Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovams direktorei I. V. ir advokato padėjėjai Žavintai Jurgelėnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariatui dėl nutarimo, kuriuo taikyta ekonominė sankcija, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo Ignalinos rajono PK atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, jam apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka, prašo bylą nagrinėti, jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 82).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio 2013-08-12 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) paskirta 500 litų bauda už Įstatymo 18 str.3 d.12 p. numatytą pažeidimą. Nutarime konstatuota, kad 2013-07-27 apie 23 val. 15 min. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame bare „Kaukas night“ barmenė I. G. pardavė V. O. 6 alaus skardines „Švyturys tradicinis“ ir 2 alaus butelius „Švyturys baltas“, UAB(duomenys neskelbtini) nesilaikė Įstatymo reikalavimo alkoholinius gėrimus parduoti tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, barmenė I.G. parduotus alaus butelius ir skardines atidarė, tačiau alaus į stiklines neįpylė, padavė popierinę dėžę alaus buteliams ir skardinėms susidėti, taip suteikdama galimybę alkoholinius gėrimus išsinešti, t.y. neužtikrino Įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos vykdymo, kad pirktas alkoholis būtų vartojamas vietoje.

Ignalinos rajono PK pareigūnai A. B. ir N. K. vykdydami prevencinę priemonę „AKCIZAS“ barmenei I. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 164 str. 3 d. nuostatų pažeidimą bei perdavė bylą nagrinėti Ignalinos rajono apylinkės teismui (b. l 19, 20). Ignalinos rajono apylinkės teismas 2013-10-24 nutarimu nutraukė I. G. administracinės teisės pažeidimo bylą dėl įrodymų stokos (b. l. 63-65). Panevėžio apygardos teismas 2013-12-20 nutartimi paliko nepakeistą Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendimą (b. l. 75-77).

Ignalinos rajono PK Viešosios tvarkos Prevencijos poskyrio tyrėja R. S. 2013-08-12 dėl Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 12 punkto nuostatų pažeidimo uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) surašė pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-16) ir 2013-08-12 Nutarimu (duomenys neskelbtini)taikė ekonominę sankciją – 500 Lt baudą (b. l. 10-11).

Pareiškėja ginčija nutarimą taikyti ekonominę sankciją. Taigi, byloje nagrinėjamas ginčas dėl ūkio subjektui taikytos ekonominės sankcijos teisėtumo ir pagrįstumo, kuris yra kilęs prekybos alkoholiniais gėrimais ir jos kontrolės teisinių santykių srityje.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas. Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 val. iki 8 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Nors atsakovas Nutarime nurodė, kad pažeistas Įstatymo 18 str. 3 d. 12 p., tačiau iš bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjai inkriminuoti veiksmai, t. y. alkoholio pardavimas po 22 val. naktiniame bare neužtikrinant, kad jis būtų vartojamas baro patalpose, yra numatyti Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. Todėl bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad Nutarime buvo padaryta veikos kvalifikacijos klaida.

Už Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. pažeidimą atsakomybė numatyta to paties įstatymo 34 str. 3 d., kurioje įtvirtinta ekonominė sankcija – bauda nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-08-05 sprendime administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, atskleisdama Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto turinį, nurodė, kad mažmenine alkoholio prekyba besiverčiantis ūkio subjektas turi imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Įstatymo reikalavimai. Tačiau konkretus ūkio subjektui nustatytos pareigos – užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas Įstatymo – turinys, pobūdis ir apimtis Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nėra atskleidžiamas. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad aptariamoje teisės normoje įstatymų leidėjas nepateikė konkretaus elgesio modelio, todėl padarė išvadą, jog ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti Įstatymo numatytą imperatyvią pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartojimui vietoje, turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Kita vertus, ši diskrecija negali būti neribota. Atsižvelgdamas į Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintą draudimą ir jo tikslus, ūkio subjektas turėtų imtis tokių priemonių užtikrinti minėto draudimo įgyvendinimą, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Todėl bylą nagrinėjantis teismas pagal konkrečios bylos individualias aplinkybes turi patikrinti, ar pareiškėjo veiksmai nulėmė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimą ar priešingai – jie suponavo galimybę taikyti toje pačioje Įstatymo nuostatoje įtvirtiną išimtį.

