Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjams G. K. ir P. P., jų atstovei Gemai Zapasnykienei, atsakovo atstovui Leandrui Pociui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų P. P (P. P.) ir G. K. (G. K.) prašymą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau ? Vilniaus apskrities VPK) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. balandžio 2 d. Vilniaus apskrities VPK viršininko įsakymu „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo jaunesniajam policininkui P. P.ir vyresniajam policininkui G. K.“ Nr. 10-TE-165 pareiškėjai buvo atleisti iš tarnybos paskyrus tarnybinę nuobaudą ? atleidimą ? už neteisėtus veiksmus, naudojantis Vilniaus apskrities VPK priklausančiomis magnetinėmis kortelėmis, skirtomis atsiskaityti už į tarnybinį transportą pilamą kurą ir vadovaujantis 2010-04-01 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-7-IS-346 (1) (b. l. 6).

Prašyme sutiko, kad padarė tarnybinį nusižengimą, pažeidė Vilniaus apskrities VPK viršininko 2009-09-21 įsakymu Nr. 10-V-654, patvirtintų Vilniaus apskrities VPK tarnybinių ir netarnybinių automobilių naudojimo taisyklių atitinkamas nuostatas, tačiau pasinaudoti tarnybine kortele asmeniniais tikslais neketino, nesiekė gauti neteisėtų pajamų, kadangi degalų kiekis per mėnesį kiekvienam tarnybiniam automobiliui yra ribotas ir netgi yra numatyta galimybė savo lėšomis įpilti degalus į tarnybinį automobilį, tačiau, kaip vėliau išsiaiškino, reikia pateikti kasos čekį ir motyvuotą prašymą jas susigrąžinti.

Savo paaiškinimuose, pateiktuose tarnybinio patikrinimo metu sąžiningai išdėstė visas aplinkybes, kaip ir kas buvo iš tiesų. Jeigu būtų galėję bent numanyti iki kokių kaltinimų išsirutulios visa ši istorija, būtų tikrai iš anksto pasirūpinę visais įmanomais įrodymais, pagrindžiančiais išdėstytas įvykio aplinkybes. Tačiau pasielgė neapdairiai, nieko blogo negalvodami, manė, kad visai teisinga padengti kuro išlaidas atsiskaitant tarnybine kortele, jei prieš tai už atitinkamą sumą pilant kurą į tarnybinį transportą buvo mokėta ne tarnybai priklausančiomis lėšomis. Dėl savo neapgalvotų veiksmų neteko svarbaus ir patinkančio darbo, taip pat ir pragyvenimo šaltinio.

Per teismo posėdį pareiškėjai ir jų atstovė prašė patenkinti skundą jame išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Pareigūnų veiksmų tinkamą ir teisingą kvalifikavimą bei įvertinimą patvirtina ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-03-03 nutarimas, kuriame teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 31 str., 286 str., 287 str., pripažino G. K. kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. numatytą teisės pažeidimą ir skyrė 300 litų baudą. G. K. kaltę pripažino, dėl pažeidimo gailėjosi. Patikrinimo metu negauta duomenų, kad sprendimas per nustatytą terminą skųstas. Taip pat Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-03-19 nutarimu, kuriame vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 21 str., 24 str., 287 str. 1 d. 1 p., pripažino P. P. kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. numatytą teisės pažeidimą ir skyrė 300 litų baudą. P. P. kaltę pripažino, nurodė žinojęs, jog magnetinė kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) skirta atsiskaityti už į tarnybinį automobilį pilamą kurą, dėl pažeidimo gailėjosi. Šie nutarimai turi prejudicinę galią ir neginčytinai patvirtina išvadoje konstatuotų pažeidimų teisingumą. Prašyme pareiškėjai teigia nesuprantą savo pažeidimo esmės ir pobūdžio bei jaučiasi apkaltinti vagyste, o tuo pačiu ATP bylos nagrinėjime, pažeidimų padarymą pripažįsta ir gailisi. Atsakovo nuomone, pareiškėjai šioje byloje tiesiog bando suklaidinti teismą, ir kitaip apibūdinti savo veiksmus nei yra iš tikrųjų.

