- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-03
- Bylos Nr.
- I-3295-644/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02404-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- D. P.
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atstovui R. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. P. skundu kreipėsi į teismą (b. l. 1), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 3000 Eur neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2014 m. birželio mėn. iki 2015 m. balandžio mėn. buvo etapuojamas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos į Šiaulių tardymo izoliatorių ir atgal Viešojo saugumo tarnybos automobiliais žiauriomis, varginančiomis sąlygomis. Nurodė, kad automobiliuose į vieną sekciją buvo talpinami 6-8 asmenys su asmeniniais daiktais, taigi pareiškėjui buvo mažai vietos. Paaiškino, kad spec. automobiliuose nešvaru, nėra saugos diržų, tinkamos ventiliacijos, šildymo, todėl žiemą būdavo labai šalta, drėgna. Tvirtino, kad pareigūnai neišvesdavo jo į tualetą. Dėl minėtų nepatogumų atsirasdavo pilvo ir kojų skausmai, peršalimas, oro trūkumas, baimės jausmas. Pareiškėjo vertinimu, minėtais atsakovo veiksmais buvo pažeistos Konstitucijos 21 str., Konvencijos 3 str. Patirtą neturtinę žalą vertina 3000 Eur ir prašo ją priteisti iš atsakovo atstovo.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 12-14) bei teismo posėdžio metu atstovas nurodė, kad nuteistieji ir suimtieji yra konvojuojami specialiai tam pritaikytomis transporto priemonėmis – specialiais automobiliais, specialiais autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Konvojavimui naudojamoms transporto priemonėms yra keliami specialūs reikalavimai, atitikimas šiems reikalavimams nustatyta tvarka nuolat tikrinamas. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobiliai būtų netinkami konvojuoti asmenis. Konvojavimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro patvirtintomis taisyklėmis, kuriomis reglamentuojamas ir maksimalus vienu metu pervežamų asmenų skaičius. Konvojavimo tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius. Jei bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės. Konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose patiems prašant, apie tai daromas įrašas kelionės žiniaraštyje. Pažymėjo, kad sveikatos priežiūros specialistai atlieka specialios paskirties transporto priemonių planinę ir neplaninę dezinfekciją. Konvojavimo taisyklių 146 p. nėra nustatyta, kad specialiame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Saugos diržais privaloma prisisegti, jei jie yra įrengti. Be to, konvojavimo metu patyręs nepatogumų konvojuojamas asmuo turi galimybę pateikti nusiskundimą konvojaus viršininkui, kuris apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žurnale. Viešojo saugumo tarnyba neturi duomenų apie nežmonišką ir žeminantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių jam sukeltus sveikatos sutrikimus bei priežastinį ryšį tarp jų ir konvojavimo sąlygų. Mano, kad pareiškėjo pretenzija atsakovui yra nepagrįsta ir teisinio pagrindo civilinei atsakomybei atsirasti aptariamuoju atveju nėra. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba) veiksmais. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė aplinkybėmis, kad jis 2014-2015 metais buvo konvojuojamas Viešojo saugumo tarnybos automobiliais, kuriuose konvojavimo sąlygos neatitiko nustatytų teisės aktų reikalavimų, buvo netinkamos, orumą žeminančios.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai; 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; 3) teisės pažeidėjo kaltė; 4) teisės pažeidimu padaryta žala, tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos institucijos (nagrinėjamu atveju – Viešojo saugumo tarnybos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuojamas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Taigi, šioje administracinėje byloje būtina įvertinti, ar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai atliko kokius nors priešingus teisei veiksmus, nes, anot pareiškėjo, jį konvojuojant specialiais automobiliais buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Konvojavimo taisyklės) 3 punkte nustatyta, kad konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų, o 142 punkte – bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą, praneša apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus viršininkui buvo perduoti iš atvykusio konvojaus.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Viešojo saugumo tarnybos automobiliais buvo etapuojamas 25 kartus įvairiais maršrutais (b.l. 34-105; 135-138; 157-159; 161-167). Pareiškėjas buvo konvojuojamas šiais automobiliais: VW Crafter Nr. EDL149 (14 sėdimų vietų); VW Crafter Nr. EDL150 (14 sėdimų vietų); VW Crafter Nr. EDL152 (14 sėdimų vietų); VW Crafter Nr. EDL153 (14 sėdimų vietų); (VW Crafter Nr. FUV253 (14 sėdimų vietų); VW Crafter Nr. FUV254 (14 sėdimų vietų); VW Crafter Nr. EFS558 (14 sėdimų vietų); VW Crafter Nr. EFS559 (14 sėdimų vietų); VW Crafter Nr. EFS561 (14 sėdimų vietų); VW Crafter Nr. EFS565 (13 sėdimų vietų); VW Crafter Nr. EFS563 (13 sėdimų vietų); MB Nr. AGH175 (suolai); AHG184 (suolai) (b.l. 30, 114, 117, 122, 125, 128, 131, 134, 140, 143, 146, 149, 150).
Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai (b.l. 34-105; 135-138; 157-159; 161-167) patvirtina, kad pareiškėją konvojuojant minėtais automobiliais konvojaus automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei yra įrengta sėdimų vietų. Be to, kelionių žiniaraščiai patvirtina, kad kelis kartus buvo surašyti tarnybiniai pranešimai dėl vietos stokos konvojaus automobiliuose ir konvojuojamieji dėl to nepriimti (b.l. 41-42, 102-103). Teisės aktai nenustato konkretaus patalpos ploto, kuris turi būti skiriamas vienam asmeniui konvojavimo metu, be to, Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja ir konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo. Kadangi konvojavimo trukmė nėra ilga, automobiliuose įprasta įrengti tik tiek vietos, kiek būtinai reikalinga. Nenustačius, kad automobiliuose buvo pervežama daugiau asmenų, nei juose įrengta sėdimų vietų, pareiškėjo argumentai dėl vietos trūkumo laikomi nepagrįstais.
