. stebėjo aplinką, privažiavimus prie valstybės sienos, valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų patruliavimą, tarnybinių automobilių judėjimą siekiant užtikrinti nekliudomą kontrabandos gabenimą per valstybės sieną, kai R. M., telefonu, kurio SIM kortelės numeris (duomenys neskelbtini), bendraudamas su R. J., kurio telefono SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), ir N. Č., kurio telefono SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), būdami (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, koordinavo veiksmus su padėjėjais ir nenustatytais asmenimis, ir iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, (duomenys neskelbtini), tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0974 ir 0975, nepateikiant muitinės kontrolei pėsčiomis gabeno dvylika dėžių su 6 000 pakelių cigarečių „Fest“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra muitinė vertė viršija 250 MGL sumą ir yra 12 698 EUR, tačiau turėjusiam privažiuoti N. Č. vairuojamam automobiliui Crysler Town & Country, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įklimpus (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose krovinys su 6 000 pakelių cigarečių liko paslėptas miške, 60 metrų atstumu nuo automobilio, J. P. ir S. M. buvo sulaikyti, kiti kaltinamieji pasišalino.

Be to, kaltinamieji J. P., S. M., R. M., R. J. ir N. Č., tuo pačiu laiku, toje pat vietoje, tais pačiais veiksmais ir tomis pat aplinkybėmis neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis pažeisdami nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, ir 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 20 pakelių cigarečių (2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-443 redakcija).

Kaltinamasis J. P. savo kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų neigė ir apklausiamas 2017 m. rugpjūčio 16 d. posėdyje tvirtino, kad cigarečių kontrabandoje nedalyvavo, o jo sulaikymo vietoje atsidūrė atsitiktinai. Po išgertuvių su S. K. prastai jautėsi ir išėjęs pasivaikščioti atsidūrė sulaikymo vietoje. Prie valstybės sienos nebuvo, valstybės sieną žyminčių ženklų nematė, cigarečių negabeno. S. M., N. Č., R. J., R. M. nepažįsta, kas jam skambino telefonu – nežino. Prieš sulaikant šaukė vardu S. K., su kuriuo iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus. Kodėl šaukė ir ieškojo S. K. negali paaiškinti (t. 7, b. l. 9; taip pat 2017 m. rugpjūčio 16 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas).

Apklausiamas pakartotinai 2019 m. sausio 9 d. posėdyje kaltinamasis J. P. nurodė, kad ankstesnės sudėties teismui davė teisingus parodymus, taip pat patikslino, kad buvo sulaikytas apie 5 km nuo namų. Tą dieną jis vaikščiojo po mišką, sutiko iš darbo ėjusį S. K., su juo išgėrė, vėliau ėjo namo ir vėl išėjo pasivaikščioti. Ką tuo metu veikė miške, kai sutiko S. K., neprisimena. Anksčiau nei vieno iš kaltinamųjų nepažinojo, o S. M. sulaikymo vietoje matė pirmą kartą. Nepamena ar prieš sulaikymą šūkavo, gal kvietė S. K., tačiau negali paaiškinti kodėl jį kvietė.

Kiti byloje surinkti įrodymai, jų analizė bei nustatytos faktinės aplinkybės

Ankstesnis šio automobilio savininkas, liudytoju apklaustas A. V. teigė, jog užsiima automobilių prekyba, kad pardavė šį automobilį V. B., tačiau nepamena pardavimo aplinkybių, netikrino pirkėjo tapatybės ir negalėtų jo atpažinti. Iš šių bylos aplinkybių matyti, kad V. B. nebuvo faktinis surasto automobilio savininkas.

Iš S. M. laikino sulaikymo protokolo, jo asmens kratos, daiktų apžiūros protokolų ir tarnybinio pranešimo apie šių procesinių veiksmų atlikimą matyti, kad po S. M. sulaikymo 2013 m. gegužės 4 d., 5 val. 30 min., jo asmens kratos metu be kita ko buvo rasti ir paimti: mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1680c-2“, IMEI: (duomenys neskelbtini), įmautė telefonui, taip pat telefonas „Nokia C3-0.5, IMEI: (duomenys neskelbtini) su Tele 2 SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kurios Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš rasto pas S. M. telefono apžiūros protokolo, matyti, kad jo adresų knygoje buvo įrašyti trys telefonų numeriai su dviem vardų trumpiniais: „RA“ (duomenys neskelbtini); „RO“ (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (atkreiptinas dėmesys į tai, kad dviejų kaltinamųjų šioje byloje vardai yra R. ir R.). Telefone taip pat aptikti duomenys apie rinktus, praleistus ir priimtus skambučius (t. 1, b. l. 168).

