- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-17
- Bylos Nr.
- 2A-64-623/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Dalia Višinskienė, Marijonas Greičius
- Atsakovas
- M. O.
- Trečiasis asmuo
- Teisingumo, R. B., M. M., Teisingumo ministerija
- Ieškovas
- T. M., K. J. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. J. M. ir T. M. ieškinį atsakovui M. O., tretieji asmenys R. B., M. M., Teisingumo ministerija dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai K. J. M. ir T. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b.l. 2-7) bei patikslintu ieškiniu (2 t., b.l. 1-6) prašydami CK 6.217 str. pagrindu nutraukti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001-05-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 23-269/01 patvirtintą 2001-05-02 taikos sutartį, sudarytą tarp T. M., K. J. M. ir M. O.. Ieškovai nurodė, kad 1997-01-17 sutartimis K. J. M. paskolino atsakovui M. O. atitinkamai 100 000 Lt ir 47 000 Lt, kuriuos pastarasis įsipareigojo grąžinti iki 1997-06-17. Užtikrindamas 100 000 Lt paskolos grąžinimą pagal 1997-01-17 paskolos sutartį, kurios reg. Nr. 350, atsakovas įkeitė K. J. M. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus rajone: kontrolinį punktą, daržinės pamatus, 2 fermas, sandėlį ir kiemo įrengimus. Užtikrindamas 47 000 Lt paskolos grąžinimą pagal 1997-01-17 paskolos sutartį, kurios reg. Nr. 353, atsakovas įkeitė K. J. M. administracinį pastatą, plane pažymėtą indeksu 1B2/p, turintį 658,41 kv. m bendro naudingo ploto, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus rajone.
Savo sutartinių įsipareigojimų atsakovas nevykdė, skolos iki 1997-06-17 negrąžino. Ieškovų prašymu 1998-03-27 Vilniaus rajono notarų biuras išdavė vykdomuosius įrašus Nr. 1372 ir Nr. 1373, pagal kuriuos Teismo antstolių kontora prie Vilniaus rajono apylinkės teismo atliko vykdymo veiksmus. 1998 m. birželio mėnesį buvo išieškota 47 235 Lt, vyko skolininkui priklausančio turto varžytinės. Neįvykus varžytinėms, K. J. M. buvo pasiūlyta pasiimti turtą. Išieškotojas turto neperėmė, todėl 1999-01-06 vyko antrosios varžytinės, kurių metu turtas buvo parduotas už 8 480 Lt. Administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., varžytinės vyko 1999-02-17, sumažinus pradinę turto pardavimo kainą iki 45 000 Lt, pirmosios pakartotinės varžytinės -1999-04-07, antrosios varžytinės - 1999-05-18. Neįvykus antrosioms varžytinėms, K. J. M. buvo pasiūlyta pasiimti skolininkui priklausantį turtą - administracinį pastatą. Ieškovas turto nepriėmė, todėl įvyko turto pakartotinis įkainavimas. Už 20 000 Lt pastatą sutiko nusipirkti L. G., 1999-06-30 buvo surašytas turto perdavimo be varžytinių aktas ir pirkėjai nustatytas terminas visai sumai sumokėti. Nustatytu terminu nesumokėjus pinigų, skolininko turto pardavimas be varžytinių buvo pripažintas neįvykusiu Antstolių kontoros prie Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000-01-07 aktu, 2000-02-24 K. J. M. buvo vėl pasiūlyta pasiimti administracinį - visuomeninį pastatą, priklausantį M. O. už 20 000 Lt. Matydamas, kad bandymai parduoti apleistą, nenaudojamą pastatą neduoda rezultato, išieškotojas sutiko perimti administracinį pastatą savo nuosavybėn ir savo sutikimą įformino 2000-03-09 prašymu. Įvertinus siūlomo priimti administracinio pastato teisinį statusą, ieškovai priėmė bendrą sprendimą pradėti administracinio pastato eksploatavimui priskirto žemės sklypo privatizavimo procedūras. T. M. 2000-05-29 prašymu kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama atkurti jai nuosavybės teises į 2 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime Vilniaus rajone, suteikiant neatlygintinai tokio pat dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. Vyriausias teismo antstolis 2000-06-19 patvirtino 2000-06-16 turto perdavimo aktą, kuriuo perdavė išieškotojui K. J. M. administracinį - visuomeninį pastatą nuosavybės teise priklausantį M. O. Akte nurodyta, kad perduoto pastato kaina yra 20 000 Lt, taip pat nurodyta, kad pastatas perduotas vykdant Vilniaus rajono notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 1373 dėl 93 244 Lt. Tokiu būdu, perdavus administracinį pastatą išieškotojui, M. O. liko skolingas ieškovams 73 244 Lt.
