- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-03
- Bylos Nr.
- 1-1613-993/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49845-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Kaltinamasis
- E. M.
- Nukentėjusysis
- L. K.
- Advokatai
- Eglė Janulė, Paulius Vaicekauskas
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis MB „E.“, direktoriumi, bei UAB „T. p.“, studijuojantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
E. M. 2020 m. gruodžio 22 d. apie 18.05 val. Kaune, V. Krėvės pr. vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kryptimi nuo Pramonės pr. link Partizanų g., ties pastatu Nr. 97, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš dešinės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusios pėsčiosios L. K., ją partrenkė, padarydamas kūno sužalojimus, kurie L. K. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis E. M. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, gailėjosi ir parodė, kad įvykio dieną, apie 20 val. V. Krėvės pr. po darbo važiavo namo. Tuo metu buvo tamsu, nepalankios oro sąlygos. Jis matė pėsčiųjų perėją, sulėtino greitį, tačiau nespėjo sustoti ir partrenkė nukentėjusiąją. Kai nukentėjusioji parkrito, jis išlipo iš automobilio, nubėgo prie jos, iškvietė greitąją pagalbą. Atvykusi greitoji pagalba išsivežė nukentėjusiąją, o pareigūnai užfiksavo įvykio vietą. Kitą dieną jis paprašė tyrėjos nukentėjusiosios mamos telefono numerio. Jo mama paskambino duotu telefono numeriu, atsiprašė. Jis siūlėsi atlyginti dalį žalos, tačiau tiek, kiek prašė nukentėjusioji, neturėjo galimybės sumokėti. Šiuo metu jis dirba, jo pajamos yra 300 Eur per mėnesį, pragyventi padeda mama.
Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Nukentėjusioji L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gruodžio 22 d. apie 18 val. ėjo pėsčiomis iš darbo (duomenys neskelbtini) namo į Pramonės pr. Tuo maršrutu vaikščioja nuolatos. Pakeliui jai reikėjo pereiti į kitą V. Krėvės pr. pusę. Atėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios prieš prekybos centrą „IKI Saulėtekis“. Lijo, ant galvos buvo užsimovusi striukės gobtuvą. Gatvės apšvietimas buvo įjungtas. Kažkokių šviesą atspindinčių daiktų neturėjo. Prieš įžengdama į važiuojamąją dalį sustojo, nusiėmė gobtuvą ir apsidairė. Matė, kad iš kairės pusės, pirmoje eismo juostoje, prieš perėją mašinos sustojo praleisti ir ji pradėjo eiti. Dar pažiūrėjo į kairę pusę. Arti atvažiuojant nieko nesimatė. Įėjus į antrą juostą staiga pajuto smūgį į kairę koją ir suklupo ant asfalto. Ją užkliudė tamsios spalvos lengvasis automobilis. Iškart pajuto labai didelį skausmą. Buvo akivaizdu, kad kairė koja lūžo. Po to pradėjo labai veržti dešinę pėdą, atrodė, kad sprogs batas. Sąmonės praradusi nebuvo. Jai į pagalbą suskubo aplinkiniai žmonės. Sėdėjo nejudinama, kol atvyko greitoji medicinos pagalba ir ją išvežė į Kauno klinikas. Guldė į stacionarą, operavo. Po poros savaičių išleido gydytis namo. Gydymas tęsiamas, vyksta reabilitacija. Atsiranda skausmas ir dešiniame kelyje (1 t., b. l. 44-45).
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos vyriausiojo patrulio M. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 22 d. patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu M. J., apie 18.09 val. gavo VPK budėtojo pranešimą apie Kaune, V. Krėvės pr. 97 įvykusį eismo įvykį. Nuvykęs į įvykio vietą rado viduryje pėsčiųjų perėjos gulinčią moterį, kurios kairė koja buvo akivaizdžiai sužalota. Nustatė, kad tai L. K.. Ją, einančią per pėsčiųjų perėją, partrenkė automobilis. Automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo E. M.. Jis paaiškino, kad dėl blogų oro sąlygų nepastebėjo per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios ir ją partrenkė. E. M. buvo blaivus (1 t., b. l. 11).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Kaune, V. Krėvės pr., ties namu Nr. 80A. Asfaltas šlapias, ant kelio dangos nėra nei padangų pėdsakų, nei stabdymo žymių (1 t., b. l. 12-14). Pridėtas eismo įvykio vietos planas (1 t., b. l. 15-16), foto lentelė (1 t., b. l. 17-22).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimo požymiai bei techninė būklė po eismo įvykio. Išorinių matomų apgadinimų nepastebėta (b. l. 23-25).