Išvadoje pareigūnų veiksmai įvertinti ne tik kaip tarnybinis nusižengimas, bet ir tuo pačiu kaip veiksmai, žeminantys policijos pareigūno vardą. Todėl Vilniaus apskrities VPK viršininkas turėdamas diskrecinę teisę ir įvertinęs visus pažeidimo aspektus priėmė sprendimą G. K. ir P. P. atleisti iš vidaus tarnybos.

Per teismo posėdį atsakovo atstovas Leandras Pocius prašė pareiškėjų skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Prašymas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjams P. P. ir G. K. paskirtos tarnybinės nuobaudos ? atleidimo iš pareigų teisėtumo.

Nustatyta, kad 2010-04-01 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-7-IS-346¹ (b. l. 16 - 21) konstatuota, jog Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. antrojo PK OVP TG postinis G. K. ir Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. antrojo PK OVP postinis P. P., būdami policijos pareigūnais, kurių vienas pagrindinių uždavinių, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje, yra nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, atskleidimas bei tyrimas, aptariamu atveju patys padarė teisės pažeidimus. Tiek G. K., tiek P. P. prisiekė gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, sąžiningai atlikti jiems patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Policijos pareigūnas privalo gerbti ir sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau postiniai G. K. ir P. P. ne tik sąmoningai padarė Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnyje numatytą teisės pažeidimą, bet ir nusižengė Vilniaus aps. VPK viršininko 2009-09-21 įsakymu Nr. 10-V-654 patvirtintų Vilniaus aps. VPK tarnybinių ir netarnybinių automobilių naudojimo taisyklių (toliau - Automobilių naudojimo taisyklės) 85 punkto nuostatai, jog degalai pilami tik į tarnybinio automobilio kuro baką (b. l. 7-9).

2010 m. balandžio 2 d. Vilniaus apskrities VPK viršininko įsakymu „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo jaunesniajam policininkui P.P. ir vyresniajam policininkui G. K.“ Nr. 10-TE-165 (b. l. 15) pareiškėjai buvo atleisti iš tarnybos paskyrus tarnybinę nuobaudą ? atleidimą ? už neteisėtus veiksmus, naudojantis Vilniaus apskrities VPK priklausančiomis magnetinėmis kortelėmis, skirtomis atsiskaityti už į tarnybinį transportą pilamą kurą ir vadovaujantis 2010-04-01 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-7-IS-346 (1) (b. l. 6).

Statutinių valstybės tarnautojų veiklą, statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, socialines ir kitas garantijas reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas) (redakcija iki 2010-05-17).

Pagal Statuto 2 straipsnio 6 dalį, tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Statuto 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už tarnybinius nusižengimus atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, gali būti paskirta viena iš išvardytų tarnybinių nuobaudų: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, laipsnio pažeminimas viena pakopa, perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas, atleidimas iš vidaus tarnybos. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už Statuto 24 straipsnyje pareigūnui taikomų apribojimų pažeidimą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems, nebuvimą tarnybos vietoje vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties, buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda (Statuto 26 str. 2 d.).

Tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, 3 p. nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamų pasekmių – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir pasekmių. Pagal Tvarkos 5 punktą, tarnybinės nuobaudos skiriamos laikantis šių nuostatų: 1) už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą; 2) atsižvelgiama į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius, taip pat ankstesnę pareigūno tarnybą ir kitas aplinkybes; 3) už tyčinį tarnybinį nusižengimą skiriama griežtesnė tarnybinė nuobauda negu už tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo ar aplaidumo; 4) atsakomybė yra didesnė, jeigu tarnybinis nusižengimas padaromas pavaldžiam pagal pareigas valstybės tarnautojui ar darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad šiose teisės normose nurodytas kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama skiriant tarnybinę nuobaudą, sąrašas taip pat nėra baigtinis, nes kitų aplinkybių sąvoka leidžia atsižvelgti i kiekvienam konkrečiam atvejui būdingas aplinkybes (2009-04-20 adm. byla Nr. A146- 470/2009).

Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, žiniasklaidoje paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą (toliau – informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą) ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui (toliau – tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą (Tvarkos 6 p.). tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – išvada), kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis (Tvarkos 20 p.).

Vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priima atsižvelgdamas į išvadoje konstatuotus pareigūno padarytus teisės aktų pažeidimus bei vadovaudamasis Tvarkos 5 punkto nuostatomis (Tvarkos 25 p.).

Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus apskrities VPK 3 PK surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai pagal ATPK 50 straipsnį G. K. ir P. Pečurčikui už tai, kad G. K. neteisėtai davė postiniui P. P. Vilniaus apskrities VPK priklausančią magnetinę kortelę, skirtą atsiskaityti už į tarnybinį automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilamą kurą, o P. P. 2009-09-29 „Lukoil“ degalinėje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pylė kurą į nuosavą automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (už 15.49 litrų dujų sumokėta 25.41 Lt) ir atsiskaitė magnetine kortele (b. l. 43-48). Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010-03-03 ir 2010-03-19 nutarimais pareiškėjai pripažinti kaltais padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje ir jiems paskirta administracinė nuobauda - 300 Lt dydžio bauda (b. l. 25-26). Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjai šių nutarimų neskundė, jie yra įsiteisėję.

Teismas laiko, kad tokie pareiškėjų veiksmai akivaizdžiai priešingi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme apibrėžtiems policijos tikslams bei uždaviniams veiksmai, žeminantys policijos pareigūno vardą, vertintini kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, padarytas iš anksto susitarus bei tyčia (tiesioginė tyčia, kai asmuo supranta savo veikos žalingumą, numato jos padarinius ir jų nori), už kuriuos jiems atsakovas pagrįstai skyrė griežčiausias tarnybines nuobaudas – atleidimą iš vidaus tarnybos.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atleidimas iš vidaus tarnybos pareiškėjų atžvilgiu turėjo būti skirtas vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, t.y. už pareigūno vardo žeminimą. Remiantis Statuto 2 straipsnio 7 dalimi, pareigūno vardo žeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Vadovaujantis Policijos veiklos įstatymo 5 straipsniu, vienas iš pagrindinių policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, atskleidimas ir tyrimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, suvokdami ir sąmoningai pasirinkdami savo veiksmus, aukščiau nurodytą administracinį teisės pažeidimą padarė būdami policijos pareigūnais, tuo sulaužydami priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, sąžiningai atlikti jiems patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-02-19 nutartyje (adm. byloje Nr. A502-35/2008) pažymėjo, kad pareigūno priesaika nėra vien tik simbolinės reikšmės aktas. Kadangi pareigūno priesaikos turinys buvo ir yra įtvirtintas įstatyme, duota priesaika turi teisinę reikšmę ir sukelia teisines pasekmes: policijos pareigūnas prisiekdamas Lietuvos valstybei įsipareigoja elgtis tik taip, kaip jį įpareigoja ši priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis šios priesaikos nesulaužyti. Jei jis elgiasi priešingai, t. y. savo elgesiu sulaužo duotą priesaiką, jis padaro teisės pažeidimą. Taigi, atsižvelgiant į paminėtą, pareigūno vardo pažeminimas yra teisės pažeidimas, nes tokiu elgesiu sulaužoma duota priesaika saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą (jei prisiekta pagal Vidaus tarnybos statutą) arba susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui (jei prisiekta pagal Policijos įstatymą).

Išanalizavus Statuto ir Policijos įstatymo nuostatas, konstatuotina, kad policijos pareigūnų priešingi teisei veiksmai, vertinant juos ir kaip akivaizdžiai priešingus įstatyme apibrėžtiems policijos sistemos įstaigų bei pareigūnų tikslams bei uždaviniams, žemina pareigūno vardą, o taip pat ir orumą institucijos, kurioje jis dirba (Statuto 2 str. 7 d.). Tarnybinio patikrinimo išvada, ginčo įsakymas patvirtina pareiškėjų padarytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą, t. y. savo neteisėtais veiksmais jie pažemino policijos pareigūnų gerą vardą, todėl teisėtai atleisti iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius, jog pareigūnas pažemino vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas įtakos neturi.

Teismui pripažinus, kad pareiškėjai pažemino pareigūno vardą, nėra pagrindo paskirti jiems švelnesnes nuobaudas.

Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus apskrities VPK viršininko 2010-04-02 įsakymas Nr. 10-TE-165 yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais, todėl pareiškėjų skundas atmetamas, nėra pagrindo grąžinti jų į buvusias pareigas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendė:

pareiškėjų P.P. ir G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.