1) 2013 m. balandžio 27 d. 14 val. 40 min. skambinta adresatui (rinktas Nr.) „RO“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini)

2) 2013 m. gegužės 3 d. 22 val. 31 min. skambinta adresatui (rinktas Nr.) „RO“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini);

3) 2013 m. gegužės 4 d. 1 val. 58 min. priimtas skambutis iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini);

4) 2013 m. gegužės 4 d. 3 val. 43 min. skambinta adresatui (rinktas tel. Nr.) (duomenys neskelbtini);

5) 2013 m. gegužės 4 d. 4 val. 47 min. priimtas skambutis iš tel. Nr. „RO“ (duomenys neskelbtini);

6) 2013 m. gegužės 4 d. 11 val. 32 min. praleistas skambutis iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš J. P. laikino sulaikymo protokolo, jo asmens kratos, daiktų apžiūros protokolų ir tarnybinio pranešimo apie šių procesinių veiksmų atlikimą matyti, kad po J. P. sulaikymo, 2013 m. gegužės 4 d. 6 val., jo asmens kratos metu be kita ko buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ IMEI (duomenys neskelbtini) su „Labas“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kurios numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 69, 173, 176).

Iš rasto pas J. P. telefono apžiūros protokolo matyti, kad mobiliojo ryšio telefone adresų knygoje nebuvo adresatų, tačiau išliko duomenys apie 2013 m. gegužės 4 d. 3 val. 52 min., praleistą skambutį iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (šis numeris išsaugotas vardu „RO“ pas kitą tariamais atsitiktinai toje pačioje vietoje sulaikytąjį asmenį – S. M.) ir po kelių valandų tris įeinančius skambučius iš to paties telefono numerio (duomenys neskelbtini) (5 val. 50 min; 6 val. 1 min.; 6 val. 5 min.).

Tokie faktiniai duomenys apie įvykusius telekomunikacinius įvykius, nustatytus apžiūrint S. M. ir J. P. sulaikymo metu paimtus telefonus, rodo, kad abu sulaikytieji, nepaisant jų teiginių apie tai, jog vienas kito nepažįsta, iš esmės tuo pačiu metu komunikavo su asmeniu, kuris naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (teismas nustatė, kad šiuo telefonu naudojosi kaltinamasis R. J. ir tai dar bus aptarta atskirai).

Iš liudytojų R. Š. ir M. P. parodymų matyti, kad S. M. buvo sulaikytas naktį krūmuose, vietoje, kurioje buvo stebimos nusikalstamos veikos prieigos. Pareigūnai išjungė S. M. su savimi turėtą telefoną, o automobiliu į šią vietą atvažiavęs J. P. išlipęs iš automobilio šioje vietoje žvalgėsi ir šaukė asmenį vardu „S“. S. M. reakcija pareigūnams leido suprasti, kad buvo šaukiamas būtent jis. Po J. P. sulaikymo, sulaikytieji tarpusavyje kalbėjosi, todėl pareigūnai suprato, kad jie, priešingai nei kaltinamieji teigė teisme, vienas kitą pažinojo. Liudytojas R. Š. nurodė, kad pastarieji kalbėjosi apie „balių“, „kalbėjo, kad abu į jį eis“. Pastebėtina, kad šias aplinkybes liudytojas patikslino tik teisme ir jų nebuvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 113), o netrukus po to, teismo posėdžio salėję nedalyvavęs ir tokių R. Š. parodymų negirdėjęs liudytojas M. P., taip pat nurodė, kad sulaikytieji kalbėjosi apie pirmąją Komuniją, todėl iš jų pokalbių ir ankstesnių S. M. veiksmų reaguojant į šaukimą, suprato, kad pastarieji vienas kitą pažįsta (t. 6, b. l. 114).