Teisė atkurti nuosavybės teises į žemę (duomenys neskelbtini) kaime turėjo T. M., todėl 2000-08-03 dovanojimo sutartimi J. K. M. padovanojo administracinį pastatą savo žmonai T. M..
Šalies argumentai
2000-07-26 ieškiniu Vilniaus rajono apylinkės teismui M. O. prašė panaikinti teismo antstolių kontoros prie Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000-06-16 turto perdavimo aktą ir 2000-08-03 dovanojimo sutartį. Prasidėjus teisminiam bylinėjimuisi, ginčo šalys nutarė sudaryti taikos sutartį, kurios esminės sąlygos buvo: 1. M. O. įsipareigoja iki 2001-07-31 sumokėti T. M. ir K.J. M. 70 000 Lt už administracinį pastatą; 2. T. M. ir K. J. M., gavę iš M. O. 70 000 Lt įsipareigoja perleisti jam administracinį pastatą su 2 ha žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) k. Vilniaus rajone ir geranoriškai padeda M. O. įforminti nuosavybės teisę į pastatą ir žemę. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001-05-07 nutartimi patvirtinus šią taikos sutartį, civilinė byla buvo nutraukta.
M. O. taikos sutarties nevykdė, todėl buvo tęsiamos žemės sklypo prie administracinio pastato grąžinimo procedūros T. M. vardu. Tačiau, praėjus daugiau kaip trejiems metams, 2004-08-11 antstolis R. V. į T. M. sąskaitą banke pervedė likusią negrąžintos paskolos dalį - 59 554 Lt 66 ct ir išsiuntė ieškovams raginimą vykdomojoje byloje Nr. 0128/04/00932 perleisti M. O. administracinį pastatą kartu su 2 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus raj. Ieškovai 2004-09-27 raštu informavo antstolį R. V., kad iš M. O. taikos sutarties įvykdymo nepriima, nes jis atliktas pažeidus taikos sutartyje nustatytą terminą ir paprašė nurodyti sąskaitos, į kurią gali grąžinti pinigus, numerį.
Šalies argumentai
Ieškovai nurodo, jog po termino praleidimo tolesnis prievolės vykdymas prarado prasmę ieškovams. Atsakovui laiku neįvykdžius prievolės, ieškovai toliau tvarkė žemės nuosavybės dokumentus, atlikinėjo su turtu civilinius sandorius, dėl šių veiksmų atlikimo patirdami papildomų išlaidų. Dovanojimo sutartimi Nr. VB7-20746, sudaryta 2004-11-26 T. M. padovanojo 1, 80 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen. Vilniaus rajone sūnui M. M.. Norėdami pradėti verslą - teikti apgyvendinimo paslaugas, rengti pobūvius ir panašiai, ieškovai suplanavo panaudoti šiam tikslui turimą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) kaime. Jų verslo partneris R. B. pasiūlė, kaip investiciją į bendrą projektą pirkti iš ieškovų žemės sklypą prie administracinio pastato. Todėl pirkimo - pardavimo sutartimi, sudaryta 2004-11-29 tarp M. M. ir R. B. žemės sklypas buvo perleistas trečiajam asmeniui.
