Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-07-02 · Civilinė byla Nr. 2A-489-198/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-04-03Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-07-02Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-02
Bylos Nr.
2A-489-198/2013
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05815-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Atsakovas
G. S.
Ieškovas
UAB “Keltecha”
Trečiasis asmuo
UAB „PZU Lietuva“
Kategorijos
  • 16.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-489-198/2013

Teisėjas Vygintas Mažuika Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05815-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija: 16.7;16.8;116.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 2 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-166-828/2013 pagal ieškovo UAB “Keltecha” ieškinį atsakovui G. S., trečiajam asmeniui UAB „PZU Lietuva“ dėl materialinės atsakomybės darbuotojui taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB “Keltecha” ieškiniu prašė taikyti atsakovo G. S. atžvilgiu materialinę atsakomybę ir priteisti iš jo 4 149,95 Lt žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas, būdamas ieškovo darbuotoju, ieškovui priklausančia transporto priemone neblaivus padarė eismo įvykį, su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Todėl jis privalo atlyginti visą dėl įvykio darbdaviui padarytą žalą. Dalį reikalaujamos sumos (2 804,36 Lt) sudaro ieškovo patirti nuostoliai, šalinant atsakovo padarytus transporto priemonės apgadinimus, kitą dalį – ieškovo kitų darbuotojų vykimo į eismo įvykio vietą (kad jie baigtų vežti krovinį, nes iš atsakovo buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę, pargabentų darbuotoją) išlaidos. Prie ieškinio pridėtus dokumentus ieškovui pateikė jo draudikas draudimo įmonė „BTA“, todėl dokumentų teisingumas abejonių nekelia, jų vertimas atitinka dokumentus originalo kalba.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo G. S. ieškovei UAB „Keltecha“ 3 112,46 Lt žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2012 m. rugpjūčio 27 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 843 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „Keltecha“ valstybei 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; Priteisė iš atsakovo G. S. valstybei 30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas įrodė visas atsakovo materialinės atsakomybės sąlygas. Byloje esančių dokumentų teisingumas teismui abejonės nekėlė bei paneigia atsakovo paaiškinimus apie tai, jog jis nevairavo transporto priemonės, nepadarė teisės pažeidimo, nesukėlė žalos darbdaviui. Be to nurodyti atsakovo paaiškinimai nepatvirtinti jokiais įrodymais. Teismas akcentavo, kad bylos įrodymai patvirtina ir kitą atsakovo visiškos materialinės atsakomybės pagrindą – tarp šalių buvo sudaryta ir galiojo darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Teismas motyvavo, kad ieškovas yra verslininkas, pelno siekiantis juridinis asmuo, jo turtinė padėtis geresnė už atsakovo, o atsakovo turtinė padėtis nėra gera, žala padaryta, atsakovui atliekant darbo funkcijas, t.y. veiksmus būtent ieškovo naudai, todėl ieškovas, kaip darbdavys, turi prisiimti atitinkamą žalos atsiradimo riziką. Nurodė, kad žala padaryta, atsakovui valdant ieškovui priklausantį didesnio pavojaus šaltinį – didelės vertės transporto priemonę ir žalą atsakovas padarė būdamas neblaivus, t.y. nesilaikydamas elementarių, visuotinai žinomų reikalavimų. Todėl teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju protinga, teisinga ir sąžininga iš atsakovo priteisti 75 proc. ieškovo reikalaujamos žalos atlyginimo, t.y. 3 112,46 Lt. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas mažinti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad byla nesudėtinga, joje nebuvo sprendžiami nauji klausimai, į tai, jog byla buvo nagrinėjama kitoje vietoje nei registruota advokato darbo vieta, byla išnagrinėta per du posėdžius, ginčijama suma nėra didelė, vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytus maksimalius tokių išlaidų dydžius.

Šalies argumentai

Atsakovas G. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Apeliacinio skundo argumentai:

1. Teismas atsakovui nesudarė sąlygų dalyvauti bylos posėdžiuose. Atsakovas 2012-11-11, 2013-01-16, 2013-02-07 kreipėsi į teismą su prašymu atidėti teismo posėdžius, kad jie nesutaptų su jo komandiruote ir pateikė komandiruočių grafikus, tačiau teismas į tai neatkreipė dėmesio. Mano, kad teismas neišklausęs atsakovo negalėjo susidaryti objektyvios nuomonės apie bylos esmę bei svarbias tik verslo sričiai būdingas detales.

