Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paskirtis“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5714-1003/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paskirtis“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Paskirtis“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės 377,00 Eur turtinės žalos atlyginimo; 34,77 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui; 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

23. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Būsto draudimo liudijimu TIA Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis – nuo 2017-07-11 iki 2018-07-10, draudėjas V. P.. Būstui galiojo draudimo apsauga (minimalus pastatų draudimo variantas). Sutartis buvo sudaryta vadovaujantis Būsto draudimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatomis, galiojusiomis nuo 2016-06-01 ir buvusiomis sudėtine Būsto draudimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir draudėjo V. P., dalimi. Taisyklių IV skyriaus 1 punkte numatyta, kad draudimo apsauga apdraustam turtui apima šio turto sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo įvykius, kurie staiga ir netikėtai sukeliami arba įvyksta dėl šiame skyriuje išvardytų, jeigu jos numatytos sutartyje, rizikų. Šiame skyriuje nurodytos rizikos – ugnis (1.1 p.), vanduo (1.2 p.), gamtinės jėgos (1.3 p.), vagystė (1.4 p.), vagystė ir piktavališkas pastato sugadinimas dėl trečiųjų asmenų veiksmų (1.5 p.) ir kt. Iš V skyriuje numatytų pastatų draudimo variantų (minimalus, standartinis, maksimalus) matyti, kad minimalus draudimo variantas apima vandens riziką, tačiau vandens prasiskverbimas pro pastato konstrukcijas ir vandens išsiliejimas iš stacionarių įrenginių nėra apdrausti renkantis minimalų pastatų draudimo variantą.

24. 2018-04-05 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu registruotas 2017 m. rudenį įvykęs įvykis – vandens patekimas per stogą. Įvykio aprašyme nurodyta, kad draudėjo teigimu, vanduo nuo stogo į buto vidų bėga jau apie 3 metus; 4 kartus buvo kreiptasi į namą administruojančią įmonę, jie atvyksta, tvarko siūles, bet vanduo vis tiek bėga; paskutinį kartą stogą tvarkė 2017 m. rudenį ir vanduo pradėjo koridoriuje bėgti dar smarkiau, atsirado pažeidimai koridoriuje ir kambaryje šalia koridoriaus; prieš 3 metus vanduo bėgo priešingame buto gale. Konstatuoti buto nuostoliai – koridoriaus 28-1 sienos aplietos, atšokę tapetai, bei kambario 28-7 aplietos ir dėmėtos lubos ir sienos.

25. 2018-04-06 pranešimu apie žalos atlyginimą draudėjui V. P. pranešta apie sprendimą išmokėti 377 Eur draudimo išmoką. Pagal 2018-04-06 Turto remonto sąmatą apskaičiuotas žalos dydis sudarė 417 Eur, tačiau pritaikyta 40 Eur išskaita, ir galutinė išmokos suma sudarė 377 Eur.

26. 2018-04-12 pranešimu AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į UAB „Paskirtis“ dėl 377 Eur išmokos atlyginimo.

27. Iš atsakovės pateikto Statinio techninės priežiūros žurnalo nustatyta, kad atliekant statinio nuolatinę priežiūrą, 2017 metais buvo atliktos statinio apžiūros, laikotarpiu nuo 2017-02-13 iki 2017-07-21 stogo būklės trūkumų nebuvo pastebėta. 2017-09-21 įraše nurodyta, kad ties (duomenys neskelbtini) praleidžia stogas, 2017-09-22 šis defektas sutvarkytas. Iš Statinio apžiūros aktų nustatyta, jog metinę statinio apžiūrą atlikę atsakingi asmenys stogo defektų nenustatė, įrašų apie tai nėra. Iš atsakovės pateiktos Techninės priežiūros atliktų darbų ataskaitos laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 nustatyta, kad 2017-09-22 atlikti stogdengio darbai ant stogo – užhermetizuotas stogas ties (duomenys neskelbtini).

Dėl ginčo esmės

28. Kaip patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės, 2018-04-05 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu registruotas 2017 m. rudenį įvykęs įvykis – vandens patekimas per stogą į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Turtas buvo apdraustas. Pagal 2018-04-06 turto remonto sąmatą apskaičiuotas žalos dydis sudarė 417 Eur. 2018-04-06 pranešimu apie žalos atlyginimą buto savininkui draudėjui V. P. pranešta apie sprendimą išmokėti 377 Eur draudimo išmoką. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, pareikštu ieškiniu siekia realizuoti subrogacijos teisę.

