Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-11138-217/2019

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-09-19
Bylos Nr.: 2-11138-217/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-00535-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Romaldas Šuliokas
Ieškovas: A. G.
Atsakovas: N. G.
Advokatai: Asta Astrauskienė, Tomas Damulis

Civilinė byla Nr. 2-11138-217/2019Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00535-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.2.6.5. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 19 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo teisėjas Romaldas Šuliokas,sekretoriaujant Audronei Palaimienei,dalyvaujant ieškovei A. G., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Tomui Damuliui,atsakovui N. G., atsakovo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM) Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajono savivaldybėje atstovui Andriui Baranauskui,

vertėjai Violetai Dobrovolskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui N. G. dėl materialinio išlaikymo padidinimo ir bendravimo su vaiku bei dalyvavimo auklėjime tvarkos nustatytos civilinėje byloje Nr. 2-108-598/2017 pakeitimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. G. prašė pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017-04-05 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-108-598/2017 dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo D. G. (gim. (duomenys neskelbtini) ) naudai ir iš atsakovo N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnamečio D. G. (gim. (duomenys neskelbtini) ) naudai padidintą nuo 150 Eur iki 250 Eur ir LR Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuojamą išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, teismo posėdžio metu šį reikalavimą keitė, ir sutiko, kad būtų padidintas išlaikymas iki 200,00 Eur.

Prašė pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017-004-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-108-598/2017 patvirtintą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kad „vaiko tėvui N. G. bendravimo su sūnumi ribojimai nenustatomi“ ir nustatyti sekančią, t. y. pakeistą ir sukonkretintą atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi pagal Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalį, nustatant sekančiai-

1. Per šešių mėnesių laikotarpį po teismo procesinio dokumento dėl bendravimo tvarkos pakeitimo įsiteisėjimo dienos N. G. turi teisę bendrauti su sūnumi D. G., gim. (duomenys neskelbtini) , kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį arba sekmadienį nuo 11.00 val. iki 15.00 val. vaiko gyvenamoje vietoje arba ne toliau kaip 100 metrų nuo jo gyvenamosios vietos kartu bendravime dalyvaujant ir vaiko motinai A. G.. Jeigu N. G. bus išvykęs ar dėl kitų priežasčių negalės atvykti pas vaiką, jis privalo apie tai pranešti telefonu A. G. ne vėliau kaip prieš 3 dienas. Ne vėliau kaip prieš 3 dienas N. G. taip pat privalo pranešti telefonu A. G. apie tai, kurią savaitgalio dieną jis ketina atvykti pas vaiką.

1.2. Antrą pusę metų po teismo procesinio dokumento dėl bendravimo tvarkos pakeitimo įsiteisėjimo dienos, N. G. turi teisę bendrauti su vaiku kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį arba sekmadienį nuo 11.00 val. iki 18.00 val. vaiko gyvenamoje vietoje arba ne toliau kaip 200 metrų nuo jo gyvenamosios vietos kartu bendravime dalyvaujant vaiko motinai A. G.. Jeigu N. G. bus išvykęs ar dėl kitų priežasčių negalės atvykti pas vaiką, jis privalo apie tai pranešti telefonu A. G. ne vėliau kaip prieš 3 dienas. Ne vėliau kaip prieš 3 dienas N. G. taip pat privalo pranešti telefonu A. G. apie tai, kurią savaitgalio dieną jis ketina atvykti pas vaiką.

1.3. Po metų laikotarpio po teismo procesinio dokumento dėl bendravimo tvarkos pakeitimo įsiteisėjimo per šešių mėnesių laikotarpį N. G. turi teisę bendrauti su vaiku kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį arba sekmadienį nuo 11.00 val. iki 18.00 val. vaiko gyvenamoje vietoje arba ne toliau kaip 200 metrų nuo jo gyvenamosios vietos kartu bendravime nedalyvaujant vaiko motinai A. G.. Jeigu N. G. bus išvykęs ar dėl kitų priežasčių negalės atvykti pas vaiką, jis privalo apie tai pranešti telefonu A. G. ne vėliau kaip prieš 3 dienas. Ne vėliau kaip prieš 3 dienas N. G. taip pat privalo pranešti telefonu A. G. apie tai, kurią savaitgalio dieną jis ketina atvykti pas vaiką.