Ieškovai mano, kad teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad atsakovas turėjo grąžinti skolą iki 1997-06-17, vykdomieji įrašai, kurių pagrindu prasidėjo priverstinis išieškojimas išduoti 1998-03-27. Turto pardavimas iš varžytinių vyko apie du metus, K.J. M. kelis kartus atsisakė parduodamą turtą perimti savo nuosavybėn. 2000 metų birželio mėnesį išieškotojas sutiko pasiimti administracinį pastatą, įsitikinęs, kad M. O. kito turto neturėjo, o pastato pardavimas iš varžytinių rezultato nedavė. Administracinis pastatas perėjo ieškovų nuosavybėn su teisiškai nesutvarkytu žemės sklypu tuo momentu, kai nekilnojamojo turto rinkoje nebuvo potencialių pirkėjų, norinčių investuoti į griūnantį pastatą. Todėl ieškovai sutiko sudaryti taikos sutartį su atsakovu, tikėdami, kad greitai susigrąžins pinigus, kurių antstoliams nepavyko išieškoti vykdymo byloje. Atsakovas įsipareigojimų pagal taikos sutartį nevykdė trejus metus, tuo tarpu, ieškovai sutvarkė žemės sklypo įsigijimo reikalus, patyrė papildomų sąnaudų turto administravimui, dėl to padidėjo viso objekto vertė. Teismų praktika formuojasi taip, kad sandorio šalis, kurios interesai yra pažeisti, privalo inicijuoti sandorio panaikinimą teismo tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas M. O. atsiliepimu į ieškinį ( 1 t., b.l. 86-92) prašė ieškinį atmesti nurodydamas, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2001 m. gegužės 7 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kurią ieškovai prašo pripažinti negaliojančia. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2005-07-01 tenkino ieškovų prašymą ir atnaujino procesą byloje bei 2006-11-06 nutartimi 2001-05-07 nutartį pakeitė – panaikino jos dalį, kuria buvo patvirtinta taikos sutarties sąlyga, kad atsakovai T. M. ir K.J. M. įsipareigoja perleisti ieškovui 2 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) k. ir geranoriškai padeda įforminti nuosavybės teisę į žemę; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą; nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo po proceso atnaujinimo pateiktą ieškinį atsakovams T. M. ir K. J. M., Teisingumo ministerijai, tretiesiems asmenims R. B., M. M., D. R., antstoliui R. V., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus 7 notarų biuro notarei D. B., R. B. dėl turto perdavimo akto ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, nes atnaujintos bylos teisminio nagrinėjimo dalykas iš esmės tapatus pateiktam ieškiniui. Kasacinis teismas šią nutartį paliko nepakeistą, todėl atsakovo teigimu, įsiteisėjusia Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartimi tarp tų pačių šalių yra padarytas teisinis taikos sutarties įvertinimas. Dėl to, ginčas tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Atsakovas nurodo, jog tiek pirmoje byloje, tiek ir šioje byloje buvo ir yra siekiama tų pačių procesinių - materialinių pasekmių - panaikinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį. O tai, kad skiriasi procesiniai būdai reikalavimo esmės nekeičia. Be to, ieškinys yra reiškiamas tuo pačiu pagrindu kaip kad ir prašymas atnaujinti procesą, t.y. dėl materialinių teisės normų pažeidimo.
Atsakovas taip pat nurodo, jog prašoma panaikinti taikos sutartis buvo sudaryta ir teismo patvirtinta 2001 m. gegužės 7 d., t. y. iki naujojo CK įsigaliojimo. Todėl vertinant taikos sutarties teisėtumą ir pagrįstumą, ieškovai negali remtis naujojo CK teisės normomis, o jos teisėtumą ir pagrįstumą turi vertinti vadovaujantis 1964 m. CK.
Ieškovai galėjo taikos sutartyje sulygtą sumą iš atsakovo išieškoti priverstine tvarka. Šalys negali atsisakyti taikos sutarties vykdyti ar jos nutraukti net jeigu egzistuoja CK 6.217 str. nustatyti sutarties nutraukimo pagrindai.
