Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. Č. atstovei advokatei Rasai Aurelijai Kučinskaitei (M. Č. dalyvaujant tik 2019 m. birželio 6 d. posėdžio metu, kai bylos nagrinėjimas buvo atidėtas),

nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo išnagrinėjusi M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvusio bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – Vilniaus m. sav.) vadovo, deklaravusio išvykimą į Vokietiją, paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvoje – (duomenys neskelbtini), Vilnius, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovui M. Č. iškelta administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai, ir privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, šios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos neįvykdė (pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pareiškime išdėstytas aplinkybes).

VMI pareiškime nurodoma, kad bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau- Bendrovė) vadovas nuo 2016 m. balandžio 7 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla) buvo M. Č., kuris nuo 2016 m. balandžio 7 d. yra ir Bendrovės akcininkas. Bendrovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams bankroto bylos iškėlimo dieną ir iki jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro buvo 26 081,06 Eur, iš jų – pridėtinės vertės mokestis 23 943,98 eurų, delspinigiai - 2 137,08 eurų. Ši mokestinė nepriemoka susidarė nustatytais terminais Bendrovei nesumokėjus deklaruoto pridėtinės vertės mokesčio už 2015 m. spalio mėnesio mokestinį laikotarpį; pridėtinės vertės mokesčio deklaracija, kurios pagrindu apskaičiuotas mokėtinas pridėtinės vertės mokestis, VMI prie FM buvo pateikta 2016-03-22. Nuo 2016-04-04 taikyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai ir priverstinio poveikio priemonės rezultatų nedavė, įsiskolinimas biudžetui nepadengtas. 2018-01-29 gauta antstolio Ramūno Kamarausko 2018-01-23 pažyma apie vykdymo eigą Nr. S-18-55-1550, kurioje nurodyta, kad piniginių lėšų judėjimo areštuotose skolininko banko sąskaitose nėra, skolininko vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nenustatyta. Remiantis ĮBĮ 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 5 straipsniu, VMI 2018- m. gegužės 31 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu iškelti Bendrovei bankroto bylą, ir Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4048-340/2018 iškėlė Bendrovei bankroto bylą, o 2019 m. sausio 4 d. nutartimi patvirtino Bendrovės kreditorių sąrašą ir bendrą 26 081,06 Eur kreditorių finansinių reikalavimų sumą bei nutarė taikyti bankrutuojančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ supaprastintą bankroto procesą.

Pareiškime nurodoma, kad pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos i š kė li m o, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