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

30. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoj nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad žalą padaręs asmuo moka arba draudėjui (žalą patyrusiam asmeniui), arba draudikui, priklausomai nuo to, kuris iš jų pareiškia reikalavimą. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį tie žalos atlyginimo santykiai yra atsirandantys delikto pagrindu arba iš tų asmenų sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018).

31. Subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat nurodė, jog byloje ginčas kilo dėl to, kada padaryta žala ir ar ją lėmė atsakovės neteisėti veiksmai, t. y. ar egzistuoja atsakovei kylančios civilinės atsakomybės sąlyga – atsakovės neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, tad ieškovei (draudikui), išmokėjusiai išmoką / atlyginus žalą draudėjui V. P., tenka pareiga įrodyti, jog atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (įvykusiu įvykiu). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas šalims tenkančios įrodinėjimo naštos tinkamai nepaskirstė ir iš esmės atsakovei buvo primesta prievolė įrodinėti, kad ji nepažeidė jai teisės aktuose numatytų pareigų, todėl buvo pažeistas šaliu rungimosi principas, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

35. Byloje nustatyta ir šalys to neginčijo, kad butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žala sienoms ir luboms buvo padaryta dėl vandens prasiskverbimo per bendrąsias namo konstrukcijas – stogą.

36. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektams priskirtinos bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).

37. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

38. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė (CK 4.84 straipsnio 2 dalis). Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja šio kodekso 4.240 straipsnio pagrindu. Bendrojo naudojimo objektų administratoriai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir apimtimi skelbia informaciją apie savo veiklą (CK 4.84 straipsnio 5 dalis). Administratoriaus veiklai mutatis mutandis taikomos šios knygos XIV skyriaus normos (CK 4.84 straipsnio 11 dalis).

39. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiūrą (4.3 punktas).

40. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (TAR, 2016-12-30, Nr. 2016-30156) (redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2018-05-08) (toliau tekste – reglamentas), kuris nustato daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, kuri privaloma ir bendrojo naudojimo objektų administratoriui. Gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas gyvenamojo namo techninį prižiūrėtoją (reglamento VII skyriaus 98. p.). Daugiabučio gyvenamojo namo priežiūrai yra keliami privalomieji reikalavimai, o būtent: išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus, gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį; nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai, nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (reglamento VII skyriaus 8.4 p.). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (reglamento VII skyriaus 86.1 p.). Gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant nuolatinius namo būklės stebėjimus bei periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui); (reglamento VII skyriaus 88.1 p., 88.2 p.). Nuolatinius stebėjimus vykdo gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam pavesta vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiūrą, o periodines (sezonines) apžiūras atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas, pagal kompetenciją pasitelkdamas inžinerinių sistemų techninius prižiūrėtojus ir kitus specialistus, susijusius su namo priežiūra ir atnaujinimu (remontu), dalyvaujant butų ir kitų patalpų savininkų išrinktam atstovui (įgaliotiniui), jei toks yra (reglamento VII skyriaus 89.1, 89.2 p.). Atliekant nuolatinius stebėjimus, periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (reglamento VII skyriaus 92 p.). Reglamento 6 priede numatyti daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindiniai darbai. Be kitų darbų, numatyta stogo ir lietaus nuotekų sistemos priežiūra (stogų dangos pratekėjimų lokalizavimas, plokščių stogų prijungimų prie vertikalių paviršių sandarinimas, įlajų, latakų, lietvamzdžių ir kitų lietaus nuotekų sistemos dalių pralaidumo ir sandarumo tikrinimas ir profilaktinis valymas, ant stogo susikaupusių šiukšlių, vandens, sniego ir varveklių šalinimas) (1.1.8 p.).

41. Nagrinėjamu atveju gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), administruoja atsakovė UAB „Paskirtis“. Stogo priežiūros darbai yra priskirtini privalomiesiems reikalavimams, jo techninę priežiūrą turi pareigą vykdyti atsakovė. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad į bylą pateikė įrodymus, kurie patvirtina, jog ji nuosekliai atliko jai teisės aktuose įtvirtintas pareigas, vykdomą priežiūrą bei stebėseną atliko tinkamai ir laiku.

42. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, pildė namo techninės priežiūros žurnalą ir stebėjo namo techninę būklę. Iš atsakovės pateikto Statinio techninės priežiūros žurnalo nustatyta, kad atliekant statinio nuolatinę priežiūrą, 2017 metais buvo atliktos statinio apžiūros, laikotarpiu nuo 2017-02-13 iki 2017-07-21 stogo būklės trūkumų nebuvo pastebėta. 2017-09-21 įraše nurodyta, kad ties (duomenys neskelbtini) praleidžia stogas. 2017-09-22 šis defektas sutvarkytas. Iš Statinio apžiūros aktų nustatyta, jog metinę statinio apžiūrą atlikę atsakingi asmenys stogo defektų nenustatė, įrašų apie tai nėra. Iš atsakovės pateiktos Techninės priežiūros atliktų darbų ataskaitos laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 nustatyta, kad 2017-09-22 atlikti stogdengio darbai ant stogo – užhermetizuotas stogas ties (duomenys neskelbtini).

43. Byloje nustatyta, kad 2018-04-05 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu registruotas 2017 m. rudenį įvykęs įvykis – vandens patekimas per stogą. Įvykio aprašyme nurodyta, kad draudėjo teigimu, vanduo nuo stogo į buto vidų bėga jau apie 3 metus; 4 kartus buvo kreiptasi į namą administruojančią įmonę, jie atvyksta, tvarko siūles, bet vanduo vis tiek bėga; paskutinį kartą stogą tvarkė 2017 m. rudenį ir vanduo pradėjo koridoriuje bėgti dar smarkiau, atsirado pažeidimai koridoriuje ir kambaryje šalia koridoriaus; prieš 3 metus vanduo bėgo priešingame buto gale.

45. Į nagrinėjamą bylą pateiktos namo išorės, namo laiptinės ties (duomenys neskelbtini) nuotraukos, iš kurių nustatyta, kad aplietos buto koridoriaus, kambario sienos, atšokę tapetai, lubos ir sienos su dėmėmis; laiptinės sienos ties (duomenys neskelbtini) sudrėkusios, dėmėtos, akivaizdžiai paveiktos drėgmės, drėgmės dėmės skirtingo ryškumo.

46. Kaip jau minėta, iš į bylą pateiktų Statinio apžiūros aktų matyti, jog metinę statinio apžiūrą atlikę atsakingi asmenys stogo defektų nenustatė, įrašų apie tai nėra („stogo“ grafoje nurodyta „neapskardinti laiptinių stogeliai“; grafoje „sienos, lubos, pertvaros“ nurodyta „defektų ir deformacijų nepastebėta“; grafoje „kita“ nurodyta „II laiptinės prie įėjimo į laiptinę ištrupėjęs aikštelės betoninis paviršius“).

47. Minėtos faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nėra jokių duomenų, kad būtų fiksuoti įrašai apie laiptinės sienos apliejimą (nors į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina, kad laiptinė paveikta drėgmės), todėl nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tikėtina, kad atsakovės vykdoma apžiūra bei stebėsena buvo atliekama tik formaliai. Byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nėra galimybės daryti nevienareikšmišką išvadą, kad, kaip nurodė atsakovė savo apeliaciniame skunde, administratorė nuosekliai, laiku ir tinkamai atliko jai teisės aktuose įtvirtintas pareigas. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, atsakovė turėjo domėtis, dėl kokių priežasčių drėksta laiptinės siena (šis faktas turėtų „atsispindėti“ ir namo priežiūros dokumentuose), imtis priemonių drėgmės atsiradimo priežasčiai nustatyti ir ją pašalinti, o laiku nustačius drėgmės atsiradimo priežastį ir ją pašalinus, būtų buvę galima išvengti žalos atsiradimo draudėjo bute.

48. Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, kad draudėjui V. P. priklausančio buto lubų ir sienų apliejimas įvyko dėl vandens prasiskverbimo per namo bendrąsias konstrukcijas – stogą. Draudėjo butui buvo padaryti nuostoliai – aplietos koridoriaus, kambario sienos, atšokę tapetai, kambario lubos ir sienos pasidengusios drėgmės dėmėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti nuostoliai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės, kaip pastato administratorės, neteisėtais veiksmais (neveikimu). Atsakovė, kaip daugiabučio namo bendrųjų konstrukcijų prižiūrėtoja, privalėjo užtikrinti, kad stogo priežiūra bus vykdoma tinkamai, kad bus atliekami prevenciniai, korekciniai bei ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbai, laiku nustatytas stogo nesandarumas (įvertinus laiptinėje esančius suliejimus) bei pašalintos to priežastys, kad būtų išvengta tolesnių pastato konstrukcijų gadinimų, taip pat išvengta žalos atsiradimo draudėjo V. P. bute. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė yra atsakinga už kilusią žalą, kadangi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus.

49. Atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad teismas sprendime nepasisakė dėl nusidėvėjimo įtakos žalos dydžiui, nors ginčui aktualios patalpos nebuvo naujai remontuotos, pagal matomus dekoro elementus galima spręsti, kad remontas nebuvo atliktas nuo pat namo pastatymo. Atsakovės vertinimu, skaičiuojant žalos dydį, jis turėjo būti sumažintas faktinio turto nusidėvėjimo suma, be to, byloje yra duomenų, jog dar iki nagrinėjamai bylai aktualaus įvykio, butas buvo paveiktas vandens. Atsakovė akcentavo, jog net ir tuo atveju, jei būtų pagrindas spęsti dėl atsakovės atsakomybės už žalą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė buto nusidėvėjimo koeficiento, neatsižvelgė į tai, kad butas jau seniau buvo paveiktas vandens, tuo neteisingai taikydamas materialinės teisės normas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos.

50. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

51. 2018-04-05 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu registruotas 2017 m. rudenį įvykęs įvykis – vandens patekimas per stogą, konstatuoti buto nuostoliai. 2018-04-06 sudaryta Turto remonto sąmata. 2018-04-06 pranešimu apie žalos atlyginimą draudėjui V. P. pranešta apie sprendimą išmokėti 377 Eur draudimo išmoką. Pagal 2018-04-06 Turto remonto sąmatą apskaičiuotas žalos dydis sudarė 417 Eur, galutinė išmokos suma – 377 Eur.

52. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad draudimo išmokos dydį nustato pats draudikas, atsižvelgdamas į dėl draudiminio įvykio susidariusius nuostolius, draudimo sumą, draudimo vertę, kitas reikšmingas aplinkybes, remdamasis draudėjo pateiktais duomenimis, taip pat savo paties surinkta informacija. Teismas sprendė, kad neturi pagrindo abejoti ieškovės sudaryta sąmata, pagal kurią draudėjui buvo išmokėta draudimo išmoka, todėl yra pagrindas remtis ieškovės pateiktais dokumentais.

53. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, jog ieškovė pateikė žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, su kuriais nesutikdama atsakovė turėjo pareigą savo nesutikimo motyvus pagrįsti objektyviomis įrodinėjimo priemonėmis. Kadangi atsakovė nepateikė alternatyvių skaičiavimų dėl žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tuos įrodymus, kurie buvo pateikti. Pažymėtina, kad jokių alternatyvių skaičiavimų dėl žalos dydžio atsakovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, tad daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, neteisingai taikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nėra jokio pagrindo.

54. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje yra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kaltė). Atsakovė, neprižiūrėjusi daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios namo konstrukcijos – stogo, iki avarijos neorganizavusi jo remonto, elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); dėl vandens prasiskverbimo per bendrąsias namo konstrukcijas ieškovės apdraustam turtui atsirado žala; žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės, išmokėjusios draudimo išmoką, reikalavimą priteisti iš už žalos padarymą atsakingo asmens – atsakovės – turtinę žalą, kuri (atsižvelgiant į 40 Eur besąlyginę išskaitą) yra lygi 377 Eur.

Dėl įrodymų vertinimo

55. Ieškovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad teismas nagrinėjamoje byloje pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tai lėmė neteisingo sprendimo byloje priėmimą. Teismas išvadas darė, remdamasis prielaidomis, pamąstymais, spėlionėmis, o ne byloje esančiais rašytiniais dokumentais.

56. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

57. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertintos ir atsakovės apeliaciniame skunde pažymėtos aplinkybės (dėl į bylą pateiktų rašytinių įrodymų apie vykdytą namo priežiūrą, laiptinės apliejimą, padarytą žalą), kurias įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

Dėl bylos procesinės baigties

58. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.

59. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iš esmės neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Be to, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; VdHv. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

61. Apeliacinės instancijos teismui konstatuojant, kad atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė 2021 m. kovo 9 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. DP21-021 (atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas), kurios suma 35,04 Eur; 2021 m. kovo 16 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie sąskaitos Nr. DP21-021 apmokėjimą.

62. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

63. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į ieškovės pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės UAB „Paskirtis“ priteistina 35,04 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Paskirtis“ (į. k. 144971960) ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) naudai 35,04 Eur (trisdešimt penkis eurus ir 4 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.