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu. Vaizdo įraše matyti V. Krėvės pr. link Pramonės pr. esanti pėsčiųjų perėja, lauke lyja. Praėjus minutei nuo vaizdo įrašo pradžios matyti, kaip į pėsčiųjų perėją įžengia žmogus ir sparčiu žingsniu eina link dešinėje matomo prekybos centro „Iki“. Tuomet matoma, kaip 00.01.09 pėsčiąjį partrenkia nuo Pramonės pr. pusės atvažiavęs automobilis. 00.01.40 prie gulinčio pėsčiojo pribėga kitas žmogus, galimai automobilio vairuotojas (1 t., b. l. 31-32).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 130/2021(02) nurodyta, kad L. K. konstatuoti kairio kelio girnelės bei dešinės pėdos II-V padikaulių lūžiai, padaryti kietais bukais daiktais, tikėtina, judančio automobilio, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 38-40).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. M. dėl padarytos nusikalstamos veikos pasitvirtino, nes jis 2020 m. gruodžio 22 d. apie 18.05 val. Kaune, V. Krėvės pr. vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kryptimi nuo Pramonės pr. link Partizanų g., ties pastatu Nr. 97 pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš dešinės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusios pėsčiosios L. K., ją partrenkė, padarydamas kūno sužalojimus, kurie L. K. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis savo kaltę pripažino nurodė, jog važiavo V. Krėvės pr., tuo metu buvo blogos oro sąlygos, matė priešais esančią pėsčiųjų perėją, prieš ją prilėtino greitį, tačiau pėsčiųjų nepastebėjo ir tik važiuojant per perėją pamatė nukentėjusiąją. Po susidūrimo iškart sustojo, priėjo prie nukentėjusiosios ir iškvietė jai greitąją medicinos pagalbą. Kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusiosios L. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, vyriausiojo patrulio M. J. tarnybinis pranešimas, byloje esančio vaizdo įrašo apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas eismo įvykis, taip pat kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su foto lentele ir eismo įvykio vietos planu. Dėl kilusio eismo įvykio nukentėjusiajai L. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai patvirtina byloje esanti specialisto išvada.
Taigi, dėl kaltinamojo padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam žmogui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl konstatuotina, kad E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
IV. BK 40 straipsnio taikymo motyvai
Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktas A. K. prašymas, kuriuo prašoma perduoti kaltinamąjį E. M. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai, ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. M. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Kaltinamasis ankščiau neteistas (1 t., b. l. 57), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, tačiau administraciniai teisės pažeidimai nėra šiurkštūs, nesusiję su vairavimu esant neblaiviam (1 t., b. l. 58-60). SODROS duomenimis kaltinamasis dirba MB „E.“ ir UAB „T. p.“ (1 t., b. l. 56). E. M. yra jauno amžiaus, šiuo metu taip pat studijuoja (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės rodo, kad yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus visas šias aplinkybes, laikytina, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos.
Pažymėtina, kad automobilis, kurį vairavo E. M., eismo įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl turtinę ir neturtinę žalą turi atlyginti draudimo bendrovė. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys ir yra reiškiamas draudimo bendrovei. Vien tai, kad padarytą žalą atlygina ne pats kaltininkas, o draudimo bendrovė, nėra pagrindas teigti, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta privaloma laidavimo sąlyga, nurodyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Ši aplinkybė neeliminuoja galimybės kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-46-496/2021).
Be BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Byloje yra pateiktas laiduotojos A. K. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotoja yra neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, darbovietės charakterizuojama itin teigiamai (1 t., b. l. 200). Įvertinus nurodytas aplinkybes, išklausius laiduotojos duotus paaiškinimus teismo posėdyje, apie tai, kad ji yra kaltinamojo motina, itin kritiškai vertina savo sūnaus elgesį, nuolat su juo bendrauja, teismas sprendžia, kad A. K. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra tinkama būti laiduotoja bei verta teismo pasitikėjimo ir kaip turinti autoritetą, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Teismas pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nereiškia, kad asmuo visiškai išvengia teisinių pasekmių, susijusių su nusikalstamos veikos padarymu, kadangi BK 40 straipsnio 6–8 dalyse įtvirtintos nuostatos yra skirtos tam, kad drausmintų asmenį, kuris padarė nusikalstamą veiką ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nes kaltinamasis gauna nedideles pajamas, yra išlaikomas mamos, ko pasekoje dalis finansinės naštos tenka ir laiduotojai ir nustatant laidavimo terminą – 1 metus.
V. Baudžiamojo poveikio priemonės taikymo motyvai
Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis E. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, ko pasekoje buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Tačiau teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo blaivus, jo padarytas nusikaltimas laikomas neatsargiu, jis ankščiau nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, šiurkščių kelių eismo taisyklių pažeidimų nėra padaręs, posėdžio metu kaltinamasis gailėjosi, todėl teismas mano, kad nėra pakankamo pagrindo E. M. vertinti kaip nedrausmingą ir neatsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, šiuo atveju, nebūtų adekvati baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Be to, kaltinamasis turi darbą, nurodė, kad užsiima automobilių nuoma, todėl specialioji teisė vairuoti transporto priemones jam yra itin reikalinga jo darbo funkcijoms atlikti.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį parenkant atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (BK 71 straipsnis).
