Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2014-06-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-179-424/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-06-12Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-12-01Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-12
Bylos Nr.
1-179-424/2014
Teisminio proceso Nr.
1-28-1-00323-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramunė Valiulytė
Nukentėjusysis
L. K.
Kaltinamasis
D. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-179-424-2014Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00323-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.; 2.3.6. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2014 m. birželio 12 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Valiulytė,sekretoriaujant Elenai Plyševskajai,dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui,

nukentėjusiajai L. K..

kaltinamajam D. K.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, teistas

1) 2013-09-20 Trakų rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 286 str., bausmė- 40 MGL bauda,kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo motinai, o būtent: 2013 m. birželio 12 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu, trenkė ranka į veidą savo motinai L. K., taip sukeldamas L. K. fizinį skausmą, šie veiksmai pagal LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą (žin. 2011, Nr. 72-3475) traktuojami kaip smurtas artimoje aplinkoje, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Byloje ištirtų įrodymų visuma nepatvirtino, kad D. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis D. K. savo kaltės dėl jam inkriminuotos veikos nepripažino visiškai ir parodė, kad L. K. yra jo motina. Santykiai tarp tėvų paskutiniu metu yra pašliję, dažnai vyksta konfliktai. Dieną prieš įvykį kaimynas tėvui pasakė, kad motina yra pas kažkokį vyrą Mustenių kaime. Tėvas paprašė jo nuvažiuoti į Mustenių kaimą pažiūrėti kur yra mama. Jie abu nuvažiavo, rado sodybą, matė, kad mama su vyru yra kieme, tačiau juos pamatę nubėgo į namus ir užsirakino. Tėvas beldėsi, bet durų niekas neatidarė. Kitą dieną, t.y. 2013-06-12, tėvas jam pasakė, kad reikia nuvažiuoti pas močiutę, motinos motiną, ir jai pasakyti apie L. K. elgesį. Nuvažiavus pas močiutę į Pakalniškių kaimą, ten rado mamą, kuri buvo neblaivi. Tėvai pradėjo bartis dėl to, kad mama negrįžo namo, dėl mamos neištikimybės. Tėvas reikalavo atiduoti raktus nuo buto, tačiau mama raktų neatidavė ir jie išvažiavo namo. Jis mamai per veidą nesudavė, jokių smurtinių veiksmų jos atžvilgiu neatliko. Nurodė, kad L. K. galimai jį apkalba dėl to, kad tėvų konflikte jis palaiko tėvą.

Nukentėjusioji L. K. parodė, tarp jos ir jos sutuoktinio vyksta skyrybų procesas. Įvykio dieną, datos neprisimena, ji buvo pas savo motiną J. G.. Apie 16 valandą atvažiavo sutuoktinis su sūnumi ir vyras pradėjo ant jos šaukti, kad ji negrįžo namo, liepė visai namo negrįžti. Sūnus kaire ranka sudavė jai į dešinį skruostą. Dėl to ji pajuto skausmą. Policiją išvietė ne dėl sūnaus elgesio, bet dėl įvykusio konflikto. Nurodė, kad su sūnumi nebuvo susipykę ir neturi pagrindo jį apkalbėti, ji sūnui atleido, nes jis pasikarščiavo tėvo įtrauktas į jos ir A. K. konfliktą.

Liudytojas A. K. parodė, kad L. K. yra jo sutuoktinė. 2013 metų vasarą L. K. pradėjo savaitėmis negrįžti namo, sakydavo, kad būna pas savo motiną, dažnai grįždavo neblaivi. Vienas pažįstamas jam pasakė, kad jo žmona gyvena su kitu vyru Mustenių kaime. Jis nusprendė tai patikrinti ir pasikvietė sūnų. Nuvažiavus į Mustenių kaimą, prie nurodyto vyro namo pamatė savo žmoną, kuri juos pamačiusi nubėgo į namą ir užsirakino. Tą dieną žmona jo neįsileido ir su juo nekalbėjo. Kitą dieną jis nusprendė nuvažiuoti pas L. K. motiną. Nuvažiavo su sūnumi D. ir namuose rado L. K., kuri buvo girta. Ji pradėjo šaukti, kad namo negrįš ir raktų nuo namų neduos. Jie apsižodžiavo. D. savo motinos nemušė, jokios fizinės prievartos prieš šią nenaudojo. Suduoti smūgio net negalėjo, nes stovėjo kitoje stalo pusėje negu L. K.. Tarp motinos ir sūnaus konflikto nebuvo, tačiau būdama neblaivi galėjo apkalbėti sūnų dėl to, kad šis palaiko tėvą.

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuoti L. K. paiškinimai, kad sūnus jai ranka sudavė į dešinę veido pusę. Smurtą rodančių požymių neužfiksuota.( b.l.3-4).

Įvykio vietos apžiūros protokole, požymių, iš kurių galima būtų spręsti apie smurtą, neužfiksuota ( b.l.5-10).

L. K. 2013-06-12 16:26 val. nustatytas 0. 67 promilių girtumas ( b.l.13).

D. K. įvykio metu buvo blaivus (b.l.15.

Apkaltinamuoju nuosprendžiu kaltinamasis pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo (LR BPK 303 str. 2 d.). Priimdamas nuosprendį, teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu byloje esančių abejonių pašalinti nepavyksta, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

BK 301 str. 2 d. nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien nukentėjusiųjų parodymais. Tuo tarpu kaltinimas D. K. grindžiamas vien nukentėjusiosios parodymais, kurių kiti bylos duomenys nepatvirtina.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. G. teigė, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai per veidą, tačiau J. G. į teisiamąjį posėdį neatvyko dėl sveikatos būklės, ką patvirtina medicininė pažyma (b.l.87). Ji nėra apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, todėl jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, negali būti pagarsinti teismo posėdyje (CPK 276 str. 1 d. 1 p.) ir jais vadovaujamasi priimant nuosprendį. Be to liudytoja J. G. yra kaltinamojo močiutė ir turi teisę atsisakyti duoti parodymus (BPK 82 str. 2 d.). Liudytojai J. G. nepatvirtinus savo parodymų teisme, teismas, priimdamas nuosprendį, jų nelaiko įrodymais ir jų nevertina ( BPK 301 str.1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus daro išvadą, jog byloje nėra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių D. K. pareikštą kaltinimą. Todėl D. K. pagal LR BK 140 str. 1 d. išteisintinas, neįrodžius kad jis padarė nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 301-303 str. 5 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

D. K. išteisinti nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Ramunė Valiulytė