Objektyvūs bylos duomenys rodo, jog pareiškėjai priklausančiame bare Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. nurodytu laiku buvo parduoti alkoholiniai gėrimai, kuriuos pirkėjas iš baro išsinešė. Tačiau vien objektyvaus fakto nustatymo konkrečiu atveju nepakanka tam, kad būtų konstatuotas Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. nuostatų pažeidimas. Pagal bendrąjį teisės principą nėra atsakomybės be kaltės (lot. nulla poena sine culpa), todėl nagrinėjamojoje byloje būtina įvertinti tiek objektyvių, tiek ir subjektyvių faktorių visumą.

Aplinkybės, charakterizuojančios subjektyvių faktorių visumą, teismo vertinimu, yra dvejopos: iš vienos pusės ją išreiškia realių, fiziškai apčiuopiamų priemonių bei sąlygų (ne)vartoti alkoholinių gėrimų vietoje visuma arba jų stoka, iš kitos pusės – ji vertintina per intelektualinį ir valinį aspektus, apimančius tam tikrų atsargos (prevencijos) priemonių ėmimąsi, kad imperatyvus Įstatymo įpareigojimas nebūtų pažeistas, bei gebėjimą suvokti, kad alkoholinius gėrimus įsigiję asmenys jį vartos ne vietoje bei ūkio subjekto darbuotojų elgesį atsižvelgiant į šį suvokimą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-08-05 sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-351/2013). Konkrečiu atveju būtina įvertinti, ar priemonės, kurių buvo imtasi, buvo tinkamos bei pakankamos tikslui pasiekti. Būtent, reikia atsakyti į klausimą, ar pareiškėjos taikytos priemonės buvo tinkamos bei pakankamos pasiekti, jog baro klientai alkoholinių gėrimų neišsineštų, bet įsigytus alkoholinius gėrimus vartotų vietoje, ar pareiškėja šias priemones pasirinko apdairiai, t.y. taip, kaip iš jo, kaip ūkinę veiklą vykdančio subjekto, buvo galima pagrįstai tikėtis, idant būtų užtikrintas Įstatyme įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo laikymasis.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos bare „Kaukas night“ buvo sudarytos objektyvios sąlygos alkoholinius gėrimus vartoti vietoje (baro vidaus patalpų nuotraukos, b.l.34-37), pareiškėja klientus apie Įstatymo reikalavimą informavo net keliose gerai matomose vietose, pakabindama informatyvius pranešimus, kad nuo 22 val. iki 8 val. alkoholiniai gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartojimui vietoje (b. l. 34-40). Be to, UAB (duomenys neskelbtini) ėmėsi kitų atsargumo priemonių, o būtent dar iki nagrinėjamo įvykio I. G. bei kitas darbuotojas pasirašytinai supažindino su darbo elgesio taisyklėmis (b. l. 33) bei barmenų pareigybinėmis instrukcijomis (b. l. 60-62), kuriose UAB (duomenys neskelbtini) iš savo darbuotojų reikalavo gerbti Įstatymo nuostatas dedant visas protingas pastangas, kad Įstatyme nurodyti reikalavimai nebūtų pažeisti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 57 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai. Pagal ABTĮ 58 str. 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą administracinių teismų praktiką, į ABTĮ 58 str.2 dalimi reglamentuojamus teisinius santykius patenka iš faktai, nustatyti įsiteisėjusiu nutarimu administracinių teisės pažeidimų bylose, pirmesnėje administracinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais faktais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-199/2013, 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-3365/2011 ir kt.).