1.4. Po aštuoniolikos mėnesių laikotarpio po teismo procesinio dokumento dėl bendravimo tvarkos pakeitimo įsiteisėjimo N. G. turi teisę bendrauti su vaiku pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, tai yra šeštadienį nuo 11 val. iki sekmadienio 18 val., kai vaikas bendravimo laiką praleidžia su N. G. ne vaiko gyvenamoje vietoje. N. G. vaiką iš jo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje pasiima šeštadienį laikotarpyje nuo 11.00 val. iki 12.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą su A. G. sutartą vietą to paties savaitgalio sekmadienį laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 18.00 val.

Šalies argumentai

1.5. Jeigu vaikas nustatytų šios tvarkos 4 punkte nustatytų pasimatymų dienomis serga, jis paliekamas pas motiną A. G. slaugymui ir gydymui, nustatytas pasimatymo dienas perkeliant į artimiausią savaitgalį. Jeigu N. G. bus išvykęs ar dėl kitų priežasčių negalės pas save paimti vaiko, jis privalo apie tai pranešti telefonu A. G. ne vėliau kaip prieš 3 dienas.

1.6. Nuo 2022-06-01 vasaros metu N. G. turi teisę su vaiku nepertraukiamai praleisti penkiolika dienų laikotarpį Lietuvoje, konkretų bendravimo su vaiku laiką suderinęs su A. G. ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų nuo pageidaujamo bendravimo pradžios. N. G. vaiką atostogoms pasiima Lietuvoje iš vaiko gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną laikotarpyje nuo 9.00 val. iki 10.00 val., o pasibaigus atostogoms, grąžina vaiką motinai A. G. į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą su A. G. sutartą vietą paskutinę atostogų dieną laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 18.00 val.

Atsiliepimas

Atsakovas N. G. su ieškiniu sutiko dalinai, paaiškino, kad 2017 m. balandžio 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismas sprendimu patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį tarp ieškovės ir atsakovo, kuria buvo nustatyta bendravimo tvarka su jų nepilnamečiu sūnumi ir vaikui teikiamo išlaikymo dydis. Po minėto teismo sprendimo priėmimo ieškovė kurį laiką leisdavo atsakovui susitikti su vaiku, tačiau jau 2017 m. vasarą ieškovė ėmė prašyti, kad atsakovas duotų sutikimą išvykti ieškovei su vaiku į Jungtinę Karalystę. Atsakovui tai atsisakius padaryti ieškovė ėmėsi veiksmų prieš atsakovą, kreipėsi į policiją neva tai jis grasina pagrobti vaiką. Galiausiai ieškovė be atsakovo sutikimo su vaiku ir naujuoju gyvenimo draugu pusei metų išvyko į Jungtinę Karalystę. Paskutiniu metu ieškovei grįžus į Lietuvą atsakovas vėl prašė leidimo susitikti su vaiku, tačiau gaudavo iš ieškovės atsakymą, kad vaikas su tėvu bendrauti nenori ir ji jo nevers tai daryti. Ieškovei tokiu būdu ribojant atsakovo kaip tėvo teisę matytis su vaiku, atsakovas dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo kreipėsi į antstolę. Atsakovo manymu, keliami reikalavimai yra nepagrįsti, ieškovės inicijuojami įvairiuose institucijose skundai yra paremti tikrovės neatitinkančiais teiginiais apie atsakovą.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje formaliai apsiribodama teiginiais, kad padidintas išlaikymas geriau atitiktų vaiko interesus ir būtų proporcingas atsakovo turtinei padėčiai, nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad po teismo sprendimo priėmimo dienos, atsakovo turtinė padėtis būtų ženkliai pasikeitusi, tai yra pagerėjusi. Ieškovė taip pat neįrodinėja, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo dienos yra iš esmės pasikeitę ir vaiko poreikiai.

