- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-22
- Bylos Nr.
- A-785-756/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01486-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- D. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 22 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
2. Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą nurodė, kad jis netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 16 d. iki 2016 m. balandžio 20 d. (atsikirtime į atsiliepimą – nuo 2013 m. kovo 16 d.). Pareiškėjas pabrėžė, kad jis nebuvo supažindintas su jo turimomis teisėmis ir pareigomis, dėl to nėra pagrindo jo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą taikyti ieškinio senaties terminą. Pastatas, kuriame pareiškėjas atliko bausmę, buvo avarinės būklės, tinkamai nepritaikytas gyventi žmonėms (sienos suskilinėjusios, langų ir durų sąramos „nusėdusios“, iškritusios plytos). Pravieniškių PN-AK stogas buvo padengtas asbestinio šiferio lakštais, stogas buvo sutrūnijęs, sutrūkinėjęs, paveiktas korozijos ir byrantis. Pareiškėjas buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis. Tenkantį plotą gyvenamosiose patalpose mažino ir baldai (kitas inventorius). Gyvenamosiose patalpose buvo blogas dieninis ir naktinis apšvietimas. Minėtose patalpose taip pat buvo tvanku ir drėgna. Geležiniai dviaukščiai gultai nebuvo pritvirtinti prie grindų, dėl to apsiverčiant nuo vieno šono ant kito judėdavo lova, o tai trukdydavo išsimiegoti. Pareiškėjas buvo kandžiojamas blakių. Taip pat patalpose veisėsi ir kiti gyviai: pelės, tarakonai. Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengtas valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis, laisvalaikio kambarys, kambarys maisto produktams susidėti, drabužių ir avalynės džiovinimo patalpos (dėl to pareiškėjas turėjo rūbus ir patalynę džiovinti gyvenamosiose patalpos, kuriose tai padidindavo drėgmę). Dėl patalpų stokos džiovyklos buvo įrengiamos vos 1,5 m pločio evakuaciniuose koridoriuose. Virtuvėlė nors ir buvo įrengtą, tačiau ji buvo maža, dėl to joje nebuvo galimybės laikyti maisto produktus, gaminti ir valgyti. Dėl ploto (inventoriaus) trūkumo virtuvėlėje tarp nuteistųjų kildavo ir konfliktai. Todėl pareiškėjas maistą laikydavo gyvenamojoje patalpoje, dėl ko atsirasdavo tarakonų, pelių. Sanitariniai mazgai buvo įrengti netinkamai, neatitiko higienos normų reikalavimų, jų (praustuvių, klozetų (unitazų), pisuarų) trūko, dėl to tekdavo stovėti kalinamų asmenų eilėse norint sanitariniais įrenginiais pasinaudoti. Be to, pasinaudoti klozetu (unitazu) buvo galima tik tupint, o tai sukeldavo didelius kojų skausmus. Pasivaikščiojimo kiemai buvo per maži, be stogelių, juose nebuvo įrengta lietus vandens nutekėjimo sistema, jie buvo neatskirti nuo sporto aikštynų, dėl šalia esančių gamybinių patalpų oras juose buvo užterštas. Pasivaikščiojimo kiemuose nuo sienų byrėdavo baltų plytų gabalai. Krepšinio ir futbolo aikštynas taip pat buvo avarinės būklės (danga buvo nelygi, susidėvėjusi). Bendro naudojimo patalpose pareiškėjas buvo verčiamas kvėpuoti tabako dūmais, kadangi nebuvo įrengta specialių patalpų rūkantiesiems, o visur (tualetuose, dušinėse, laiptinėse, koridoriuose, miegamosiose patalpose) buvo rūkoma. Nuteistieji, iki jiems buvo diagnozuota tuberkuliozė, lankėsi bendro naudojimo patalpose, todėl pareiškėjui buvo tikimybė užsikrėsti šia liga. Pareiškėjas kalėjo nuolat jausdamas baime užsikrėsti tuberkulioze ar kita ūmine liga. Dėl netinkamų pareiškėjui sudarytų kalinimo sąlygų buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo ginamos bei saugomos žmogaus prigimtinės teisės. Todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas pabrėžė, kad atsakovo atstovas nepateikė visų bylai reikšmingų duomenų, kurie tik patvirtintų, kad Pravieniškių PN-AK jis buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis.