2. Teismas neišreikalavo bylai reikalingų įrodymų iš atsakovo - UAB „Keltecha“ sutarties su Vokietijos Logistikos įmone dėl krovinių pervežimo paslaugos teikimo, pagal kurią 2011 m. gegužės mėnesį paslaugas teikti buvo komandiruotas atsakovas, dėl to tinkamai neįvertino svarbios aplinkybės, kad ieškovas be pagrindo reikalauja iš atsakovo padengti atvykusio kito vairuotojo atvykimo išlaidas.

3. Vienintelis rašytinis byloje įrodymas dėl galimos atsakovo kaltės neatitinka CPK 114 str. 1 d. reikalavimų ir turi galimo klastojimo požymių. Byloje dokumento originalo pateikta nebuvo. Dokumento kopija spaudu „Nuorašas tikras“ patvirtinta „BTA Draudimas“ darbuotojos. Eismo įvykio vietos protokolas surašytas neteisėtu būdu ir negali būti naudojamas kaip įrodymas. Protokolas surašytas buvo kai atsakovas jau buvo Lietuvoje.

4. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis sudaryta pažeidžiant darbo kodekso 256 str. 1 d.,- įmonėje nėra kolektyvinės darbo sutarties. Tokia sutartis yra negaliojanti.

5. Teismas nevertino ir tai, kad 2011 m. gegužės 21 d. atsakovui buvo nedarbo diena. Negalėjo būti taikomas DK 246 str. 6 p. Ieškovas kitose bylose tvirtina, kad G. S. nedirbo ir dirbti negalėjo šeštadienį, o šioje byloje teigia priešingai – kad pažeidė darbo drausmę, kad buvo neblaivus darbo metu. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta komandiruotės metu sutampa.

6. Teismas neįvertino, kad nukentėjusioji šalis UAB „Keltecha“ sudarė sąlygas žalai atsirasti. Ieškovas nepaisė atsakovo pranešimo apgadintą transporto priemonę, siekiant išsiaiškinti kokiu pagrindu ir kokiomis aplinkybėmis buvo apgadinta transporto priemonė. Atsakovas negalėjo ginčyti Austrijos policijos jam taikyto specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo dėl kalbos barjero bei neadekvačiai mažo atlyginimo už padidintos rizikos darbą pasisamdyti vokiškai kalbančio advokato.

7. Be pagrindo taikytas CK 6.210 str. 1 d. Atsakovas terminuotos piniginės prievolės ieškovui neturėjo, todėl atsakovas negalėjo praleisti termino įvykdyti piniginę prievolę ieškovui. Teismo sprendimas, įpareigojantis atlyginti nustatytą žalos dydį, neįsiteisėjęs, todėl iki tol atsakovui CK 6.210 str. 1 d. jam taikyta nepagrįstai.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas turėjo visas CPK numatytas sąlygas esant svarbioms aplinkybėms prašyti teismo posėdį atidėti. Komandiruotė nelaikoma svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi. Apeliantas negalėjo pats tęsti kelionės ir nugabenti krovinį į paskirties vietą, nes buvo neblaivus ir neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, todėl ieškovas privalėjo išsiųsti kitą vairuotoją į nenumatytą komandiruotę. Eismo įvykio tyrimo medžiagos su vertimu nuorašas atitiko procesinių dokumentų priedų formai keliamus reikalavimus, šį dokumentą tvirtino „BTA Draudimas“ darbuotoja, nes pagal CPK 114 str. 1 d. dokumento kopiją patvirtinti gali dokumentą išdavęs (gavęs) asmuo. Nurodo, kad kolektyvinės sutarties nebuvimas nedaro niekinės darbo ar visiškos materialinės atsakomybės sutarties. Aplinkybę, kad apeliantui neva buvo nedarbo diena akivaizdžiai paneigia jo veiksmai – transporto priemonės naudojimas. Pažymėjo, kad žala atsirado ne dėl apelianto užsienio kalbos nemokėjimo ar tariamai mažo atlyginimo, o dėl neteisėtų pastarojo veiksmų – vairavimo neblaiviam ir to pasėkoje turto sugadinimo. Teismas pagrįstai vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d. priteisė ieškovo naudai procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo momento teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas. pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų skundžiamo sprendimo dalyje.