Dėl ieškovės melagingų pranešimų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Jonavos grupei, kad neva atsakovas vengia bendrauti su vaiku, juo nesidomi, atsakovui buvo nepratęstas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje dėl ko atsakovas šiuo metu neturi ir teisės dirbti Lietuvos Respublikoje, o tai tik patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis ne tik, kad nepagerėjo, bet ir pablogėjo; šis Migracijos tarnybos sprendimas yra apskųstas ir turi būti peržiūrėtas.

Iki jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, dirbo pagal individualios veiklos pažymėjimą, (duomenys neskelbtini) teikė taksi paslaugas. Jo gaunamos vidutinės mėnesinio pajamos sudarė apie 450 Eur ir pajamos esmingai nekito per visą laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta santuoka ir priteistas vaiko išlaikymas, dienos. Jis neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kartu su draugais nuomojasi butą, už kurį kas mėnesį moka 250 Eur. Taigi, sumokėjus buto nuomos išlaidas ir išlaikymą vaikui, pačiam atsakovui telieka apie 150 Eur pragyvenimui. Jis pats gyvena ties skurdo riba, dėl ko jam kartais tenka prašyti ir savo artimųjų finansinio palaikymo. Įvertinus tai, kad atsakovas neturi išsilavinimo, kuris jam Lietuvoje leistų pagal turimą profesiją siekti geriau apmokamo darbo, nedirba, pajamų neturi, ieškinį šioje dalyje prašo atmesti.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ieškovė prašo pakeisti bendravimo su vaiku tvarką, nurodydama konkretų laiką ir susitikimo su vaiku sąlygas. Savo prašymą pakeisti bendravimo su vaiku tvarką ieškovė grindžia tuo, kad jis agresyviai išreiškė norą bendrauti su vaiku, grasino vaiką išvežti į (duomenys neskelbtini), nuo pat santuokos nutraukimo nebendravo su vaiku, vaikas jo nepažįsta ir atsisako su nepažįstamu asmeniu bendrauti, tačiau šie teiginiai neatitinka tikrovės ir tėra pagrįsti tik jos pačios melagingais pareiškimais. Tarp atsakovo ir ieškovės nesutarimai kyla ne dėl bendravimo tvarkos, bet dėl to, kad ieškovė piktnaudžiauja savo kaip globėjos teisėmis neleisdama atsakovui apskritai pasimatyti su vaiku. Kadangi atsakovui su ieškove nepavyksta susitarti dėl pasimatymo su vaiku, jis buvo priverstas kreiptis į antstolę dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Ši faktinė aplinkybė tik patvirtina, kad atsakovas laikosi teisės aktuose nustatytos tvarkos gindamas savo, kaip tėvo, pažeistas teises, o ieškovės pareiškimai neva apie netinkamą atsakovo elgesį yra tik siekis sumenkinti jo reputaciją. Tokie ieškovės pareiškimai, kad atsakovu "kaip tėvu negalima pasitikėti, nes jis buvo teistas už nelegalių asmenų gabenimą“, yra mėginimas formuoti išankstinę nuomonę apie jį kaip asmenį. Analogišką versiją, kad vaikui galimai yra nesaugu gyventi su ieškove gali iškelti ir atsakovas, kadangi dabartinis ieškovės sugyventinis ir antrojo vaiko tėvas yra asmuo, kuris buvo teistas ir atliko bausmę įkalinimo įstaigoje už disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Ieškovė taip pat yra nenuosekli teigdama, kad atsakovas nesidomi vaiku ir tuo pačiu, kad atsakovas reiškia aktyvų norą bendrauti su sūnumi, tačiau vaikas su tėvu bendrauti nenori, nes jo nepažįsta. Kartu su šiuo atsiliepimu ieškovės teikiamas susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė tiesiog vengė leisti susitikti su vaiku. Tarp šalių nekyla ginčas kur matytis su vaiku, vaiko namuose ar kitoje vietoje. Atsakovas niekada nekėlė sąlygų vaiką išsivežti į kitą miestą. Ieškovė galėjo siūlyti atsakovui bendravimo tvarką tarpusavyje apsibrėžiant jos sąlygas, tačiau ji to niekada nedarė, taigi akivaizdu, kad jos tikslai yra kiti.

