Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Inos Kirkutienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovams Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Departamento rašto teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo 2018-07-10 skundo Inspekcijai atitinkamas dalis, 2018-07-17 raštais Nr. KL2-382 ir Nr. 2D-9914 persiųstas nagrinėti atsakovams Departamentui, NŽT ir Administracijai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su 2018-07-10 (nurodyta 2018-09-10) skundu kreipėsi į Inspekciją, prašydamas apginti pažeistas jo, (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ir visuomenės teises ir teisėtus interesus, viešąjį interesą, taikyti atsakomybę darbus organizavusiems ir juos vykdžiusiems asmenims, pasiūlyti jiems geruoju atlyginti padarytą žalą, pagal kompetenciją imtis visų kitų priemonių bei išsamiai informuoti jį. Skunde nurodė, kad 2018-07-10 po 17 val. prie namo (duomenys neskelbtini) valstybinėje žemėje buvo pradėta gatvės rekonstrukcija, siekiant išplėsti važiuojamąją dalį ir (ar) įrengti automobilių stovėjimo vietas vietoj žaliosios vejos. Nurodė, kad jo manymu, statybos metu buvo padaryta žala gamtai, bendrijai ir visuomenei, sužaloti keturi medžiai (liepa, beržas, klevas ir šermukšnis), pažeistos jų šaknys ir kamienas, suniokota ir nesutvarkyta žalia veja.

LVAT, nagrinėdamas pagal Prašymų nagrinėjimo taisyklių 35.2 papunktį (anksčiau 47.2 papunktį) priimto viešojo administravimo subjekto atsakymo, kuriuo suteikiama informacija, teisėtumą, tikrina tokio atsakymo atitikimą VAĮ 8 straipsnio reikalavimams (žr. LVAT 2015-06-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-905- 492/2015). Tuo tarpu viešojo administravimo subjekto atsakymui į asmens kreipimąsi Prašymų nagrinėjimo taisyklių 35.4 papunkčio (anksčiau atitiko 47.4 papunktį) prasme nepagrįsta reikalauti taikyti VAĮ 8 straipsnio 1 punkto reikalavimus. Atsakymu į tokį kreipimąsi nėra sprendžiama dėl pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų (žr. pvz., 2012-10-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012).

Pagal VAĮ individualus administracinis aktas pirmiausia turi atitikti tokiam aktui keliamus reikalavimus. Toks aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turėtų būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, aktas turėtų būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens (VAĮ 8 straipsnis). Šių aktui keliamų reikalavimų kontekste pažymėtina, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Tuo tarpu visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis priimtas ginčijamas teisės aktas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio teisės akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti. LVAT savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011-06-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Teismas iš pareiškėjo 2018-07-10 skundo turinio nustatė, kad, nors jame pareiškėjas dėstė informaciją apie galimai padarytą žalą gamtai, bendrijai ir visuomenei, sužalotus keturis medžius (liepa, beržas, klevas ir šermukšnis), pažeistas jų šaknis ir kamienus, suniokotą ir nesutvarkytą žalią veją ir reikalavo apginti jo viešąjį interesą, tačiau, įvertinus jo reikalavimus, pastarasis nelaikytinas skundu VAĮ 2 straipsnio 15 dalies prasme, nors pareiškėjas jį įvardijo būtent taip.

Įvertinus pateikto prašymo turinį, konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikė atsakovei skundo, kuriuo būtų prašęs apginti šioje administracinėje byloje nurodomas jo teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas nurodytame prašyme iš esmės prašė suteikti informaciją apie prie namo (duomenys neskelbtini) valstybinėje žemėje pradėtą gatvės rekonstrukciją ir statybos metu padarytą žalą gamtai, bendrijai ir visuomenei. Pareiškėjas neindividualizavo ir nenurodė atvejų, kaip galimai medžių sužalojimas ir vejos nesutvarkymas daro žalą pareiškėjui ir kokiais konkrečiais būdais pareiškėjas siekia apginti savo galbūt pažeistas teises. 2018-07-10 prašyme pareiškėjas išreiškė abstraktaus pobūdžio suinteresuotumą. Taigi, faktinės bylos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog pareiškėjo 2018-07-10 prašymas iš esmės atitinka VAĮ 2 straipsnio 14 dalyje pateiktą prašymo sąvoką, todėl turėjo būti išnagrinėtas laikantis VAĮ straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių.

Pažymėtina, jog pareiškėjas prašė taikyti atsakomybę darbus organizavusiems ir juos vykdžiusiems asmenims. Teismas pasisakydamas dėl šio pareiškėjo prašymo dalies nori akcentuoti, kad asmenų kreipimasis į institucijas turi atitikti teisės aktų nuostatuose įtvirtintus reikalavimus. Teismas konstatuoja, jog atsakovai, nenustatę pažeidimų, nevertindami šio pareiškėjo prašymo dalies, teisės aktų nuostatų nepažeidė.

