Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D. (V. D.), gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis, šiuo metu vaiko priežiūros atostogose, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. birželio 4 d., apie 07.10 val. kieme, adresu (duomenys neskelbtini)Klaipėdos r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia ne mažiau dviejų kartų kumščiu smogė R. G. į karės akies sritį, ko pasekmėje nukentėjusiajam R. G. padarė šiuos sužalojimus: kirstinę kairio antakio srities ir kairės akies viršutinio voko išorinės dalies žaizdą su minkštųjų audinių sutinimu abiejų kairės akies vokų srityse, prasiskverbiančiu akies obuolio sumušimu su kraujo išsiliejimu į priekinę kairės akies kamerą, kairės akies lęšiuko išnirimu, minkštųjų audinių edemą paakio ir kairio skruosto srityse, kairės pusės skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžį, su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies abiejuose vokuose, cirkuliarią kraujosruvą po kairės akies jungine, junginės žaizdą viršutinėje dalyje, ragenos žaizdą skersos plyšimu, akiduobės apatinės ir vidinės sienelių lūžiais, kairės akies odenos plyšimu, kraujo išsiliejimu į kairės akies stiklakūnį, kurie sukėlė akies obuolio sužalojimą su akies vidinių audinių prolabsu, kairės akies lęšiuko bei rainelės netekimą ir trauminę antrinę dekompensuotą kairės akies glaukomą, kairės akies viršutinio voko nusileidimą iki ragenos centro, ko pasekmėje dėl sužalojimų R. G. prarado daugiau nei 30 procentų bendrojo darbingumo. Tokiu būdu, V. D. nukentėjusiajam R. G. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą (2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11. punktas).

Kaltinamasis V. D. kaltu prisipažino visiškai, tai yra pripažino, kad su nukentėjusiuoju susiginčijo bei sudavė nukentėjusiajam vieną ar du smūgius į akies sritį. Visų įvykio aplinkybių neatsimena. Lankė nukentėjusįjį ligoninėje, Kaune. Atlygino dalį, t. y. 5 500 Eur žalos. Susitarė, kad likusią dalį atlygins dalimis. Su pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka, su Sodra ir Klaipėdos teritorine ligonių kasa susitarė, kad civilinius ieškinius atlygins dalimis.

Nukentėjusysis R. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis atlygino jam dalį, t. y. 5 500 Eur.

Iš 2024 m. kovo 7 d. R. G. pareiškimo nustatyta, kad 2023 m. birželio 3 d., adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., tikslaus adreso nežino, V. D. 2-3 kartus trenkė jam į akį. Kvietė policiją, buvo išvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Iš ligoninės buvo išvežtas į Kauno klinikas. Buvo susiūta aplink akį bei antakis. V. D. buvo atvykęs į Kauno klinikas ir jie susitarė, kad V. D. jam atlygins padarytą žalą. Manė, kad su akim bus viskas gerai, tačiau gydytojai jam pasakė, kad akim dagiau nebematys ir žala padaryta visam gyvenimui. Po ko bandė susisiekti su V. D., bet jis jau nebebendravo (1 t., b. l.1-5).

Iš 2024 m. kovo 14 d. pateiktų R. G. medicininių dokumentų išrašo nustatyta, kad 2023 m. birželio 4 d. patyrė kairės akies sumušimą, dėl akies plyšimo gydytas LSMUL KK Akių klinikos SALS; 2023 m. birželio 5 d. atlikta operacija; 2023 m. birželio 9 d. įtariant OS tinklainės atšoką ir esant hemoftalmui atlikta PPV+endophotocoagulatio retiane OS; 2023 m. birželio 23 d. esant nekompensuotam akispūdžiui atlikta LCD OS. Pooperacinio stebėjimo metu dėl nekompensuoto akispūdžio atliktos dvi LCD OS, trečioji atlikta 2023 m. spalio 25 d. Dėl pastovaus galvos skausmo konsultavo neurologas, buvo paskirtas gydymas. Stacionarizuotas į LSMUK KK Akių klinikos Suaugusiųjų akių ligų stacionaro skyrių, esant OS skausmams ir nekompensuotam akispūdžiui (1 t., b. l. 6-7).

