- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- I3-1865-279/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00363-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.), Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- N. B.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Panevėžio skyriaus, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini), Ateitininkų federacija
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Panevėžio skyriaus, atstovui K. C.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. B. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Panevėžio skyriaus, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. B. skundu prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, ir atsakovas) 2019-10-24 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietoje pilietei N. B.“ (toliau – ir 2019-10-24 sprendimas) ir įpareigoti atsakovą Panevėžio miesto savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ar kitą teismo nustatytą terminą suformuoti iki 0,15 ha ploto grąžintiną žemės sklypą buvusios žemės savininkės F. L. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribose.
Pareiškėja skunde nurodo, jog NŽT priėmė 2019-10-24 sprendimą atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės F. L. nekilnojamojo turto dalį – 0,2510 ha žemės, atlyginant kitais būdais, t. y. pinigais 4 016,00 Eur. Teigia, kad dar 2006 m. ji kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją su prašymu atkurti jai nuosavybės teises natūra į buvusios savininkės F. L. turėtą nekilnojamąjį turtą – 0,2510 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Panevėžio miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyrius 2006-05-24 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) jai pranešė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra priskirtas vietinės reikšmės kraštovaizdžio draustiniui ir jis naudojamas miesto ir kaimo gyventojų aktyviam poilsiui ir kad šiai teritorijai įžvelgiamas visuomenės poreikis. Todėl, kol nepatvirtintas teritorijos detalusis planas bei jame išreikštas visuomenės poreikio buvimas ar nebuvimas, jai žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui negali būti formuojamas. Iš esmės tos pačios aplinkybės buvo nurodytos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2009-06-15 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus 2011-03-16 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-09-07 rašte Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau vėliau, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyrius 2012-10-25 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ją informavo, kad rengiant (duomenys neskelbtini) ateitininkų stovyklos teritorijos detalųjį planą, numatoma formuoti žemės sklypus tik prie nuosavybės teise turimų statinių, formuoti grąžinamo natūra žemės sklypo nėra galimybės, todėl pasiūlė už turėtą žemę pasirinkti kitus kompensavimo būdus. Pareiškėja nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius jai siūlė pasirinkti kitus kompensavimo būdus už F. L. turėtą žemę, tačiau ji savo valios nekeitė, nes buvo įsitikinusi , kad nėra kliūčių suformuoti šioje teritorijoje 0,15 ha ploto žemės sklypą ir natūra atkurti jai nuosavybės teises bent į dalį F. L. turėto žemės sklypo. Teigia, kad ne visas buvusios savininkės F. L. iki nacionalizacijos valdytas žemės sklypas 0,2510 ha, esantis (duomenys neskelbtini), yra užimtas statiniais – vasarnamiu, aikštele ir tualetu. Likusi sklypo dalis yra apleista, nenaudojama, apaugusi krūmais, joje nėra jokių infrastruktūros objektų , kurie būtų naudojami miesto gyventojų reikmėms.
Pareiškėja yra įsitikinusi , kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019-10-24 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas advokatas K. R. teismo posėdyje paaiškino, kad detaliuoju planu suplanuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) statiniams eksploatuoti užima ne visą buvusios savininkės F. L. turėtą žemės sklypą. Teritorija šiaurinėje dalyje, esanti už suplanuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), yra laisva, neužstatyta, joje nėra jokių infrastruktūros objektų, kurie galėtų būti skirti poilsiui, rekreacijai, tiktai auga menkaverčiai krūmai. Todėl ši teritorija nepriskirtina valstybės išperkamai, ir joje yra galimybė suformuoti pareiškėjai iki 0,15 ha ploto nuosavybės teisių atkūrimui grąžintiną žemės sklypą. Pareiškėjos atstovas prašė skundo reikalavimus tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu (b. l. 35-39) prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Panevėžio miesto savivaldybės taryba (toliau - Taryba) 2016-09-26 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino Laisvos valstybinės žemės ir probleminių teritorijų Panevėžio mieste detalųjį planą (planuojama teritorija Nr. (duomenys neskelbtini) ( toliau - Detalusis planas). Teritorija, į kurią pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises yra suplanuota šiuo Detaliuoju planu. VĮ Registrų centras duomenimis žemės sklype (detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje ir aiškinamajame rašte sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra registruotas pastatas- kempingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai- kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pavėsinės aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Visi šie statiniai nuosavybės teise valdomi (duomenys neskelbtini). Detaliojo planu suplanuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,497 ha, yra reikalingas toje teritorijoje esantiems statiniams eksploatuoti. Šios teritorijos naudojimo tipas yra socialinės infrastruktūros teritorija, o žemės naudojimo būdas - visuomeninės paskirties teritorijos ir rekreacinės paskirties. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodoma, kad dalį planuojamos teritorijos, tame tarpe ir suplanuotą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) naudoja stovyklai. Nurodė, kad šalia suplanuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esanti teritorija, į kurią pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises ir prašo suformuoti 0,15 ha ploto žemės sklypą, Detaliuoju planu suplanuota kaip atskirųjų želdynų teritorija (bendro naudojimo ( miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių) teritorija. Pagal Bendrojo plano sprendinius teritorija, suplanuota Detaliuoju planu, pažymėta (duomenys neskelbtini) yra bendro naudojimo erdvių, želdynų teritorija, socialinės infrastruktūros teritorija. Pareiškėjos prašoma susigrąžinti natūra teritorija yra užimta statiniais ir jiems eksploatuoti suplanuotu žemės sklypu, atskirųjų želdynų teritorija ,kuri skirta visuomenės poreikiams tenkinti . Tokia žemė pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo įstatymo (toliau- Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnį yra priskiriama valstybės išperkamai žemei. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius raštais informavo pareiškėją, kad jos prašoma atkurti nuosavybės teise žemė yra valstybės išperkama ir natūra negražinama ir siūlė pasirinkti kitus kompensavimo būdus.
Atsakovės atstovė A. R. iš esmės analogiškais motyvais prašė pareiškėjos skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad šiuo metu rengiami dokumentai šiai teritorijai suteikti parko statusą.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Panevėžio skyriaus, atsiliepime (b. l. 79-82) prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, o jo atstovas K. C. teismo posėdyje paaiškino, kad buvusios savininkės F. L. iki 1940 m. nacionalizacijos turėta žemė yra valstybės išperkama ir negrąžinama. Panevėžio miesto savivaldybės administracija raštais informavo pareiškėją, kad jos prašomoje susigrąžinti teritorijoje yra pastatai, priklausantys nuosavybės teise kitiems asmenims, o pagal Panevėžio miesto bendrąjį planą numatyta miesto miškam ir parkams, todėl yra valstybės išperkama ir natūra negražinama. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose procesą, bei kuo skubiau įvykdyti įsipareigojimus piliečiams, pakeitė Atkūrimo įstatymo 10,16 ir 21 straipsnius, kurių nuostatos įsigaliojo 2014 m. lapkričio 1 d. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose , iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pakeitimo dienos neįvykdytas arba įvykdytas iš dalies. Tačiau pareiškėja nepasinaudojo šia Atkūrimo įstatymo nuostata, nepateikė prašymo atlyginti lygiaverčiu miško plotu. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja 2015 m. spalio 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kviečiama atvykti 2015 m. lapkričio 23 d. į NŽT Panevėžio skyrių į piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdį ir išreikšti valią dėl konkretaus žemės sklypo individualiai statybai pasirinkimo, tačiau iš siūlomų 128 sklypų sąrašo pareiškėja žemės sklypo nepasirinko. NŽT Panevėžio skyrius 2016 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kvietė pareiškėją 2016 m. rugsėjo 6 d. atvykti į piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdį, tačiau pareiškėja į posėdį neatvyko ir neinformavo apie priežastis, dėl kurių negalėjo atvykti. Pareiškėja 2019 m. balandžio 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kviečiama 2019 m. gegužės 10 d. atvykti į organizuojamą komisijos posėdį ir pasirinkti naują žemės sklypą Panevėžio mieste. Šiame rašte buvo nurodyta, kad neatvykus į posėdį arba komisijos posėdyje nepasirinkus žemės sklypo iš siūlomų naujų žemės sklypų, nuosavybės teisės bus atkuriamos atlyginant pinigais. Kadangi pareiškėja į komisijos posėdį neatvyko ir naujo žemės sklypo nepasirinko, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo nuostatomis buvo priimtas 2019 m. spalio 24 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant už žemę pinigais.