Pareiškėjas savo prašyme atsakovei nurodė, kad prašymu gina viešąjį interesą, tačiau teismas pažymi, jog pareiškėjas nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis teisę ginti viešąjį interesą. Pažymėtina, kad viešuosius interesus gali ginti tik įstatymų numatyti subjektai ir tik įstatymų numatytais atvejais. Subjektas, reikšdamas skundą viešajam interesui ginti, privalo pagrįsti, kad jis patenka į subjektų, turinčių teisę ginti viešąjį interesą, sąrašą, ir kad tokios teisės įgyvendinimas (reikalaujant taikyti konkretų teisių gynimo būdą) yra priskirtas jo kompetencijai pagal įstatymą, skunde turi būti nurodoma konkreti įstatymo norma, suteikianti pareiškėjui teisę skundu dėl viešojo intereso gynimo reikalauti taikyti konkretų teisių gynimo būdą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokio pobūdžio aplinkybių nenurodė, jų nenustatė ir teismas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovas įvykdė VAĮ 14 straipsnyje nustatytą pareigą, išnagrinėjo pareiškėjo 2018-07-10 prašymą ir 2018-07-17 pateikė į jį atsakymą. Iš byloje pateikto rašto matuti, kad Departamento pareigūnai, nagrinėdami pareiškėjo skundą, 2018-08-27 atliko neplaninį teritorijos, esančios prie (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir nustatė, kad skunde minėtoje teritorijoje medžiai ir krūmai kertami pagal išduotą Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Želdynų poskyrio 2017-08-02 leidimą. Departamento pareigūnai aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų dėl želdinių tvarkymo prie šios teritorijos nenustatė. Būtent apie tai informavo ir pareiškėją.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018-07-18 gavęs Inspekcijos 2018-07-17 raštą Nr. KL2-382 „Dėl pareiškėjo skundo perdavimo nagrinėti pagal kompetenciją“, kuriuo Inspekcija prašė pagal kompetenciją atlikti valstybinės žemės (teritorijos šalia pastato (duomenys neskelbtini)) žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir, vadovaujantis teisės aktais, priimti sprendimą dėl, galbūt, neteisėtai nesuformuotoje valstybinėje žemėje, galbūt, pradėto privažiavimo kelio ir/ar automobilių stovėjimo aikštelės statybos. Vilniaus miesto skyriuje 2018-07-18 gautas Inspekcijos 2018-07-17 raštas Nr. 2D-9914 „Dėl pareiškėjo skundo perdavimo nagrinėti pagal kompetenciją“, kuriuo Inspekcija prašė pagal kompetenciją atlikti analogiškus veiksmus kaip ir ankstesniame rašte. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, nagrinėdamas pareiškėjo skunde skyriui pagal kompetenciją priklausančius klausimus, 2018-09-18 atliko žemės naudojimo kontrolę ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-553, kuriame nustatė, kad valstybinėje žemėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme, privažiavimo kelio ir automobilių stovėjimo aikštelės remonto darbai nėra vykdomi. Teismo vertinimu, NŽT Vilniaus miesto skyrius, pagal kompetenciją išnagrinėjo pareiškėjo keliamą klausimą ir jį apie tai išsamiai informavo.

Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius 2018-09-06 pareiškėjui išsiuntė raštą Nr. A51-75877/18(3.3.2.26E-UK) jo nurodytu elektroniniu paštu, kuriame pranešė, kad skundas dėl gamtai padarytos žalos, vykdant darbus prie namo (duomenys neskelbtini), yra persiunčiamas nagrinėti pagal kompetenciją bei informavo pareiškėją, kad Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas skunde nurodytiems darbams leidimų neišdavė ir darbų neužsakė. Teismas konstatuoja, kad Administracija vadovaudamasi Prašymų nagrinėjimo taisyklių 35 punkto nuostatomis, į pareiškėjo prašymą galėjo atsakyti laisva forma. Iš Administracijos rašto matyti, jog ji iš esmės į pareiškėjo prašymą atsakė nurodydama, kad darbams leidimų neišdavė ir darbų neužsakė.

Pareiškėjas teigia, kad Administracija jo skundą nagrinėjo ir atsakymą rengė ilgesnį laiką nei nustatyta teisės aktuose.

Pasisakant dėl šio procedūrinio pažeidimo, nurodytina, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog ne kiekvienas procedūrinis pažeidimas yra pagrindas atliktiems veiksmams ar priimtiems sprendimams pripažinti neteisėtais. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą. Viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui, savaime nedaro negaliojančiu. Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą (LVAT 2017-04-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-514-492/2017; LVAT 2017-03-20 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-80-602/2017; LVAT 2012-02-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1192/2012).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nors Administracija pažeidė VAĮ 31 straipsnyje nustatytą procedūrinio pobūdžio pareigą išnagrinėti pareiškėjo skundo dalį per nustatytą terminą, tačiau ji skundo dalį išnagrinėjo ir dėl jo sprendimą priėmė 2018-09-06.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2018-07-10 skundo turinio esmę ir pareiškėjui pateiktų atsakymų pobūdį, daro išvadą, kad skundžiamu Departamento raštu, Administracijos ir NŽT atsakymais pareiškėjui buvo pateikta jo prašoma informacija ir atsakyta į pareiškėjo skunde keltus klausimus, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti NŽT, Departamentą ir Administraciją išnagrinėti ir atsakyti į jo 2018-07-10 skundo Inspekcijai atitinkamas dalis yra išvestinis iš pareiškėjo reikalavimo panaikinti atsakovės 2018-09-07 sprendimą Nr. (18.1)-AD5-3705. Teismui konstatavus sprendimo teisėtumą, atmestinas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, 84 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.