Šių liudytojų parodymai vieni kitus visiškai atitinka ir papildo, o be to, jie atitinka ir kitus objektyvius bylos duomenis (abu sulaikytieji telefonu komunikavo su tuo pačiu asmeniu, J. P. šaukiamo asmens vardas ir kt.). Taip pat, tokie pareigūnų parodymai iš dalies atitiko net ir kaltinamųjų parodymus (S. M. 2019 m. sausio 9 d. posėdyje patvirtino, kad kalbėjo apie pirmosios Komunijos šventę; J. P. niekaip negalėjo paaiškinti, kodėl naktį šaukė S. vardą ir kodėl jo ieškojo. Teismas, kaip nenuoseklius, prieštaringus, logiškai nepaaiškinamus ir neįtikinančius, atmeta kaltinamojo J. P. parodymus, jog jis ieškojo tariamai kito S., t. y. S. K., su kuriuo prieš tai išgėrinėjo. Šias aplinkybes jis dėstė visiškai skirtingai, o apie išgėrinėjimą su S. K. ir galimai jo šaukimą jis pirmą kartą paminėjo tik teisminio nagrinėjimo metu.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, J. P. teigė, jog blogai jautėsi ir išėjo pasivaikščioti bei taip atsidūrė sulaikymo vietoje (t. 1, b. l. 78). Antros apklausos metu papildė, kad blogai jautėsi, išėjo pasivaikščioti, tačiau tuo pačiu pasivaikščiodamas susistabdė atsitiktinį naktį važiavusį automobilį ir paprašė pavėžėti bei jį išleisti būtent toje vietoje, kur buvo sulaikytas (t. 1, b. l. 79). Pabrėžtina, jog minėtų apklausų metu jis neminėjo S. K. ir aplinkybės apie išgėrinėjimą su juo; be to, jis prieštaringai aiškino aplinkybes apie siekį pasivaikščioti dėl blogos savijautos bei tuo pačiu apie važiavimą automobiliu (teigė, jog norėjo pasivaikščioti, todėl nelogiška stabdyti automobilį), prašymą jį išleisti 5 km atstumu nuo namų ir pan. Paskutinės apklausos teisminio nagrinėjimo metu J. P. buvo detaliai apklausiamas apie jo pasivaikščiojimo po mišką aplinkybes, tačiau parodymai vėlgi buvo skirtingi ir nenuoseklūs. Buvo nurodyta apie išgėrinėjimą miške su S. K., grįžimą namo, vėlesnį ėjimą pasivaikščioti naktį ir bandymą šaukti S. K., nepasakojant apie važiavimą automobiliu, sustojimą būtent toje vietoje, kurioje buvo sulaikytas ne S. K., o S. M.. Kodėl šioje vietoje J. P. šaukė S. vardą, taip ir negalėjo nuosekliai paaiškinti.

Lygiai taip pat prieštaringais, nelogiškais ir neįtikinamais teismas vertina ir kaltinamojo S. M. parodymus apie tai, kad jis naktį atsitiktinai ėjo pro jo sulaikymo vietą, po to, kai pavėžėjo ir paleido savo draugą. Net ir tikint jo paaiškinimais apie prieš tai buvusį draugo pavėžėjimą, kaltinamojo parodymai apie jo atsitiktinį buvimą būtent sulaikymo vietoje yra paneigti jį sulaikiusio R. Š. parodymais. Priešingai nei teigė kaltinamasis, liudytojas aiškiai nurodė, kad kaltinamasis buvo krūmuose ir stebėjo kelią, nieko neminėjo apie draugo pavėžėjimą, nebandė atlikti gamtinių reikalų, kaip aiškino iškart po sulaikymo.

Vien dėl visų jau minėtų priežasčių teismas kaip nepagrįstas atmeta sulaikytųjų S. M. ir J. P. versijas apie atsitiktinį jų atsiradimą sulaikymo vietoje, o remdamasis visais kitais ištirtais įrodymais, tarp kurių itin svarbiais laikytini duomenys apie jų sulaikymo metu turėtus telefonus ir telekomunikacinius įvykius, konstatuoja, jog pastarieji šioje vietoje buvo neatsitiktinai, o veikė kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. kaip asmenys padėję vykdyti kontrabandą ir stebėję nusikalstamos veikos darymo vietos prieigas.