Darbo teisėje viena turtinės atsakomybės rūšių – materialinė atsakomybė. Bendriausia prasme ji suprantama kaip kaltojo dėl žalos padarymo darbo santykio subjekto pareiga atlyginti dėl teisės pažeidimo (neatlikimo darbo pareigų ar netinkamo jų atlikimo) padarytą žalą kitam darbo santykio subjektui (DK 245 straipsnis). Darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas. Šios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytą turtinę (tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos) ir neturtinę žalą (DK 250, 257 straipsniai). Darbuotojų materialinė atsakomybė skirstoma į dvi rūšis: ribotąją ir visišką. Visiškos materialinės atsakomybės atvejai nustatyti DK 255 straipsnyje, kurio 3 punkte įtvirtinta darbuotojo pareiga atlyginti visą žalą, jei ji padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Ji gali būti sudaroma tik su tais darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Ši sutartis turi būti įforminama raštu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad su atsakovu, dirbusiu UAB „Keltecha“ ( b. l.96, 1 t ), kurio darbo funkcijos, be kita ko, buvo susijusios su jam perduotų materialinių vertybių apskaita, buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis ( b.l.99, 1 t). Pagal šios sutarties 1.1 punktą atsakovas įsipareigojo pradėdamas dirbti saugoti nuo sužalojimo ar sunaikinimo jam patikėtas materialines vertybes, imtis priemonių bet kokiems nuostoliams padengti.

Kasacinis teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2012 yra išaiškinęs, kad konkrečių materialinių vertybių išvardijimo visiškos materialinės atsakomybės sutartyje paprastai nurodyti nereikia, kadangi, esant materialinių vertybių judėjimui, to praktiškai užfiksuoti aptariamoje sutartyje gali būti net neįmanoma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas dirbo vairuotoju šaltkalviu ( b. l. 96, 1 t), darbo funkcijoms atlikti naudojo - vairavo vilkiką SCANIA G420, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas, pasirašydamas su ieškovu visiškos materialinės atsakomybės sutartį, įsipareigojo saugoti nuo sužalojimo ar sunaikinimo, imtis priemonių bet kokiems nuostoliams padengti. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog atsakovas suprato ir suvokė, kad jis yra materialiai atsakingas už darbdavio jam perduotas materialines vertybes (vilkiką SCANIA G420 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir turėjo, saugoti nuo sužalojimo ar sunaikinimo, imtis priemonių bet kokiems nuostoliams padengti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad komandiruotės metu Austrijoje Inn rajono autostrados A8 74,81 km esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje 2011-05-21 apie 16 val. atsakovas, būdamas neblaivus, vairavo ieškovui priklausantį vilkiką „Scania G420“, v.n. (duomenys neskelbtini) kuriuo apgadino kitą transporto priemonę. Dėl šio teisės pažeidimo Austrijos policija pradėjo teisinį procesą, iš atsakovo buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones (b.l. 1 t. 23-32). ). Dėl to ieškovas siuntė kitus savo darbuotojus, kurie turėjo pabaigti vykdyti atsakovui skirtą darbo užduotį bei pargabenti atsakovą į Lietuvą. Dėl atsakovo padaryto eismo įvykio ieškovas patyrė 4 326,23 Lt nuostolių, kuriuos sudaro 2 804,36 Lt vilkiko remonto išlaidos, 1 521,87 Lt išlaidos dėl kitų ieškovo darbuotojų komandiruotės (b.l. 1 t. 33-89, 91-94).