Beje ieškovė vos prieš kelis mėnesius Migracijos departamento prašymu teikė paaiškinimus Valstybinei vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai prie SADM Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, kad vaiko tėvas vaiko auklėjime nedalyvauja, vaiką matė prieš 2 ar 2,5 metų. Vaiko atžvilgiu nei fizinio nei psichologinio smurto nevartojo. Dar šių metų sausio mėnesį ieškovei neatrodė, kad atsakovo elgesys dėl bendravimo su vaiku jai kėlė rūpesčių. Tačiau ieškinyje jau nurodo, kad dėl atsakovo elgesio ieškovės ir vaiko atžvilgiu ji ne kartą kreipėsi į policiją ir į vaiko teisių apsaugos instituciją. Ieškovė visokiais būdais šmeižia atsakovą, tačiau nei vienai institucijai nepateikė jokio įrodymo, kad atsakovo elgesys jos ar vaiko atžvilgiu buvo ar yra netinkamas. Tai, kad atsakovui pateikus vykdomąjį dokumentą antstolei ieškovė gavusi raginimą vykdyti sprendimą geruoju kreipėsi į policiją ir Vaiko teisių apsaugos skyrių melagingai pranešdama apie atsakovo neva tai neteisėtus veiksmus tik parodo, kad ieškovė naudojasi institucijomis ir tokiu būdu menkina atsakovo, kaip tėvo reputaciją, siekia jam pakenkti ir turi tikslą imtis visų priemonių, kad tėvas nedalyvautų vaiko gyvenime. Ieškovė buvo raginama antstolės vykdyti teismo sprendimą, tai yra leisti atsakovui pasimatyti su vaiku. Atsakovas nereikalavo išsivežti vaiką į kitą miestą ar bendrauti su vaiku ieškovei nedalyvaujant. Tai ieškovė tiesiog vengė leisti atsakovui matytis su vaiku. Atsakovui iš esmės tinka siūloma ieškovės bendravimo tvarka su vaiku. Tačiau nesutinka su 2-u bendravimo tvarkos punktu, kuris iš esmės nuo pirmojo punkto skiriasi leidžiamais nutolti metrais nuo gyvenamosios vietos. Tai yra pirmą pusmetį nuo gyvenamosios vietos bendraujant su vaiku ir dalyvaujant vaiko motinai yra leidžiama nutolti 100 metrų, o antrąjį pusmetį 200 metrų. Toks tvarkos pasikeitimas po pusmečio nėra pagrįstas jokia logika. Santykių su vaiku atkūrimas ir stiprinimas nėra niekaip įtakojamas papildomais metrais. Juo labiau, kad jeigu nustatomas reikalavimas abiem tėvams būti kartu su vaiku, tai atstumo ribojimai apskritai neturi jokios prasmės, kadangi vaikas būdamas kartu su mama ir tėčiu saugiai jaustųsi bet kurioje miesto vietoje. Pažymi, kad jau vykdant teismo laikinųjų apsaugos priemonių nutartį atsakovas bendrauja su vaiku ir vaikas, priešingai nei teigia ieškovė, tėtį atsimena ir su juo noriai bendrauja. Taigi, tai leidžia teigti, kad santykių tarp tėvo ir vaiko atkūrimas neužims tiek laiko, kiek bendravimo tvarkoje nurodo ieškovė. Ieškovė bendravimo terminus nustato nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau įvertinus tai, kad atsakovas bendrauja su vaiku jau bylos nagrinėjimo metu, o iki teismas išnagrinės bylą ir priimtas sprendimas įsiteisės, praeis apie pusę metų, atsakovo manymu, antras bendravimo tvarkos punktas turi būti naikinamas, o trečias ir paskesni punktai tikslinami nurodant trumpesnius ir protingus terminus.