Tretysis asmuo R. B. palaikė ieškovų ieškinį ir prašė jį tenkinti (1 t., b.l. 84) nurodydamas, kad jis yra 1, 80 ha žemės sklypo, kuriame yra ginčo pastatas savininkas. Pirko sklypą 2004-11-29 iš T. ir K. M. sūnaus M. Šį sprendimą nulėmė tuo metu bendri su atsakovais verslo planai. Kurdami verslo planus su atsakovais nutarė užtikrinti savo investicijų saugumą. Atsakovai pasiūlė pirkti iš jų sūnaus žemės sklypą ir šiuos pinigus investuoti į planuojamą bendrą verslą. Tokiu būdu, nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) kaime priklauso jam ir ieškovei T. M..
Teismui palikus galioti skundžiamą taikos sutartį, (duomenys neskelbtini) dvaras atitektų atsakovui M. O. su kuriuo jis neplanuoja vystyti jokios veiklos. Nuo 2004 metų nekilnojamasis turtas žymiai pabrango, todėl teismui atmetus ieškinį nukentės ir trečiojo asmens interesai.
Tretysis asmuo M. M. palaikė ieškinį (1 t., b.l. 85).
Tretysis asmuo LR Teisingumo ministerija prašė bylą spręsti teismo nuožiūra (2 t., b.l. 81-82).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 21 d. sprendimu (2 t., b.l. 131-134) ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų K. J. M. ir T. M. valstybei po 17 Lt 85 ct bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno. Teismas pažymėjo, jog nors taikos sutarties patvirtinimo metu galiojo 1964 m. CK, kuriame nebuvo normų, atskirai reglamentuojančių taikos sutarties institutą, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad dėl to gali būti kitaip traktuojama taikos sutarties, patvirtintos teismo nutartimi, prigimtis, esmė ir gali būti kitaip vertinamas jos, kaip teismo priimto procesinio sprendimo, vykdymas. Teismas nurodė, kad ieškovams pasinaudojus proceso atnaujinimo institutu, viena sutarties sąlyga, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, buvo pašalinta iš sutarties, tačiau likusioje dalyje teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, palikta galioti. Pats ieškovų atstovas pripažino, kad jeigu viena šalių nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kita sutarties šalis turi teisę reikalauti priverstinio sprendimo įvykdymo (ko, beje, ieškovai ir reikalavo, dar 2002 m. vasario mėnesį inicijavę priverstinį vykdymą). Teismo nuomone, prasidėjus priverstinio vykdymo procesui, jam užbaigti turi būti taikomos CPK vykdymo procesą reglamentuojančios normos ir todėl klausimas dėl sutarties nutraukimo CK 6.217 str. prasme negali būti sprendžiamas. Teismas nurodė, kad teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, tokia sutartis ir skiriasi nuo bet kokios kitos sudarytos sutarties.
Byloje nustatyta, kad M. O. įvykdė savo prievolę sumokėti T. ir K. M. 70000 Lt. Teismo nuomone, ieškovų nurodyta aplinkybė, kad atsakovas įvykdė savo prievolę beveik po trejų metų nuo sulygtos taikos sutartyje datos, negali būti vertinama kaip esminis sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindą nutraukti sutartį pagal CK 6.217 str. nuostatas, o galėtų būti vienu iš argumentų siekiant apginti galimai ieškovų pažeistas, jų nuomone, dėl per ilgai užtrukusio vykdymo proceso teises. Taip pat teismas pažymėjo, jog ieškovų nurodyta aplinkybė, kad atsakovas nėra įvykdęs kitų įsipareigojimų ieškovų atžvilgiu, neturi įtakos sprendžiant šį klausimą. Teismas pabrėžė, kad ieškovai savo prievolės pagal teismo patvirtintą šalių sutartį irgi nėra įvykdę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, jog teismo nutartimi patvirtinta ir pradėta priverstinai vykdyti šalių taikos sutartis negali būti nutraukta CK 6.217 str. nurodytais pagrindais, ji turi būti vykdoma CPK nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (2 t., b.l. 135-138) ieškovė T. M. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimą, kuriuo ieškovų K.J. M. ir T. M. ieškinys atsakovui M. O. buvo atmestas ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog prasidėjus priverstinio vykdymo procesui, jam užbaigti turi būti taikomos CPK vykdymo procesą reglamentuojančios normos ir todėl klausimas dėl sutarties nutraukimo CK 6.217 str. negali būti sprendžiamas. Apeliantė neneigia argumento, kad dėl taikos sutarties res judicata galios šalys neturi teisės sutartį vienašališkai atsisakyti vykdyti ar nutraukti ją net ir egzistuojant CK 6.217 str. nustatytiems sutarties nutraukimo pagrindams, tačiau akcentuoja, kad šis teiginys suponuoja draudimą nutraukti teismo patvirtintą taikos sutartį vienašaliu pareiškimu, bet nedraudžia to daryti teismine tvarka.