Iš 2024 m. birželio 25 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato policijos pareigūno tarnybinio pranešimo nustatyta, jog 2023 m. birželio 25 d. Nr. 30-G-16171 gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 401/2024 (03), kad R. G. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjus šioms aplinkybėms, tiriama nusikalstama veika turi būti perkvalifikuojama iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 135 straipsnio 1dalį ( 1t., b. l. 15-17).

Iš 2023 m. birželio 7 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. G. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariate gautas pranešimas apie tai, jog 2023 m. birželio 4 d., 07 val. 11 min. sumuštas vyras gatvėje, aplinkybės neaiškios, prašo pagalbos. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos specialiosios parengties skyriaus specialistas S. G. tarnybiniu pranešimu informavo apie tai, kad atvykus adresu tarp (duomenys neskelbtini) 07 val. 25 min. prie jų priėjo asmuo, kuris kaip vėliau paaiškėjo nukentėjusysis R. G., nuo asmens sklido alkoholio kvapas. R. G. nurodė, kad būdamas pažįstamųjų namelyje (tikslaus adreso nėra), kuriame vyko išgertuvės, vienas iš namelyje esančių asmenų trenkė jam kumščiu vieną kartą į veido sritį. Ant R. G. veido matėsi įdrėskimas kairiame antakyje bei kraujas, GMP brigada asmenį išsivežė į gydymo įstaigą. Priėjus prie nurodyto namelio, duris atidarė D. R., kuris paaiškino, kad buvęs konfliktas įvyko tarp R. G. ir namelyje esančio draugo V. D. (1.05 prom. neblaivumas). V. D. paaiškino, kad R. G. jį pažadino ir dar kitais būdais trukdė ilsėtis ir V. D. pripažino, kad neapsikentęs trenkė R. G. kumščiu į veidą. Aplinkybių patikslinimo metu buvo susisiekta su R. G., kuris nurodė, jog į Klaipėdos rajono policijos komisariatą atvykti neturi galimybės, pilietis nurodė, jog dėl 2023 m. birželio 4 d. dienos įvykio draugui jokių pretenzijų neturi, su juo susitaikė, tyrimo nepageidauja, pareiškimo policijai nerašys. Skundų iš pašalinių asmenų dėl viešosios tvarkos pažeidimo nebuvo gauta. Iš turimos medžiagos, darytina prielaida, kad R. G. atžvilgiu galimai buvo padaryta nusikalstama veika - fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, kas atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, tačiau asmuo skundo nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 30-34).

Iš 2024 m. kovo 27 d. Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. nutarimo panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad esant naujoms aplinkybėms, būtina patikrinti ir išsiaiškinti R. G. pareiškime nurodytus faktus, nustatyti priežastinį ryšį, sveikatos sutrikdymo mąstą, nes galima manyti, kad pagal sužalojimo pobūdį ir besitęsiantį gydymą, R. G. padarytas sunkesnis sveikatos sutrikdymas nei nežymus sužalojimas, todėl nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą naikinamas ir pradedamas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 26-28).

Iš 2023 m. birželio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., namelio viduje matomos dvi raudonos dėmės panašios į kraują, taip pat staliukas su maistu ir alkoholiu. Įvykio vieta fotografuota ( 1.t., b. l. 39-46).

Iš 2023 m. birželio 4 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta nukentėjusiojo R. G. veide sritis ties kairiuoju antakiu. Matoma kraujuojanti žaizda bei kraujas kairėje veido pusėje iki smakro. Prie protokolo pridėtos nuotraukos ( 1 t., b. l. 147-151).

Iš 2024 m. balandžio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas. Nustatyta, kad 2023 m. birželio 4 d. paskambino moteris ir pranešė, jog reikalinga pagalba, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., sudaužytas žmogus, kraujuoja iš akies ( 1 t., b. l. 155-157).

Iš 2023 m. birželio 4 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės nustatyta, kad pacientas (R. G.) skundžiasi skausmu akies srityje, stebimos akies obuolio kraujosruvos, kirstinė antakio žaizda. Policijos pareigūnai buvo įvykio vietoje ( 1 t., b. l. 162-163).