Atsakovas siūlo nustatyti sekančią bendravimo su vaiku tvarką:

2.1.Per pirmąjį šešių mėnesių laikotarpį po teismo procesinio dokumento dėl bendravimo tvarkos pakeitimo įsiteisėjimo dienos N. G. turi teisę bendrauti su sūnumi D. G., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste — vaikas), kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį arba sekmadienį nuo 11.00 val. iki 15.00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje arba ne toliau kaip 100 metrų nuo jo gyvenamosios vietos kartu bendravime dalyvaujant ir vaiko motinai A. G.. Jeigu N. G. bus išvykęs ar dėl kitų priežasčių negalės atvykti pas vaiką, jis privalo apie tai pranešti telefonu A. G. ne vėliau kaip prieš 3 dienas. Ne vėliau kaip prieš 3 dienas N. G. taip pat privalo pranešti telefonu A. G. apie tai, kurią savaitgalio dieną jis ketina atvykti pas vaiką.

2.2. Antrą pusę metų po teismo procesinio dokumento dėl bendravimo tvarkos pakeitimo įsiteisėjimo dienos N. G. turi teisę bendrauti su vaiku kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį arba sekmadienį nuo 11.00 vai. iki 18.00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje arba Jonavos mieste kartu bendravime nedalyvaujant vaiko motinai A. G.. Jeigu N. G. bus išvykęs ar dėl kitų priežasčių negalės atvykti pas vaiką, jis privalo apie tai pranešti telefonu A. G. ne vėliau kaip prieš 3 dienas. Ne vėliau kaip prieš 3 dienas N. G. taip pat privalo pranešti telefonu A. G. apie tai, kurią savaitgalio dieną jis ketina atvykti pas vaiką.

2.3. Po metų po teismo procesinio dokumento dėl bendravimo tvarkos pakeitimo įsiteisėjimo dienos N. G. turi teisę bendrauti su vaiku kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, tai yra nuo šeštadienio 11.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., kai vaikas bendravimo laiką praleidžia su N. G. ne vaiko gyvenamojoje vietoje. N. G. vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiima šeštadienį laikotarpyje nuo 11.00 val. iki 12.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą su A. G. sutartą vietą to paties savaitgalio sekmadienį laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 18.00 val.

2.4. Po aštuoniolikos mėnesių vasaros metu N. G. turi teisę su vaiku nepertraukiamai praleisti penkiolika dienų laikotarpį Lietuvos Respublikoje, konkretų bendravimo su vaiku laiką suderinęs su A. G. ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų nuo pageidaujamo bendravimo pradžios. N. G. vaiką atostogoms pasiima Lietuvos Respublikoje iš vaiko gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną laikotarpyje nuo 9.00 val. iki 10.00 val., o pasibaigus atostogoms, grąžina vaiką motinai A. G. į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą su A. G. sutartą vietą paskutinę atostogų dieną laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 18.00 val.

Jeigu vaikas nustatytų šios tvarkos 3 punkte pasimatymų dienomis serga, jis paliekamas pas motiną A. G. slaugymui ir gydymui, nustatytas pasimatymo dienas perkeliant į artimiausią savaitgalį. Jeigu N. G. bus išvykęs ar dėl kitų priežasčių negalės pas save paimti vaiko, jis privalo apie tai pranešti telefonu A. G. ne vėliau kaip prieš 3 dienas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovas N. G. patikslino, kad savo poreikiams skiria po 100-150 Eur kas mėnesį, dėl to, kad neturi darbo ir pajamų, yra įsiskolinimas vaiko išlaikymui, kuris 2019 m. sudaro 600 Eur, kadangi nedirba, negali mokėti prašomo didesnio išlaikymo, kai pradės dirbti, teiks didesnį išlaikymą. Dėl bendravimo su vaiku prašytų vaikų teisių apsaugos tarnybos pagalbos, kad rasti bendrą kalbą su vaiku, nes vaikui daromas iš ieškovės pusės poveikis. Su vaiku bendrauja kas antrą savaitę, prašo patvirtinti jo siūlomą bendravimo tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikino tarnybos prie SADM Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajone atstovas Andrius Baranauskas pateikė išvadą dėl ginčo ir palaikė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dalinai, paaiškino, kad ieškovės A. G. šeima nėra įrašyta į Jonavos rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. Ieškovės A. G. šeimoje gyvena du nepilnamečiai vaikai: D. G. gim. (duomenys neskelbtini) ir D. G. gim. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.170 straipsnio nuostatomis, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrautu su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyriumi, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesutaria dėl skyriumi gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Teismas nustato skyriumi gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į konfliktiškus šalių tarpusavio santykius, dėl kurių gali būti pažeisti šalių mažamečio vaiko interesai, Skyriaus nuomone, yra tikslinga nustatyti atskirai nuo vaiko gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, didinant ieškovės prašymu bendravimo tvarką ir laiką, pagrindas išlaikymo padidinimui yra, atsižvelgus į minimalų atlyginimo dydį, priteistina prašoma 200 Eur suma.

