Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. K. (I. K.) ir Valstybinės įmonei „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. K., gimusio (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančio ir gyvenamąją vietą deklaruojančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ specialistės N. M. 2025 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. RC- ANR_N- 3835-2025 panaikinimo ar pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir VĮ „(duomenys neskelbtini)“) vyriausiosios specialistės N. M. 2025 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-3835-2025 (toliau – ir Nutarimas) I. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis 2025 m. spalio 22 d., 13.42 val. (duomenys neskelbtini), būdamas asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Asociacija) (duomenys neskelbtini), per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui informacijos apie Asociacijos naudos gavėjus. Nutarimu I. K. buvo paskirta 615 Eur dydžio bauda.

Motyvuojamoji dalis

Į teismo posėdį abi šalys neatvyko. ANK 629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju I. K. apie posėdžio laiką ir vietą buvo tinkamai informuotas, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant kartu su rašytiniais paaiškinimais. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ taip pat informavo teismą, kad bylos nagrinėjime dalyvauti nepageidauja, todėl byla išnagrinėta proceso šalims nedalyvaujant.

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Kita vertus, tiek Institucijai, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotuose paaiškinimuose, I. K. apeliavo į tai, kad jo padarytas administracinis nusižengimas nebuvo tyčinis. Antai, dėl didelio gaunamų Asociacijos laiškų kiekio jis tiesiog nepastebėjo Institucijos siųstų pranešimų, o jei būtų laiku juos pastebėjęs, būtų iš karto pateikęs visus būtinus duomenis. Juo labiau, tik gavęs pranešimą, jis nedelsiant pateikė trūkstamus duomenis, tokiu būdu išspręsdamas situaciją.

Kaip buvo paminėta pirmiau, nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad I. K. yra Asociacijos vadovas ir jai vadovauja nuo (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas I. K. Asociacijai vadovauja daugiau nei dešimt metų ir žino jam kaip Asociacijos vadovui tenkančias atsakomybes ir pareigas, o su būtinybe Asociacijos vardu teiki būtinus duomenis (finansinių ataskaitų rinkinius ir kt.) susiduria ne pirmą kartą. Svarbu ir tai, jog juridinių asmenų vadovams tenka pareiga veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujamas juridinis asmuo veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamame juridiniame asmenyje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų renkami ir teikiami duomenis apie šio juridinio asmens naudos gavėjus.

Minėtų aplinkybių kontekste pabrėžtina, jog vien tai, kad I. K. dėl didelio gaunamų elektroninių laiškų kiekio laiku nepateikė informacijos apie Asociacijos naudos gavėjus, nepaneigia pirmiau minėtų ir I. K., kaip minėtos asociacijos vadovui, tenkančių pareigų. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad duomenys Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui privalėjo būti pateikti dar iki 2019 m. liepos 1 d. Tai yra dar prieš šešis metus iki šioje byloje aptariamo administracinio nusižengimo padarymo ir tai buvo privalu padaryti be jokio Institucijos išankstinio raginio. Tuo tarpu šiuo atveju, būtini duomenys buvo pateikti net ne po Institucijos 2025 m. spalio 22 d. administracinio nusižengimo protokolo priėmimo, apie kurį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo informuotas, tačiau praėjus kelioms dienoms po skundžiamo Nutarimo priėmimo – 2025 m. gruodžio 16 d.

Pirmiau teismo nustatytų faktinių aplinkybių aspektu pastebėtina ir tai, jog tiek I. K. nurodytus priežastys, sąlygojusios būtinos informacijos nepateikimą laiku (didelis gaunamų pranešimų skaičius), tiek ir pavėluotas šios informacijos pateikimas, nešalina pareigos teikti duomenis apie Asociacijos naudos gavėjus ir nesudaro pagrindo I. K. atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną nutraukti. Anaiptol, pareiga teikti duomenis Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui apie juridinio asmens naudos gavėjus yra nukreipta į siekį užtikrinti skaidrią juridinių asmenų veiklą, užkertant kelią pinigų plovimui, todėl I. K., bylai aktualiu laiku atitikęs Asociacijos vadovo statusą, buvo saistomas pirmiau nurodytos pareigos, tačiau jos nesilaikė ir tokiu savo neveikimu realizavo ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Kartu pažymėtina, jog I. K. atsakomybės nešalina ir tai, jog jis tokį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, kadangi pagal už ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas ir tas asmuo, kuris šį nusižengimą padarė dėl neatsargumo.

Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde I. K., nesutikdamas su skundžiamu Nutarimu, taip pat apeliavo į tai, jog jam paskirta 615 Eur dydžio administracinė bauda yra per didelė, neproporcinga ir paskirta visiškai neatsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, o būtent tai, kad iš karto po to, kai susipažino su Institucijos priimtu sprendimu, jis pateikė visus būtinus dokumentus.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas (imperatyvas) administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones parinkti iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Už ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą įstatymo leidėjas numato baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimties eurų.

Nagrinėjamu atveju, I. K. už ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta 615 Eur dydžio bauda – neženkliai įstatymo leidėjo numatytą baudos minimumą viršijanti bauda. Pažymėtina, jog už analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą I. K. anksčiau nebuvo baustas, tačiau iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad pastarasis administracine tvarka buvo baustas ne kartą, įskaitant ir už administracinius nusižengimus, susijusios su kitais jo vadovaujamais juridiniais asmenimis (ANK 95 straipsnio 1 dalis, 187 straipsnio 1 dalis). I. K. administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu, pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nelaikytina tai, kad šis nors laiku prašomų duomenų Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui nepateikė, tačiau tai padarė vėliau. Pažymėtina, jog tokių duomenų pateikimas yra juridinio asmens vadovo pareiga, kurią pastarasis, siekdamas užtikrinti tinkamą vadovaujamo juridinio asmens veiklą, privalo vykdyti. Be kita ko, šiuos duomenis pastarasis pateikė teisės aktų nustatytą terminą praleidęs net 7 metus (duomenis privalėjo būti pateikti iki 2019 m. liepos 1 d., o asmuo juos pateikė tik 2025 m. gruodžio 16 d.). Todėl vien tai, kad I. K., šią pareigą įvykdė ir tai padarė pavėluotai, jokiu būdu ne tik, kad nešalina jo atsakomybės, bet jos ir nešvelnina. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas I. K. akcentavo tai, jog jam yra tikslinga skirti ne Institucijos paskirtą nuobaudos rūšį – baudą, o įspėjimą.

Minėtų argumentų kontekste pabrėžtina, jog teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-8-719/2019, 2AT-40-489/2018, 2AT-54-489/2018 ir kt.).

Paminėtos teismų praktikos kontekste įvertinus jau teismo aptartas tiek I. K. padarytą administracinį nusižengimą, tiek jį patį charakterizuojančias aplinkybes, pripažintina, jog pastarasis, kreipdamasis į teismą, jokių išskirtinių aplinkybių, sąlygojančių tiek jo paties, tiek jo padarytą administracinį nusižengimą mažesnį pavojingumą, nenurodė. Anaiptol, pastarojo akcentuotos pavėluotą duomenų pateikimą įtakojusios aplinkybės nėra laikytinos pateisinamomis, o visos Institucijos įvertintos aplinkybės, turinčios įtakos nuobaudos parinkimui, akivaizdžiai parodo, kad I. K. siūloma skirti administracinės nuobaudos rūšis administracinei nuobaudai keliamų tikslų nepasieks. Todėl visos pirmiau aptartos, I. K. asmenybę, taip pat jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad Institucija, spręsdama klausimą dėl I. K. skirtinos administracinės nuobaudos, tinkamai įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė ne per griežtą bei proporcingą administracinę nuobaudą. Minėtos teismo išvados aspektu pabrėžtina, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017).

Apibendrinant pirmiau aptartą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti skundą jame nurodytais motyvais. Konstatuotina, kad Institucija tinkamai kvalifikavo I. K. padarytą administracinį nusižengimą, taip pat tinkamai individualizavo jam skiriamą administracinę nuobaudą, išsamiai, pagrįstai ir teisėtai įvertino esmines bylos aplinkybes sprendžiant minėtus klausimus, todėl skundas atmestinas bei paliktinas nepakeistas skundžiamas Nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. K. (I. K.) skundą atmesti.

Valstybinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ specialistės N. M. 2025 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-3835-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.