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismas nesudarė sąlygų dalyvauti bylos posėdžiuose. Atsakovas turėjo visas CPK numatytas sąlygas esant svarbiomis aplinkybėmis prašyti teismo posėdį atidėti ir tokia įstatymo suteikta teise pasinaudojo. Iš bylos medžiagos matyti, kad kartą jau buvo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-02-11 nutartimi tenkintas atsakovo prašymas posėdį atidėti dėl atsakovo komandiruotės ir kitą posėdį skirti laikotarpyje nuo 2013-03-12 iki 2013-03-31 ( b. l. 3, 2 t.). Teismas, nagrinėdamas bylą yra saistomas LR Civilinio proceso kodekse įtvirtintais proceso koncentracijos, ekonomiškumo, kooperacijos principais, todėl pagrįstai netenkino pakartotinio atsakovo prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo. Atsakovas nei viename iš trijų pateiktų teismui prašymų teismo posėdį atidėti, kviesti liudytojų į teismo posėdį, neprašė. Kolegija pažymi, kad buvo pakankamai laiko atsakovui pasinaudoti teise - turėti byloje advokatą, kuris atstovautų atsakovą teismo posėdyje.

Atsakovas 2013-02-07 prašyme dėl įrodymų išreikalavimo civilinėje byloje nenurodo kokias bylos aplinkybes gali patvirtinti ar paneigti prašomi išreikalauti įrodymai (b.l. 5-6, 2 t.). Šioje byloje sprendžiamas žalos atlyginimo, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, klausimas, todėl atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas dėl dienpinigių mokėjimo tvarkos ar dienpinigių priteisimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007).

Teismas sprendžia, kad byloje rašytinių įrodymų dėl atsakovo kaltės, Austrijos policijos eismo įvykio tyrimo medžiagos, pakanka, abejonių dėl jų tikrumo, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nekyla. Šis įrodymas atitiko procesinių dokumentų priedų formai keliamus reikalavimus. Pateiktą dokumentą tvirtino „BTA Draudimas“ darbuotoja, kuriai tokia teisė suteikta CPK 114 str. 1 d. pagrindu. Procesinių dokumentų priedus gali tvirtinti tiek fizinis, tiek juridinis dokumentų išdavęs ir gavęs asmuo, ir tik kilus abejonių dėl patvirtintos kopijos atitikties originalui, teismas savo inicia­tyva arba dalyvaujančio byloje asmens prašymu gali pareikalauti pateikti dokumentų originalus (CPK 114 straipsnio 2 dalis, CPK 198 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad eismo įvykio metu apeliantui buvo nedarbo diena, kaip teisiškai nereikšmingus. Tarp ieškovo ir apelianto sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis įpareigojo apeliantą saugoti ieškovo jam patikėtą materialinį turtą nuo sužalojimo ar sunaikinimo, imtis priemonių bet kokiems nuostoliams padengti. Apeliantas neturėjo teisės jam patikėto turto vilkiko SCANIA G420, Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) statyti aikštelėje, kurioje draudžiama statyti šią transporto priemonę, patikėto turto neišsaugojo, būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį.

Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismo nustatytos aplinkybės, kaip atitinkančios DK 257 straipsnio 5 dalies nuostatas, sudarė pagrindą ieškovo patirtos atlygintinos žalos dydį sumažinti 75 proc., t. y. nuo 4 149,95 Lt iki 3 112,46 Lt.

Atsakovas prašo prie apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos prijungti naujus įrodymus. Prašymas prijungti įrodymus atmestinas, nes atsakovas nenurodė kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. (CPK 178 str., CPK 314 str. ). UAB „Luktra ir Ko“ adresuotas 2013-04-12 raštas neišverstas į lietuvių kalbą ( CPK 198 str.2 d. ), darbo laiko tabelyje nenurodytas tabelio surašymo laikas (nėra nei metų, nei mėnesio). Todėl minėti dokumentai, kaip ir pažyma dėl darbo laiko apskaitos, įrodomosios reikšmės neturi (CPK 177 str.3 d., 180 str., 202 str.) Tuo labiau, kad nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, ginčas kilęs dėl žalos, o ne dėl darbo užmokesčio priteisimo

Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl apelianto atsakomybės sąlygų egzistavimo, nes jos padarytos visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes. Kiti apeliacinio skundo argumentai minėtoms išvadoms tiesioginės reikšmės neturi ir jų nepaneigia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Jonaitienė