VMI pareiškime remiasi ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktu, 2 straipsnio 8 dalimi, 8 straipsnio 1 dalimi bei teismų praktika, kurioje nurodyta, kad pareiga įmonės vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Pareiškime nurodoma, kad paskutiniai bendrovės VĮ „Registrų centras“ pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai yra už 2015 m. finansinį laikotarpį, nors pareiga teikti finansinės atskaitomybės dokumentus yra įtvirtinta ne tik įstatyminiame reglamentavime, bet ir teismų praktikoje. Pareiškime laikomasi pozicijos, kad bendrovės vadovas ir akcininkas M. Č. neatliko įstatymuose nustatytų privalomų veiksmų (pareigos pateikti atitinkamus finansinės atskaitomybės dokumentus) ir savo veiksmais/neveikimu siekė išvengti nemokios Bendrovės bankroto. Pagal ANK 120 straipsnio nuostatas, kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Todėl pareiškime daroma išvada, kad bendrovės vadovas M. Č., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI (jis, tapdamas vadovu 2016 m. balandžio 7 d., turėjo žinoti apie Bendrovės įsiskolinimą VMI, susidariusį 2016 m. kovo 22 d.), privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos neįvykdė ir tokiu būdu padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmens M. Č. atstovė advokatė Rasa Aurelija Kučinskaitė teismo posėdyje nurodė, kad VMI prašo iškelti administracinio nusižengimo bylą M. Č. už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai, ir privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, šios ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos neįvykdė. Atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad M. Č. prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn už bendrovės nesumokėtą deklaruotą pridėtinės vertės mokestį už 2015 m. spalio mėnesio mokestinį laikotarpį. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracija, kurios pagrindu buvo apskaičiuotas mokėtinas PVM, VMI buvo pateikta 2016 m. kovo 22 d., M. Č. dar nebūnant šios bendrovės vadovu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu jis tapo tik nuo 2016 m. balandžio 7 d. Iki tol, laikotarpiu nuo 2014-11-15 iki 2016-04-07 bendrovės vadovė buvo Ž. Š.. Atstovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad FNTT pagal 2015 m. lapkričio 26 d. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-06-00024-16. Jo eigoje M. Č. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2014-11-18, susitaręs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore Ž. Š. dėl tariamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės BMW M6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 138 000 eurų ir toliau veikdamas kartu su Ž. Š., žinodamas, kad transporto priemonė realiai nebus parduota, paruošė ir kartu su Ž. Š. pasirašė 2014-11-18 transporto priemonės BMW M6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią M. Č. tariamai pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, po ko šį tikrovę neatitinkantį dokumentą pateikė VĮ „Regitra“, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo. Be to, M. Č. pagamino netikrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kasos išlaidų orderį, o būtent: jis 2014-11-18, susitaręs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore Ž. Š. dėl tariamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės BMW M6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 138 000 eurų ir toliau veikdamas kartu su Ž. Š., žinodamas, kad piniginės lėšos nebus perduotos, paruošė ir kartu su Ž. Š. pasirašė 2014-11-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kasos išlaidų orderį Nr. 1, pagal kurį Ž. Š., veikdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu perdavė, o M. Č., veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, gavo 138 000 eurų, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą. M. Č., veikdamas pagal galimai suklastotą atstovavimo sutartį atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ž. Š., atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarė sandorį dėl transporto priemonės BMW M6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. Š. už transporto priemonę perdavė M. Č. 138 000 eurų, kurie nebuvo apskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Tad ši transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis buvo apsimestinė, pinigai realiai sumokėti nebuvo. Šis ikiteisminis tyrimas M. Č. atžvilgiu buvo nutrauktas, atleidus jį nuo atsakomybės pagal laidavimą. Pagal šį sandorį ir buvo paskaičiuotas PVM pagal 2016 m. kovo 22 d. pateiktą pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją. Pagal šią deklaraciją susidarė 23943,98 Eur įsiskolinimas bei priskaičiuoti 2137,08 Eur delspinigių. Kaip jau minėjo, nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2018 m. liepos 24 d. vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl minėtos pirkimo-pardavimo sutarties, kurio metu buvo nustatyta, kad šis sandoris buvo apsimestinis ir realiai pinigai sumokėti nebuvo, M. Č., tapęs direktoriumi nuo 2016 m. balandžio 7 d., objektyviai negalėjo vykdyti ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes nustačius, kad sandoris buvo apsimestinis ir jokie pinigai pagal sandorį nebuvo sumokėti, turėjo būti tikslinama PVM deklaracija, o ne keliama bankroto byla, nes nustačius, kad sandoris buvo apsimestinis, nebūtų kilę pareigos mokėti PVM. Tuo tarpu dar vykstant ikiteisminiams tyrimams VMI 2018 m. gegužės 31 d. pareiškimu jau kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto iškėlimo ir šis teismas 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tad iš esmės bankroto byla buvo pradėta dar nepasibaigus ikiteisminiam tyrimui.

