- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-09-18
- Bylos Nr.
- 1A-224-1076/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33736-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Virginija Liudvinavičienė, Aušra Bielskė
- Nuteistasis
- M. G.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės ir Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Laimos Mažeikienės ir nuteistojo M. G. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme;
– pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;
– pagal BK 153 straipsnio 1 dalį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir M. G. paskirta galutinė subendrinta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. M. G. 2017 m. birželio mėnesį, iš 15 d. į 16 d., nakties metu, tikslus laikas nenustatytas, savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios X. X., gimusios (duomenys neskelbtini), būkle dėl mažametystės, panaudodamas fizinį smurtą mažametės X. X. atžvilgiu, t. y. ranka uždengęs lovoje gulinčios X. X. burną, numovęs jai pižaminius šortukus ir ranka pražergęs X. X. kojas, bei ją užgulęs, įvedė savo lytinį organą į nukentėjusiosios X. X. makštį ir taip lytiškai santykiavo su mažamete X. X. prieš jos valią.
2. Taip pat M. G. aukščiau nurodytais veiksmais, t. y. 2017 m. birželio mėnesį, iš 15 d. į 16 d., nakties metu, tikslus laikas nenustatytas, savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios X. X., gim. (duomenys neskelbtini), būkle dėl mažametystės bei panaudodamas fizinį smurtą mažametės X. X. atžvilgiu, lytiškai santykiaudamas su mažamete X. X. prieš jos valią, padarė nukentėjusiajai X. X. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. po įvykio nukentėjusioji patyrė adaptacijos sutrikimus.
3. Be to, M. G. 2021 m. lapkričio 14 d. ir 17 d., pasinaudodamas informacinėmis ir ryšių technologijomis – mobiliuoju telefonu, iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), mažametei Y. Y., gimusiai (duomenys neskelbtini), į telefono numerį (duomenys neskelbtini), siųsdamas seksualinio pobūdžio žinutes, t. y. klausdamas ar ji jam „pačiulps“ iki galo, ar ji nori jam palaižyti, ar kad jis jai palaižytų, siūlydamas už tai pinigų, tvirkino jaunesnę negu šešiolikos metų Y. Y.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai, proceso dalyvių prašymai
4. Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Laima Mažeikienė apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendį pakeisti – iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nuteistojo M. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu.
5. BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad 2017 m. kovo 24 d. Klaipėdos apygardos nuosprendžiu M. G. buvo pripažintas kaltu padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas, numatytas BK 151¹ straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme. 2017 m. vasario 22 d. Lietuvos apeliacinis teismas šį nuosprendį pakeitė ir, vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. G. atidėjo trejiems metams. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių apygardos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje 2020 m. gruodžio 20 d. pranešime nurodyta, kad, be kita ko, M. G. 2020 m. gruodžio 22 d. buvo išbrauktas iš probacijos tarnybos įskaitos, kadangi atliko bausmę. Tuo tarpu nusikaltimą, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, M. G. padarė 2021 m. lapkričio 14 ir 17 dienomis, t. y. pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui. Todėl apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog nuteistasis M. G. minėtą nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu.
6. Nuteistasis M. G. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendį – sušvelninti teismo paskirtą bausmę dėl BK 149 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, ir paskirti jam 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, ir M. G. paskirti galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
7. Apelianto nuomone, Konstitucinio Teismo ir kasacinės instancijos teismo formuojama praktika dėl bausmių proporcingumo, teisingumo ir jų skyrimo taisyklių leidžia daryti išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas persvarstyti BK 62 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų aplinkybių buvimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad, be kita ko, vertinant bausmės dydį už BK 149 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą, nustatyta tik viena M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nenustatyta nei vienos BK 62 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos alternatyvios aplinkybės, o paaiškinimas, kad nėra artimųjų, kurie galėtų globoti M. G. nepilnametį sūnų, nepagrįstas jokiais byloje esančiais faktiniais duomenimis. Tuo remiantis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo nuteistajam svarstyti BK 62 straipsnio normų taikymo ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę už BK 149 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą.