Iš byloje esančių neviešo pobūdžio veiksmų sankcionavimo procesinių dokumentų turinio matyti, kad dar iki informacijos gavimo apie nagrinėjamoje byloje tiriamą kontrabandos atvejį, teisėsaugos pareigūnai jau 2013 m. balandžio mėnesį turėjo informacijos apie galimą N. Č., R. M. ir asmens besinaudojančio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), veiklą organizuojant ir vykdant kontrabandą ir buvo gavę apygardos teismo nutartis leidžiančias atlikti neviešo pobūdžio veiksmus, taip pat ir fiksuoti šių subjektų telefoninius pokalbius (t. 4, b. l. 63-86). Bylą nagrinėjančiam teismui jokių abejonių dėl šių nutarčių pagrindu surinktų duomenų teisėtumo nekyla, tad turint omenyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką tokiais atvejais, apygardos teismo nutartyse nurodytas faktinis šių nutarčių pagrindas bylą nagrinėjančio teismo papildomai netikrinamas (Žr. LAT 2007 m. gruodžio 1 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgą Nr. 27-1. Teismų praktika. 2007, Nr. 27).

Vienas pagrindinių su tuo susijusių gynybos argumentų – kritika ikiteisminio tyrimą atlikusios pareigūnės L. P. (šiuo metu – L. P.) tarnybiniams pranešimams, kuriuose pastaroji, iš tiesų nors ir be detalesnių paaiškinimų, bet aiškiai priskyrė atskirų telefonų priklausomybę kaltinamiesiems. Teismo posėdyje apklausti šios liudytojos nepavyko, tačiau, teismo vertinimu, jos apklausos metu tebūtų gauti paaiškinimai, padedantys geriau ir lengviau suprasti jos pozicijos, kurią teismas vertina kaip tuometinę versiją, kilmę.

Iš bylos medžiagos galima spręsti, kad pareigūnė L. P. šių telefonų priklausomybę nustatė gavusi atsakymą į ankstesnį jos prašymą, t. y. 2013 m. spalio 10 d. Kriminalinės žvalgybos skyriaus G. P. tarnybinį pranešimą dėl telefonų IMEI kontrolės. Kitaip tariant gavus informaciją apie tai, kokie abonentiniai telefonų numeriai, nurodant aiškius fizinius arba juridinius asmenis, prieš pat tiriamos nusikalstamos veikos laiką, naudojosi telefonų aparatais, kurie buvo rasti pas sulaikytuosius S. M. ir J. P. (t. 1, b. l. 180). Iš bylos medžiagos matyti, kad dar vėliau, byloje buvo gauti jau minėti 2013 m. balandžio 18 – 22 d. procesiniai dokumentai apie sankcionuotus veiksmus N. Č., R. M. ir telefono Nr. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, bei 2013 m. rugsėjo 4 d. telefoninių pokalbių, vykusių 2013 m. gegužės 1–4 d., suvestinės, kurias sudarė ne L. P., o pareigūnas V. R. (būtent šiose suvestinėse, jau buvo nurodytas ir iki sankcijos gavimo, t. y. 2013 m. balandžio 30 d. dar nežinotas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas, t. y. R. J. (t. 4, b. l. 87, 156)). Šio pareigūno surašytose suvestinėse telefonų priklausomybė buvo nurodyta tokia pati, kokią vėliau nustatė ir pareigūnė L. P..

Visas šias aplinkybes teismas nurodo tik siekdamas atsakyti į kaltinamųjų gynėjų kritiką ankstesniam nuosprendžiui dėl būtinybės apklausti liudytoja L. P. bei bylos nagrinėjimo metu prokuroro itin pasyvią poziciją palaikant kaltinimą ir neatsakant į gynybos keliamus argumentus. Nepaisant to, teismas pabrėžia, kad tarnybiniuose pranešimuose suformuota pareigūnų pozicija teismo išvadoms dėl telefonų priklausomybės nėra jokie savarankiški įrodymai, nes išvadas apie tai teismas padarė tik atidžiai įvertinęs visus bylos medžiagoje surinktus duomenis, tiesiogiai rodančius šiais telefonais besinaudojusių asmenų tapatybę.

Ši fonoskopiniu tyrimu patvirtinta specialisto išvada yra ne tikėtino, o kategoriško pobūdžio, todėl teismas atmeta kaltinamojo R. M. teiginius, jog šiuose pokalbiuose yra ne jo balsas, ir, kaip įrodytą bei teismui jokių abejonių nekeliantį, konstatuoja faktą, kad telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (telefoninių pokalbių stenogramose žymimas kaip „067 (RM)”) naudojosi kaltinamasis R. M..

Kaip jau minėta iš nusikalstamos veikos padarymo vietos prieigose sulaikyto S. M. turėto ir naudoto telefono duomenų analizės matyti, kad jis tą pačią naktį 2013 m. gegužės 4 d., 1 val. 58 min. – 4 val. 47 min., komunikavo su kaltinamaisiais N. Č. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) ir R. J. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, jo telefono atmintyje buvo išsaugoti tik trys kontaktai, kurių trečiasis buvo kaltinamojo R. M. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis R. M. teisminio nagrinėjimo metu siekė įrodyti savo buvimą Baltarusijoje jo pateiktame pase (t. 7, b. l. 6) išlikusiais Baltarusijos pareigūnų, atspaudais, tačiau iš jų turinio matoma tik buvimo Baltarusijos Respublikoje data – 2013 m. gegužės 4 d., bet nėra nurodytos tikslios atvykimo ir išvykimo valandos, taigi šie paso 5 lape užfiksuoti duomenys nepaneigia objektyviais duomenimis, t. y. kategoriško pobūdžio specialisto išvada dėl minėto asmens balso tapatumo nustatymo ir celių duomenimis, nustatytos R. M. buvimo vietos Lietuvos Respublikoje – (duomenys neskelbtini) (nusikalstamos veikos padarytos ankstyvą 2013 m. gegužės 4 d. rytą, tad kaltinamasis sėkmingai galėjo nuvykti ir parvykti iš Baltarusijos tą pačią dieną, jau po nusikalstamų veikų padarymo).

Tokie kaltinamųjų veiksmai kaltinamajame akte buvo kvalifikuoti tinkamai. Kaltinamųjų veiksmais, kaltinamiesiems J. P. ir S. M. veikiant kaip padėjėjams (BK 24 straipsnio 6 dalis), buvo padarytos dvi nusikalstamos veikos: BK 199 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija (Žin., 2007, Nr. 81-3309)) – veiksmai neteisėtai gabenant cigaretes per Lietuvos Respublikos valstybės sieną); ir BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija (Žin., 2005, Nr. 81-2945)) – veiksmai toliau neteisėtai gabenant akcizais apmokestinamas prekes Lietuvos Respublikos teritorijoje). Ginčo dėl veikų kvalifikavimo byloje nėra, tačiau šiuo metu minėtų BK dispozicijos yra pasikeitusios, todėl kaltinamųjų veiksmai kvalifikuojami pateikiant nuorodas į veikų padarymo metu galiojusią įstatymo redakciją (šiuo metu atitinkami veiksmai numatyti kitose atitinkamų BK straipsnių dalyse, numatančiose kvalifikuotas nusikalstamų veikų sudėtis).

C. BAUSMIŲ SKYRIMAS

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

Kaltinamieji R. M., N. Č. ir R. J. padarė 2 tyčinius sunkius nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija (Žin., 2007, Nr. 81-3309)) ir BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija (Žin., 2005, Nr. 81-2945)). Veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, siekiant pasipelnyti.

