Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Nestela“ ieškinį atsakovei K. S. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės K. S. 41 687 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, jog buvusi bendrovės vadovė bei akcininkė K. S. neįvykdė LR ĮBĮ 8 str. 4 d. numatytos prievolės (kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo) ir tokias veiksmais (neveikimu) bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta žala. Pagal 2015 metų UAB „Nestela“ balanso duomenis bendrovės turimo turto vertė 2015-12-31 sudarė 54 292 Eur, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 52 917 Eur (balanso ir aiškinamojo rašto kopijos pridedamos). Įvertinus šias aplinkybes matyti, kad UAB „Nestela“ jau 2015 metų pabaigoje buvo nemoki. 2016-12-31 UAB „Nestela“ įsipareigojimai kreditoriams sudarė 94.604 Eur. Tokiu būdu, šių įsipareigojimų apimtis bei įsiskolinimo dydis nuo 2015-12-31 iki 2016-12-31 padidėjo 41 687 Eur suma. Ši suma laikytina BUAB „Nestela" ir jos kreditoriams padaryta žala, kurią atsakovė turi atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl bankrutuojančios įmonės vadovo pareigos atlyginti jo vadovavimo metu padarytą žalą dėl nesikreipimo į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškinyje nurodoma, kad įmonės įsiskolinimo kreditoriams dydis nuo 2015-12-31 iki 2016-12-31 padidėjo 41 687 Eur suma.Atsakingų asmenų pareigos paduodant prašymą bankroto bylų kėlimo klausimu reglamentuotos Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnyje. Ieškovo nurodomo įmonės nemokumo susidarymo metu galiojusi Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies redakcija nustatė, jog įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.Sprendžiant dėl asmens pareigos atlyginti žalą dėl nesavalaikio kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalinga nustatyti dvi aplinkybes: 1) asmuo turėjo teisę kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo; 2) buvo aplinkybės, sudariusios pagrindą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šioje byloje atsakovė buvo UAB „Nestela“ vadovė ir būtent jai teko pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bylos duomenis, nustatyta, kad 2017-10-25 Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovui buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „OPEK“. Šia nutartimi UAB ,,Nestela“ valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų terminą pateikti bankroto administratoriui visus bendrovės dokumentus ir turtą. Be to, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą atsakovė – tuo metu buvusi įmonės vadovė – nepateikė teismui nei atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nei būtinos informacijos ir įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų pagal ĮBĮ 9 str., nors tokią atsakovo vadovo pareigą teismas numatė 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartyje. Dėl to, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, duomenys apie atsakovo finansinę padėtį buvo renkami viešai prieinamuose registruose. Iš Nekilnojamojo turto registro nustatyta, kad atsakovė UAB „Nestela“ neturi nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių. Pagal paskutinius atsakovo 2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, UAB ,,Nestela“ balansinė turto vertė sudarė 74634 EUR, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 94604 EUR, t.y. viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Vadovaudamasis šiais duomenimis teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Nestela“ yra nemoki.Esant bankroto byloje įsiteisėjusia teismo nutartimi konstantoms aplinkybėmis bei vadovaujantis CPK 182 str. 2 p., darytina išvada, kad įmonė buvo nemoki 2015 m., todėl vėliausiai 2015 m. pabaigoje atsakovė turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Neįvykdžius šios pareigos, atsakovė prisiėmė su tuo susijusias neigiamas pasekmes. Šiuo aspektu būtina akcentuoti atsakovės pasyvumą, pareigos pateikti teismui būtinus duomenis (arba nurodyti dėl kokių priežasčių šie duomenys negalėjo būti pateikti) neįvykdymą, nesidomėjimą bankroto bylos eiga. Vilniaus apygardos teismo 2018-01-05 nutartimi buvusiai UAB „Nestela“ vadovei K. S. skirta 2 000 Eur bauda už teismo įpareigojimo nevykdymą, t.y. už tai, kad ji neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto bei dokumentų. 2018-03-02 nutartimi bauda sumažinta iki 300 Eur. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad atsakovės paaiškinimai apie kliūtis teismo įpareigojimo vykdymui (tame tarpe dėl dokumentų buvimo UAB „Nestela“ nuomotose patalpose, į kurias nebuvo galimybės pateikti) yra teisiškai nereikšmingi, nes įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės kasdieninės veiklos organizavimą (ABĮ 37 str. 12 d. 1 p.) ir privalo vykdyti jam įstatyme nustatytas pareigas. Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovė tik po nutarties dėl baudos skyrimo ėmėsi aktyvių veiksmų dėl nurodytų įpareigojimų įvykdymo; atsakovė nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių nurodytų veiksmų negalėjo imtis iki baudos paskyrimo. Taigi, atsakovės neteisėtas neveikimas dėl pareigos laiku perduoti bankroto administratoriui dokumentus ir turtą yra konstatuotas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Taigi, atsakovės nurodyti argumentai dėl įmonės turto ir dokumentų buvimo užrakintose patalpose šioje byloje negali būti vertinama atsakovės naudai sprendžiant dėl jos civilinės atsakomybės sąlygų, tame tarpe dėl žalos dydžio. Atsakovė, teikdama, jog negalėjo laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodo aplinkybę, kad įmonės veiklai nuomotos patalpos 2017 m. liepos mėn. savavališkai nuomotojo buvo užrakintos ir atsakovė neturėjo galimybės naudotis įmonės dokumentacija. Atsakovė atsiliepime į ieškinį pripažįsta, jog tarp 2016 ir 2017 metų jos vadovaujamoje įmonėje atsirado debitorinis įsiskolinimas, vėluota atsiskaityti su tiekėjais, įmonės lėšoms buvo taikyti areštai bei buvo verslo nesėkmė. Atsakovė turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jau 2015 m. pabaigoje, todėl visos kitos aplinkybės neturi teisinės reikšmės šios pareigos neįvykdymui. Kaip buvo konstatuota ankščiau, tai, kad atsakovė netinkamai organizavo įmonės veiklą, nepateisina jos veiksmų ir nepaneigia atsakomybės dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas vertina, kad nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad ji ėmėsi ekonomiškai pagrįstų racionalių susidariusioje situacijoje priemonių tam, kad įmonės mokumas būtų atstatytas. Atsakovės nurodytos aplinkybės apie sandorio vykdymą su UAB „Tenteris“ yra deklaratyvaus pobūdžio, ieškovė nepateikė jokių pagrįstų paskaičiavimų (verslo plano) kaip šis sandoris galėjo atkurti įmonės mokumą, kuomet įmonė veikia nuostolingai bankroto būsenoje. Kitos atsakovės nurodytos aplinkybės apie epizodines įplaukas į įmonės sąskaita taip pat nėra susieti su konkrečiais įmonės finansinės būklės, įmonės išlaidų (sąnaudų), įmonės veiklos rodikliais sisteminiu įvertinimu. Dėl to ir atsakovės prašymas dėl duomenų apie įmonės įplaukas tam tikru laikotarpiu išreikalavimo, buvo atmestas, nes šie duomenys neįrodytų bylai reikšmingų aplinkybių. Iš įmonės 2015-2017 m. finansinės atskaitomybės duomenų matyti, kad įmonė nuolat veikė nuostolingai; iš 2017-11-07 pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad nuostolis 2016 m. buvo 21349 Eur, o 2017 m. – 67 203 Eur. Taigi, įmonės finansinė padėtis stabiliai blogėjo. Tokiu būdu ieškovė nepaneigė aplinkybės (kuri konstatuota ir įsiteisėjusia teismo nutartimi), jog dėl įmonės bankroto ji turėjo kreiptis 2015 m. pabaigoje, todėl jos nurodytos aplinkybės apie įmonės patalpų neteisėtą užvaldymą neturi priežastinio ryšio su atsakovės civiline atsakomybe už įstatyme numatytos pareigos nevykdymą. Atsakovė pripažįsta, kad įmonė turėjo daug skolininkų bei procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad įmonė net neturėjo lėšų apmokėti už advokato paslaugas, tačiau ir priteistas skolas išieškoti nebuvo galimybės. Šios aplinkybė papildomai patvirtina, kad įmonė visiškai neturėjo apyvartinių lėšų, todėl atsakovė akivaizdžiai turėjo kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o ne didinti įsiskolinimus kreditoriams. Taip pat šios atsakovės nurodytos aplinkybės patvirtina, jog, labiau