Be to, ANK 39 straipsnyje yra numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metu nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. VMI pareiškime teigiama, kad 2018 m. birželio 1 d. VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir taip pat nutraukė M. Č. vykdomą trunkamą pažeidimą, todėl būtent nuo 2018 m. birželio 1 d. skaičiuotinas dvejų metų senaties terminas. Atstovė su tuo nesutinka bei mano, kad šiuo atveju trunkamojo nusižengimo senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo jo paaiškėjimo dienos, nes jei trunkamasis nusižengimas daromas jo paaiškėjimo metu, tai jo senaties terminas ir turi būti skaičiuojamas nuo jo paaiškėjimo dienos. Per šį laikotarpį keitėsi teisinis reglamentavimas ir nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas. M. Č. įmonės direktoriumi tapo iki 2017-01-01 galiojant Administracinių teisės pažeidimų kodeksui, kurio 35 straipsnis numatė, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Šis trunkamas teisės pažeidimas paaiškėjo tuomet, kai nebuvo sumokėtas PVM ir VMI pradėjo priverstinius nepriemokos išieškojimo veiksmus, t.y. 2016 m. balandžio 4 d., t.y. dar tuo metu, kai M. Č. dar nebuvo paskirtas bendrovės direktoriumi. Tad šiuo atveju, nuo šios dienos ir turėtų būti skaičiuojamas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Kadangi naujame ANK numatyti griežtesni reikalavimai sunkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, atstovė prašo taikyti ANK 35 straipsnį bei administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo 6 mėnesių terminui nuo jo paaiškėjimo dienos, t.y. nuo 2016 m. balandžio 4 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. Č. ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį, kuriame iš esmės buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, neatvyko, nors buvo pasirašytinai informuoti apie jo datą ir vietą. Neatvykimo priežastys teismui nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikta. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei į tai, kad M. Č. interesus byloje atstovauja advokatė, teismas bylą išnagrinėjo iš esmės institucijos atstovui ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (629 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už, be kita ko, kreditorių teisių pažeidimą (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui). Šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Kita vertus, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, be objektyviosios atitinkamo nusižengimo pusės, būtina nustatyti ir subjektyviąją – t. y. asmens, traukiamo atsakomybėn, kaltę.

Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams yra aktualios ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kur nustatyta kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda tik tada, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar kitą atsakingą asmenį už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: 1) tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-332/2018, 2017 m. liepos 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-40-744/2017).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ginčija savo kaltę, teigdamas, jog VMI pareiškime nurodyta mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei nesumokėjus deklaruoto pridėtinės vertės mokesčio už 2015 m. spalio mėnesio mokestinį laikotarpį, kuris buvo apskaičiuotas pagal 2016 m. kovo 22 d. pateiktą PVM deklaraciją. Šis PVM mokestis buvo paskaičiuotas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu, pagal kurį M. Č. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW M6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 138 000 eurų. Atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 02-06-00024-16 buvo nustatyta, kad ši transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis buvo apsimestinė, pinigai realiai sumokėti nebuvo. Nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2018 m. liepos 24 d. vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl minėtos pirkimo-pardavimo sutarties, kurio metu, kaip jau buvo minėta, nustatyta, kad šis sandoris buvo apsimestinis ir realiai pinigai sumokėti nebuvo, M. Č., tapęs direktoriumi nuo 2016 m. balandžio 7 d., objektyviai negalėjo vykdyti ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad sandoris buvo apsimestinis ir jokie pinigai pagal sandorį nebuvo sumokėti, turėjo būti tikslinama PVM deklaracija, o ne keliama bankroto byla, t.y. nustačius, kad sandoris buvo apsimestinis, nebūtų kilę pareigos mokėti PVM.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių M. Č. kaltę, padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Susipažinus su byloje esančia medžiaga nustatyta, kad M. Č. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo nuo 2016 m. balandžio 7 d. Laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. balandžio 7 d. šios bendrovės vadovė buvo Ž. Š. (b.l. 7-8). Einant bendrovės vadovo pareigas Ž. Š., 2016 m. kovo 22 d. VMI buvo pateikta PVM deklaracija, kurioje deklaruotas 138 000 eurų vertės sandoris už mokestinį laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2015-10-31. Pagal šią deklaraciją mokėtina į biudžetą suma yra 23 950 eurų (b.l. 10). Iš VMI pateiktų duomenų 2019 m. kovo 22 dienai matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nesumokėjusi į valstybės biudžetą 23 943,98 Eur PVM ir 2137,08 Eur delspinigių, iš viso – 26081,06 Eur (b.l. 9). Antstolio Ramūno Kamarausko 2018 m. sausio 23 d. pateikta pažyma apie vykdymo eigą patvirtina, kad vykdant vykdomąjį dokumentą, kurį 2016-06-08 išdavė VMI dėl 25 293,82 Eur išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra areštuotos skolininko sąskaitos, esančios kredito įstaigose ir nustatyta, kad piniginių lėšų judėjimo nėra. Taip pat nustatyta, kad skolininko vardu nėra registruota kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (b.l. 11). VMI, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė, 2018 m. gegužės 31 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama iškelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą (b.l. 11-12). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla bei įmonės administratore paskirta K. B. IĮ (b.l. 13-14). Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartimi buvo taikyta bankrutuojančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ supaprastinta bankroto procedūra ir patvirtintas administratoriaus K. B. IĮ sudarytas šios bankrutuojančios bendrovės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, iš kurio matyti, kad II-os eilės kreditorė yra VMI ir jos finansinių reikalavimų suma yra 26 081,06 Eur (23 943,98 Eur – skola ir 2137,08 Eur – delspinigiai) (b.l. 14-15).