Iš 2024 m. gegužės 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 401/2024(03) nustatyta, kad R. G. nustatyti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: kirstinė kairio antakio srities ir kairės akies viršutinio voko išorinės dalies žaizda su minkštųjų audinių sutinimu abiejų kairės akies vokų srityse, prasiskverbiančiu akies obuolio sumušimu su kraujo išsiliejimu į priekinę kairės akies kamerą, kairės akies lęšiuko išnirimu, minkštųjų audinių edema paakio ir kairio skruosto srityse, kairės pusės skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžiu, poodinėmis kraujosruvomis kairės akies abiejuose vokuose, cirkuliaria kraujosruva po kairės akies junginė, junginės žaizda viršutinėje dalyje, ragenos žaizda, skersos plyšimu, akiduobės apatinės ir vidinės sienelių lūžiais, kairės akies odenos plyšimu, kraujo išsiliejimu į kairės akies stiklakūnį, kurie sukėlė akies obuolio sužalojimą su akies vidinių audinių prolabsu, kairės akies lęšiuko bei rainelės netekimą ir trauminę antrinę dekompensuotą kairės akies glaukomą, kairės akies viršutinio voko nusileidimą iki ragenos centro. Pagal pateiktus medicininius dokumentus, R. G. nustatyta likutinė rega dešine akimi yra 1.0. o kaire akimi 0,01, nesant duomenų apie regėjimo aštrumą kairė akimi iki traumos, laikoma iki traumos buvęs kairės akies regėjimo aštrumas tokiu pat, kaip ir nesužalotos akies, t. y. 1,0, todėl, remiantis 2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11. punktu, pagal dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelę, R. G. yra pagal pasekmes prarado daugiau nei 30 procentų bendrojo darbingumo, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu paveikus kairio antakio, kairės akies ir kairio skruosto sritis. Sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2023-06-04 07.11 val. (nurodyta GMP iškvietimo priėmimo data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytai įvykio datai ( 2 t., b. l. 41-49).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, įvertinęs jų visumą, konstatuoja, kad V. D. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai. Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis 2023 m. birželio 4 d., apie 07.10 val., kieme, adresu (duomenys neskelbtini)Klaipėdos r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia ne mažiau dviejų kartų kumščiu smogė R. G. į karės akies sritį, sukėlusius nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Šį nusikaltimą V. D. padarė veikdamas netiesiogine tyčia: jį darydamas (suduodamas smūgius R. G. į gyvybiškai svarbią galvos sritį) suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi bei nukentėjusiajam atlygino dalį padarytos žalos bei susitarė dėl kitos dalies atlyginimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje. Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui skiriant bausmes yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nors ir toliau pažymi, kad švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, tačiau tų išimtinių aplinkybių nustatymą vis labiau sieja su tiek nusikalstamą veiką, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančių aplinkybių visetu. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja optimalaus kaltininko resocializacijai būtinos bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo, kad būtų paskirta proporcinga ir teisinga bausmė, o ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).

Svarstydamas bausmės kaltinamajam skyrimo klausimą, teismas įvertina tai, kad V. D. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 5 dalis), kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, nukentėjusiajam atlygino dalį patirtos turtinės ir neturtinės žalos (5 500 Eur), nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam neturi (2 t., b. l. 165), kaltinamasis susitarė dėl žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai atlyginimo (2 t., b. l. 168). Svarbu pažymėti, kad paties nukentėjusiojo elgesys, nebuvo priimtinas. V. D. dirba, darbdaviai charakterizuoja jį teigiamai (2 t., b. l. 180-181), anksčiau neteistas už smurtinio nusikaltimo padarymą, yra baustas administracine tvarka už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus, visos baudos sumokėtos. Kaltinamasis turi šeimą. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, spontaniškas, jo nusikalstamas elgesys nebuvo nulemtas iš anksto susiformavusių nuostatų nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Nusikaltimo padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) atžvilgiu kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, daugiau jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu V. D. neatliko. Visos aptartos aplinkybės rodo mažesnį V. D. padaryto BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo bei jo paties asmenybės pavojingumo laipsnį. V. D. paskyrus net ir BK numatyto minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę, nukentėtų ne tik jo socialiniai ryšiai, tokios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį V. D. nėra. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nes paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kaltinamasis prarastų galimybę dirbti, išlaikyti šeimą. Teismas mano, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant V. D. švelnesnę, nesusijusią su laisvės atėmimu bausmės rūšį. Vadovaujantis BK 48 straipsniu, skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant maksimalų jos dydį. Šiuo konkrečiu atveju švelnesnė bausmės rūšis užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jam skiriama galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam V. D. dėl 7 807,23 Eur žalos, atsiradusios dėl R. G. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo (1 t., b. l. 92-101). Bylos duomenimis nustatyta, kad V. D. sunkiai sužalojo R. G., dėl ko nukentėjusysis ir buvo nemokamai gydomas sveikatos priežiūros įstaigoje. Jam suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos – 7 807,23 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu.