VI. Sprendimas dėl turtinės ir neturtinė žalos, atstovavimo išlaidų
BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 22 245 Eur nusikaltimu padarytos turtinės (2245 Eur) ir neturtinės (20 000 Eur) žalos atlyginimo ir šias sumas prašo priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ (1 t., b. l. 96-104, 194). Ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, jog iš karto po įvykio nukentėjusioji buvo stacionarizuota Kauno klinikose operaciniam gydymui, dėl daugybinių kojos lūžimų jai buvo būtinas skubus operacinis gydymas. 2020 m. gruodžio 26 d. jai buvo atlikta kairio kelio operacija – atliktas pjūvis ties girnele, nustatytas girnelės skeveldrinis lūžis, po operacijos kelis sutvirtintas viela. Dėl kojos operacijos ji turėjo dalinai nutraukti širdies ligos gydymą. Dėl įvykio jai taip pat buvo sužalota kitos kojos pėda, nustatyti II-V padikaulių lūžiai, ant pėdos neliko odos. Dėl patirtų sužalojimų ji jautė labai didelius skausmus, skausmo visiškai negalėjo numalšinti net itin stiprūs nuskausminamieji vaistai (morfijus). Kadangi jai buvo sulaužytos abi kojos, ji negalėjo vaikščioti ir iki 2021 m. sausio 6 d. ji nuolat buvo gulimoje padėtyje. Grįžusi namo, judėti galėjo tik su vaikštyne, atsargiai minant tik ant kairės kojos, ja nuolat rūpinosi jos mama, nes ji pati negalėjo pasirūpinti savimi ir buitimi. Namų režimu ji praleido net du mėnesius. Nedarbinga ji buvo iki pat 2021 m. balandžio 9 d., tačiau pasekmės jaučiamos iki šiol, jai sutriko judėjimo funkcija. Anksčiau ji gyveno aktyvų gyvenimo būdą, sportavo, daug keliavo, tačiau dabar negali nueiti net trumpų atstumų. Po operacijos pamačius savo kojas prasidėjo stiprus depresinis epizodas, atsirado neaiškumas dėl galimybės vaikščioti kaip anksčiau, jai deformavosi dešinė pėda, ji tapo didesnė. Jai būtina dar viena operacija dėl pooperacinių konstrukcijų pašalinimo iš kelio, gydytojų teigimu, egzistuoja tikimybė, kad atsiradusios pasekmės liks visam gyvenimui, o randai nepranyks visai. ADB „Gjensidige“ atlygino tik dalį turtinės ir neturtinės žalos, jai yra išmokėjusi 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 670 Eur už gydymo išlaidas ir 1500 Eur už negautas pajamas, tačiau civiliniu ieškiniu ji prašo atlyginti iš viso 20 000 Eur neturtinę žalą ir 2245 Eur būsimas randų šalinimo išlaidas.
Civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ atsiliepime nurodė, kad su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu nesutinka, nes draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajai jos patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Išmokėta suma yra pakankama, siekiant atlyginti nukentėjusiosios patirtus sužalojimus ir emocinius išgyvenimus. Neturtinės žalos suma atitinka formuojamą teismų praktiką (1 t., b. l. 129-135).
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.
Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 Eur iki 3500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-18-976/2021 ir kt.), taigi nagrinėjamoje byloje nukentėjusios prašoma priteisti neturtinės žalos dydžio suma (20 000 Eur) yra kur kas didesnė nei formuojamoje teismų praktikoje yra priteisiama. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.