Teismui taip pat buvo pateikti 2018 m. birželio 21 d. ir 2018 m. liepos 24 d. nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą. Iš pateiktų nutarimų turinio matyti, kad 2015 m. lapkričio 26 d. FNTT buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-06-00024-16 pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pareiškimą, kuriame teigiama, kad pagal 2014-11-18 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį BMW M6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Sandorio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo M. Č., kuris veikė pagal galimai suklastotą dokumentą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo Ž. Š., kuri perdavė grynais 138 000 eurų M. Č., tačiau šie pinigai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervesti nebuvo. Šio ikiteisminio tyrimo eigoje M. Č. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2014-11-18, susitaręs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore Ž. Š. dėl tariamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės BMW M6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 138 000 eurų ir toliau veikdamas kartu su Ž. Š., žinodamas, kad transporto priemonė realiai nebus parduota, paruošė ir kartu su Ž. Š. pasirašė 2014-11-18 transporto priemonės BMW M6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią M. Č. tariamai pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, po ko šį tikrovę neatitinkantį dokumentą pateikė VĮ „Regitra“, tokiu būdu pagamino netirtą dokumentą ir jį panaudojo. Be to, M. Č. pagamino netikrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kasos išlaidų orderį, o būtent: jis 2014-11-18, susitaręs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore Ž. Š. dėl tariamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės BMW M6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 138 000 eurų ir toliau veikdamas kartu su Ž. Š., žinodamas, kad piniginės lėšos nebus perduotos, paruošė ir kartu su Ž. Š. pasirašė 2014-11-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kasos išlaidų orderį Nr. 1, pagal kurį Ž. Š., veikdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu perdavė, o M. Č., veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, gavo 138 000 eurų, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą. M. Č., veikdamas pagal galimai suklastotą atstovavimo sutartį atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ž. Š., atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarė sandorį dėl transporto priemonės BMW M6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. Š. už transporto priemonę perdavė M. Č. 138 000 eurų, kurie nebuvo apskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Taigi kaip minėti iš minėtų nutarimų, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nurodyta transporto priemonė realiai nebuvo parduota ir pinigai už ją nebuvo sumokėti. Šis ikiteisminis tyrimas M. Č. atžvilgiu, iškeltas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, buvo nutrauktas, atleidus jį nuo atsakomybės pagal laidavimą.

Siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už konkretų administracinį nusižengimą, būtina nustatyti asmens kaltę dėl jo padarymo, o būtent, šiuo atveju – asmuo turi suvokti savo pareigą elgtis tam tikru būdu – t. y. pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atitinkamai tai suvokdamas, asmuo sąmoningai nusprendžia nevykdyti šios pareigos.

Taigi byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė PVM nepriemoka susidarė pagal 2016 m. kovo 22 d. pateiktą pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2015 m. spalį, kurioje užfiksuotas 138 000 eurų vertės sandoris, už kurį mokėtina į biudžetą suma yra 23 950 eurų. Pažymėtina tai, kad M. Č. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu tapo jau po šios deklaracijos pateikimo, t.y. nuo 2016 m. balandžio 7 d. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, kad aukščiau minėtoje PVM deklaracijoje yra nurodytas sandoris - tai 2014-11-18 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį BMW M6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 138 000 eurų, bylos duomenimis nėra paneigta. Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina faktą, kad dėl minėtos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2018 m. liepos 24 d. vyko ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad ši transporto priemonė realiai nebuvo parduota ir pinigai už ją realiai sumokėti nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad nepasibaigus ikiteisminiam tyrimui dėl minėtos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią, M. Č. teigimu, ir susidarė mokestinė PVM nepriemoka, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo sąžiningai manyti, kad jis neturi pareigos pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes, kaip nurod4, nebuvo aišku, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso turi pareigą mokėti PVM mokestį į biudžetą už realiai neįvykusį sandorį, juo labiau, kad bendrovė kitų kreditorinių įsipareigojimų neturėjo. Taigi šiuo aspektu teismas iš esmės neturi akivaizdaus pagrindo abejoti M. Č. pozicija, jog jis manė, kad paaiškėjus galutiniam minėtos pirkimo-pardavimo sutarties įvertinimui (t. y. kad minėtas sandoris realiai neįvyko ir kad atitinkamai įmonė neturi pareigos mokėti PVM mokesčio), jis dar turėjo galimybę patikslinti PVM deklaraciją, atitinkamai iki to jis sąžiningai galėjo manyti, jog galutinai klausimas dėl to, ar įmonė iš tikrųjų yra skolingą kreditoriui ir atitinkamai, įmonės padėtis tokia, kad negali su juo atsiskaityti.

Pažymėtina, kad VMI į Vilniaus apygardos teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo kreipėsi dar nepasibaigus ikiteisminiam tyrimui, t.y. 2018 m. gegužės 31 d.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. Č. veiksmuose nėra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties elemento – kaltės, o nesant vieno iš administracinio nusižengimo sudėties elemento (kaltės), administracinė atsakomybė nekyla.

Pastebėtina, jog nors šiuo atveju sutiktina, kad M. Č., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, galimai nebendradarbiavo su Valstybine mokesčių inspekcija, sprendžiant atitinkamus klausimus dėl minėtai įmonei priskaičiuotų mokesčių ir pan., nebuvo aktyvus VMI nusprendus kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir pan., vis dėlto tai, teismo vertinimu, jokiais aspektais negali būti siejama būtent su konkrečiu šiuo atveju nagrinėjamu administraciniu nusižengimu ir jo kalte, kaip inkriminuoto nusižengimo sudėties požymiu.

Dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės argumentų, susijusių su administracinės atsakomybės senaties taikymu, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra trunkamasis. Teismų praktikoje suformuotos taisyklės, jog senaties terminas tais atvejais, kai paaiškėja vis dar daromas trunkamasis nusižengimas, skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, o jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį nusižengimą – terminas skaičiuojamas nuo paskutinės trunkamojo nusižengimo darymo dienos. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės nuomone, terminas šiuo atveju turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo, savo ruožtu paaiškėjimo momentu traktuojamas sužinojimas, kad nebuvo sumokėtas PVM ir VMI pradėjo priverstinius nepriemokos išieškojimo veiksmus, t. y. 2016 m. balandžio 4 d. (kai M. Č. dar nebuvo paskirtas direktoriumi). Teismo vertinimu, su tokia pozicija sutikti šiuo atveju negalima, kadangi vien tik aplinkybė, jog kreditoriui (VMI) tapo žinoma įmonės įsiskolinimo jam aplinkybė bei buvo pradėti nepriemokos išieškojimo veiksmai, neduoda pagrindo manyti, jog VMI taip pat tapo žinoma visa informacija, susijusi su minėta įmone – jos finansinė padėtis, nemokumas ir pan., kurios visuma būtų leidusi VMI aiškiai suvokti, jog tokios įmonės direktorius turi pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kita vertus, iš esmės nenustačius M. Č. veikoje visų jam inkriminuoto nusižengimo požymių, teismas detaliau dėl senaties termino šiuo atveju nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

M. Č. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį nutraukti, nes padaryta veika neturi šio administracinių nusižengimų požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.