Civilinė ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam V. D. dėl 1 871,49 Eur žalos, atsiradusios dėl R. G. skirtos ligos išmokos (1 t., b. l. 115-118). Bylos duomenimis nustatyta, kad V. D. sunkiai sužalojo R. G., dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajam nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos paskyrė 1 871,49 Eur dydžio ligos išmoką. Išmokos dydį patvirtina pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas.

Kaltinamasis V. D. pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, jog kaltinamasis V. D. kreipėsi į civilines ieškoves su prašymu dėl žalos atlyginimo išdėstymo dalimis, kuriame prašo, jog nukentėjusiajam priskaičiuotą ir išmokėtą ligos išmoką 1 871,49 Eur, leisti sumokėti dalimis, po 80 Eur per 2 metus; o R. G. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų 7 807,23 Eur, atlyginimą įsipareigoja atlyginti per 60 mėn. mokėdamas po 137 Eur kas mėnesį. Patvirtintinus 2024 m. rugsėjo 3 d. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas ( 2 t., b. l. 169-170). Patvirtintinus 2024 m. lapkričio 12 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimą, kuriuo išdėstomas 1871,49 Eur žalos atlyginimas dalimis, bei atsiima savo civilinį ieškinį, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas ( 2 t., b. l. 185-189).

Nukentėjusysis R. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 15 000 Eur turtinės ir neturinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 165). 2024 m. rugsėjo 6 d. susitarime nurodyta, kad kaltinamasis V. D. atsiprašė nukentėjusiojo R. G. ir pastarasis atsiprašymą priėmė ir sutiko, kad baudžiamojoje byloje bus atlyginta nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė, neturtinė žala 15 000 Eur. Iki susitarimo pasirašymo V. D. pervedė nukentėjusiajam 5000 Eur, po susitarimo pasirašymo pervedė 500 Eur į nukentėjusiojo sąskaitą, bei pateikė teismui banko mokėjimo nurodymą ( 2 t., b. l. 166). Susitarimu kaltinamasis V. D. ir nukentėjusysis R. G. susitarė, jog likusi žalos atlyginimo suma, 9 500 Eur, R. G. bus sumokėta per 20 mėnesių iki 2026 m. birželio 1 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. D. (V. D.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį ir pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, išklausant vieną programos ciklą.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3, nustatant galutinę bausmę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, išklausant vieną programos ciklą.

Patvirtinti 2024 m. rugsėjo 6 d. kaltinamojo V. D. ir nukentėjusiojo R. G. susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, kurią kaltinamasis V. D. įsipareigoja atlyginti likusią žalos dalį – 9 500 Eur iki 2026 m. birželio 1 d.

Patvirtinti 2024 m. lapkričio 11 d. kaltinamojo V. D. ir civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus susitarimą dėl žalos atlyginimo tvarkos, kuria kaltinamasis V. D. įsipareigoja žalą – 1 874,49 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui atlyginti per 2 (dvejus) metus, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį mokant po 80 Eur.

Patvirtinti 2024 m. rugsėjo 3 d. kaltinamojo V. D. ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atlyginimo sutartį dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, kuria kaltinamasis V. D. įsipareigoja žalą – 7 807,23 Eur, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai atlyginti per 60 mėnesių, nuo 2024 m. rugsėjo 3 d. kiekvieną mėnesį įmokant po 130 Eur. Pirmos įmokos suma 137,23 Eur.

Skolininkui nevykdant įsipareigojimų išieškotojai turi teisę perduoti vykdomuosius raštus dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams.

Daiktinį įrodymą – skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.