Kaltinamasis R. M. yra specialaus vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), vedęs, turintis 2 vaikus. Pastarasis baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 59), 1 kartą teistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis N. Č. yra specialaus vidurinio išsilavinimo, dirbantis, vedęs, turintis vaiką. Kaltinamasis neteistas (byloje yra tik duomenų apie išnykusį teistumą) (t. 2, b. l. 141). Kaltinamasis R. J. yra aukštojo išsilavinimo, dirbantis, vedęs, turintis vaiką. Kaltinamasis teistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į kaltinamojo padarytų veikų pavojingumą, pirmiausia pažymėtina, kad R. M., N. Č. ir R. J. kaip inkriminuotų nusikalstamų veikų bendrininkų, vaidmuo vykdant ir koordinuojant kontrabandą ir neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, lyginant jį su bendrininkų – padėjėjų J. P. ir S. M. vaidmeniu, yra reikšmingesnis ir laikytinas pavojingesniu. Būtent minėti trys kaltinamieji atliko lemiamą vaidmenį organizuojant ir koordinuojant kartu veikusių asmenų veiksmus ir šių veikų padarymą, todėl jiems skirtinos bausmės turi būti griežtesnės nei kitiems kaltinamiesiems.

Spręsdamas dėl bausmės rūšies ir jos dydžio teismas pabrėžia, kad šiuo atveju byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama jau antrą kartą, t. y. iš naujo po to, kai Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-256/2017 kaltinamieji jau buvo nuteisti (jiems paskirtos bausmės ir kt.), o apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byla tik pagal nuteistųjų skundus, panaikino ankstesnės sudėties teismo nuosprendį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis šioje byloje). Tokioje situacijoje, kai ankstesnį teismo nuosprendį apskundė tik kaltinamieji, jų padėtis negali būti pabloginta labiau nei buvo nustatyta ankstesniu teismo nuosprendžiu, taigi teismas yra ribojamas draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę (non reformatio in peius principas).

Šis principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 4 dalyje ir 386 straipsnio 3 dalyje. BPK 386 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas ar apeliacinės instancijos teismas turi teisę sugriežtinti bausmę ar pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą tik tais atvejais, kai nuosprendis ar nutartis panaikinti dėl to, kad reikia pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą, taip pat kai po nuosprendžio panaikinimo iš naujo nagrinėdamas bylą teismas nustato aplinkybes, rodančias, kad kaltinamasis yra padaręs sunkesnę nusikalstamą veiką.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nagrinėjant bylą teismuose non reformatio in peius principo laikomasi visose proceso stadijose. Tiek nagrinėjant bylą apeliacine, tiek kasacine tvarka, tiek ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui nuteistojo padėtis negali būti bloginama, kai byla nagrinėjama pagal jo skundą, t. y. kai procesas tęsiamas paties nuteistojo iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–733/2007, 2K-312/2008, 2K-274/2009, 2K-276/2012, 2K-164/2014, 2K-380-942/2015).

Atsižvelgiant į tokias BPK nuostatas bei kasacinio teismo praktiką iš naujo nagrinėjantis bylą teismas negali viršyti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-256/2017 kaltinamiesiems paskirtų baudos bausmių, peržiūrėti sprendimo dėl atsakomybė sunkinančių aplinkybių (tokių nebuvo nustatyta), taigi vien dėl šių priežasčių prokuroras, neskundęs ankstesnio teismo nuosprendžio, negalėjo prašyti skirti griežtesnių bausmių nei buvo paskirtos ankstesniu nuosprendžiu.

Apygardos teismas, įvertindamas kaltinamiesiems R. M., N. Č. ir R. J. inkriminuotų veikų pavojingumą ir jų asmenybes bei vaidmenį padarant nusikalstamas veikas, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir kt., net turėdamas omenyje ilgą proceso trukmę, kuri lemia būtinybę švelninti bausmę nagrinėjamoje byloje, konstatuoja, jog minėtiems kaltinamiesiems skirtinos bausmės negali būti mažesnės nei 150 MGL ir 130 MGL dydžio baudos, t. y. tokios baudos, kokios buvo paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu (analogiško pobūdžio bylose, teismas paprastai skiria ženkliai griežtesnes bausmes, todėl būdamas saistomas ankstesnio sprendimo šioje byloje, jų negriežtina ir nešvelnina).

