- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-12
- Bylos Nr.
- e2S-1581-254/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00469-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- K. T., M. T.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio N. A. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys K. T., M. T., antstolis N. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja išieškotoja kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto dalies nustatymo Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnyje nustatyta tvarka, prašydama nustatyti, kad ½ skolininko K. T. sutuoktinės gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, ar pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos ir ½ dalis piniginių lėšų, esančių M. T. banko sąskaitose priklauso K. T.. Nurodė, kad antstolio N. A. kontoroje yra vykdomas (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdomasis dokumentas (nutarimas) Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2011-05-09 išdavė Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK VTS KPP dėl 11,58 Eur išieškojimo iš K. T., išieškotojos Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau-VMI prie LR FM) naudai bei vykdomasis raštas (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2010-10-05 išdavė Jonavos rajono apylinkės teismas dėl 156,88 Eur išieškojimo iš K. T., išieškotojos Lietuvos teisingumo ministerijos naudai. Antstolis nustatęs, kad skolininko K. T. asmeninio turto nepakanka visiems išieškotojų reikalavimams patenkinti, 2017-01-09 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininko bendrą su kitais asmenimis turtą ir pasiūlė išieškotojams, vadovaujantis LR CPK 667 str., kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis (sutuoktine M. T., gyv. (duomenys neskelbtini)), nustatymo taip, kad iš tos dalies būtų galima išieškoti. K. T. sutuoktinė M. T. dirba UAB „Japonai“ ir gauna atlyginimą, antstolis 2017-01-09 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė iš skolininko sutuoktinės M. T., iki bus išspręstas klausimas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nustatymo, į antstolio depozitinę sąskaitą saugojimui išskaityti ir pervesti 50 proc. darbo užmokesčio dalies nuo viršijančios vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir nuo 40 iki 50 proc. neviršijančios (MMA) dalies.
Suinteresuotas asmuo K. T. pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškėjos prašymą prašė atmesti, kadangi iš jo išieškoma 500,99 Eur suma neviršija dviejų tūkstančių trisdešimt eurų, todėl vadovaujantis LR CPK 663 str. 3 d. nuostatomis iš jam priklausančio būsto dalies negalima išieškoti. Be to, jis pataisos namuose dirba ir gauna atlyginimą, iš kurio atskaitoma užmokesčio dalis padengti ieškiniui, todėl mano, kad ieškovo VMI prie Lietuvos Respublikos FM reikalavimas, areštuoti jam priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies yra neteisėtas.
Suinteresuotas asmuo antstolis N. A. atsiliepime į prašymą nurodė, kad su pateiktu prašymu sutinka.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi pareiškimą atmetė.Teismas nurodė, kad CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Antstolis sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis, gali priimti nustatęs, jog skolininko asmeninio turto nėra ar neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (CPK 666 straipsnio 1 dalis).Pareiškėjo teigimu ir vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad nepakankant skolininko K. T. turto visiems išieškotojų reikalavimams patenkinti antstolis 2017-01-09 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininko bendrą su kitais asmenimis turtą bei pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje nuosavybėje su sutuoktine M. T., nustatymo, kad iš tos dalies būtų galima išieškoti. Skolininko nurodyta aplinkybė dėl jo gaunamo darbo užmokesčio patvirtinta teismui išsireikalavus duomenis iš VSDFV ir nustačius, kad skolininkas Alytaus PN nuo 2016-11-04 dirba ir jo darbo užmokestis yra 128,23 Eur per mėnesį. Vykdomojoje byloje duomenų apie skolininko gaunamą darbo užmokestį nėra, todėl teismas sprendė, kad antstolis nepasitikslinęs informacijos apie skolininko gaunamas pajamas skubotai ir nepagrįstai areštavo skolininko bendrą su kitais asmenimis turtą bei pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje nuosavybėje su sutuoktine M. T., nustatymo.Teismas sutiko su skolininko prieštaravimu, kad skolą galima išieškoti iš jo darbo užmokesčio, kadangi likusi pagal vykdomuosius dokumentus išieškotina skola kreditoriams - Valstybės ir Teisingumo ministerijos naudai - 168,46 Eur (11,58 Eur vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 158,88 Eur vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nedidelė ir gali būti išieškota iš skolininko gaunamo 128,25 Eur darbo užmokesčio per šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus (LR CPK 663 str. 1 d.). Likusį skolos skirtumą 361,16 Eur sudaro antstolio paskaičiuotos vykdymo išlaidos. Esant bendrai išieškomai 199,83 Eur sumai, vykdymo eigoje iš skolininko darbo užmokesčio buvo išieškota 152,11 Eur, tačiau skola išieškotojui buvo padengta iš dalies vienoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir tik 31,37 eurais.Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Nustačius, kad skolininkas turi kilnojamąjį turtą bei darbinių pajamų – 128,23 Eur, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas ir kreditorių reikalavimai sumoje 168,46 Eur gali būti patenkinti per tris mėnesius, o vėlesniu periodu yra galimybė išieškoti ir vykdymo išlaidas, teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo nustatyti skolininko K. T. turto dalį, esančioje bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, kadangi skolininko asmeninei prievolei įvykdyti (prievolė atsirado iki santuokos su apeliantu įregistravimo, LR CK 3.110 straipsnis) pakanka K. T. gaunamų pajamų, todėl pagal prievolę gali atsakyti pats skolininkas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis N. A. (toliau – apeliantas) prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nustačius, kad civilinės bylos Nr. e2VP-869-217/2017 šalys yra VMI, K. T., M. T. ir antstolis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo antstolio atsiliepimą, pateiktus dokumentus ir vykdomąsias bylas bei nešaukė visų išieškotojų dalyvauti byloje kaip suinteresuotus asmenis – šiuo atveju LR Teisingumo ministerijos, kuri yra vienas iš išieškotojų ir turi suinteresuotumą bylos baigtimi, išieškant iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Apie šios institucijos suinteresuotumą bylos baigtimi galima spręsti iš skundžiamos nutarties, kurioje pats teismas mini šį išieškotoją ir daro klaidingą išvadą apie galimą pareiškėjo ir šio išieškotojo reikalavimų patenkinimą iš skolininko laisvės atėmimo vietoje gaunamų pajamų, neva per tris mėnesius. Pirmosios instancijos teismas, neįvykdęs pareigos šaukti išieškotojo LR teisingumo ministerijos dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį, pažeidė CPK 443 straipsnio 3 ir 8 dalis, o atmetus vieno iš išieškotojų pareiškimą nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens materialiųjų teisių tenkinti savo reikalavimus iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.Pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, kad nėra pagrindo nustatyti skolininko K. T. turto dalį, esančioje bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, kadangi skolininko asmeninei prievolei įvykdyti yra pakankamai K. T. gaunamų pajamų, ignoravo, kad šios skolininko pajamos pagal įstatymą (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis) taip pat pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta.Teismas netyrė visų byloje esančių įrodymų, t. y. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) lapų 212-231, kuriuose atsispindi duomenys apie reguliarias užklausas VSDFV duomenų bazėse apie skolininko pajamas, kurių rezultatai yra Antstolių informacinėje sistemoje, tarp jų 2017-01-09 atlikta užklausa. Be to, teismas padarė klaidingas išvadas apie galimybę kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimus (CPK 2 straipsnis, 634 straipsnio 2 dalis) iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio. Vien ta aplinkybė, kad skolininkas pats gauna darbo užmokestį, iš kurio yra vykdomas išieškojimas, nereiškia, kad šios priverstinio vykdymo priemonės pakanka civilinio proceso tikslams pasiekti: teismas nenustatė ir nesiaiškino, kiek iš viso skolininkas turi kreditorių (išieškotojų), kurių naudai iš jo gaunamo darbo užmokesčio yra daromos išskaitos – AIS duomenimis jo atžvilgiu vykdoma net 12 vykdomųjų bylų, tarp jų ir dėl išlaikymo išieškojimo. Be to, teismas nenustatė, kokios sumos, atlikus išskaitas iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio yra pervedamos antstolio paskirstymui iki procesinių veiksmų 2017-01-09 atlikimo. Į antstolio depozitinę sąskaitą buvo pervesta tik 25,77 Eur. Be to, teismo išvada, kad išieškant iš skolininko darbo užmokesčio kreditorių reikalavimai gali būti patenkinti per tris mėnesius, o vėlesniu periodu yra galimybė išieškoti ir vykdymo išlaidas, prieštarauja CPK 753 straipsnyje nustatytam reikalavimų išieškoti pagal vykdomuosius dokumentus patenkinimo eiliškumui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosApeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).CPK 664 straipsnis nustato išieškojimo iš skolininko – fizinio asmens – eiliškumą. CPK 664 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, o trečiąja eile – iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto (išskyrus žemės ūkio paskirties žemę, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, ir skolininkui priklausantį gyvenamąjį būstą, kuriame jis gyvena) (CPK 664 