8. Nuteistasis skunde nurodo į Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko (Z. Z., gim. (duomenys neskelbtini)) situacijos vertinimo anketą, iš kurios matyti, kad nuteistasis vienas rūpinasi savo nepilnamečiu vaiku, jį prižiūri ir auklėja, o vaiko mama gyvena užsienyje, vaiku nesirūpina, tik kartais bendrauja nuotoliniu būdu. Apeliantas pažymi, kad ši anketa paruošta ir vertinimas atliktas nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad palikus galioti 8 metų laisvės atėmimo bausmę, nebus kam prižiūrėti nuteistojo nepilnamečio sūnaus, nutrūks tėvo ir sūnaus socialiniai ryšiai, kadangi nepilnametis sūnus negalės vienas atvykti ir lankyti nuteistojo, taip pat nebus kam jo išlaikyti. Be to, prie apeliacinio skundo pateiktas sūnaus močiutės I. M. paaiškinimas, jog ji galimybių prižiūrėti ir rūpintis anūku neturi. Nuteistojo teigimu, jis nesiekia išvengti realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau prašo atsižvelgti į jo siekį atlyginti žalą nukentėjusiesiems, nurodo, kad yra integravęsis į visuomenę, dirba, išlaiko vaiką, viso proceso metu nepadarė jokių pažeidimų, kas rodo ne tik nuteistojo gailėjimąsi, bet ir pasitaisymą. Be to, ilga laisvės atėmimo bausmės trukmė kelia nerimą ir baimę dėl ateities nuteistojo nepilnamečiam sūnui.
9. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė prokurorės Laimos Mažeikienės skundą tenkinti, M. G. skundą atmesti. M. G. gynėjas prašė prokuratūros ir nuteistojo skundą tenkinti. Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą S. M. prašė prokurorės skundą spręsti teismo nuožiūra, nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Laimos Mažeikienės apeliacinis skundas tenkinamas. Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas atmetamas.
10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir teismo posėdyje išklausiusi posėdžio dalyvius, išnagrinėjusi bylą paduotų apeliacinių skundų ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas skyrė teisingas, tinkamai individualizuotas bausmes. Tačiau teismas pritaria prokurorės skundui, kad skirdamas bausmę pagal BK 153 straipsnio 1 dalį teismas nepagrįstai pripažino sunkinančią aplinkybę – recidyvą pagal BK 60 straipsnio 1 dalį 13 punktą. Todėl, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 punktu, ši nuosprendžio dalis keičiama, ir minėta aplinkybė iš aprašomosios dalies šalinama.
Dėl recidyvo skiriant bausmę pagal BK 153 straipsnio 1 dalį
11. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. G. 2017 m. kovo 24 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, buvo nuteistas pagal BK 151¹ straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) 3 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams. 2020 m. gruodžio 22 d. M. G. buvo išbrauktas iš probacijos tarnybos įskaitos kaip atlikęs bausmę (t. 6, b. l. 120). Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktą, turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Taigi M. G. teistumas nusikalstamos veikos pagal BK 153 straipsnio 1 dalį padarymo metu, 2021 m. lapkričio 14 ir 17 d., jau buvo išnykęs. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai nustatė M. G. baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – recidyvą.
Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo
12. BK 62 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos dvi privalomos sąlygos, kuomet teismas gali svarstyti skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, – yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių (mažiausiai dvi), bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei tokia buvo padaryta, taip pat papildomos sąlygos šios dalies 1–6 punktuose, iš kurių bent viena turi būti nustatyta. Iš nuteistojo M. G. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis ginčija paskirtos bausmės dydį už BK 149 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą. Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad skiriant bausmę nuteistajam M. G., nebuvo pagrindo svarstyti BK 62 straipsnio taikymo galimybės.
13. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, dėl BK 149 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo yra nustatyta tik viena nuteistojo M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis nukentėjusiajai X. X. atlygino padarytos neturtinės žalos didžiąją dalį. Daugiau lengvinančių aplinkybių, kurios pagrįstų galimą BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymą, kad kaltininkas išlaiko mažametį vaiką, kuriuo nebūtų kam prižiūrėti, nustatyta nebuvo (ko skunde neginčija ir nuteistasis). Teismas taip pat teisingai nenustatė ir lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo ir nuoširdaus gailesčio pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Teismas pagrįstai vertino, kad kaltės pripažinimas teismo posėdžio metu buvo formalus, M. G. menkino savo kaltę, nurodydamas, kad savo veiksmų nelaiko lytiniu aktu, lytinis organas įvestas tik atsitiktinai (t. 6, b. l. 35–37). Be to, nuteistojo elgesys su nukentėjusiąja praėjus keliems metams po nusikalstamos veikos padarymo (ieškojo jos artumo pakvietęs mažametės šeimą į svečius, taip pat, pasak nukentėjusiosios ir jos sesers parodymų, vėliau jų klausė, ar nori, kad iš jų padarytų „dideles mergaites“), rodo, jog M. G. dėl padarytos nusikalstamos veikos nesigailėjo.
14. Teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo teigti, jog nuteistajam M. G. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Skunde teisingai nurodoma, jog paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę galimai nebus kam pasirūpinti nuteistojo sūnumi Z. Z., kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), ką patvirtina ir į bylą pateikti berniuko močiutės I. M. paaiškinimas (t. 6, b. l. 179) bei 2022 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketa, kurioje be kita ko nurodoma, kad tėvas šiuo metu rūpinasi sūnumi, tuo tarpu motina gyvena (duomenys neskelbtini); vaiką yra apleidusi, su juo bendrauja mažai, be to, galimai buvo pakliuvusi į sunkią avariją (t. 6, b. l. 180–191). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo nuteistajam skirti švelniausią už nusikaltimą pagal 149 straipsnio 4 dalį numatytą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo bylos aplinkybes ir teisingai nurodė nuteistojo polinkį daryti lytines nusikalstamas veikas mažamečių ar nepilnamečių atžvilgiu: M. G. 2017 m. birželio 15–16 d. išžagino nukentėjusiąją X. X., nors prieš tris mėnesius jau buvo nuteistas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 151¹ straipsnio 2 dalį už tai, kad padarė dvi veikas, už atlygį tenkindamas savo lytinę aistrą su nepilnametėmis; įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu bausmės vykdymas jam buvo atidėtas. Be to, po kelerių metų, 2021 m. lapkričio 14 d. ir 17 d., jis tvirkino nepilnametę Y. Y., už ką skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį. Tai rodo pakankamai didelį nuteistojo pavojingumą, o jo elgesys tiek nukentėjusiosios X. X. atžvilgiu jau po išžaginimo, tiek proceso metu suteikia pagrindo manyti, kad rimtai keisti savo požiūrio į padarytas nusikalstamas veikas M. G. nesiruošia. Empatijos nukentėjusiųjų atžvilgiu nebuvimas leidžia manyti, kad nuteistasis ir toliau gali tenkinti savo lytinius poreikius su nepilnametėmis. Taigi nors teisėjų kolegija pripažįsta, kad ilgalaikė įkalinimo bausmė nebus palanki nuteistojo sūnaus raidai, kadangi jau neturint motinos artumo papildomai nutrūks ryšys ir su tėvu, tačiau šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai – be teisingumo atstatymo ypač individualioji prevencija, – teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė tinkamai individualizuotą bausmę. Teismų praktikoje pakankamai dažni atvejai, kuomet dėl nuteistojo nusikalstamų veikų baudžiamojo persekiojimo pasėkoje netiesiogiai nukenčia ir jo artimieji, ir teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į galimas sankcijos pasekmes nuteistojo šeiminei padėčiai ir aplinkiniams. Tačiau šios aplinkybės negali būti suabsoliutinamos tiek, kad visiškai paneigtų nubaudimo tikslus, kurie nagrinėjamu atveju tiek dėl M. G. padarytų nusikalstamų veikų sunkumo, tiek dėl nuteistojo asmenybės pavojingumo reikalauja pakankamai griežtos laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegija papildomai pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, be kita ko, atsižvelgė į tai, kad M. G. rūpinasi mažamečiu sūnumi, nors visos šeiminės aplinkybės proceso metu jam dar nebuvo žinomos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sušvelninti nuteistajam paskirtos bausmės, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nemato pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Iš Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nuteistasis M. G. nusikalstamą veiką pagal BK 153 straipsnio 1 dalį padarė būdamas recidyvistu.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti.