- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-12
- Bylos Nr.
- 1A-547-133-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-25-1-00055-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Romualdas Lincevičius (pirm.), Arūnas Paštuolis, Danguolė Šiugždinytė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- G. S., Kauno miesto apylinkės prokuratūros
- Advokatai
- Sonata Žukauskienė, Ramutė Budrytė
Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-547-133/2012
Teisėjas Alvydas Rinkevičius Proceso Nr. 1-25-1-00055-2011-3
2012 m. spalio 12 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui, išteisintajam A. B., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiajam G. S.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo G. S. ir Kauno miesto apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-25 nuosprendžio, kuriuo A. B., pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Nukentėjusiojo G. S. ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu išteisintas dėl pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., t. y., jog jis 2006-11-10 apie 13.00 val. Kauno rajono savivaldybės kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, suklaidinęs nukentėjusįjį G. S., tariamai turint I. O. V. sutikimą pirmumo teise iš jos įgyti 4,01 ha. žemės sklypą, esantį Kauno r., (duomenys neskelbtini), kurį vėliau parduos G. S., apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – pinigus, su G. S. sudarydamas preliminarią minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir paimdamas iš G. S. 20000 litų.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis G. S. savo apeliaciniu skundu prašė panaikinti 2012 m. balandžio 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, ir priimti naują nuosprendį - A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir jo civilinį ieškinį patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusiojo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų bei nesivadovavo teismine praktika, kas sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Taip pat Kauno miesto apylinkės teismas padarė procesinių pažeidimų, tirdamas bei vertindamas įrodymus. Teismas neišanalizavo visų byloje surinktų įrodymų, nenustatė visų aplinkybių, reikšmingų teisingam sprendimui priimti, todėl nuosprendis pagrįstas tik prielaidomis.
Svarbu yra tai, jog I. O. V. žemės pirkimo-pardavimo iniciatorius buvo A. B., kuris pasiūlė nukentėjusiajam įsigyti 4,01 ha žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. A. B. nurodė, kad žemės sklypo kaina būtų milijonas keturi šimtai tūkstančių litų. Jis nukentėjusiajam pasakė, kad turi generalinį įgaliojimą, bet įgaliojimo nepateikė, parodė nuosavybės dokumentų suformuotą bylą ir sakė, kad metų bėgyje pabaigs sutvarkyti visus dokumentus. 2006-11-10, apie 13.00 val. nukentėjusysis su A. B. ir liudytoju K. J. susitiko Kauno raj. savivaldybės kavinėje, kur pasirašė preliminarią sutartį dėl 4,01 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo. Nukentėjusiojo teigimu, jis, norėjo, kad preliminari žemės pirkimo-pardavimo sutartis būtų pasirašyta su I. O. V., tačiau A. B. patikino, kad jis turi visus įgaliojimus šiai sutarčiai pasirašyti, bei turi pirmumo teisę iš I. O. V. įsigyti žemės sklypą. A. B. parodė 2006-11-03 O. V. surašytą įgaliojimą, tačiau priešingai kaip teigia teismas, nukentėjusysis tvirtina, kad įgaliojimo neskaitė, ir kopijos jo nepasidarė. A. B. pareikalavo avanso ir ten pat A. B. nukentėjusysis padavęs 20 000,00 Lt avansą, kurį A. B., turėjo perduoti O. V.. Šios aplinkybės buvo nurodytos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, be to, šiuos parodymus patvirtino ir liudytojai I. O. V. bei K. J..
Nukentėjusiojo teigimu, tokia situacija susidarė dėl A. B. veiksmų, t.y. dėl to, kad jis, neturėdamas jokių įgaliojimų disponuoti O. V. žeme, ją pardavinėjo, bei tai, kad jis, neturėdamas teisės ir įgaliojimų sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sutarčių sudarė preliminarią žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir šios sutarties pagrindu paėmė avansą. Liudytoja I. O. V. nurodė, kad sutikimo parduoti žemę ji nedavė, ji nedavė ir teisės imti pinigus. Pagal jų žodinį susitarimą A. B. būtų nupirkęs žemę iš jos, kai būtų sutvarkęs dokumentus. Liudytoja I. O. V. taip pat nurodė, kad kalbos apie tai, kad pusė sumos už parduotą žemę atiteks jai, nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusiojo nuomone, teismas neteisingai įvertino byloje esančių įrodymų visetą ir nepagrįstai abejojo, jog jis (nukentėjusysis), pasirašydamas preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, nepaskolino A. B. 20000,00 Lt, o sumokėjo avansą už žemės pirkimą, t.y. teismas nustatė, kad tarp nukentėjusiojo ir A. B. susidarė labiau paskoliniai santykiai. Teismas neįvertino, kad įsiteisėjusiu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16-633/2011 (t.l., b.l. 139-142) nustatyta, kad G. S. ir A. B. 2006-11-10 tikrai sudarė raštu ir asmeniškai preliminarią žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir tą pačią dieną G. S. A. B. perdavė 20 000 Lt avanso nuo sutartos kainos, o pastarasis pinigus paėmė. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl teismas privalėjo remtis šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis.