straipsnio 3 dalis). Taigi pirmiausia skolos išieškojimas turi būti nukreiptas į skolininko pinigus, darbo užmokestį ar kitas pajamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nukreipiant išieškojimą į skolininkui priklausančią nuosavybės dalį sutuoktinės darbo užmokestyje, laikoma, jog išieškojimas vykdomas iš skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį, asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Tačiau CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys). Atskirajame skunde antstolis kelia iš esmės du klausimus: į bylą suinteresuotu asmeniu nebuvo įtraukta išieškotoja LT Teisingumo ministerija (CPK 443 straipsnio 3 ir 8 dalis); pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas apie galimybę kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimus (CPK 2 straipsnis, 634 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tokais argumenatis nesutikti. Bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis N. A. vykdo 2011 m. gegužės 9 d. Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VTS KPP išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 11,58 Eur išieškojimo iš K. T. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 2010 m. spalio 5 d. Jonavos r. apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 156,88 Eur išieškojimo iš K. T. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Antstolis 2017 m. sausio 9 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoti skolininko turtines teises, kuriuo areštavo skolininko turtines teises, susijusias su jo turto dalimi bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (gaunamų pajamų areštas) bendrai 500,99 Eur sumai (CPK 749 straipsnio 1 dalis) ir 2017 m. sausio 9 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė išieškotojoms per 30 kalendorinių dienų nuo šio patvarkymo priėmimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Antstolis 2017-01-09 taip pat priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareikalavo iš skolininko sutuoktinės M. T., iki bus išspręstas klausimas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nustatymo, į antstolio depozitinę sąskaitą saugojimui išskaityti ir pervesti 50 proc. darbo užmokesčio dalies nuo viršijančios vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir nuo 40 iki 50 proc. neviršijančios (MMA) dalies. Šiame patvarkyme yra nurodyta, kad bendra iš skolininko išieškoma suma su vykdymo išlaidomis (500,99 Eur), iš jų pareiškėjos naudai išieškoma suma 11,58 Eur, kitos išieškotojos naudai 156,88 Eur, likusią išieškomą 332,53 Eur dalį sudaro abiejų bylų vykdymo išlaidos. Antstolis savo argumentus dėl suinteresuoto asmens LR Teisingumo ministrijos nepagrįsto neįtraukimo į bylą suinteresuotu asmeniu grindžia tuo, kad teismas ignoravo jo 2017 m. balandžio 20 d. raštą, kuriuo jis informavo teismą, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 202 patvirtintos Duomenų apie vykdomųjų dokumentų priėmimą ir vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą bei dokumentų perdavimą ar įteikimą, saugojimo, apskaitos, naudojimo ir sunaikinimo tvarkos (toliau Tvarka) 14 ir 15 punktus, vykdant išieškojimą iš vieno skolininko pagal keletą vykdomųjų dokumentų, šios tvarkos 14 punkte nurodyti duomenys kaupiami vienoje iš pagal šiuos vykdomuosius dokumentus užvestų vykdomųjų bylų, kitose bylose nurodant bylos, kurioje kaupiami visi dokumentai ir duomenys, numerį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad visi vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai iš tiesų yra saugomi vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)3.Teismo vertinimu, antstolio nurodyta Tvarka pagrindžia tik aplinkybę, kad vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai yra saugomi vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vykdomas išieškotimas iš to paties skolininko išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Pastarosios vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai patvirtina, kad antstolis priėmė tik vieną 2017 m. sausio 9 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė abi vykdomąsias bylas ir abiems išieškotojams pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. CPK 667 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad jei per antstolio nustatytą terminą teismui nepateikiamas prašymas dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos. Į teismą su prašymu kreipėsi tik išieškotoja Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.Tokio prašymo teismui nepateikė LR Teisingumo ministerija, į bylą suinteresuotu asmeniu savo iniciatyva ši išieškotoja neįstojo, o pareiškėjos prašymas buvo atmetas, todėl skundžiama nutartimi nebuvo nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų ir tokiu atveju atmestini apelianto argumentai dėl obsoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tačiau pažymėtina, kad pagal teisminę praktiką, nustačius