Kita vertus apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendyje subendrinant kaltinamiesiems R. M., N. Č. ir R. J. paskirtas bausmes buvo nurodyta, kad pastarosios bendrintinos apėmimo būdu, tačiau faktiškai jos buvo iš dalies sudėtos, t. y. paskirta galutinė subendrinta 170 MGL dydžio bauda (t. 7, b. l.39). Kadangi byloje nėra ginčo dėl to, kad minėtos veikos sudaro idealiąją sutaptį (įrodytas vieningas nusikalstamas tikslas, tyčia ir pan.; o ir prokuroras baigiamųjų kalbų metu, jau bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, prašė kaltinamiesiems paskirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu), paskirta 150 MGL dydžio bauda, už nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 1 dalyje padarymą, apima bausmę, kuri buvo paskirta už BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą ir kiekvienam iš minėtų nuteistųjų nustatytina galutinė subendrinta 150 MGL dydžio baudos bausmė. Apygardos teismo vertinimu, dar švelnesnė bausmė šiuo atveju neleistų pasiekti BK 41 straipsnio paskirties ir būtų neproporcinga kaltinamųjų R. M., N. Č. ir R. J. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui.

Kaltinamieji J. P. ir S. M. padėjo padaryti du tyčinius sunkius nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje. Veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, siekiant pasipelnyti. J. P. yra pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, neteistas (t. 1, b. l. 93–103). S. M. yra vidurinio išsilavinimo, dirbantis, vedęs, turi 1 vaiką, neteistas (t. 1, b. l. 136-139). Byloje nenustatyta nei kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių, nei ją lengvinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į kaltinamųjų padarytų veikų pavojingumą, pirmiausia pažymėtina, kad J. P. ir S. M., kaip bendrininkų (padėjėjų), vaidmuo padedant daryti kontrabandą ir neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis buvo antraeilis ir nepagrindinis. S. M. ir J. P. pasienio ruože stebėjo aplinką, siekiant užtikrinti nekliudomą kontrabandos gabenimą per valstybės sieną. Šie veiksmai buvo neabejotinai reikšmingi realizuojant bendrininkų nusikalstamus ketinimus, tačiau tokių asmenų pavojingumas aiškiai mažesnis nei tų, kurie organizavo kontrabandą.

Atsižvelgiant į tai, teismas įvertindamas kaltinamiesiems S. M. ir J. P. inkriminuotų veikų pavojingumą ir jų asmenybes bei vaidmenį padarant nusikalstamas veikas, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir kt., net turėdamas omenyje ilgą proceso trukmę, kuri lemia būtinybę švelninti bausmę nagrinėjamoje byloje, konstatuoja, jog minėtiems kaltinamiesiems skirtinos bausmės – baudos turi būti švelnesnės nei paskirtos kaltinamiesiems R. M., N. Č. ir R. J.. Taigi už S. M. ir J. P. už BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina 130 MGL dydžio bauda, o už BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje numatytosios – 100 MGL dydžio bauda. Šios bausmės subendrintinos apėmimo būdu ir minėtiems asmenims nustatytina galutinė 130 MGL dydžio baudos bausmė.

Dėl kardomųjų priemonių

Kaltinamiesiems J. P., S. M., R. M. ir R. J. baudžiamojoje byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o N. Č. – kardomoji priemonė – 1 500 EUR dydžio užstatas. Kadangi šios kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės buvo pakankamos ir užtikrino BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, jos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, o po nuosprendžio įsiteisėjimo naikintinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomoji priemonė - užstatas, nesant kitokių prašymų, vadovaujantis imperatyvia BPK 133 straipsnio 6 dalimi, po nuosprendžio įsiteisėjimo gražintinas užstato davėjui. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu sumokėto užstato davėja yra N. Č. žmona –E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 32-34). Atsižvelgiant į tai, užstatas po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžintinas užstato davėjai E. Č. pagal viename iš pavedimų pervesti grynuosius pinigus esančius duomenis (t. 3, b. l. 34) arba kitus, naujus, užstato davėjo pateiktus duomenis.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, likimo