3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas buvo kalinamas tinkamomis sąlygomis. Pravieniškių PN-AK laikėsi teisės aktų reikalavimų. Nėra jokių duomenų, kad nagrinėjamu atveju dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas būtų patyręs neturtinę žalą. Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Atsakovas atstovas taip pat daliai pareiškėjo reikalavimo prašė taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 21 d. iki 2016 m. balandžio 20 d.; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 16 d. iki 2016 m. balandžio 20 d. patirtą neturtinę žalą, tačiau atsakovo atstovas pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje, kurį iš tiesų pareiškėjas daliai savo reikalavimo pateikti praleido. Pareiškėjo nurodyti argumentai nėra pagrindas konstatuoti, kad jis nepraleido ieškinio senaties termino ar to, kad turėtų būti atnaujintas praleistas ieškinio senaties terminas. Pats pareiškėjas skundą grindžia tuo, kad nežmoniškos kalinimo sąlygos jam sukėlė didžiulį dvasinį sukrėtimą, neviltį, bejėgiškumo jausmą, skriaudą, liūdesį, o tai reiškia, kad pareiškėjui jo bausmės atlikimo metu buvo žinoma apie patirtą žalą. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis praleido ieškinio senaties terminą, nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo netaikyti ieškinio senaties termino šioje byloje. Pritaikęs daliai pareiškėjo reikalavimo 3 metų ieškinio senaties terminą, teismas nagrinėjo tik bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo sąlygomis Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 21 d. iki 2016 m. balandžio 20 d.
7. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) (toliau– Taisyklės) 11¹.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkinantis minimalus plotas bendrabučio tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis (kuriais neturėjo pagrindo abejoti) apie patalpų, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas ginčui aktualiu laikotarpiu, plotą ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, konstatavo, kad pareiškėjas buvo kalinamas nepažeidžiant Taisyklių 11¹.1 punkto, t. y. jam teko ne mažiau kaip 3,1 kv. m ploto.
8. Teismas pabrėžė, kad atstovo atstovas pateikė bendrabučio, kuriame pareiškėjas buvo kalinamas, 2006 m. balandžio 4 d. statinio techninį (techninį energetinį) pasą Nr. 213, kuriame nurodyta, jog statinio naudojimo paskirtis – bendrabutis, tai paneigia pareiškėjo teiginį dėl šio statinio nepritaikymo gyventi žmonėms. Minėtame statinio techniniame pase nurodyta, kad statinio stogo danga yra šiferis. Ši aplinkybė nurodyta ir atsakovo atstovo į bylą pateiktoje 2018 m. rugpjūčio 21 d. pažymoje Nr. 88-497. Minėtoje pažymoje pažymėta, kad asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimis nematomos skaidulos. Ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių. Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdyje konkrečių atvejų, kuomet dėl statinio būklės buvo sukeltas tariamas pavojus jo sveikatai ar gyvybei, nenurodė, nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis individualiomis neigiamomis pasekmėmis. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK būtų reiškęs pretenzijas dėl konkrečių statinio būklės sąlygotų jo teisių ar interesų pažeidimų. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad atsakovo atstovo neteisėti veiksmai šiuo aspektu negali būti konstatuoti.
9. Teismas dėl pareiškėjo argumento apie netinkama patalpų apšvietimą pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (neteko galios 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir HN 76:2010) 22 punkte, tiek Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkte nustatyta, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad gyvenamosios patalpos apšviečiamos natūraliai per langus ir dirbtiniu apšvietimu (šviestuvais), gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo duomenimis apie gyvenamųjų patalpų apšvietimo atitiktį nustatytiems reikalavimams. Teismas byloje nenustatė, kad pats pareiškėjas dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, būtų apie netinkamas sąlygas informavęs laisvės atėmimo įstaigos administraciją. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo apšvietimo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl vertintini kaip nepagrįsti.
