Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarties D. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. P. Kauno apylinkės teismo nutarimu, pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2017m. sausio 1 d.) už tai, kad 2016 m. liepos 12 d., apie 20.00 val., vežamas į Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) skyrių nuo prekybos centro ,, (duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vartojo necenzūrinius žodžius policijos pareigūnės atžvilgiu.

2. Be to, D. P. minėtu nutarimu taip pat pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 481 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2017m.sausio 1d.) už tai, kad 2016 m. liepos 12 d., laikotarpiu nuo 18.50 val. iki 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro ,, (duomenys neskelbtini)“, šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, siekė atkreipti aplinkinių asmenų dėmesį ir šiuo savo elgesiu pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. D. P. apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Dėl kaltės

6. Pagal ANK 569 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 567 straipsnis). Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje yra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog D. P. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 508 straipsnyje ir 481 straipsnio 1 dalyje.

8. D. P. kaltė padarius administracinius nusižengimus įrodyta administraciniu teisės pažeidimo protokolu, liudytojų A. P., E. D., T. G., G. U., M. K., G. Z., E. S., A. P., L. N., Č. K. paaiškinimais, pranešimo informacija, vaizdo įrašo duomenimis, kitais teismo posėdyje ištirtais įrodymais.

9. ANK 481 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį lemia šie objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Pažeidimo padarymo vieta yra viešoji vieta – viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent – gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Kiekvienu atveju nustatant, ar atitinkami asmens veiksmai atitinka visuotinai priimtinas elgesio normas ir ar tokie veiksmai nepažeidžia kitų žmonių teisių ir teisėtų interesų, reikia vadovautis visuomenėje nusistovėjusiomis nuostatomis bei elgesio normomis.

9.1. Bylos duomenys patvirtina, kad pažeidimas padarytas (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ (laikotarpyje nuo 18.50 val. iki 20.00 val.), todėl akivaizdu, kad ši vieta yra viešoji vieta ir, atsižvelgiant į nusižengimo padarymo laiką, t. y. laiką po didžiosios dalies žmonių darbo valandų, neabejotinai sprendžiama, kad tokiu metu žmonių, einančių apsipirkti, šioje vietoje gausu.

9.2. Kitas aspektas, būtinas nusižengimą kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, yra netinkamas elgesys – necenzūriniai žodžiai, gestai, įžeidžiamas kibimas prie žmonių bei viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimas. Kuomet pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, reikšmės, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žala, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne, nustatyti nėra svarbu. Svarbus yra pats veikos nepriimtinas visuomenei pobūdis.

9.3. Aukštesnysis teismas, sprendžia, jog apylinkės teismo nutarime, remiantis byloje esančiais duomenimis, pagrįstai padaryta išvada, kad D. P. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad D. P., bendravo konfliktiškai, reiškė pretenzijas, atsirėmė į tarnybinio automobilio dureles, vėliau nukrito ant žemės, mėtė pinigus, garsiai vartojo necenzūrinius žodžius ir šaukėsi aplinkinių pagalbos. Atidarius tarnybinio automobilio galines dureles, asmuo atsisakė atsisėsti, pradėjo šaukti, kad jį muša policija. Jis pradėjo kristi, jį bandė kelti, jis vėl pradėjo šaukti, kad jį muša. Netikėti policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose pateikta informacija, teismas neturi jokio pagrindo. Taip pat nėra duomenų, kad jie būtų susiję su pažeidėju ir norėtų jam pakenkti. Esant nurodytoms aplinkybės, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismu, kad byloje yra įrodyta pažeidėjo D. P. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnyje.

10. ANK 508 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu.

10.1. Kaip galima suprasti iš D. P. apeliacinio skundo, jis kaltės dėl šio administracinio nusižengimo taip pat nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojos G. U. parodymais, kad asmuo priešinosi vežamas į gydymo įstaigą, todėl medikai paprašė pagalbos. Ji važiavo greitosios pagalbos automobilyje. Asmuo vartojo necenzūrinius žodžius, draskėsi, bandė nuplėšti medicininę įrangą. Asmuo su negalia, todėl buvo paguldytas ant neštuvų. Savanorių prospekte automobilis turėjo sustoti, nes asmuo aktyviais veiksmais plėšė savo rūbus, bandė gadinti medicininę aparatūrą. Galiausiai asmuo buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) psichiatrinę ligoninę. Ji smurto šio asmens atžvilgiu bei kitų priemonių nenaudojo. Smurto nenaudojo ir priėjęs kolega. Apklaustas liudytojas Č. K. (iš med. pagalbos) parodė, kad asmuo buvo nusiteikęs konfliktiškai, pareigūnės atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, greitosios pagalbos automobilyje buvo agresyvus. Kaip minėta jokio suinteresuotumo apkalbėti D. P. nustatyta nebuvo nei pirmos instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, todėl netikėti liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, o pažeidėjo aplinkybių neigimas vertintinas tik kaip jo gynybinė pozicija.

Dėl paskirtos nuobaudos

11. Teismas, skirdamas D. P. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. D. P. administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi. Teismas lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 20 procentų darbingumo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas pagrįstai sprendė, jog, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, vidurkį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, nuobaudų skyrimo aspektu, konstatuoja, jog paskirtosios nuobaudos yra adekvačios padarytiems pažeidimams, todėl nėra jokio pagrindo jas dar labiau švelninti.

12. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.