Pateiktais rašytinais įrodymais nustatoma:

2017-04-05 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-108-598/2017 nutraukta santuoka tarp pareiškėjų A. G. ir N. G. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vaiko D. G. gyvenamoji vieta nustatyta su mama A. G., patvirtinta skyrium gyvenantis N. G. su sūnumi bendravimo tvarka be apribojimų, taip pat šiuo teismo sprendimu buvo nuspręsta iš atsakovo N. G. nepilnamečio D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) naudai priteisti LR Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuojamą materialinį išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 150 Eur Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuojant išlaikymą, piniginėmis lėšomis pavedant uzufrukto teise disponuoti vaiko motinai A. G.. Atsakovo tėvystės ryšys su nepilnamečiu D. G. įrodytas gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) kopija.

Pažymos gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams) 2018-11-15 Nr. (2018-172-PS)-629 originalu nustatoma A. G., gyv. (duomenys neskelbtini), šeimos sudėtis, kartu gyvena sūnūs D. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini).

Socialinio būsto nuomos sutarties 2018-10-22 Nr. 21L-77 kopija patvirtinta, kad A. G. nuomojamas socialinis būstas (duomenys neskelbtini), socialinis būstas suteiktas 2018-10-22 Jonavos rajono savivaldybės Direktoriaus įsakymu Nr. 13B-1407. D. G. gimė (duomenys neskelbtini)(gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini)kopija), D. G. gimė (duomenys neskelbtini)(gimimo įrašo 2018-07-31 Nr. (duomenys neskelbtini)kopija).

D. G. lanko lopšelį darželį ,,Saulutė“, mokesčiai už darželį sumokami laiku, vaikas tvarkingas, prižiūrėtas, su darželio administracija bendrauja vaiko mama, vaiko tėvas nėra atvykęs (Jonavos vaikų lopšelio-darželio ,,Saulutė“ pažyma 2019-03-22 Nr. S-27). Pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą 2019-03-22 Nr. (11.4E)KA-PZ1E-3534 nustatoma, kad mamai buvo mokama vaiko priežiūros išmoka 228 Eur dydžio. Antstolės Virginijos Paunovienės raginimu įvykdyti sprendimą 2019-03-08 Nr. S-19-186-5715 nustatoma, kad išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-108-598/2017, 2019-03-08 patvarkymu Nr. S-19-186-5620 priimtas vykdyti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis. numato, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų, susijusių su vaikų gyvenamosios vietos, auklėjimo tvarkos, išlaikymo pakeitimo.

Ieškovė prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017-04-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-108-598/2017 nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečio vaiko D. G., gim. (duomenys neskelbtini), iki 200 Eur, kadangi priteistas išlaikymas nebeatitinka išaugusio vaiko poreikių. Ieškovės paskaičiavimu vaikui mėnesio poreikių tenkinimui reikia 472,22 Eur kas mėnesį,147,48 Eur maistui, vaisiams ir daržovėms 55,32 Eur, higienos prekėms 15,22 Eur, 118,41 Eur vaiko būtiniems poreikiams, 14,16 Eur ugdymo reikmėms darželyje, 43,64 Eur aprangai ir apavui, 79,00 Eur komunalinėms paslaugoms, vaikas lanko sporto klubą ,, (duomenys neskelbtini)“, treniruočių mėnesinė kaina 30 Eur (2019-03-29 pažyma).