10. Teismas dėl pareiškėjo argumentų apie patalpose besiveisusius tarakonus, blakes pažymėjo, kad tiek HN 76:2010 60 punkte, tiek HN 134:2015 20 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 patvirtinto Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 11 punkte nustatyta, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomąjį profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją), duomenis apie atliktus darbus įrašo kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (Aprašo 3 priedas). Pravieniškių PN-AK pateikė byloje 2014 m. lapkričio 18 d. sutartį Nr. KN-P-2014/392/76-145, sudarytą su UAB „Dezinfa“, pagal kurios nuostatas paslaugų tiekėjas įsipareigojo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Iš teismui pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašų matyti, kad 6 būrio patalpose, kuriose pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas, kenkėjų kontrolės paslaugos buvo teiktos tik 2015 m. vasario 28 d. ir 2015 m. balandžio 17 d. Vis dėlto teismas vertino, kad nėra pagrindo konstatuoti HN 76:2010 60 punkto ir HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimus.
Atsiliepimas
11. Teismas nurodė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog kiekvieno būrio virtuvėlėse yra šaldytuvai bei spintelės maisto produktams susidėti ir laikyti. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Pravieniškių PN-AK įrengtos stacionarios drabužių džiovyklos. Be to, laisvės atėmimo įstaigoje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje buvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Pravieniškių PN-AK taip pat įrengti valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo sandėliai. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentai apie tai, kad laisvės atėmimo įstaigoje nebuvo įrengta drabužių-avalynės džiovykla, kambarys maistui susidėti bei valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo sandėlis, yra nepagrįsti. Taip pat pabrėžė, kad teisės aktai nereglamentuoja virtuvėlės dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 5.8. punkte nustatyta, jog kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad 6 būryje nebuvo nuteistiesiems įrengti laisvalaikio kambariai, todėl šis Eksploatavimo taisyklių 5.8. punkto pažeidimas pripažintinas nustatytu.
13. Teismas pabrėžė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr.1R-139 patvirtintos Laivės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir Aprūpinimo normos) numatė, kad prausykloje, tualete turi būti įrengtas 1 klozetas arba unitazas 12 nuteistųjų, 1 pisuaras – 12 nuteistųjų. Pravieniškių PN-AK pateikti duomenys patvirtina, kad 6 būrio sanitariniame mazge įrengti 5 klozetai ir 1 unitazas. Atsižvelgęs į 6 būryje ginčo laikotarpiu buvusį nuteistųjų skaičių (daugiausia buvo 50 nuteistųjų), teismas konstatavo, kad minėtos normos nebuvo pažeistos. Teismas taip pat konstatavo, kad niekuo nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo sanitarinio inventoriaus įrengimo.
14. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiga pritvirtinti lovas prie grindų nėra reglamentuota, pareiškėjo pretenzijas dėl prie grindų nepritvirtintų lovų vertino kaip nepagrįstas. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl nepritvirtintų, judančių lovų keliamų nepatogumų ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į laisvės atėmimo įstaigos administraciją, o ši į jo prašymus (skundus) nereagavo.
Atsiliepimas
15. Teismas pažymėjo, kad Eksploatavimo taisyklių 19 punkte įtvirtinti reikalavimai įrengti atmosferos kritulių šalinimo sistemą ir 1,2 m pločio stogelius, skirtus nuteistiesiems pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad laisvės atėmimo įstaigoje yra įrengti kanalizacijos šuliniai vandeniui nutekėti, tačiau nepateikė jokių argumentų bei įrodymų, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengti stogeliai, skirti nuteistiesiems pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Teismas neturėjo pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis dėl kanalizacijos šulinių įrengimo. Tačiau pareiškėjui nurodžius, kad pasivaikščiojimo kiemuose nebuvo įrengti stogeliai, skirti nuteistiesiems pasislėpti nuo atmosferos kritulių, o atsakovo atstovui šios aplinkybės nepaneigus, minėta aplinkybė laikoma nustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas dėl pareiškėjo argumento apie oro taršą pasivaikščiojimo kiemuose pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kada ir kokiu būdu buvo iškilusi grėsmė jo sveikatai ir gyvybei vaikščiojant pasivaikščiojimo kieme, t. y. neindividualizavo pažeidimo aplinkybių bei juo galimai pareiškėjui sukeltų pasekmių, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo kreipimąsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl pasivaikščiojimo kieme kilusios grėsmės jo sveikatai. Todėl teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.