Ieškovė nurodė, kad atsakovas trejus metus nevykdė įsipareigojimo pagal taikos sutartį, prieš tai trejus metus vyko priverstinis išieškojimas, nes atsakovas nevykdė įsipareigojimo grąžinti skolą. Toks prievolių nevykdymas davė pagrindą nukentėjusiajai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Todėl ieškovai nesulaukę informacijos apie sąskaitą banke į kurią būtų galima grąžinti pavėluotai gautus pinigus, 2005-07-26 pervedė 70 000 Lt į antstolio R. V. kontoros sąskaitą. Tačiau, antstolis šiuos pinigus grąžino atgal. 2008-02-19 T. ir K.J. M. pakartotinai grąžino M. O. 70 000 Lt įmokėdami šią sumą į Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro depozitinę sąskaitą. Tokiu būdu ieškovai aiškiai ir nuosekliai laikėsi pozicijos, kad nepriima taikos sutarties pavėluoto vykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovas M. O. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b.l. 145-147) prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas remiasi LAT Civilinių bylų skyriaus 2008-07-14 nutartimi Nr. 3K-3-354/2008 bei 2008-09-29 nutartimi Nr. 3K-3-426/2008 ir nurodo, kad ginčyti teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, pareiškiant ieškinį CK 6.217 str. nurodytais pagrindais, negalima.
Tretysis asmuo Teisingumo ministerija prašo spręsti bylą teismo nuožiūra (2 t., b.l. 143-144).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.
Byloje nustatyta, kad 1997-01-17 sutartimis, registro Nr. 350 ir 353 (t. 1, b.l. 9, 10) ieškovas K.J. M. paskolino atsakovui M. O. atitinkamai 100 000 Lt ir 47 000 Lt, kuriuos pastarasis įsipareigojo grąžinti iki 1997-06-17. Užtikrindamas 100 000 Lt paskolos grąžinimą pagal 1997-01-17 paskolos sutartį, kurios reg. Nr. 350, atsakovas įkeitė K.J. M. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus rajone: kontrolinį punktą, daržinės pamatus, 2 fermas, sandėlį ir kiemo įrengimus (1997-01-17 sutartis, reg. Nr. 352) (t. 1, b.l. 11). Užtikrindamas 47 000 Lt paskolos grąžinimą pagal 1997-01-17 paskolos sutartį, kurios reg. Nr. 353, atsakovas įkeitė K.J. M. administracinį pastatą, plane pažymėtą indeksu lB2/p, turintį 658,41 kv. m bendro naudingo ploto, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus rajone (toliau - administracinis pastatas) (1997-01-17 sutartis, reg. Nr. 354) (t. 1, b.l. 12). Savo sutartinių įsipareigojimų atsakovas nevykdė, skolos iki 1997-06-17 negrąžino. Ieškovų prašymu 1998-03-27 Vilniaus rajono notarų biuras išdavė vykdomuosius įrašus Nr. 1372 ir Nr. 1373, pagal kuriuos Teismo antstolių kontora prie Vilniaus rajono apylinkės teismo atliko vykdymo veiksmus. 1998 m. birželio mėn. buvo išieškota 47 235 Lt (t. 1, b.l. 13, TAK prie Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998-09-15 pažyma), vėliau dalis atsakovui priklausančio ir įkeisto turto buvo parduota iš varžytinių už 8 480 Lt, o administracinį pastatą, neįvykus varžytinėms, K.J. M. sutiko perimti savo nuosavybėn, savo sutikimą įformino 2000-03-09 prašymu, ir 2000-06-19 patvirtintu turto perdavimo aktu pastatas buvo perduotas ieškovui (t. 1, b.l. 14-32). Akte nurodyta, kad perduoto pastato kaina yra 20 000 Lt, taip pat nurodyta, kad pastatas perduotas vykdant Vilniaus rajono notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 1373 dėl 93 244 Lt. Tokiu būdu, perdavus administracinį pastatą išieškotojui, M. O. liko skolingas ieškovams 73 244 Lt. 2000-08-03 dovanojimo sutartimi J.K. M. padovanojo administracinį pastatą savo žmonai T. M., kad atsirastų LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatyta teisinė prielaida suteikti grąžintiną žemės sklypą prie piliečio nuosavybės teise valdomų pastatų (t. 1, b.l. 36). 