Byloje pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G 130-2021 (02) L. K. konstatuota kairio kelio girnelės bei dešinės pėdos II-V padikaulių lūžiai, kas L. K. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 38-40). Šiuo atveju nukentėjusiosios įvykio metu patirti sužalojimai leidžia pagrįstai teigti, kad dėl nusikalstamos veikos ji patyrė tiek fizinius skausmus, tiek ir dvasinius išgyvenimus, jos gyvenimo kokybė pablogėjo, ji prarado galimybę kurį laiką judėti, bendrauti, dalyvauti socialiniame gyvenime, dėl patirtų sužalojimų iki šiol jaučiami nepatogumai, skausmas (sužalota pėda tapo didesnė, tiek pėdoje, tiek kelyje atsirado randai, nustatyta kojos mononeuropatija), jai vis dar sunku judėti, laukia kojos operacija, reabilitacija. Nuo įvykio iki 2021 m. sausio 6 d. ji buvo ligoninėje, visą laiką turėjo gulėti lovoje ir net grįžusi namo neturėjo galimybių pilnai savimi pasirūpinti, jai turėjo padėti mama, po įvykio atsirado stiprūs depresijos epizodai, dėl kurių ji turi gerti vaistus, atsirado baimė eiti per gatvę. Nukentėjusioji nebegali gyventi jai įprasto gyvenimo būdo, keliauti, sportuoti, o pagal pateiktus rašytinius įrodymus, nuotraukas, nukentėjusioji sportavo ir daug keliavo. Dėl kojos operacijų jai teko dalinai atidėti širdies ligos gydymą.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nukentėjusiosios pateiktus medicininius duomenis, analizuojant byloje pateiktas nuotraukas, ilgai besitęsiantį gydymą, vertinant kardinalius nukentėjusiosios gyvenimo pokyčius, kurių nebūtų buvę, jei kaltinamasis nebūtų padaręs nusikalstamos veikos, atsižvelgiant į tai, jog buvo sužalotos abi kojos, o dešinė pėda iš esmės buvo beveik visiškai sutrupinta, ilgą laiką ant kojos net nebuvo odos, kas sukėlė labai didelį skausmą, priteistina didesnė nei įprastai teismų praktikoje numatyta žalos suma, tačiau mažesnė, nei prašo nukentėjusioji. Teismo vertinimu, 5000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti būtų adekvati ir kompensuotų nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus ir praradimus.
Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad neturtinę žalą privalo atlyginti juridinis asmuo, t. y. ilgą laiką Lietuvoje veikiant draudimo bendrovė ir dėl jos geros turtinės padėties teismui nekyla jokių abejonių. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Tad priteistinos neturtinės žalos dydis patenka į nurodytas ribas ir yra kur kas mažesnis nei vidutinis.
Nukentėjusioji ieškiniu taip pat prašo iš draudimo bendrovės priteisti 2245 Eur būsimas randų šalinimo išlaidas ir šią sumą grindžia UAB „Estetus klinika“ 2021 m. birželio 16 d. pažyma, iš kurios matyti, kad nukentėjusioji kreipėsi į kliniką dėl randų korekcijos kairiojo kelio zonoje ir dešinėje pėdoje ir randų mažinimo procedūra kainuotų 2245 Eur (1 t., b. l. 184).
Teismui, įvertinus pateiktas kojų nuotraukas, esančias kompaktinėje plokštelėje (priedas prie bylos) nekyla abejonių, jog po traumos nukentėjusiajai atsirado pakankamai dideli randai akivaizdžiai matomose vietose ir ypač kairiojo kelio srityje, randų korekcija, įvertinus ir tai, jog nukentėjusioji yra jauno mažiaus moteris, yra būtina, siekiant sumažinti išlikusius randus. Todėl iš civilinio atsakovo priteistina ir 2245 Eur turtinė žala, t. y. būsimos išlaidos už randų korekciją.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad dalis neturtinės žalos jau atlyginta, nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Civilinio atsakovo atsiliepime cituojamose baudžiamosiose bylose nustatytos aplinkybės nėra analogiškos ar panašios. Šiuo atveju nukentėjusiajai buvo sulaužytos abi kojos, visiško išgijimo galimybės labai menkos, jos gyvenimo kokybė labai suprastėjo, o gyvenimo būdas iš esmės pakito.
Nukentėjusioji L. K. taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji L. K. patyrė 1387 Eur atstovavimo išlaidų (1 t., b. l. 194-197).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Baudžiamoji byla nors ir nėra didelės apimties, tačiau byloje pateiktas išsamus ir teismo praktika pagrįstas civilinis ieškinys, nukentėjusiosios atstovė advokatė aktyviai dalyvavo posėdžių metu, pasisakė baigiamosiose kalbose. Kaltinamasis dirba.
Įvertinus šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiosios patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra per didelės, jų mažinti nėra pagrindo, todėl nukentėjusiajai L. K. iš kaltinamojo E. M. priteistinos 1387 Eur atstovavimo išlaidos.
VII. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai
E. M. ikiteisminio tyrimo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 66-67), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su eismo įvykio vaizdo įrašu, esanti byloje (1 t., b. l. 33) ir kompaktinė plokštelė su nukentėjusiosios darytomis nuotraukomis, esanti byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
E. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį laiduotojos A. K. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti E. M., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti A. K., kad ji gali atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirti E. M. 10 (dešimt) MGL, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų), dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią nuteistasis privalo sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AS Luminor banke).
Nukentėjusios L. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 2245 Eur turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nukentėjusiosios L. K. naudai iš kaltinamojo E. M. priteisti 1387 Eur advokato atstovavimo išlaidas.
Kaltinamajam E. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę su eismo įvykio vaizdo įrašu ir kompaktinę plokštelę su nukentėjusiosios darytomis nuotraukomis, esančias baudžiamojoje byloje, palikti saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.