Atsiliepimas
17. Teismas pabrėžė, kad atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog kiemuose įrengtos ir pažymėtos vietos rūkyti. Pagal teismų praktiką vertinant, ar laisvės apribojimo institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į laisvės atėmimo įstaigos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nustatyti duomenys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo. Pareiškėjas nei Pravieniškių PN-AK administracijai, nei kitiems kompetentingiems subjektams nepateikė skundų dėl laikymo su rūkančiais asmenimis arba dėl asmenų rūkymo gyvenamosiose patalpose. Todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl kvėpavimo tabako dūmais užterštu oru vertino kaip nepagrįstus.
18. Teismas pabrėžė, kad atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog Pravieniškių PN-AK nuteistieji, sergantys tuberkulioze, laisvės atėmimo bausmės neatlieka. Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos 2018 m. rugpjūčio 6 d. pažymoje Nr. 81(3)-367 nurodyta, kad nustačius asmenį, sergantį atvira tuberkulioze, jis yra nedelsiant siunčiamas į Laivės atėmimo vietų ligoninę ištyrimui ir gydymui. Visos patalpos, kuriose gyveno toks nuteistasis, yra valomos ir dezinfekuojamos pagal higienos normų reikalavimus, o kontaktavę su sergančiu nuteistuoju asmenys papildomai stebimi. Nors Pravieniškių PN-AK veiksmų neteisėtumą pareiškėjas kildina iš to, jog tuberkulioze ir kitomis užkrečiamomis ligomis susirgę nuteistieji kartu su pareiškėju naudojosi bendro naudojimo patalpomis, tvirtindamas, kad tai kėlė jam grėsmę užsikrėsti sunkiomis ligomis, tačiau pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 343/191 patvirtintų Asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietų įstaigose, sveikatos profilaktinio tikrinimo dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamų ligų tvarkos aprašo nuostatų netinkamo vykdymo, t. y. patikrinimų savalaikio neatlikimo, infekuotų asmenų neizoliavimo ir pan., todėl, nekonstatavus konkrečių minėto aprašo nuostatų pažeidimų, nagrinėjamu atveju atsakovo atsakomybė šiuo aspektu negalima. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie gyvenimo su tuberkulioze ar kitomis užkrečiamomis ligomis užsikrėtusiais asmenimis sukeltas konkrečias pasekmes pareiškėjui, o tai taip pat paneigia, kad šiuo pagrindu gali kilti atsakovo atsakomybė.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas konstatuotina, kad pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad 274 paras buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis (nebuvo laisvalaikio kambario, pasivaikščiojimo kiemuose nebuvo stogelio apsisaugoti nuo atmosferos kritulių). Teismui nekilo abejonių, kad dėl atsakovo atstovo veiksmų (neveikimo) pareiškėjui buvo sudarytos netinkamos kalinimo sąlygos, todėl jis patyrė neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto ir trukmės, jog būtų pakankamas pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigine išraiška, todėl yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.
III.
20. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti visiškai.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
21.1. Teismas nepagrįstai daliai pareiškėjo reikalavimo taikė ieškinio senaties terminą. Dėl didelio kalinčio nuteistųjų skaičiaus ir pareigūnų trūkumo pareiškėjas nebuvo tinkamai supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis.
21.2. Pareiškėjas buvo kalinamas avarinės būklės pastatuose (Pravieniškių PN-AK buvo reikalingi stogo, laiptinių, koridorių, gyvenamųjų patalpų, sanitarinių mazgų ir kitų patalpų remontai). Pravieniškių PN-AK pastatų stogai buvo iš asbesto, kuris byrantis buvo pavojingas sveikatai.