10 (dešimt) pakelių cigarečių „Fest“ – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip daiktai kurių apyvarta uždrausta perduotini sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Bylos medžiagoje esantys garso įrašai – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotini kaip nusikalstamų veikų tyrimo ir nagrinėjimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Bylos medžiagoje esantys mobiliojo ryšio telefonas „Samsung, IMEI (duomenys neskelbtini), kuris rastas ir paimtas J. P. asmens kratos metu, ir mobiliojo ryšio telefonai – Nokia C3-0.5, IMEI (duomenys neskelbtini), bei „Nokia 1680c-2“, IMEI (duomenys neskelbtini), kurie rasti ir paimti S. M. asmens kratos metu – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip nusikaltimo padarymo priemonės yra konfiskuotinas turtas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Automobilis Chrysler Town & Country, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), saugomas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Logistikos skyriuje, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, taip pat nenustačius jo šeimininko, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – pereina valstybės nuosavybėn (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. P. (J. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 199 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir paskirti jam 130 MGL (4 895,80 EUR) dydžio baudą;

BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir paskirti jam 100 MGL (3 766 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu bei paskirti subendrintą bausmę – 130 MGL (4 895,80 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti J. P. (J. P.) laikino sulaikymo laiką nuo 2013 m. gegužės 4 d. 6.00 val. iki 2013 m. gegužės 4 d. 20.40 val. ir galutinę bausmę nustatyti 128 MGL (4820,48 EUR) dydžio baudą.

J. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, po įsiteisėjimo – panaikinti.

S. M. (S. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 199 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir paskirti jam 130 MGL (4 895,80 EUR) dydžio baudą;

BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir paskirti jam 100 MGL (3 766 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu bei paskirti subendrintą bausmę – 130 MGL (4 895,80 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti S. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2013 m. gegužės 4 d. 5.30 val. iki 2013 m. gegužės 4 d. 20.25 val. ir galutinę bausmę nustatyti 128 MGL (4 820,48 EUR) dydžio baudą.

S. M. (S. M.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, po įsiteisėjimo – panaikinti.

BK 199 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir paskirti jam 150 MGL (5 649 EUR) dydžio baudą.

BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir paskirti jam 130 MGL (4 895,80 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu bei paskirti subendrintą bausmę – 150 MGL (5 649 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti R. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2014 m. vasario 18 d. 13.00 val. iki 2014 m. vasario 19 d. 11.52 val. ir galutinę bausmę nustatyti 148 MGL (5 573,68 EUR) dydžio baudą.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, po įsiteisėjimo – panaikinti.

BK 199 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir paskirti jam 150 MGL (5 649 EUR) dydžio baudą.

BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir paskirti jam 130 MGL (4 895,80 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu bei paskirti subendrintą bausmę – 150 MGL (5 649 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti N. Č. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2015 m. lapkričio 21 d. 09.15 val. iki 2015 m. lapkričio 24 d. ir galutinę bausmę nustatyti 142 MGL (5 347,72 EUR) dydžio baudą.

N. Č. paskirtą kardomąją priemonę – 1 500 EUR dydžio užstatą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o jam įsiteisėjus, panaikinti ir 1500 EUR užstatą grąžinti užstato davėjai E. Č..

R. J. (R. J.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus:

BK 199 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir paskirti jam 150 MGL (5 649 EUR) dydžio baudą.

BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir paskirti jam 130 MGL (4 895,80 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu bei paskirti galutinę subendrintą bausmę – 150 MGL (5 649 EUR) dydžio baudą.

R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, po įsiteisėjimo – panaikinti.

10 (dešimt) pakelių cigarečių „Fest“ – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip daiktus kurių apyvarta uždrausta perduoti sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Bylos medžiagoje esančius garso įrašus – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti kaip nusikalstamų veikų tyrimo ir nagrinėjimo medžiagą prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Prie bylos saugomus mobiliojo ryšio telefoną „Samsung, IMEI (duomenys neskelbtini), kuris rastas ir paimtas J. P. asmens kratos metu, ir mobiliojo ryšio telefonus – Nokia C3-0.5, IMEI (duomenys neskelbtini), bei „Nokia 1680c-2“, IMEI (duomenys neskelbtini), kurie rasti ir paimti S. M. asmens kratos metu – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip nusikaltimo padarymo priemones konfiskuoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Automobilį Chrysler Town & Country, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), saugomą Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Logistikos skyriuje, kaip nusikaltimo padarymo priemonę, taip pat nenustačius jo šeimininko, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – perduoti valstybės nuosavybėn (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Šis nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.