skolininko turto dalį (į sutuoktinės gaunamas pajamas, susijusias su darbo santykiais), šis turtas taptų skolininko asmeniniu turtu. Todėl neturėtų teisinės reikšmės tai, kad dalis bendrojoje nuosavybėje nustatyta tik vienoje antstolio vykdomojoje byloje, kadangi nustatytoji asmeninės nuosavybės dalis nesikeičia, iki teismas nenustato kitaip. Nustačius skolininkui priklausančią dalį jo sutuoktinės gaunamose pajamose, antstolis turėtų teisę nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančią sutuoktinės darbo užmokesčio dalį ir vykdomojoje byloje, kurioje išieškotoja yra LR Teisingumo ministarija (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-225-577/2017). Tokiu atveju į bylą neįtraukto asmens suinteresuotumas yra akivaizdus, teismas nutartyje analizavo šios išieškotojos naudai vykdomą išieškojimą, todėl sutiktina su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju LR Teisingumo ministerija turi suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 443 straipsnio 3 ir 8 dalys). Teismas nustatė, kad skolininko nurodyta aplinkybė dėl jo gaunamo darbo užmokesčio patvirtinta teismui išsireikalavus duomenis iš VSDFV ir nustačius, kad skolininkas Alytaus PN nuo 2016-11-04 dirba ir jo darbo užmokestis yra 128,23 Eur per mėnesį. Apeliantas šių aplinkybių neneigia. Tačiau apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, kad antstolis nepasitikslino duomenų apie skolininko darbo užmokestį ir skubotai priėmė sprendimą pasiūlyti išieškotojams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nustatymo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapuose 212-231 yra duomenys apie tai, kad antstolis darė užklausas VSDFV, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrui (2017-01-09) ir kt. laikotarpyje nuo 2012-05-16 iki 2017-01-31, bet vykdomojoje byloje nėra faktinių duomenų iš šių registrų, todėl manytina, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė būtent apie tai. Antstolio pateiktas atsiliepimas į prašymą labai lakoniškas, jame nėra paaiškinta, kokių faktinių aplinkybių pagrindu išieškotojams buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, todėl teismas išvadas padarė iš esmės tik pagal skolininko atsikirtimus.
Įstatymas numato, jog išieškant iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos, pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 753 straipsnyje įtvirtintas išieškotų sumų paskirstymo eiliškumas. CPK 753 straipsnio 1 dalis numato bendrą taisyklę, jog iš išieškotų iš skolininko sumų pirmiausiai dengiamos vykdymo išlaidos, o likusi skiriama išieškotojų reikalavimams tenkinti. Pagal CPK 754 straipsnio 5 dalį, jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai. Kaip nustatyta byloje, anstolis vykdo skolininko atžvilgiu dvi vykdomąsias bylas. Apeliantas nurodė, kad skolininkas turi ir daugiau kreditorių (išieškotojų), kurių naudai iš jo gaunamo darbo užmokesčio yra daromos išskaitos – AIS duomenimis jo atžvilgiu vykdoma net 12 vykdomųjų bylų, tarp jų ir dėl išlaikymo išieškojimo. Be to, nurodė, kad teismas nenustatė, kokios sumos, atlikus išskaitas iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio, buvo pervestos antstoliui paskirstyti iki procesinių veiksmų 2017 m. sausio 9 d. atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliantu, kad šios aplinkybės turi būti nustatinėjamos ir vertinamos, sprendžiant aptariamo pobūdžio klausimą. Apibendrinant daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymą dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo nepagrįstai neįtraukė į bylą išieškotojos LR Teisingumo ministerijos suinteresuotu asmeniu; išvadą, kad skola yra nedidelė ir gali būti išieškota iš skolininko gaunamo 128,25 Eur darbo užmokesčio per šešis mėnesius, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus (LR CPK 663 str. 1 d.), teismas padarė neištyręs ir nenustatęs teisiškai reikšmingų aplinkybių: kokie išieškojimai yra vykdomi iš skolininko darbo užmokesčio ir kokia suma kas mėnesį išieškoma, kokį nekilnojamąjį turtą skolininkas turi, ar vykdomas išieškojimas iš šio turto; kaip išieškotos iš skolininko darbo užmokesčio sumos yra paskirstomos, kiek jų pervesta antstoliui iki priimant 2017 m. sausio 9 d. patvarkymą (CPK 753 straipsnis), kiek iš jų tenka pareiškėjai. Tik nustačius ir įvertinus šias aplinkybes galima būtų spręsti dėl pareiškėjos prašymo pagrįstumo ar nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto dalies nustatymą bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nenustatė ir neįvertino ginčo klausimui teisiškai reikšmingų aplinkybių, neįtraukė į bylą visų prašymo išsprendimu suinteresuotų asmenų, todėl skundžiama nutartis naikintina ir perduodamas klausimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338, 302 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą iš dalies tenkinti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.