Atsakovas bei jo atstovas mano, kad pareiškėjos reikalavimas dėl 2019 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo yra nepagrįstas, nes nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo vykdom vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl atmestinas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime ( b.l. 71-77 ), o jos atstovas advokato padėjėjas K. Ž. teismo posėdyje nesutiko su pareiškėjos skundu ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą, Nurodė, kad ginčo teritorija, esanti adresu (duomenys neskelbtini) dar 2006 m. buvo priskirta vietinės reikšmės kraštovaizdžio draustiniui, naudojama miesto ir rajono gyventojų aktyviam poilsiui, rekreacijai. Panevėžio miesto Tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas miesto bendrasis planas, kuriame buvo numatyta, kad teritorija, esanti adresu (duomenys neskelbtini), priskiriama rekreacinėms teritorijoms su esama mažaaukšte statyba. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą dėl žemės grąžinimo natūra, 2009 m. birželio 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. kovo 16 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. spalio 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją, kad pageidaujamoje susigrąžinti ginčo teritorijoje, (duomenys neskelbtini), yra pastatai, priklausantys nuosavybės teise kitiems asmenims, o pagal miesto bendrąjį planą teritorija numatyta rekreacijai, todėl šiai teritorijai įžvelgė visuomenės poreikį. Minėtuose raštuose pareiškėja buvo informuota, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija struktūrinių fondų lėšomis numato rengti (duomenys neskelbtini) teritorijos detalųjį planą. Rengiant detalųjį planą buvo numatyta formuoti žemės sklypus tik prie nuosavybės teise turimų statinių, todėl nauji, grąžinami buvusiems žemės savininkams, žemės sklypai (duomenys neskelbtini) teritorijoje nebuvo formuojami. Panevėžio savivaldybės administracija pasiūlė pareiškėjai rinktis kitus kompensavimo būdus, nurodytus Piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje. Pareiškėjai buvo suteiktos visos galimybės pasirinkti kitokį atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą nei nuosavybės teisių atkūrimas gražinant žemę natūra.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad ne visas buvusios žemės savininkės F. L. iki nacionalizacijos valdytas 0,2510 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra užimtas statiniais, nes sklype esantis vasarnamis, įskaitant aikštelę ir tualetą, užima ne daugiau kaip 250 kv. metrų žemės. Likusi sklypo dalis, apie 0,225 ha, jau daugiau kaip 10 metų yra apleista, nenaudojama ir apgausi krūmais. Taip pat nurodo, kad sklype nėra jokių infrastruktūros objektų, kurie būtų naudojami miesto gyventojų reikmėms. Trečiasis suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su pareiškėjos argumentais, teigia, kad visų statinių esančių žemės sklype , (duomenys neskelbtini), plotas yra ne mažiau kaip 500 kv. m.
Be to pažymėjo, kad tiek visą ginčo teritoriją, tiek jo priklausinius, taip pat ir praktiškai visą aplink esančią teritoriją naudoja (duomenys neskelbtini), kurios dalininkė ir steigėja yra (duomenys neskelbtini) bei kuri nuo 1992 m. rengia vasaros poilsio stovyklas 7–18 m. vaikams, taip prisidėdama prie turiningo vaikų laisvalaikio praleidimo bei užimtumo organizavimo. Į stovyklas kviečiami ne tik ateitininkai, bet ir organizacijai nepriklausantys moksleiviai. Dalis stovyklautojų, norinčių katalikiškoje aplinkoje praleisti laisvalaikį, yra socialiai remtinų šeimų vaikai. Kadangi ginčo sklypas ir aplink esanti teritorija naudojama (duomenys neskelbtini) organizuojant stovyklas įvairaus amžiaus vaikams, visa teritorija yra tinkamai sutvarkyta ir pritaikyta bei nuolat prižiūrima, todėl pareiškėjos argumentas, kad sklypas daugiau kaip 10 metų apleistas, nenaudojamas ir apaugęs krūmais yra visiškai nepagrįstas jokiais duomenimis ar realiais faktais. Tai patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos, darytos vasaros stovyklos metu, kuriose matyti tiek sutvarkyta ir prižiūrima teritorija, tiek tos teritorijos pritaikymas organizuojamų stovyklų veiklai.
Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta laiko, kad atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei N. B.“, kuriuo nuosavybės teisės N. B. į jai tenkančią buvusio savininko F. L. nekilnojamojo turto dalį, t.y. 0,2510 ha ploto žemės, atkurtos atlyginant pinigais, bendrai 4016,00 Eur sumai yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Remiantis administracinėje byloje pateiktoje Nuosavybės teisių į savininkės F. L. atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje bylos Nr. 48 dokumentų duomenimis, nustatyta, kad F. L. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 0,2510 ha žemės sklypą su jame esančiais statiniais, buvusius pagal tuometinį administracinį suskirstymą (duomenys neskelbtini), o dabar (duomenys neskelbtini), t.y. iki 1995 m. birželio 1 d. Panevėžio miestui priskirtoje teritorijoje.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujino N. B. terminą paduoti prašymui atkurti jai nuosavybės teises į F. L. nuosavybės teisėmis valdytą 0,2510 ha ploto žemės sklypą ir jame esantį pastatą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėja N. B. 2005 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Panevėžio miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu atkurti jai nuosavybės teises į 0,2510 ha žemės sklypą natūra. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. L. (duomenys neskelbtini) naminiu testamentu savo turtą paliko O. P., o O. P. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) testamentais savo turtą palikus N. B., N. B. perėmė iš F. L. ir O. P. teises į nuosavybės teisių atkūrimą į turtą , esantį (duomenys neskelbtini) - 0,2510 ha žemės ir jame esantį pastatą. Pareiškėja 2011 m. sausio 18 d. kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių su prašymu nuosavybės teises atkurti į žemę natūra, suformuoti grąžinimui 10-15 arų žemės sklypą (b.l. 11). Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimu „ Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei N. B.“ pareiškėjai atkūrė nuosavybės teises į buvusios savininkės F. L. valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,2510 ha žemės, atlyginant kitais būdais, t.y. pinigais- 4 016,00 Eur.
Byloje nagrinėjamas ginčas, ar Panevėžio miesto savivaldybės administracija buvusios savininkės F. L. valdytą žemę teisėtai ir pagrįstai priskyrė valstybės išperkamai žemei ir dėl šios priežasties nesuformavo žemės sklypo, skirto grąžinti pretendentei N. B. natūra atkuriant jai nuosavybės teises, taip pat ar Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą nuosavybės teises N. B. į buvusios savininkės valdytą žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei, atkurti atlyginant pinigais.
Ginčo dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo sąlygų ir tvarkos santykiams reguliuoti taikomi 1991 m. birželio 18 d. įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Įstatymas) , 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka ( toliau- Tvarka).
Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Kokioms kategorijoms priskirta žemė yra išperkama valstybės, už ją atlyginant pagal šio įstatymo 16 straipsnį, nurodyta Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte (2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 redakcija). Nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę buvusiems savininkams susigrąžinti žemę natūra, tačiau atsižvelgdamas į pakitusias socialines ir teisines realijas bei užtikrindamas, kad atkuriant vienų asmenų teises, nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės, pasirinko ribotą restituciją (Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d. nutarimas, 1995 m. birželio 20 d. nutarimas, 2003 m. kovo 4 d. nutarimas, 2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarime yra nurodęs, jog visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimta nuosavybė, privalo būti konkretūs ir konkrečiam nuosavybės objektui aiškiai išreikšti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra suformavęs nuoseklų aiškinimą, kad galimybė grąžinti laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje turi būti siejama su konkretaus, realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio konkrečiai žemei buvimu ar nebuvimu (2007 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-640/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama Tvarkos 106¹ punktą, reglamentuojantį nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje tvarką, yra išaiškinusi, kad teisės aktai nuosavybės teisių atkūrimui įgyvendinti paskyrė Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir jos teritorinius padalinius bei atitinkamos savivaldybės administracijos direktorių, kuriems priskirtos konkrečios funkcijos, vykdomos tam tikru eiliškumu. Atkuriant nuosavybės teises, pareiga pagrįsti konkrečios žemės priskyrimą valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirta vietos savivaldybės administracijos direktorius. Paaiškėjus aplinkybėms, kad žemės sklypas nėra laisvas ir (arba) yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, grąžintino žemės sklypo buvusioje žemėvaldoje ribų formavimas ir plano tvirtinimas nėra galimas. Kai savivaldybės administracija pateikia informaciją, jog buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama, Nacionalinė žemės tarnyba negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų (2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015).
Įvertinus bylos proceso dalyvių paduotus procesinius dokumentus ir teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog buvusios savininkės F. L. valdyta žemė patenka į Panevėžio miestui iki 1995 m. priskirtą teritoriją.