Vaiko teisių apsaugos skyrius reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo palaikė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų priteistino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3. 3 straipsnis), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas, o sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017-04-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-108-598/2017 buvo patvirtinta A. G. ir N. G. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria atsakovas N. G. susitarė ir įsipareigojo iki sūnaus D. G., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės kas mėnesį jo išlaikymui mokėti po 150,00 Eur. Nuo 2017 metų iki šios civilinės bylos inicijavimo ieškovės paaiškinimu padidėjo vaiko poreikiai maistui, aprangai, išlaidos vaiko darželiui apmokėti, pasikeitė vaiko laisvalaikio praleidimo būdas, atsirado papildomų užsiėmimų. Ieškovė teismo posėdžio metu prašomo priteisti išlaikymo dydį sumažino nuo 250 Eur/mėnesį iki 200 Eur, ieškovės teigimu vaiko išlaikymui per mėnesį ji išleidžia apie 473 Eur.

Ieškovė nedirba, jos pašalpos, gaunamos vaikų išlaikymui negali užtikrinti minimalių vaikų poreikių, jauniausias sūnus D. G., gimęs (duomenys neskelbtini), ieškovei padidėjo išlaidos vaikams išlaikyti, ieškovė nedirba, augina du mažamečius vaikus.

Atsakovas N. G. surinkta medžiaga charakterizuojamas, yra teistas pagal BK 292 straipsnio 3 dalį (neteisėtas žmonių gabenimas per Valstybės sieną, (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo, eilę kartų baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių ir viešosios tvarkos pažeidimus baudomis (b. l. 38-47), šiuo metu nedirba, nuolatinių pajamų, jo paaiškinimu neturi, jį remia artimi giminės, turi 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą sūnui D. G., atsakovas nurodo šiuo metu negalintis teikti didesnio išlaikymo, nei yra mokamas pagal patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes negali legaliai dirbti, kol sprendžiamas klausimas dėl jo teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus, taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-288-378/2017). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011).

Šalys teismo posėdyje konkretizavo savo turtinę padėtį, kaip ji pasikeitė nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, iš šalių nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad abiejų šalių turtinė išskirtinai nepagerėjo.

Nustatant išlaikymo dydį būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), tačiau tas dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, paskelbta Teismų praktikoje Nr. 22, p. 13–22), kuri nuo 2019-01-01 yra 555 Eur.

Išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Ieškovei teismo posėdžio metu sumažinus reikalavimo sumą, atsižvelgiant į pateiktą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje išvadą, esant aplinkybei, jog atsakovas yra darbingas, sveikas, teismo vertinimu pajėgus teikti prašomą išlaikymą vaikui, teismas atsižvelgia į tai, jog ieškovės sumažinta reikalavimo suma neviršija teismų praktikoje formuojamo orientacinio kriterijaus bei atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, priteistas išlaikymas padidintinas iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus.

Patvirtintina ieškovės pasiūlyta su vaiku bendravimo tvarka, išskyrus 2 punktą, kaip prašo atsakovas pagal pateiktą redakciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.170 straipsnio nuostatomis, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrautu su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyriumi, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesutaria dėl skyriumi gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Teismas nustato skyriumi gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas, atsižvelgęs į šalių nuomonę, į pateiktą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje išvadą, laiko tikslinga patvirtinti atsakovo bendravimo tvarką, didinant ieškovės prašymu bendravimo tvarką ir laiką, atsižvelgiant į konstruktyvius atsakovo pateiktus pasiūlymus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į vaiko interesus (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 1, 2 dalys).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 2 dalis, 96 straipsnis 1 dalis). Ieškinys tenkintinas iš dalies – 80 proc.

Ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleisti Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Ieškovė, pateikdama ieškinį teismui, sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo (b. l. 9). Už patenkintą reikalavimą (250 Eur – 200 Eur = 50 Eur) dėl išlaikymo padidinimo mokėtinas 18,00 Eur žyminis mokestis (50 Eur x 12 = 600 - 3 proc.), kuris priteistinas iš atsakovo valstybei (Civilinio proceso kodekso 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ieškovė šioje byloje patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidas už jai suteiktas teisines paslaugas. Ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovo ieškovei priteistina 160,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (200 Eur – 80 proc.).