tikėtina, kad, nors įmonė turi debitorinių įsiskolinimų, kreditorių reikalavimai bankroto byloje nebūtų patenkinti, dėl ko ir atsakovės prašymas dėl bylos sustabdymo iki bankroto bylos išnagrinėjimo negali būti tenkintinas. Dėl išdėstytų motyvų darytina išvada, kad atsakovė netinkamai vykdė savo kaip įmonės vadovės pareigas, atsakovė laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo tam, kad būtų užkirstas kelias kreditorinių įsipareigojimų didėjimui. Toks atsakovės savalaikis nesikreipimas į teismą dėl jos vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo laikytinas atsakovės neteisėtu neveikimu.Iš byloje esančio UAB „Nestela“ balanso už 2016 metus matyti, jog įmonės įsipareigojimų kreditoriams suma 2016-12-31 sudarė 94 604 Eur, tuo tarpu praėjusiame ataskaitiniame laikotarpyje įsipareigojimai sudarė 52 917 Eur. (el. b.l. 12-13). Taigi pagrįstas ieškovo teiginys, kad atsakovės vadovavimo įmonei metu įsipareigojimų dydis kreditoriams padidėjo 41 687 Eur suma. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Taigi, aukščiau minėta suma laikytina įmonei ir jos kreditoriams padaryta žala. Iš prie dubliko pridėtos 2017-11-07 įmonės balanso ataskaitos matyti, kad 2017 metais įmonės įsipareigojimai padidėjo dar – iki 114 946 Eur, tuo tarpu turimo turto (debitorinės skolos) vertė sumažėjo iki 27 773 Eur. Taigi nepagrįstu laikytinas atsakovės argumentas, jog įmonės įsiskolinimas sumažėjo 24 000 Eur suma. Įmonės turimo turto apimtis, lyginant su 2016 metais, sumažėjo 46 861 Eur suma ir sudaro 27 773 Eur. Be to, įmonės turtą sudaro tik debitorinės skolos. Dalis debitorių jau yra nurodę, kad įsiskolinimas įmonei jau yra padengtas arba jo nėra (el. b.l. 65-75). Tokiu būdu, netgi ir pavykus išieškoti dalį skolų, iš debitorių gauta suma būtų mažesnė už padidėjusių kreditorinių įsipareigojimų sumą kreditoriams, ypač turint omeny, jog iš gautų lėšų dar bus dengiamos bankroto administravimo išlaidos. Be to, kaip nurodė pati ieškovė, yra didelė tikimybė, kad ir priteistos skolos nebus realiai išieškotos. Nors atsakovė nesutinka su žalos dydžiu, tačiau nei savo paskaičiavimų, nei įrodymų apie mažesnę žalos sumą nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė turėjo galimybę susipažinti su neva užvaldytais įmonės dokumentais, kuriuos, kaip nurodė pareiškime dėl baudos sumažinimo, perdavė įmonės administratoriui, taip pat jos žinioje turėtus pirminius buhalterinius dokumentus. Taigi, atsakovė žinojo apie tikrąją įmonės padėtį, turėjo galimybę susipažinti su pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir galėjo nurodyti konkrečius argumentus ir aplinkybes apie kreditorinių reikalavimų padidėjimą (ar sumažėjimą) po 2015 m. Kadangi atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindė abstrakčiais teiginiais, teismas neturi pagrindo nesivadovauti ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais. LITEKO duomenimis kreditoriniai reikalavimai yra patvirtinti įsitesėjusiomis teismo nutartimis bankroto byloje (jų suma yra didesnė nei šioje byloje prašoma priteisti nuostolių suma), todėl atsakovės teiginiai dėl kai kurių kreditorių reikalavimų pagrįstumo atmestini. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos – yra tiesioginis priežastinis ryšys: jeigu atsakovė būtų veikusi pagal įstatymus ir kitus teisės norminius aktus, ieškovas arba nebūtų patyręs žalos, arba ji būtų mažesnė, tai yra būtų išsaugotas bankrutuojančios įmonės piniginės lėšos, kurios būtų panaudotos įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Nustačius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti 41 687 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.Atsakovei neįvykdžius piniginės prievolės, jai kyla prievolės nevykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-02-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai: priteisti iš atsakovės K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui BUAB „Nestela“, į.k. 303784852, 41 687 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo – 2018-02-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės K. S. valstybei 850 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.