Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (atsakovo) V. N., atstovaujamo advokatės Indrės Butvilės, atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. O. ieškinį atsakovams L. N. ir V. N. dėl daiktinių teisių gynimo ir iškeldinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Civilinėje byloje pagal ieškovės ieškovės R. O. ieškinį atsakovams L. N. ir V. N. dėl daiktinių teisių gynimo ir iškeldinimo ieškovas V. N. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.Ieškovas prašė atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, panaikinti atsakovo V. N. atžvilgiu Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, o atnaujinus – atmesti ieškovės ieškinį atsakovo V. N. atžvilgiu.Nurodė, kad apie Kretingos rajono apylinkės teismo priimtą sprendimą už akių atsakovas V. N. sužinojo iš išieškojimą šioje byloje vykdančios antstolės Redos Vizgaudienės tik 2017 m. liepos 12 d., kai kasmetinių atostogų metu su šeima viešėjo Lietuvoje, nes atsakovas V. N. nuo 2013 m. negyvena Lietuvoje, jis nuolat gyvena ir dirba Danijos Karalystėje. Mano, jog 2016 m. birželio 16 d. sprendimas už akių jo atžvilgiu, įvertinus aplinkybę, kad atsakovas V. N. jau seniai yra išsikraustęs iš ieškovės įgyto namo ir nuo 2013 m. nebegyvena Lietuvoje, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pažymėjo, kad byloje duomenų apie tai, kad pranešimas apie bylos iškėlimą būtų įteiktas atsakovui ar kokiam kitam asmeniui, kuris būtų galėjęs jį perduoti atsakovui ir tokiu būdu informuoti atsakovą apie iškeltą bylą, nėra.

Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi netenkino atsakovo V. N. prašymo dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujinimo ir atsisakė priimti atsakovo V. N. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei grąžino jį padavusiam asmeniui.Teismas nurodė, kad turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., todėl teismo sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas. Civilinėje byloje teismo sprendimas už akių priimtas atsakovams nepateikus atsiliepimų į ieškinį. Ieškovės R. O. ieškinys ir jo priedai bei pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo atsakovams buvo įteikti tinkamai - Lietuvos Respublikos CPK 123 str. 1 d., 3 d. nustatyta tvarka. Atsakovas nėra deklaravęs savo išvykimo į užsienį, todėl jam dokumentai buvo siųsti ieškinyje nurodytu adresu, į jam nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, kur dokumentus priėmė jo buvusi sutuoktinė. Teismas konstatavo, kad naikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimą už akių nėra pagrindo, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas pagal tuos įrodymus, kurie teismui buvo pateikti sprendimo priėmimo metu, atsakovas jokių įrodymų, turinčių reikšmės sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui nepateikė, atsiliepimo nepateikimo priežastys nėra svarbios ir atsakovo nurodytos aplinkybės neturi įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.Teismas atsisakydamas priimti atsakovo V. N. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo vadovavosi CPK 287 straipsnio 1 dalyje numatytomis nuostatomis.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde atsakovas V. N. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti atsakovui V. N. terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, priimti pareiškimą bei atnaujinti procesą byloje. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad V. N. buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu iškeltą bylą. Dokumentų įteikimas atsakovo V. N. buvusiai sutuoktinei nelaikytinas tinkamu įteikimu CPK 123 straipsnio 3 dalies prasme. Atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvoje nuo 2012 m. balandžio 27 d. buvo adresu Liepojos g. 38, Klaipėda, ir apskritai atsakovas nuo 2013 metų yra išvykęs ir gyvena Danijos Karalystėje. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl daiktinių teisių gynimo, ieškovė privalėjo teismui įrodyti, kokie konkrečiai atsakovo V. N. veiksmai sudaro pagrindą atsirasti žalai. Tokių įrodymų šioje byloje nėra ir negali būti, nes atsakovas V. N. negyveno ginčo name ir juo nesinaudojo. Jo deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2012 m. balandžio 27 d., t. y. kur kas anksčiau, nei ieškovė nusipirko ginčo namą, buvo visai kitame mieste, o faktiškai jis gyveno Danijos Karalystėje. Jei teismui būtų buvusi žinoma aplinkybė, akivaizdu, kad tai būtų turėję esminės įtakos sprendžiant dėl prevencinio ieškinio pagrįstumo atsakovo atžvilgiu. Dalyje dėl iškeldinimo, aplinkybė, ar asmuo yra užėmęs turtą, t. y. ar jame gyvena, yra taip pat viena iš reikšmingiausių. Tokios nuomonės laikomasi iš kasacinio teismo jurisprudencijoje iškeldinimo bylose, pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-646/2013 esmine sąlyga ieškiniui dėl iškeldinimo patenkinti teismas laikė aplinkybę, ar atsakovas faktiškai gyvena užimtame bute. Šioje byloje nustačius, kad asmuo jame negyvena, ieškinys atsakovo atžvilgiu buvo atmestas. Taigi, ir šioje byloje, sutinkamai su kasacinio teismo taikoma praktika, teismui nustačius, kad atsakovas negyvena ginčo name, neturėjo pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio dalyje dėl jo iškeldinimo. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, atsiliepimą į atskirąjį skundą mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutarė atmesti atsakovo prašymą atnaujini terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, (CPK 285 str. 5 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teisme 2016 m. gegužės 17 d. buvo priimtas ieškovės R. O. ieškinį atsakovams L. N. ir V. N. dėl daiktinių teisių gynimo ir iškeldinimo. Teismas 2016 m. gegužės 18 d. registruotu laišku atsakovams L. N. ir V. N. adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntė ieškinį su priedais bei pranešimą apie tai, jog atsakovams yra nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškovo ieškinį pateikti. Teismo atsakovui V. N. siųsti procesiniai dokumentai įteikti atsakovo mamai I. N. (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas V. N. 2017 m. rugpjūčio 2 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Skundžiama nutartimi teismas atmetė atsakovo prašymą atnaujini terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Aptartas reglamentavimas suponuoja išvadą, jog pareiškėjui, siekiančiam atnaujinti praleistą terminą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, keliami du pagrindiniai reikalavimai: 1) terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir 2) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos nėra praėję trys mėnesiai. Įtvirtintas trijų mėnesių terminas yra naikinamasis. Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra procesinė teisė ar procesinė pareiga; šis terminas negali būti atnaujinamas. Taigi, sprendimas už akių negali būti peržiūrėtas, jeigu nuo jo priėmimo dienos praėjo daugiau negu trys mėnesiai. Toks įstatyme nustatytas reglamentavimas grindžiamas civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, skatina bylos dalyvius aktyviai naudotis procesinėmis teisėmis ginant savo interesus teisme, tačiau nei CPK 287 straipsnyje, nei kitose CPK normose nėra tiesiogiai reglamentuota procesinė situacija, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda šalis, kuri nebuvo tinkamai informuota apie procesą ir neturėjo galimybės ginčyti jai pateiktų ieškinio reikalavimų.Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu už akių, pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašymą atnaujinti pareiškimo padavimo terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių bei dėl to, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie teismo procesą.Sprendžiant klausimą dėl CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyto 20 dienų termino atnaujinimo yra ypač svarbu nustatyti, ar sprendimą už akių teismas priėmė, nepažeisdamas sprendimo už akių priėmimą reglamentuojančių teisės normų. Teismo sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 straipsnis, 13 straipsnis), taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatini šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas (CPK 285 straipsnio 5 dalis), suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės. CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, be kita ko, nustatyta ir tai, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 287 straipsnio 1 dalis); sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka (287 straipsnio 2 dalis); teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių: 1) kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, procesinį dokumentą <...> (CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktas).Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl procesinio termino atnaujinimo, aktualiu tampa klausimas, ar asmeniui, prašančiam peržiūrėti sprendimą už akių, buvo tinkamai pranešta apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012). Vertinant, ar procesiniai dokumentai (ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) atsakovui buvo įteikti tinkamai, turi būti vadovaujamasi teisės normomis, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Pagal CPK 116 straipsnį teismo procesiniai dokumentai (sprendimai, įsakymai, nutartys, nutarimai, rezoliucijos, teismo posėdžio protokolai, šaukimai ir pranešimai) įteikiami šio Kodekso nustatyta tvarka. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui V. N. siųsti teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas klaidinančiai nurodė, kad procesiniai dokumentai siųsti atsakovui V. N. įteikti jo buvusiai sutuoktinei, tačiau byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovui siųsti teismo procesiniai dokumentai įteikti 2016 m. gegužės 20 d. atsakovo mamai I. N., todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus, kad procesiniai dokumentai įteikti asmeniui (buvusiai sutuoktinei), kuris neturėjo pareigos perduoti atsakovui, vertina kaip nepagrįstus. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, procesinių dokumentų įteikimas šeimos nariams yra laikomas tinkamu ir pagal procesinius teisinius padarinius prilyginamas jų įteikimui asmeniškai adresatui, adresatas negali ginčyti procesinių dokumentų įteikimo fakto, remdamasis tuo, kad šeimos nariai, kuriems buvo įteiktas jam adresuotas dokumentas, apie gautą procesinį dokumentą jo neinformavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2009). Apelianto nurodyti samprotavimai, kad procesiniai dokumentai galimai įteikti ne atsakovo gyvenamojoje vietoje, nepaneigia fakto, kad procesiniai dokumentai įteikti atsakovo mamai. Teismas, spręsdamas ar nagrinėjamu atveju yra procesines prielaidos priimti sprendimą už akių, nevertina aplinkybių, ar procesinius dokumentus priėmęs šeimos narys gyvena su adresatu, ar kokiu pagrindu dokumentų įteikimo metu šeimos narys buvo ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sprendimui už akių priimti buvo visos procesinės prielaidos ir pirmosios instancijos teismas, 2016 m. birželio 16 d. priimdamas tokį sprendimą, sprendimo už akių priėmimą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė, sprendimą už akių priėmė pagal tuos duomenis, kurie teismui buvo pateikti sprendimo priėmimo metu. Todėl 20 dienų terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti pirmosios instancijos teismas skaičiuotinas nuo jo priėmimo dienos 2016 m. birželio 16 d. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė ir įrodymais nepagrindė jokių aplinkybių, kurios po 2016 m. birželio 16 d. per 20 dienų terminą jam būtų objektyviai kliudžiusios kreiptis į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Į bylą pateikti įrodymai, vertinant prašymo atnaujinti 20 dienų terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrįstumą, nėra aktualūs ir jokiu būdu nepateisina atsakovo neveikimo po sprendimo už akių priėmimo, nustačius, kad teismo atsakovui siųsti procesiniai dokumentai (ieškinys ir jo priedai bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo) įteikti tinkamai – atsakovo mamai I. N. (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Praėjus trims mėnesiams nuo sprendimo už akių priėmimo dienos negali būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl jo peržiūrėjimo paduoti, todėl pareiškimas negali būti priimtas. Taigi, sprendimas už akių negali būti peržiūrėtas, jeigu nuo jo priėmimo dienos praėjo daugiau negu trys mėnesiai. Šiame kontekste pažymėtina, kad civilinio proceso įstatymai turi būti aiškinami ir taikomi, atsižvelgiant į juose įtvirtinto teisinio reglamentavimo tikslus bei bendruosius principus. Tiks toks įstatymų taikymas užtikrina veiksmingą, o ne formalų teisės į teismą įgyvendinimą. Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių: 1) kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, procesinį dokumentą <...> (CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Pagal įstatymą negalima tokia procesinė situacija, kai sprendimas už akių priimamas apie iškeltą bylą tinkamai nepranešus kitai ginčo šaliai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).Apeliantas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavė praėjus 1 metams po teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo, t. y. praleidęs naikinamąjį trijų mėnesių terminą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsisakyti priimti apelianto pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Apelianto nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas pavėluotas pareiškimo ir prašymo atnaujinti terminą pareiškimui paduoti, nagrinėjamoje byloje nesudaro pagrindo konstatuoti išskirtinę teisinę situaciją, lemiančią pagrindą atnaujinti pareiškėjui praleistą trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą.Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo tenkinti atsakovo atskirąjį skundą ir vadovaujantis apelianto atskirojo skundo motyvais keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.