2000-07-26 ieškiniu Vilniaus rajono apylinkės teismui M. O. prašė panaikinti teismo antstolių kontoros prie Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000-06-16 turto perdavimo aktą ir 2000-08-03 dovanojimo sutartį (civ. byla Nr. A2-161-562/2006 (t. 1, b.l. 69-70). Vilniaus rajono apylinkės teismui 2001-05-07 nutartimi patvirtinus tarp ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, kurios esminės sąlygos buvo: 1. M. O. įsipareigoja iki 2001-07-31 sumokėti T. M. ir K.J. M. 70 000 Lt už administracinį pastatą; 2. T. M. ir K.J. M., gavę iš M. O. 70 000 Lt, įsipareigoja perleisti jam administracinį pastatą su 2 ha žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus rajone, ir geranoriškai padeda M. O. įforminti nuosavybės teisę į pastatą ir žemę; civilinė byla buvo nutraukta (t. 1, b.l. 36-37). Ieškovų prašymu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartimi procesas nurodytoje byloje buvo atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu; Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 6 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 7 d. nutartį pakeitė: panaikino jos dalį, kuria patvirtinta taikos sutarties sąlyga, kad T. ir K. M. įsipareigoja perleisti M. O. 2 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus r., ir geranoriškai padeda įforminti nuosavybės teisę į žemę; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą; nutraukė civilinę bylą pagal M. O. po proceso atnaujinimo pateiktą ieškinį dėl turto perdavimo akto ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, nes atnaujintos bylos teisminio nagrinėjimo dalykas iš esmės tapatus pateiktam ieškiniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-07-04 nutartimi paliko Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-11-06 nutartį galioti (civ. byla Nr. A2-100-577/2008, t. 4, b.l. 80-84). Atsakovas M. O. sulygtu taikos sutartyje terminu taikos sutarties neįvykdė. Ieškovams 2002-02-12 buvo išduoti vykdomieji raštai ir jie kreipėsi dėl priverstinio sutarties vykdymo (tą aplinkybę pripažino ir ginčo šalys bylos nagrinėjimo metu, ji konstatuota ir ieškovų prašyme antstoliui dėl vykdomosios bylos užbaigimo (t. 2, b.l. 58, 66). Atsakovas, praleidęs sutartyje nustatytą terminą, 2004-08-11 pervedė į T. M. sąskaitą likusią negrąžintos paskolos dalį – 59 554,66 Lt (t. 2, b.l. 54). Ieškovai T. ir K. M., laikydami, kad atsakovas M. O. pažeidė taikos sutartyje nustatytą terminą, sutarties įvykdymo nepriėmė. Mokėjimo nurodymo pavedimas bei 2008-02-19 liudijimas (t. 2, b.l. 65, 66) patvirtina, kad 2008-02-13 T. ir K. M. 70 000 Lt pervedė į Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro depozitinę sąskaitą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Teismo patvirtintina taikos sutartis jos šalims turi teismo galutinio sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str., CPK 584 str. 1 d. 4 p.). Tačiau tai nereiškia, kad, vykdant teismo patvirtintą taikos sutartį, tarp šalių negali atsirasti materialieji teisiniai pagrindai ir procesinės prielaidos naujam ginčui, kuris spręstinas teismo tvarka. Taigi, net ir teismo patvirtintai taikos sutarčiai taikomi visi bendrieji sutarčių institutai, įskaitant CK 6.217 – 6.218 str. reglamentuotą sutarties nutraukimą.