Įsiteisėjusiu Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-10-24 nutarimu administracinėje byloje Nr.A2.8.-663-242/2013 konstatuota, kad I. G. nepažeidė Įstatymo 18 str.3 d.13 punkte nustatytų reikalavimų, t.y. 2013-07-27 apie 23 val.20 min. pardavė pirkėjui V. O. alų atidarytose pakuotėse, taip pat norėjo pilti alų į vienkartines stiklines, bet pirkėjai to atsisakė, taip pat I. G. ir tuo metu bare buvusi direktorė I. V. įspėjo šį pirkėją ir kartu su juo buvusį kitą asmenį I.B. apie tai, kad alkoholį reikia vartoti vietoje ir negalima išsinešti ir kad pirkėjai patvirtino, kad gers vietoje; kartotinės dėžutės padavimas pirkėjams nesąlygojo Įstatymo pažeidimo, nes kaip patvirtino patys pirkėjai, jie iš baro išėjo ir alaus vietoje negėrė vien todėl, kad jiems nepatiko baro aplinka, o barmenė nematė, kaip šie asmenys išėjo iš baro. Minėtu teismo 2013-10-24 nutarimu padaryta išvada, kad barmenė I. G. ėmėsi tinkamų bei protingų veiksmų, kad būtų užtikrintas parduoto alkoholinio gėrimo vartojimas vietoje, tačiau patys pirkėjai neįvykdė šio reikalavimo ne dėl barmenės kaltės, kuri negalėjo numatyti, kad alkoholiniai gėrimai bus išnešti iš baro, t.y. nebus vartojami vietoje ir neturėjo jokios galimybės užkirsti kelio šiam gėrimų išsinešimui iš baro patalpų (b.l.63-65).

Išplėstinė teisėjų kolegija 2013-08-05 sprendime administracinėje byloje Nr.A-858-351/2013 pažymėjo, kad pagal bendrąjį teisės principą teisė negali reikalauti to, kas neįmanoma (lot.lex non cogit ad impossibilia). Analogiškai ji negali reikalauti iš teisės normų adresato imtis tokių veiksmų, kurie būtų perdėm neproporcingi ir neprotingi, tokiu būdu darant faktinį teisės normos reikalavimo įgyvendinimą neįmanomu. Be to, net ir ėmusis visų protingų priemonių teisės reikalavimui užtikrinti, šio reikalavimo adresatas nėra visiškai apsaugotas nuo to, jog jį, piktnaudžiaudami teise, pažeis tretieji asmenys. Iš ūkio subjekto, teisės aktuose tiesiogiai neįvertinus ūkio subjektų darbuotojų ar kitų asmenų teisės pirkėjo atžvilgiu taikyti tam tikras prievartos priemones, kuomet pirkėjas atidarytoje pakuotėje parduotą gėrimą rengiasi išsinešti ar jį nešasi iš ūkio subjekto patalpų, nepagrįsta reikalauti elgtis neteisėtai ir prievarta užtikrinti gėrimo vartojimą vietoje, t.y. pardavėjas negali reikalauti iš pirkėjo ir juo labiau priversti jį, kad pastarasis įsigytą alkoholį suvartotų vietoje.

Iš bylos faktinių aplinkybių matyti ir nėra ginčijama tai, kad I.G. alų pirkėjams pardavė atidarytoje pakuotėje. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad 6 skardinės ir du buteliai alaus buvo parduoti dviems asmenims (V.A. ir I.B.). Toks alkoholio kiekis negalėjo pareiškėjos darbuotojai neabejotinai rodyti, kad jis vietoje suvartotas nebus. Bylos medžiaga, įsiteisėjusiu Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-10-24 nutarimu administracinėje byloje Nr.A2.8.-663-242/2013 bei administracinio teisės pažeidimo byloje duotais liudytojų I.G., V.O., I.B. parodymais nustatyta, kad pasiūlė pirkėjams alų įpilti į vienkartines stiklines, tačiau pirkėjai to atsisakė, barmenės buvo įspėti, kad alų reikia vartoti vietoje, dėžė pirkėjams buvo duota tik nusinešti alų iki stalelio kavinėje, o pirkėjai išėjo iš kavinės, barmenei nematant.

