- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-12
- Bylos Nr.
- e2-893-302/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00278-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- K. S.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nestela“ ieškinį atsakovei K. S. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Nestela“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės K. S. 41 687 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –areštuoti atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir turtines teises, pinigines lėšas atsakovės sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis reiškiamų reikalavimų sumai, nedraudžiant atsiskaityti su ieškovu.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui laikė laikinąsias apsaugos priemonės - neviršijant 41 687 Eur sumos, areštavo atsakovei K. S., priklausančius nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus, uždraudžiant šiais daiktais disponuoti, o jų nesant ar nepakankant, areštuoti trūkstamai sumai atsakovui priklausančias turtines teises ir/ar pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją arba pas trečiuosius asmenis.Įvertinęs tai, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatinėjama tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, teismas konstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.Teismas nurodė, kad iš fizinio asmens prašoma priteisti 41 687 Eur suma yra laikytina pakankamai didele pinigų suma fiziniam asmeniui ir nors pagal suformuotą vieningą teismų praktiką didelės sumos reikalavimas nėra savaime pripažįstamas realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimas nėra užtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis, o ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, teismas sprendė, kad, nagrinėjamu atveju nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei priimto palankaus sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Atskirojo skundo argumentai
Atsakovė K. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:Ieškinys, vertinant jį preliminariai, yra nepagrįstas. Ieškinys buvo pateiktas sąmoningai be įrodymų, kurie patvirtintų ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Šiuo metu nepagrįstai yra areštuotos visas atsakovės turtas bei gaunamos lėšos ir atlyginimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė susirašinėjimą su bankroto administratoriumi, 2015 m. balandžio 9 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. PJ-NEST-N su priedais ir papildymai, 2017 m. liepos 5 d. pareiškimą Vilniaus miesto 2-ajam policijos komisariatui, 2017 m. liepos 28 d. Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir skundą dėl minėto nutarimo.CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, svarbu ir tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. teikiami įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės nagrinėjamam klausimui aplinkybes (CPK 180 str.).Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovės su atskiruoju skundu teikiami rašytiniai gali būti svarbus bylą nagrinėjant iš esmės, tačiau jie negali būti vertinami kaip turintys įtakos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo, todėl juos, kaip neturinčius reikšmės nagrinėjamam klausimui, atsisakytina prijungti.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo/neteisėtumo
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).Taigi teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai prima facie įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoką, ne kartą yra pažymėjęs, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų materialinių reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Taigi, kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama tik tai, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan. Preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, apskritai galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.Nagrinėjamu atveju iš pareikšto ieškinio matyti, kad ieškinyje buvo nurodyti aiškūs argumentai bei pateikti įrodymai, kurie, ieškovės bankroto administratoriaus manymu, patvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Akivaizdžių duomenų, jog pagal pareikštus reikalavimus ieškinys, kuriuo prašoma priteisti žalą iš atsakovės, galėtų būti vertinamas kaip net tikėtinai nepagrįstas ir palankus ieškovei teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nebuvo. Pasisakant šiuo aspektu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, 2018 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovės K. S. ieškovei BUAB „Nestela“ 41 687 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1294-302/2016; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1012-302/2017; 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1853-302/2017 ir kt.).Nors minėtas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimas šiuo metu ir nėra įsiteisėjęs, tačiau, kaip jau minėta, ta aplinkybė, kad, bylą išnagrinėjus iš esmės, ieškinys buvo tenkintas, šiuo atveju, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suteikia papildoma pagrindą išvadai dėl ieškinio reikalavimų preliminaraus pagrįstumo. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, tačiau iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nekvestionuoja, todėl dėl to detaliau nepasisakytina.Atsižvelgiant į aktualius Turto areštų registro duomenis, iš kurių matyti, kad, siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimus, areštuota yra tik 1/2 atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, apeliantės skunde nurodomas argumentas, jog nepagrįstai yra areštuotos jos gaunamos pajamos ir atlyginimas, atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, yra proporcingos jų siekiamam tikslui ir nevaržo atsakovės teisių daugiau nei būtina.
Dėl bylos procesinės baigties
Remiantis išdėstytomis aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, todėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.