Kaip jau minėta, taikos sutarties ypatumas yra tas, kad, teismui ją patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi, taikos sutartis, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka.
CPK 13 str. įtvirtintas dispozityvumo principas lemia, kad tik nuo išieškotojo valios priklauso, ar pradėti vykdymo procesą pateikiant vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti (CPK 650 str.), ar jį baigti, prašant grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui (CPK 631 str. 1 d. 1 p.) ar atsisakant išieškojimo (CPK 639 str. 8 p.).
Pirmos instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad būtent apeliantės iniciatyva dar 2002 m. vasario mėnesį buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas pagal 2002-02-12 išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-269/01 dėl 2001 m. gegužės 7 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų vykdymo. Ieškovai neįrodė, kad iki 2004 m. rugpjūčio 11 d., kada į išieškotojos T. M. sąskaita buvo pervesta likusi išieškota skolos dalis - 59 554, 66 Lt, išieškotojai T. M. ir K. M. būtų paprašę grąžinti vykdomąjį raštą pagal CPK 631 str. 1 d. 1 p. (galiojusio CPK 400 str. 1 p.) ar išieškotojai būtų atsisakę nuo išieškojimo pagal CPK 639 str. 8 p. (galiojusio CPK 399 str. 1 p.), ar vykdomasis raštas išieškotojams buvo grąžintas CPK 631 str. 1 d. 2 p. pagrindu, kai skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma (galiojusio CPK 400 str. 2 p.).
Taigi, atsakovui M. O. neįvykdžius 2001 m. gegužės 7 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos iki 2001 m. liepos 31 d. sumokėti T. M. ir K. M. 70 000 Lt, išieškotojai pareiškė savo valią pradėti priverstinio vykdymo veiksmus ir šios savo valios nepakeitė iki skolininkas M. O. visiškai įvykdė teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygą sumokėti ieškovams 70 000 Lt bei pareikalavo perleisti jam administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus rajone.
Sutarčių teisėje galioja sutarties privalomumo principas (pacta sunt servanda), kuris reiškia, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė ar įstatymai (CPK 6.189 straipsnio 1 dalis).
Vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai yra siejami su kitos šalies padarytu esminiu sutarties pažeidimu (sutarties nevykdymu ar netinkamu vykdymu) (CK 6.217 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pačių išieškotojų T. M. ir K. J. M. veiksmai, vykdant teismo patvirtintą taikos sutartį rodo, kad net ir pažeidus M. O. taikos sutartyje numatytą terminą iki 2001-07-31 visiškai atsiskaityti su išieškotojais, pastarieji nelaikė šio pažeidimo esminiu ir nesikreipė į teismą dėl teismo patvirtintos taikos sutarties nutraukimo, tačiau kreipėsi į antstolį dėl priverstinio taikos sutarties sąlygos įvykdymo bei dalyvavo vykdymo procese, t.y. siekė išieškoti iš M. O. 70 000 Lt iki atsakovas visiškai atsiskaitė su išieškotojais. Taigi, ieškovų valia priverstinai įvykdžius šalių sudarytos sutarties sąlygą, būtų neteisinga bei nesąžininga pripažinti tokį įvykdymą esminiu sutarties pažeidimu ir reikalauti sutarties nutraukimo.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis), bei materialines teisės normas, reglamentuojančias sutarčių nutraukimą, todėl išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo teismo sprendimui panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės T. M. 14 Lt 50 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas.