Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovei AS Air Baltic Corporation dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. gruodžio 10 d. gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Skycop.com“ ieškinys, kurio prašo priteisti iš atsakovės AS Air Baltic Corporation 500,00 Eur kompensaciją, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, CPK 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, CPK 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2018 m. spalio 26 d. jungiamasis skrydis Diuseldorfas – Ryga - Vilnius, Nr. BT 236, kurio keleiviais buvo K. K. ir R. S., skrydis Diuseldorfas – Ryga buvo atidėtas, dėl ko galutinį skrydžio tikslą (Vilnių) pasiekė daugiau nei 3 valandomis vėliau. Numatytas kelionės atstumas – apie 1294,98 km. K. K. ir R. S. reikalavimo teisę dėl jiems priklausančių kompensacijų už atidėtą skrydį 2018 m. lapkričio 8 d. ir 2018 m. lapkričio 16 d. reikalavimo perleidimo sutartimis perleido ieškovei.

Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Skycop.com“, kurios buveinė yra Lietuvos Respublikoje, ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovės AS Air Baltic Corporation, kurios buveinė yra Latvijos Respublikoje, kompensaciją dėl skrydžio vėlavimo pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra išdėstytos Reglamente Nr. 1215/2012. Pagal bendrąją jurisdikcijos taisyklę, nustatytą šio Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, ieškiniai turi būti reiškiami atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje. Tačiau Reglamento 1215/2012 16 punkte numatyta, kad jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, bet ir pagal kitą alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą. Pagal Reglamento 1215/2012 5 straipsnio 1 dalį asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik pagal specialiosios (alternatyviosios) jurisdikcijos taisykles, nustatytas Reglamento 1215/2012 II skyriaus 2–7 skirsniuose. Ieškovė UAB „Skycop.com“ nagrinėjamu atveju ieškinį pateikė vadovaudamasi šiomis specialiosios (alternatyviosios) jurisdikcijos taisyklėmis.

Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkte numatyta, kad bylose, kylančiose iš sutarčių, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad, kiek tai susiję su tiesioginiu skrydžiu, kurį vykdo atitinkamo keleivio sudarytos sutarties šalis, tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta turi būti laikoma pagrindinių paslaugų, esančių oro vežimo sutarties dalyku, teikimo vietomis, pateisinančiomis teismo jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl kompensacijos pagal šią vežimo sutartį ir Reglamentą Nr. 261/2004, kai ieškovas gali pasirinkti, ar tokį reikalavimą kelti lėktuvo išvykimo, ar atvykimo vietos, dėl kurios susitarta minėtoje sutartyje, valstybės teisme (žr., pvz., ETT 2009 m. liepos 9 d. sprendimą byloje Nr. C-204/08; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-757-852/2019).

Nagrinėjamu atveju skrydžio, dėl kurio vėlavimo ieškovė prašo priteisti kompensaciją, maršrutas buvo Diuseldorfas – Ryga – Vilnius, taigi lėktuvo atvykimo vieta – Vilnius (Lietuva). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei ieškinį pareiškus Lietuvos Respublikos teismui vadovaujantis Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto taisyklėmis, ieškinys yra teismingas lėktuvo atvykimo vietos, t. y. Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Atsakovė kėlė abejonės dėl 2018-11-08 ir 2018-11-16 keleivių sudarytų su ieškove Reikalavimo perleidimo sutarčių autentiškumo. Iš pradžių prašydama pateikti tokių sutarčių originalus atsakovei, vėliau pradėjo teigti, kad ieškovė negalėjo jų tvirtinti „kopija tikra“ žyma. Dėl šios aplinkybės teismas pažymi, kad teismas neturi abejonių dėl Reikalavimo perleidimo sutarčių autentiškumo. Iš dalies jų sudarymą patvirtino pati atsakovė 2019 m. sausio mėn. elektroniniuose laiškuose siūlydama keleiviams du nuostolių kompensavimo būdus, kuriuos sutiko kompensuoti tik tuo atveju, jei keleiviai atšauks UAB „Skycop.com“ pateiktą pretenziją. Teigtina, kad Reikalavimo perleidimo sutartys yra galiojančios nesant jokių jų negaliojimo pagrindų ir sąlygų.

Atsakovė nesutikimą su pareikštu ieškiniu, be kita ko, grindžia tuo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Atsakovės nuomone, šiuo atveju ieškinio senačiai taikytina Latvijos Respublikos teisė, konkrečiai – Latvijos Respublikos aviacijos įstatymas, numatantis, kad atsisakymo vežti, atšaukto skrydžio arba atidėjimo ilgam laikui pagal Reglamentą Nr. 261/2004 atveju, pretenziją privaloma pateikti per 6 mėnesius nuo skrydžio dienos arba numatyto skrydžio dienos.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra kilęs iš vartojimo keleivių vežimo sutartinių teisinių santykių. Keleivių (vartotojų) K. K. ir R. S., kurių reikalavimo teises perėmė ieškovė, gyvenamoji vieta yra ir sutarties sudarymo metu buvo Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.39 straipsnis, kuris aiškiai reglamentuoja užsienio teisės taikymo vartojimo sutartims klausimų sprendimo tvarką, numato, kad šalių teisė pasirinkti sutartinei prievolei taikytiną teisę, neatima ir neriboja vartotojo teisės ginti savo interesus priemonėmis ir būdais, kuriuos nustato jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė. Taigi atsakovės argumentai dėl kilusiam ginčui netaikytinos Lietuvos Respublikos teisės atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (turtinės, neturtinės).

Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje numatytos kompensacijos tikslas yra atlyginti keleivių, dėl atšaukto (atidėto) skrydžio patiriamus nepatogumus ir prarastą laiką, kurie vertintini kaip keleivio tiesiogiai dėl skrydžio atšaukimo (atidėjimo) patirta akivaizdi minimali ir neįrodinėtina žala (nuostoliai). Vien tai, kad šis keleivių dėl atšaukto (atidėto) skrydžio patirtos žalos atlyginimas įvardijamas kaip kompensacija, kuri yra išreikšta fiksuotais ir visiems keleiviams vienodais dydžiais bei nepriklauso nuo realių nuostolių dydžio, nepaneigia šios kompensacijos tikslo – minimalios žalos keleiviui, atšaukus skrydį atlyginimo. Taigi ieškovės prašoma priteisti 500,00 Eur kompensacija savo esme yra prilyginama žalos atlyginimui.

Aptariamu atveju nustatyta, kad dėl skrydžio atidėjimo keleivių, kurių reikalavimo teises įgijo ieškovė, teisės buvo pažeistos ir apie tai keleiviai sužinojo 2018 m. spalio 26 d. d. Ieškovė ieškinį pareiškė 2018 m. gruodžio 10 d., todėl nepraleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino.

Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuojama Reglamento Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 5, 7 ir 12 straipsnių.

Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus.

Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, kai dėl atidėto skrydžio praranda 3 val. ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą 3 ar daugiau valandų vėliau. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).

Byloje atsakovė neįrodinėjo, kad skrydis buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovės (CPK 182 straipsnio 5 punktas, CPK 187 straipsnis). Todėl konstatuotina, kad keleiviai įgijo teisę iš oro vežėjo prašyti Reglamento 7 straipsnyje nurodytos kompensacijos.

Pagal Reglamento 7 straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensacijas: a) 250 Eur visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; b) 400 Eur visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1500–3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; c) 600 Eur visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant kompensacijos apskaičiavimui reikšmingą atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką. Sąvoka „galutinė paskirties vieta“ apibrėžta Reglamento 2 straipsnio h punkte kaip paskirties vieta, nurodyta biliete, pateikiamame registravimo vietoje, o jungiant skrydžius – paskutinio skrydžio paskirties vieta.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp Diuseldorfo ir Vilniaus atstumas yra mažesnis nei 1500 km, mokėtinos kompensacijos dydžiui nustatyti taikytinas Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktas, pagal kurį ieškovei, įgijusiai reikalavimo teisę iš nurodytų keleivių, priklauso 500,00 Eur dydžio kompensacija (du keleiviai po 250,00 Eur).

Atsakovė byloje neginčijo aplinkybės, kad keleiviai galutinę paskirties vietą, t. y. Vilnių, pasiekė praėjus daugiau kaip 3 val. nuo tvarkaraštyje numatyto atvykimo laiko, kaip ir jų teisės į ieškiniu prašomą priteisti 500,00 Eur kompensaciją už skrydžio atidėjimą (CPK 182 straipsnio 5 punktas, CPK 187 straipsnis), todėl reikalavimas priteisti 500,00 Eur kompensaciją tenkintinas.

Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos priimamam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metines palūkanos už priteistą sumą (500,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė taip pat pateikė prašymą priteisti 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas ir pateikė teismui 2019 m. sausio 12 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. NZ – 045 ir 2019 m. sausio 22 d. AB „SEB“ banko mokėjimo nurodymą Nr. 4469. Taip pat ieškovė prašo priteisti 15,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir prideda 2018 m. gruodžio 4 d. AB „SEB“ banko mokėjimo nurodymą Nr. 4111.

Atsakovė, prašydama sumažinti priteistinas ieškovei atstovavimo išlaidas, ar iš viso jų nepriteisti, rėmėsi dvejais argumentais, t. y., kad ieškovei atstovaujantis advokatas Nerijus Zaleckas galimai yra jos darbuotojas bei, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai pareikšdama beveik 200 ieškinių skirtingose bylose. Teismo nuomone, atsakovės pateikti dokumentai neįrodo aplinkybės, kad advokatas Nerijus Zaleckas užima UAB „Skycop.com“ kokias nors pareigas. Neneigtina, kad ieškovė yra pareiškusi visą eilę ieškinių, kuriuos pareiškė gindama vartotojų interesus. Atsakovė iš esmės neteikė argumentų, kodėl nedėjo pastangų, kad atidėto skrydžio keleiviams būtų laiku išmokėtos kompensacijos. Tokia atsakovės pozicija iš esmės ir nulėmė situaciją, kai atsirado bylinėjimosi išlaidų atlyginimo grėsmė, kuri šioje byloje tenka atsakovei. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose nurodytų maksimalių užmokesčių dydžių už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas). Ieškovės teisė reikšti atskirus ieškinius nėra paneigta ir pastebėtina, kad teisminė praktika nebūtinai patvirtina bylų tokio pobūdžio ginčuose sujungimo tikslingumą.

Patenkinus ieškovės reikalavimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsniu, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis ir 726,00 Eur išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą, iš viso – 741,00 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) ir CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, iš atsakovės taip pat priteistinos 5,37 Eur pašto išlaidos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės AS Air Baltic Corporation, į. k. 40003245752, 500,00 Eur kompensacijos, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (500,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 741,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Skycop.com“, į. k. 304423851, naudai.

Priteisti iš atsakovės AS Air Baltic Corporation, į. k. 40003245752, 5,37 Eur valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.