Žemesnės instancijos teismas
Išanalizavus pareiškėjos N. B. skunde išdėstytus ir teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus bei pareiškėjos atstovo advokato K. R. pateiktus argumentus, vertinama, jog pareiškėja mano, kad suplanuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) statiniams eksploatuoti, užima ne visą buvusios savininkės F. L. turėtą žemės sklypą. Teritorija šiaurinėje dalyje, esanti už suplanuoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) statiniams eksploatuoti, yra laisva, neužstatyta, joje nėra jokių infrastruktūros objektų, kurie galėtų būti skirti poilsiui, rekreacijai, joje auga tik menkaverčiai krūmai. Todėl ši teritorija nepriskirtina valstybės išperkamai, ir joje yra galimybė suformuoti pareiškėjai iki 0,15 ha ploto nuosavybės teisių atkūrimui grąžintiną žemės sklypą. Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime ir atsakovės atstovė A. R. teismo posėdyje tvirtino, kad pareiškėjos nurodyta pageidaujama susigrąžinti natūra teritorija priskiriama valstybės išperkamai žemei, suplanuotu žemės sklypu yra skirta statiniams eksploatuoti, likusi teritorija- atskirųjų želdynų teritorija, yra skirta visuomenės poreikiams tenkinti, todėl negali būti formuojamas žemės sklypas grąžinimui natūra.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad sprendžiant, ar Panevėžio miesto savivaldybės administracija pagrįstai pareiškėjos nurodytą teritoriją priskyrė valstybės išperkamai žemei ir dėl to neatliko Tvarkoje jos kompetencijai priskirtų veiksmų, formuoti žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti F. L. turėtos žemės ribose, būtina nustatyti, ar yra visuomenės (jos dalies) interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti; ar šie interesai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti ir ar šių interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu ginčo teritorijoje būtų suformuotas žemės sklypas ir gražintas pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Taigi, pažymima, kad žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis- konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei.
Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino Laisvos valstybinės žemės ir probleminių teritorijų Panevėžio mieste detalųjį planą ( planuojama teritorija Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Detalusis planas). Teritorija, į kurią pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises ,yra suplanuota šiuo Detaliuoju planu. VĮ Registrų centras duomenimis (b. l. 24-26) žemės sklype ( detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje ir aiškinamajame rašte sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra registruotas pastatas- kempingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiti inžinieriniai statiniai- kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pavėsinės aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Visi šie statiniai nuosavybės teise valdomi (duomenys neskelbtini). Detaliojo planu suplanuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,497 ha, yra reikalingas toje teritorijoje esantiems statiniams eksploatuoti. Šios teritorijos naudojimo tipas yra socialinės infrastruktūros teritorija, o žemės naudojimo būdas - visuomeninės paskirties teritorijos ir rekreacinės paskirties. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodoma, kad dalį planuojamos teritorijos, tame tarpe ir suplanuotą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) naudoja stovyklai sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 27 d. potvarkiu Nr. 846 p. bei 1992 m. gruodžio 17 d. susitarimo protokolu (duomenys neskelbtini), pasirašyto tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atstovo paaiškinimas, liudytojo A. S. parodymai į bylą pateiktos nuotraukos ( b.l. 94-105) patvirtina, kad ginčo teritorija yra tinkamai sutvarkyta, prižiūrima, joje yra rengiamos vasaros poilsio stovyklos įvairaus amžiaus vaikams, joje vyksta sporto varžybos, kiti renginiai, t.y. naudojama visuomenės poreikiams.