Visos aukščiau nurodytos aplinkybės teismui leidžia konstatuoti, kad pareiškėja ėmėsi proporcingų atsargos priemonių reikalavimui, jog Įstatymo 18 str.3 dalies 13 punkte įtvirtintų reikalavimų būtų laikomasi, jo konkrečioje situacijoje pritaikytų priemonių visuma atitiko teisingą pusiausvyrą siekiamam tikslui; pareiškėja negalėjo pagrįstai numatyti, jog jai ėmusis paminėtų priemonių, alkoholiniai gėrimai iš baro vis tiek bus išnešti. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ginčo atveju pareiškėja nesilaikė Įstatymo 18 str.3 d.13 punkto reikalavimų.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei įrodymus, teismas daro išvadą, kad ginčo atveju nėra įrodyta, jog pareiškėja pažeidė Įstatymo 18 str.3 d. 13 punkto reikalavimus, pareiškėja ėmėsi proporcingų ir protingų priemonių tam, kad būtų užtikrintas Įstatymo 18 str.3 d. 13 punkte numatytos išimties iš imperatyvaus reikalavimo laikymasis. Todėl skundžiamas Nutarimas naikintinas.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo jos naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas bei pateikia tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (b. l. 55-57).

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o to paties straipsnio 2 dalis numato, jog tokiu atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių išlaidas. Sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji įgijo teisę į byloje turėtų išlaidų atlyginimą.

Pareiškėją administracinėje byloje atstovavo advokato padėjėja Žavinta Jurgelėnienė pagal 2013-08-13 atstovavimo sutartį (b.l.66).

Pagal 2013-09-12 sąskaitą už teisines paslaugas Nr.ST-24 pareiškėjos turėtas išlaidas sudaro: 2300 Lt skundo parengimo išlaidos bei 600 Lt atstovavimo teisme išlaidos, viso 2900 Lt išlaidų (b.l.56).

Pareiškėjos turėtas išlaidas patvirtina 2013-09-12 pinigų priėmimo kvitas Nr. 669335 (b. l. 57).

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 8.2 punktas numato, kad maksimalus priteistinų išlaidų už ieškinio paruošimą dydis yra 3 MMA, t. y. 3000 Lt (3 x 1000 Lt), o 8.18 punktas numato, kad už vieną atstovavimo valandą teisme gali būti priteisiama 0,15 MMA, t. y. 150 Lt (1000 Lt x 0,15 Lt). Rekomendacijų 5 punktas numato, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

Pareiškėja už skundo paruošimą prašo priteisti 2300 Lt, ši suma neviršija Rekomendacijose už procesinių dokumentų ruošimą nustatytos maksimalios sumos. Tačiau, vadovaudamasis Rekomendacijų 2 punktu, teismas atsižvelgia į tai, kad administracinė byla nėra itin sudėtinga, joje spręsti teisiniai klausimai nėra nauji ir analizuoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamojoje administracinių teismų praktikoje, į aplinkybę, kad pareiškėjos atstovė parengė skundą ir atstovavo Ingai Garėjevai administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-663-242/2013, kurioje pateikė panašius argumentus kaip ir šioje administracinėje byloje, taip pat į aplinkybę, kad Rekomendacijos proceso šaliai suteikia teisę gauti tik pagrįstų ir racionalių teismo išlaidų atlyginimą. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, laiko tikslinga už skundo paruošimą pareiškėjai priteisti 70 procentų nuo pareiškėjos prašomos priteisti sumos, todėl pareiškėjai priteistina suma už skundo paruošimą yra 1610 Lt.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-213-320-2014, vyko du teismo posėdžiai, 2013-12-18 nuo 10.06 val. iki 10.31 val., bei 2014-03-05 nuo 14.40 val. iki 15.24 val., kurių bendra trukmė – 1 val. 9 min. (b. l. 69-71, 86-89). Atsižvelgiant į Rekomendacijų 9 p., laikytina, jog pareiškėją teismo posėdžiuose atstovė atstovavo 1 val., dėl to galima priteisti suma už atstovavimą Panevėžio apygardos administraciniame teisme yra 120 Lt (1000 x 0,15x 80 procentų).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu teismas,

nusprendžia:

skundą tenkinti.

Panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato 1730 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt Lt) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.