Valstybė šioje byloje patyrė 7,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus iš dalies (80 proc.), valstybei priteistina: iš atsakovo 6,15 Eur, iš ieškovės – 1,54 Eur (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis 5 dalis). Atlikus pašto išlaidų užskaitymą iš ieškovei priteistų atlyginti bylinėjimosi išlaidų, ieškovei priteistina iš atsakovo 158,46 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259 - 260, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017-04-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-108-598/2017 dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) naudai iš atsakovo N. G. a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) naudai išlaikymą nuo 150 Eur iki 200 (dviejų šimtų eurų) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuojamą išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (nuo 2019-03-28) iki D. G. pilnametystės.

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017-04-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-108-598/2017 patvirtintą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kad „vaiko tėvui N. G. bendravimo su sūnumi ribojimai nenustatomi“ ir nustatyti sekančią pakeistą ir sukonkretintą atsakovo N. G. bendravimo tvarką su sūnumi D. G. pagal LR CK 3.170 str. 4 d., sekančiai -

1. Per šešių mėnesių laikotarpį po teismo procesinio dokumento dėl bendravimo tvarkos pakeitimo įsiteisėjimo dienos N. G. turi teisę bendrauti su sūnumi D. G., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį arba sekmadienį nuo 11.00 val. iki 15.00 val. vaiko gyvenamoje vietoje arba ne toliau kaip 100 metrų nuo jo gyvenamosios vietos bendravime nebūtinai dalyvaujant vaiko motinai A. G.. Jeigu N. G. bus išvykęs ar dėl kitų priežasčių negalės atvykti pas vaiką, jis privalo apie tai pranešti telefonu A. G. ne vėliau kaip prieš 3 dienas. Ne vėliau kaip prieš 3 dienas N. G. taip pat privalo pranešti telefonu A. G. apie tai, kurią savaitgalio dieną jis ketina atvykti pas vaiką.

1.2. Antrą pusę metų po teismo procesinio dokumento dėl bendravimo tvarkos pakeitimo įsiteisėjimo dienos, N. G. turi teisę bendrauti su vaiku kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį arba sekmadienį nuo 11.00 val. iki 18.00 val. vaiko gyvenamoje vietoje arba Jonavos mieste bendravime nebūtinai dalyvaujant vaiko motinai A. G.. Jeigu N. G. bus išvykęs ar dėl kitų priežasčių negalės atvykti pas vaiką, jis privalo apie tai pranešti telefonu A. G. ne vėliau kaip prieš 3 dienas. Ne vėliau kaip prieš 3 dienas N. G. taip pat privalo pranešti telefonu A. G. apie tai, kurią savaitgalio dieną jis ketina atvykti pas vaiką.

1.3. Po metų po teismo procesinio dokumento dėl bendravimo tvarkos pakeitimo įsiteisėjimo dienos N. G. turi teisę bendrauti su vaiku kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, tai yra nuo šeštadienio 11.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., kai vaikas bendravimo laiką praleidžia su N. G. ne vaiko gyvenamojoje vietoje. N. G. vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiima šeštadienį laikotarpyje nuo 11.00 val. iki 12.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą su A. G. sutartą vietą to paties savaitgalio sekmadienį laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 18.00 val.

1.4. Po aštuoniolikos mėnesių vasaros metu N. G. turi teisę su vaiku nepertraukiamai praleisti penkiolikos dienų laikotarpį Lietuvoje, konkretų bendravimo su vaiku laiką suderinęs su A. G. ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų nuo pageidaujamo bendravimo pradžios. N. G. vaiką atostogoms pasiima Lietuvoje iš vaiko gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną laikotarpyje nuo 9.00 val. iki 10.00 val., o pasibaigus atostogoms, grąžina vaiką motinai A. G. į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą su A. G. sutartą vietą paskutinę atostogų dieną laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 18.00 val.

Priteisti iš atsakovo N. G. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 158,46 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 46 ct) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo valstybei 18,00 Eur žyminį mokestį ir 6,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso – 24,15 Eur (dvidešimt keturis eurus 15 ct) bylinėjimosi išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas už žyminį mokestį ir pašto išlaidas – 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėjas Romaldas Šuliokas