21.3. Teismas nepagrįstai nepripažino, kad pareiškėjas, kalinamas Pravieniškių PN-AK, buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
21.4. Teismas atsisakė vertinti pareiškėjo paminėtus faktus, kad dėl įstaigos perpildymo ir pareigūnų bei medicinos personalo stokos nebuvo užtikrinta ligų (tuberkuliozės, ūminių ligų, virusinių kvėpavimo takų susirgimų ir t. t.) protrūkių bei nariuotakojų (tarakonų, blakių ir kt.) antplūdžio kontrolė. Pareiškėjas gyveno jausdamas nuolatinę baimę užsikrėsti pavojinga ūmia liga, daug kartų kreipėsi į psichologines tarnybas.
21.5. Pravieniškių PN-AK nebuvo tinkamai įrengta virtuvėle, joje nebuvo reikalingo inventoriaus, kurio pakaktų visiems kalinamiems asmenims. Pareiškėjas dėl to negalėjo valgyti virtuvėlėje, turėjo maistą laikyti savo gyvenamojoje patalpoje po lova. Pareiškėjo nuomone, turėjo būti įrengta atskira patalpa maistui laikyti. Be to, dėl didelio skaičiaus nuteistųjų nebuvo užtikrinta galimybė naudotis džiovykla.
21.6. Buvo pažeidžiama pareiškėjo teisė tinkamai pasivaikščioti kiemuose. Pasivaikščiojimo kiemuose nebuvo įrengti kanalizacijos šuliniai lietaus vandeniui nutekėti, dėl to jie tvindavo, taip pat nebuvo stogelių pasislėpti nuo kritulių. Kiemai nebuvo neatskirti nuo sporto aikštelės, dėl ko juose buvo nesaugu vaikščioti. Pasivaikščiojimo kiemai taip pat buvo nutolę tik 70–100 metrų nuo gamybinių cechų, dėl ko juose sklendė nuodingi dūmai. Pasivaikščiojimo kiemuose pareiškėjui tekdavo per mažai ploto.
21.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo pažeidimų dėl patalpų antisanitarinės būklės (veisėsi blakės, tarakonai, pelės, skruzdės ir kiti gyviai).
21.8. Pareiškėjas taip pat buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis. Pareiškėjui nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos pasinaudoti sanitariniais įrenginiais, t. y. praustuvių, klozetų (pisuarų), atsižvelgiant į kalinamų asmenų skaičių, kiekis buvo nepakankamas.
21.9. Pareiškėjas netinkamomis sąlygomis buvo kalinamas nuo 2013 m. kovo 16 d. iki 2016 m. balandžio 20 d. (iš viso – 1070 dienų). Dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo pažeistas Konstitucijos 21 straipsnis bei Konvencijos 3 straipsnis. Teismas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo skundo, dėl to buvo priimtas neteisingas sprendimas.
Atsiliepimas
22. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
23. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, t. y. nenurodyti jokie argumentai, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas. Pareiškėjas nepateikė jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas. Teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už netinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 16 d. iki 2016 m. balandžio 20 d.
25. Pirmosios instancijos teismas taikė ieškinio senaties terminą ir vertino pareiškėjo kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 21 d. iki 2016 m. balandžio 20 d. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo Pravieniškių PN-AK sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
27. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju daliai pareiškėjo reikalavimo yra pagrindas taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą, numatytą Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į pareiškėjo nurodytus patirtus išgyvenimus, nepatogumus, pareiškėjas apie jam daromą neturtinę žalą turėjo suvokti nuo pat jo kalinimo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK pirmosios dienos. Todėl net pripažįstant pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jis nebuvo tinkamai supažindintas su savo turimomis teisėmis Pravieniškių PN-AK, nėra pagrindo nei išvadai, kad pareiškėjas nepraleido 3 metų ieškinio senaties termino, nei išvadai, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Vis dėlto, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2018 m. liepos 20 d. (b. l. 20), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pritaikius 3 metų ieškinio senaties terminą daliai pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, bylai aktualus laikotarpis yra nuo 2015 m. liepos 20 d. iki 2016 m. balandžio 20 d. (toliau – ir ginčui aktualus laikotarpis).
28. Pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde nurodė argumentus dėl to, kad: jis buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis ir avarinės būklės (itin prastos būklės) pastate (patalpose); jis turėto kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru; jis gyveno jausdamas nuolatinę baimę užsikrėsti pavojinga ūmine liga, nes nebuvo užtikrinta ligų (tuberkuliozės, ūminių ligų, virusinių kvėpavimo takų susirgimų ir t. t.) protrūkių kontrolė; jam nebuvo užtikrinta galimybė naudotis rūbų džiovykla; pasivaikščiojimo kiemuose buvo užterštas oras, juose taip pat nebuvo įrengti kanalizacijos šuliniai lietaus vandeniui nutekėti.
29. Pasisakydama dėl šių pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (aplinkybių), teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
30. Įvertinusi bylos duomenis ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas minėtus pareiškėjo nurodytus argumentus (aplinkybes) (žr. šios nutarties 28 p.), surinko pakankamai duomenų, teisingai juos įvertino ir sprendime detaliai išdėstė šios pareiškėjo skundo dalies nepagrįstumą patvirtinančius motyvus. Pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, kurie paneigtų šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl teisėjų kolegija atitinkamoje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje nustatytų aplinkybių ir išdėstytų išsamių motyvų nebekartoja. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad pareiškėjo teisių pažeidimo Pravieniškių PN-AK dėl jo nurodytų argumentų (aplinkybių) (žr. šios nutarties 28 p.) nėra pagrindo konstatuoti ir 2015 m. liepos 20 d.
31. Teisėjų kolegija dėl likusių pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pažymi, kad:
31.1. Eksploatavimo taisyklės nenustato (ginčui aktualiu laikotarpiu nenustatė), kad pasivaikščiojimo kiemai turi būti atskirti nuo sporto aikštelių. Teisės aktai taip pat nereglamentuoja (ginčui aktualiu laikotarpiu nereglamentavo) pasivaikščiojimo kiemų ploto. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus (padarytus teisės aktų pažeidimus) minėtais aspektais.
31.2. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, jog nebuvo įrengtas kambarys maisto produktams laikyti, konstatuotinas Eksploatavimo taisyklių 5.10 punkto, kuris nustato, kad toks kambarys pataisos namuose turi būti įrengtas, pažeidimas. Vis dėlto šį pažeidimą bent iš dalies kompensavo tai, kad, remiantis Pravieniškių PN-AK pateiktais duomenimis, kiekvieno būrio patalpose maistui laikyti buvo pastatyti šaldytuvai, taip pat maistą buvo galima pasidėti virtuvėlėje. Virtuvėlių ploto pataisos įstaigų būriuose teisės aktai nereglamentuoja (ginčui aktualiu laikotarpiu nereglamentavo). Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių pagrįstų, detalesnių argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad virtuvėlė nebuvo tinkamai įrengta (joje nebuvo tinkamo (pakankamo) inventoriaus). Dėl to nėra pagrindo konstatuoti ir teisės aktų pažeidimus dėl netinkamo virtuvėlės įrengimo (ploto).
31.3. Pagal 2014 m. lapkričio 18 d. sutartį Nr. KN-P-2014/392/76-145 UAB „Dezinfa“ įsipareigojo teikti skruzdėlių, blakių, tarakonų ir pan. kontrolės ir naikinimo paslaugas du kartus per mėnesį ir pagal poreikį (b. l. 73–75), tačiau byloje pateikti duomenys (Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalai) patvirtina, kad tik 2015 m. balandžio 20 d. ir 2015 m. birželio 2 d. Pravieniškių PN-AK buvo atliekamas kenkėjų naikinimas (b. l. 77, 78). Pabrėžtina, kad būtent minėtame žurnale užfiksuoti duomenys atskleidžia realią padėtį apie graužikų ir nariuotakojų paplitimą objekte ir parodo graužikų ir nariuotakojų kontrolės atliekamos kontrolės efektyvumo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5078-968/2019). Atsižvelgiant į pateiktuose Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnaluose nurodytus duomenis, konstatuotina, kad pateiktų duomenų nepakanka paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog Pravieniškių PN-AK patalpose ginčui aktualiu laikotarpiu veisėsi kenkėjai (pvz., blakės, tarakonai). Todėl konstatuotini HN 76:2010 60 punkto ir HN 134:2015 20 punkto pažeidimai.