Pareiškėjas skunde neturtinę žalą sieja su aplinkybėmis, kad spec. automobiliuose nebuvo tinkamo vėdinimo ir šildymo sistemų, juose netvarkinga.
Konvojavimo taisyklių 146 punkte numatyta, kas specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse turi būti: veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui (146.4). Atsakovo atstovo į bylą pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus ventiliacijos fektyvumo matavimų protokolai patvirtina, kad ventiliacija specialios paskirties automobiliuose atitinka Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimus (b.l. 28, 152-153). Transporto priemonių schemos patvirtina, kad visuose minėtuose spec. automobiliuose yra įrengta šildymo sistema (b.l. 30, 114, 117, 122, 125, 128, 131, 134, 140, 143, 146, 149, 150). Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, nepateikti konkretūs skunde nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, tuo tarpu Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis transporto priemonėmis.
Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad spec. automobiliuose nebuvo saugos diržų.
Konvojavimo taisyklėse nėra numatyta, kad specialiame konvojaus automobilyje turi būti įrengti atskirai kiekvienam konvojuojamam asmeniui skirti saugos diržai. Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 nustatyta, kad saugos diržų naudojimas autotransporto priemonėse yra privalomas tuomet, kai jie yra įrengti (202 p., akto redakcija nuo galiojusi nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.). Į bylą yra pateikti duomenys apie specialiųjų autotransporto priemonių, kuriomis pareiškėjas buvo konvojuojamas, tinkamumą eksploatuoti pagal paskirtį, tai patvirtina Lietuvoje akredituotų techninės apžiūros kontrolierių, išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (b.l. 27, 32, 116, 124, 127, 130, 133, 139, 142, 145, 148, 151, 155). Minėti duomenys patvirtina specialiųjų automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, tinkamumą naudoti. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas pareiškėjo argumentus šioje dalyje atmeta kaip nepagrįstus.
Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas asmuo, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Taigi, minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, skundu, ar prašymu kreiptis į konvojų. Tuo tarpu konvojus apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiškėjas skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų būtų kreipęsis į konvojų.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad pareigūnai kelionės metu neišleisdavo jo į tualetą.
Konvojavimo taisyklių 134 punkte nustatyta, kad konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną. Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime pažymėjo, kad apie tai daromas įrašas kelionės žiniaraštyje. Į bylą pareikti kelionės žiniaraščiai patvirtina, kad kelionių metu konvojuojamieji buvo vedami į tualetą ( b.l. 34-35, 38-39, 41-42, 51-52, 61-62, 65-66, 75-76, 79-80, 88-89, 82-83, 102-103, 164-165). Į bylą nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į konvojaus pareigūnus dėl išvedimo į tualetą ir, kad jam nebuvo leista. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas turėjo teisę teikti skundus konvojaus viršininkui ar pareigūnui dėl jo netenkinančių konvojavimo sąlygų, tačiau bylos duomenimis skundų nebuvo pateikta. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo argumentai šioje dalyje vertintini kaip deklaratyvūs, todėl atmestini.
Į bylą pateiktos automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, techninės apžiūros rezultatų kortelės bei transporto priemonių registracijos liudijimai patvirtina, kad naudoti specialieji automobiliai yra tinkami žmonėms pervežti ir jie atitinka saugumo ir kitus techninius reikalavimus. Į patikros turinį patenka ir pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl sėdimų vietų, saugos diržų, ventiliacijos, šildymo, tvarkos ir pan. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiškėjas skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų būtų kreipęsis į konvojų. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kaip nurodo pareiškėjas, kad jis buvo konvojuojamas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, t.y. pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. nuostatas.
Pagal Civilinio kodekso 6.250 str. 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Civilinio kodekso 6.271 str. 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).
Pažymėtina, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso 6.270 str. prasme.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog jam galimai padarytos neturtinės žalos išraiška iš esmės pasireiškė sukeltais fiziniais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, ko pasėkoje jaučia baimę, pažeminimą, garbės ir orumo pažeidimą. Byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodytą žalą ir kurie galėtų būti laikomi tiesiogine konvojavimo sąlygų priežastimi bei suteiktų pakankamą pagrindą neturtinės žalos priteisimui. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde išdėstė tik abstrakčius, deklaratyvius teiginius apie tariamai pažeistas jo teises, visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir būtinojo (tiesioginio) priežastinio ryšio. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl konvojavimo sąlygų neigiamo poveikio pareiškėjas teismui nepateikė. Nesant byloje duomenų apie tai, jog specialus konvojavimo transportas būtų eksploatuojamas techniškai netvarkingas, ar, kad pareiškėjas kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) būtų skundęsis atsakovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, nenustačius aplinkybių, kad kaip nors išskirtinai būtų pažeistos pareiškėjo teisės, ar, kad išskirtinai pareiškėjo atžvilgiu būtų nesilaikoma teisės aktų, reglamentuojančių reikalavimus etapavimo metu, pareiškėjo skundo argumentai dėl jo konvojavimo netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis laikytini nepagrįstais.
Nagrinėjamu atveju nenustačius būtinųjų Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.