Teritorija šiaurinėje dalyje, esanti už suplanuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėja įžvelgia galimybę jai suformuoti iki 0,15 ha ploto nuosavybės teisių atkūrimui grąžintiną žemės sklypą, Detaliuoju planu suplanuota kaip atskirųjų želdynų teritorija (bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių) teritorija ). Pagal Panevėžio miesto bendrąjį planą, patvirtintą Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), Detaliuoju planu suplanuota teritorija Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į rekreacinių miesto miškų teritoriją. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad šioje teritorijoje galimos tikslinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai: rekreacinių miškų sklypai ( miško parkai, miesto miškai ir kiti miškai naudojami gyventojų poilsiui), inžinierinės infrastruktūros teritorijos, bendrojo naudojimo teritorijos, urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių, rekreacinės trumpalaikio poilsio statinių teritorijos). Iš esmės šias nuostatas atkartoja ir Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 1-372 patvirtinto Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano keitimo sprendiniai. Bendrojo plano pagrindinio žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinyje teritorija, suplanuota Detaliuoju planu pažymėta (duomenys neskelbtini) yra bendro naudojimo erdvių, želdynų teritorija, socialinės infrastruktūros teritorija.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2009 m. birželio 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl prašymo grąžinti žemę natūra“ informavo pareiškėja, kad pagal miesto bendrąjį planą prašoma susigrąžinti teritorija numatyta rekreacijai, todėl šiai teritorijai yra įžvelgiamas visuomenės poreikis (b. l. 9-10). Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2011 m. kovo 16 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo grąžinti žemę natūra“ N. B. pranešė, kad pageidaujama susigrąžinti žemė, priskirta vietinės reikšmės kraštovaizdžio draustiniui , naudojama miesto ir rajono gyventojų aktyviam poilsiui , rekreacijai, todėl šiai teritorijai įžvelgiamas visuomenės poreikis (b. l. 12). Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2012 m. spalio 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl žemės grąžinimo natūra“ (b. l. 14) ir 2013 m. sausio 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl žemės grąžinimo natūra“( b.l. 15) informavo pareiškėją, kad pareiškėjos pageidaujama susigrąžinti natūra žemė naudojama bendriems gyventojų reikmėms, rekreacijai. Panevėžio miesto savivaldybės administracija struktūrinių fondų lėšomis numato rengti (duomenys neskelbtini) detalųjį planą. Rengiant detalųjį planą numatomi formuoti žemės sklypai tik prie nuosavybės teise turimų statinių, nauji, grąžinami buvusiems žemės savininkams , žemės sklypai minėtoje teritorijoje nebus formuojami. Pasiūlė pareiškėjai už pageidaujamą susigrąžinti žemę rinktis kitus kompensavimo būdus, nurodytus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, kad konkretaus visuomenės poreikio pageidaujamai grąžinti natūra žemei, dėl kurio žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei, buvimas išreiškiamas atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Tais atvejais, kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra pašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas, žemės sklypas negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas ( 2003 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje A11-263/2003, 2008 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-927/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-496/2009; 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-438-305/2010, 2011 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-151/2011, 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-440-2013, 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1140-492/2017 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. kovo 24 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A5-63/2003, apibrėžiant detaliojo plano reikšmę nuosavybės teisių atkūrimo procese, nurodyta, kad detaliaisiais planais nustatomas tam tikros teritorijos juridinis statusas, kuris yra susijęs su teritorijoje vykdomos veiklos tam tikrų sąlygų nustatymu; detalusis planas (ar jo atskiros dalys) visada susiję su konkrečiu, vietos atžvilgiu aiškiai nustatomu (identifikuojamu) sklypu (teritorija).
Apibendrinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracija pagrįstai nustatė, kad galiojančio Laisvos valstybinės žemės ir probleminių teritorijų Panevėžio mieste detaliojo plano (planuojama teritorija Nr. (duomenys neskelbtini) sprendiniais teritorija, į kurią patenka buvusios savininkės F. L. turėta 0,225 ha ploto žemė ir, į kurios dalį,t. y. 0,15 ha ploto pageidauja susigrąžinti natūra pareiškėja N. B., visuomenės poreikiai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti, dėl ko ši buvusios savininkės F. L. valdyta žemė pagrįstai priskirta valstybės išperkamai žemei ir į ją nuosavybės teisės neatkuriamos.
Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad visuomenės interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu pareiškėjai minėtoje teritorijoje 0,15 ha ploto žemės sklypas būtų grąžintas natūra, todėl Panevėžio miesto savivaldybės administracija turėjo pagrindą neatlikti Tvarkos 106¹ punkte numatytų veiksmų, skirtų suprojektuoti pareiškėjai natūrą grąžintiną žemės sklypą, atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, tvirtinti žemės sklypo planą. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę Panevėžio miesto savivaldybės administraciją atlikti veiksmus- per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ar kitą teismo nustatytą terminą suformuoti iki 0,15 ha ploto grąžintiną žemės sklypą buvusios žemės savininkės F. L. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribose, yra nepagrįstas.
Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, jog nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, pagrįstas tarpinstitucinių valstybės įgaliotų viešojo administravimo subjektų bendradarbiavimu, Atkūrimo įstatyme ir Tvarkoje nurodytų dokumentų pateikimu ir veiksmų atlikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog sisteminis ir teleologinis teisinio reguliavimo aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad Nacionalinė žemės tarnyba sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai vietos savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą, be to, Nacionalinė žemės tarnyba negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama (2007 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14 -1099/2007, 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1194/2010, 2011 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1032/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo pateiktu išaiškinimu, tik vietos savivaldybės administracijai suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl konkrečios miesto žemės priskyrimo valstybės išperkamos žemės kategorijai; Nacionalinė žemės tarnyba negali nesivadovauti Atkūrimo įstatyme ir Tvarkoje nustatytais reikalavimais ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimo natūra procedūrą, neturėdama savivaldybės administracijos pateiktos informacijos apie laisvos valstybinės žemės buvimą, kadangi tai reikštų institucijos kompetencijos išplėtimą, be to, tokiais veiksmais būtų paneigtas nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų eiliškumas ir kompetencijų paskirstymo mechanizmas; tik vietos savivaldybės administracijai suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl konkrečios miesto žemės priskyrimo valstybės išperkamos žemės kategorijai (2016 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-339-858/2016, 2017 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-387-552/2017).
Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2009 m. birželio 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Panevėžio miesto žemėtvarkos skyrių, kad nepritaria grąžinamo natūra žemės sklypo formavimui turėtoje žemės vietoje, nes pagal Panevėžio miesto bendrąjį planą prašoma susigrąžinti teritorija numatyta rekreacijai, o pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad nagrinėjant bylą, Nacionalinės žemės tarnybos padarytų procedūrinių taisyklių, taikomų priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pažeidimų nenustatyta.
N. B. ginčydama Nacionalinės žemės tarnybos 2019m. spalio 24 d. priimtą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietoje pilietei N. B.“, kuriuo nuosavybės teisės į buvusios savininkės F. L. valdytos žemės, priskirtos valstybės išperkamai žemei, atkurtos atlyginant pinigais, tvirtino, kad ji niekada nebuvo išreiškusi valios nuosavybės teises atkurti atlyginant pinigais.
Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą, už valstybės išperkamą žemę atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio, reguliuojančio atlyginimo piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą klausimus, 1 dalyje nustatyta, kad už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat už nekilnojamąjį turtą, kuris iki 1991 m. rugpjūčio 1 d. buvo išlikęs, tačiau po to jo neliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų, piliečiams atlygina valstybė.
Išanalizavus nagrinėjamoje administracinėje byloje, bei Nuosavybės teisių į savininkės F. L. atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje bylos Nr. (duomenys neskelbtini) sukauptus dokumentus, daroma išvada, kad vykdant nuosavybės teisių į buvusios savininkės F. L. valdytą žemę atkūrimo procedūras, valstybės įgalioti viešojo administravimo subjektai pareiškėjai suteikė informaciją apie nuosavybės teisių atkūrimo būdus į buvusios savininkės valdytą žemę, priskiriamą valstybės išperkamai žemei ir dėl to negrąžinamą natūra.
Žemesnės instancijos teismas
Įstatymų leidėjas 2014 m. rugsėjo 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XI-1150, įsigaliojusį 2014 m. lapkričio 1 d. Šio įstatymo redakcijos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis (2012 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-2404 ir 2014 m. rugsėjo 25 d. įstatymo XII-1150 redakcija) nustato, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
NŽT Panevėžio skyrius 2014 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ N. B. pranešė, kad ji turi teisę iki 2015 m. kovo 1 d. pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir už buvusios savininkės F. L. Panevėžio mieste valdytą žemę, priskiriamą valstybės išperkamai žemei, prašyti atlyginti lygiaverčiu miško sklypu (b.l. 16-17). Pareiškėja iki 2015 m. kovo 1 d. NŽT Panevėžio skyriui nepateikė prašymo dėl valios pakeitimo, už valstybės išperkamą žemę Panevėžio mieste atlyginti lygiaverčiu miško sklypu.
NŽT Panevėžio skyrius 2015 m. balandžio 30 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėją informavo, kad jai už valstybės išperkamą žemė gali būti atlyginama šiais būdais: 1) perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste , kuriame buvo turėtoji žemė ( Panevėžio mieste- nuo 0,04 ha iki 0,20 ha), 2) pinigais (b.l.18-19).
Pareiškėja 2015 m. spalio 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kviečiama atvykti 2015 m. lapkričio 23 d. į NŽT Panevėžio skyrių į piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdį ir išreikšti valią dėl konkretaus žemės sklypo individualiai statybai pasirinkimo, tačiau iš siūlomų 128 sklypų sąrašo pareiškėja žemės sklypo nepasirinko (b. l.20 ). NŽT Panevėžio skyrius 2016 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kvietė pareiškėją 2016 m. rugsėjo 6 d. atvykti į piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdį, tačiau pareiškėja į posėdį neatvyko ir neinformavo apie priežastis, dėl kurių negalėjo atvykti (b. l. 21).Pareiškėjai 2017 m. sausio 31 d raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pasiūlyta per vieną mėnesį nuo šio rašto gavimo dienos NŽT Panevėžio skyriui pateikti prašymą už visą žemę , į kurią neatkurtos nuosavybės teisės, ar jos dalį gauti lygiavertį turėtajam žemės, miško ar vandens telkinio plotą kaimo vietovėje, prašyme nurodant pasirinktos vietovės rajoną ir kadastro vietovę (b. l. 22). Pareiškėja 2019 m. balandžio 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kviečiama 2019 m. gegužės 10 d. atvykti į organizuojamą komisijos posėdį ir pasirinkti naują žemės sklypą Panevėžio mieste. Šiame rašte buvo nurodyta, kad neatvykus į posėdį arba komisijos posėdyje nepasirinkus žemės sklypo iš siūlomų naujų žemės sklypų, nuosavybės teisės bus atkuriamos atlyginant pinigais (b. l. 23). Kadangi pareiškėja į komisijos posėdį neatvyko ir naujo žemės sklypo nepasirinko, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo nuostatomis buvo priimtas 2019 m. spalio 24 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant už žemę pinigais (b. l. 4-5).
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, sprendžiama, kad Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama 2019 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) taisyklių, užtikrinančių objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir priimamo administracinio sprendimo pagrįstumą, pažeidimų nenustatyta: pareiškėjai buvo išaiškinta, kokiu būdu bus atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės valdytą žemę, priskirtą valstybės iš piliečių išperkamo turto kategorijai; nurodytos tokį nuosavybės teisių atkūrimo būdą nulėmusios priežastys ir teisės aktai; pasiūlyta teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkti teisės aktais nustatytą kitą nuosavybės teisių būdą.
Be to, sprendžiant dėl N. B. skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, atsižvelgiama į Konstitucinio Teismo nuosavybės teisių atkūrimo klausimais suformuotą jurisprudenciją. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos valstybė, siekdama atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ribotą restituciją; dėl nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (2003 m. kovo 4 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai); įstatymuose gali būti nustatyta, kad nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, natūra nėra grąžinami, o yra valstybės išperkami (2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas); restitucijos įstatymų nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams (2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas); savininko teisėtas lūkestis atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nereiškia, kad visais atvejais nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą turi būti atkurtos tokį turtą grąžinant natūra, galimos ir tokios teisinės situacijos, kai buvusiems savininkams nėra grąžinamas natūra toks išlikęs nekilnojamasis turtas, kuris yra būtinas visuomenės poreikiams (2008 m. gegužės 20 d. nutarimas); teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos nuosavybės teisių atkūrimo natūra alternatyvos, neprieštarauja restitucijos tikslams ir konstituciniam nuosavybės teisių apsaugos principui (2008 m. gegužės 20 d., 2010 m. kovo 9 d. nutarimai). Remiantis Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d., 1995 m. kovo 8 d., 2001 m. balandžio 2 d. ir kt. nutarimuose pateiktais išaiškinimais, daroma išvada, kad tuo atveju, kai negalima grąžinti turto natūra, skiriama teisinga kompensacija neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams.
Teismas, vertindamas 2019 m. spalio 24 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyto atlyginimo piniginių lėšų sumą, atsižvelgia į tai, jog pareiškėja neteikė argumentų ir juos pagrindžiančių nustatytų įrodymų, kad ši suma apskaičiuota neteisingai.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančių įrodymų visetą, sprendžia, kad Nacionalinės žemės tarnybos priimtas 2019 m. spalio 24 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas objektyviai nustatytais faktiniais duomenimis, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų ir taisyklių. Dėl šios priežasties nėra pagrindo naikinti pareiškėjos skundžiamo 2019 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos N. B. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Panevėžio skyriaus, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.