31.4. Įvertinus tai, kad atsakovo atstovas nepateikė konkrečių duomenų apie tai, kiek nuteistųjų buvo kalinama 6 būryje, kuriame pareiškėjas atliko laisvė atėmimo bausmę, ginčui aktualiu laikotarpiu (išskyrus 2016 m. balandžio 8 d.), o pareiškėjui nurodžius, kad sanitarinių įrenginių dėl didelio kalinčiųjų asmenų skaičiaus trūko (tekdavo laukti nuteistųjų eilėse norint pasinaudoti sanitariniais įrenginiais), teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, Aprūpinimo normos, kuriose, be kita ko, nustatyta, kad turi būti įrengtas 1 klozetas arba unitazas 12 asmenų, 1 pisuaras – 12 asmenų, praustuvė – 10 asmenų, pažeidimą. Šių normų pažeidimo nėra pagrindo konstatuoti tik 2016 m. balandžio 8 d., nes byloje pateikta Pravieniškių PN-AK 2018 m. balandžio 30 d. pažyma Nr. 43-4244 (b. l. 112) patvirtina, kad 2016 m. balandžio 8 d. 6 būryje buvo tik 17 nuteistųjų, dėl to 6 būryje esant įrengtiems 5 klozetams, 1 unitazui, 9 praustuvėms (b. l. 71) pagal Aprūpinimo normas minėtų sanitarinių įrenginių kalintiems asmenims teko pakankamai.
31.5. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytais pažeidimais: Eksploatavimo taisyklių 5.8 punkto pažeidimu dėl neįrengto laisvalaikio kambario ir Eksploatavimo taisyklių 19 punkto pažeidimu dėl pasivaikščiojimo kiemuose neįrengto 1,2 m (120 cm) pločio stogelių nuo atmosferos kritulių.
32. Nustačius, kad Eksploatavimo taisyklių 5.8 punkto dėl neįrengto laisvalaikio kambario, 5.10 punkto dėl neįrengto kambario maisto produktams laikyti, 5.19 punkto dėl pasivaikščiojimo kiemuose neįrengto 1,2 m (120 cm) pločio stogelių nuo atmosferos kritulių, HN 76:2010 60 punkto ir HN 134:2015 20 punkto dėl Pravieniškių PN-AK besiveisusių kenkėjų, Aprūpinimo normų dėl nepakankamo kiekio sanitarinių įrenginių pažeidimus, pripažintina, kad Pravieniškių PN-AK šiais aspektais veikė neteisėtai (Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.), o dėl minėtų padarytų pažeidimų (neteisėtų veiksmų) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų pažeidimų pobūdį (padaryti nesunkaus pobūdžio pažeidimai) ir trukmę (276 paros; Aprūpinimo normų pažeidimo – 275 paros), atsižvelgusi, kad nenustatyta, jog pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų būtų kilę kokie nors ilgalaikio pobūdžio neigiami padariniai (pvz., sveikatos sutrikimai), neturi pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo kalinimo sąlygos viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, dėl ko būtų pagrindas konstatuoti Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalies ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimus. Pripažintina, kad pareiškėjui neatsirado tokio masto pasekmės, kad būtų pagrindas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą atlyginti pinigais. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, surinkęs bylai reikšmingus duomenis, didžiąją dalį jų teisingai įvertinęs, pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą. Vis dėlto yra pagrindas pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, t. y. pripažinti, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 20 d. iki 2016 m. balandžio 20 d.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 18 d. sprendimą pakeisti – pripažinti, kad pareiškėjo D. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo pažeista laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 20 d. iki 2016 m. balandžio 20 d.
Nutartis neskundžiama.