Be to, aplinkybę, kad G. S. sumokėjo A. B. avansą, o ne paskolino pinigus, patvirtino ir liudytojas K. J., kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. S., avansu A. B. grynais į rankas padavė 20 000 Lt. Be to, liudytojas K. J. parodė, kad A. B. norėjo ir daugiau pinigų, bet G. S. sakęs, jog dar nieko nėra padaryta ir daugiau pinigų nedavė, todėl A. B. parodymai, kad jis pinigų nenorėjo imti neatitinka tikrovės. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad pinigų skolinimu neužsiima ir savo pinigų niekam neskolina, užsiima nekilnojamojo turto pirkimu ir pardavimu, dėl šios priežasties ir buvo sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu A. B. paėmė iš G. S. 20000,00 Lt avanso. Pinigai buvo duoti sudarant pirkimo-pardavimo sandorį, o ne paskolos sutartį. Nukentėjusysis atkreipia dėmesį į tai, kad paskoliniams santykiams yra būdingi paskolos procentai bei paskolos grąžinimo terminas, tačiau šioje sutartyje nėra numatyta jokių nei procentų už tariamai paimtą paskolą, nei tariamos paskolos grąžinimo termino, o numatyta sąlyga, kad „sklypas negali būti parduotas tretiesiems asmenims, nutraukus sandorį, avansas bus grąžinamas dvigubai ir 10 proc. netesybos bauda nuo sutartos sumos“. Tuo labiau, kad ir pats A. B. yra nurodęs, kad suma būtų išskaičiuota iš žemės pirkimo kainos (I t. b.l. 155). Pats A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „Aš neneigiu, kad iš G. S. avansu gavau 20000,00 Lt už žemės sklypo pardavimą.“ (I t. b.l. 96). Be to, A. B. 2011 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdžio metu, parodė „Jisai avansu davė 20 000,00 Lt“, „20000,00 Lt paėmiau, buvo taip, kad jisai pirmumo teise pirks tą žemę" (I t. b.l. 152).
Iš šių duomenų, nukentėjusiojo teigimu, akivaizdu, kad A. B. iš jo paėmė avansą, o ne paskolą, todėl teismo padarytos išvados ir abejonės yra neteisėtos ir nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, aiškindamasis pinigų perdavimo aplinkybes, nepagrįstai rėmėsi tik kaltinamojo A. B. parodymais ir teigė, jog bet kurios byloje nepašalintos abejonės, prieštaravimai turi būti vertinami ir aiškinami kaltinamojo naudai, tačiau dėl išvardintų argumentų ir įrodymų, akivaizdu, jog abejonių, kad A. B. paėmė iš G. S. avansą, nėra, todėl teismo išvada, kad kaltinimo pateikti įrodymai visiškai neatlaiko konkurencijos prieš kitus objektyvias byloje nustatytas kaltinamąjį teisinančias aplinkybes, kurių teismas dėl kažkokių priežasčių nenurodo, yra visiškai nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad teismas nenurodydamas kokios šioje byloje yra konkrečios išteisinančios A. B. aplinkybės, atėmė iš nukentėjusiojo teisę motyvuotai apskųsti teismo nuosprendį bei užkirto kelią į teisingą teismo procesą.
Teismo konstatavimas, kad nukentėjusysis užsiima nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo verslu ir turėjo suprasti ir suprato nekilnojamojo turto - žemės sklypo, kaip nekilnojamojo daikto, pirkimo ypatumus ir šių sandorių sudarymui keliamus reikalavimus, yra visiškai nepagrįstas ir negali būti vertinamos A. B. išteisinimo naudai dėl sukčiavimo, kadangi A. B. nebuvo žmogus iš gatvės. Jis buvo nuketnėjusiajam pristatytas pažįstamo V. S., kaip žmogus užsiiminėjantis nekilnojamuoju turtu. Per daugelį nekilnojamojo turto rinkoje darbo metų nepasitaikė sukčiavimo atvejų, todėl jokių abejonių, kad A. B. gali sukčiauti ir apgaudinėti, nekilo.
Teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį, padarė išvadą, kad „nukentėjusysis turėjo būti įžvalgus, susipažinti su sandorio sąlygomis, nes norėjo pirkti per A. B. jau atstatytą nuosavybę – žemę, už kelis milijonus litų Rokuose, Kauno rajone iš liudytojo Ričardo J. D..“ Nesuprantama, kaip teismas galėjo padaryti tokią išvadą remdamasis situacija, kuri buvo susidariusi (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, bandant nupirkti žemę iš liudytojo R. J. D.. Šioje situacijoje pažymėtina, jog A. B. ir šiuo atveju bandė apgauti, jog turi įgaliojimus parduoti R. D. žemę, ir netgi parodė atšviestą įgaliojimą, tačiau tik vėliau paaiškėjo, jog šis įgaliojimas buvo negaliojantis, o A. B. jį suklastojo, pakeisdamas datas ir atšviesdamas. Šiuo atveju yra svarbu, kad A. B. bandė pardavinėti turtą, kurio pardavinėti jis neturėjo jokių įgaliojimų. Šias aplinkybes byloje patvirtina ir liudytojo R. D. parodymai, kad jis A. B. įgaliojimo nei žodinio, nei raštinio pardavinėti jo žemę nedavė (t.l. b.l. 171-172). Todėl, teismas nepagrįstai situaciją, buvusią pardavinėjant R. D. nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, įvertino A. B. naudai, nes akivaizdu, kad ir šioje situacijoje susidariusios aplinkybės patvirtina, kad A. B. bandė sukčiauti.
Nukentėjusiojo nuomone, teismas dėl nesuprantamų priežasčių nevertino A. B., parodymų, kad I. O. V. parašė jam testamentą, nes sirgo jos sūnus ir vyras, kad jos mirties atveju gautus pinigus atiduotų jos sūnui, o jam mirus, jo žmonai, o gautus pinigus už žemę pasidalins per pusę. Atkreiptinas dėmesys, A. B. nurodytas aplinkybes paneigia liudytojos I. O. V. parodymai, kad sveikatai pablogėjus A. B. privertė ją parašyti testamentą, kuriame jis po O. V. mirties, turėjo paveldėti visą turtą, kuris priklauso I. O. V. už jos tėvo J. P. turėtą žemę Kauno apskrityje, A. Panemunės valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime. Pastebėtina ir tai, kad už parduotą žemę, kurios vertė buvo 1400000,00 Lt, A. B. įsipareigojo ir žadėjo I. O. V. sumokėti tik 90000,00 Lt. Ši aplinkybė patvirtinta ne tik liudytojos I. O. V. parodymais, bet ir nurodyta testamente.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis savo skunde nurodė, kad visiškai nepagrįstos bei prieštaraujančios ikiteisminio tyrimo metu surinktiems duomenims, teismo išvados, kad A. B. veikoje nėra tiesioginės tyčios, nes nusikaltimas, numatytas BK 182 str., padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. kai kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato šios veikos pavojingas pasekmes ir šių pasekmių siekia. Teismo išvada, jog „laikytina, kad A. B. elgesys gali būti pripažintas ne sukčiavimu, o netinkamu sutartinių teisių ir pareigų vykdymu <...>" yra nesuprantama, nelogiška, kadangi prieštarauja ne tik bylos medžiagai, bet ir nustatytų įvykių sekai.
Nukentėjusysis pastebi, kad A. B. niekuomet neneigė, kad pardavinėjo I. O. V. žemės sklypą, kad paėmė iš nukentėjusiojo pinigus, kad I. O. V. nedavė jam įgaliojimo parduoti žemės sklypo. Taigi, akivaizdu, kad jis suvokė, kad neturi teisės sudarinėti jokiu žemės pirkimo pardavimo sandorių.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno mieto apylinkės teismas neatskleidė bylos esmės ir nusikalstamos veikos mechanizmo. Nuosprendyje neįvardyti A. B. veiksmai, kurie teismų praktikoje vadintini apgaule. Tokiu būdu, teismas ne tik netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, bet ir pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas įpareigojančias teismą įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Teismas akivaizdžiai nukrypo nuo formuojamos tesiminės praktikos. BK 182 str. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto įgijimą apgaule. Viena iš apgaulės formų - piktnaudžiavimas pasitikėjimu (kasacinė byla Nr. 2K-442/2010). Apgaulė įgyjant svetimą turtą yra vienas iš požymių, skiriančių BK 182 str. numatytą nusikalstamą veiką nuo civilinio delikto (kasacinė byla Nr. 2K-71/2009). Jei tyčia įgyti svetimą turtą apgaule susiformuoja iš anksto ar egzistuoja nuo pat veiksmų, kuriais siekiama gauti turtą, vykdymo pradžios, tokia veika paprastai vertinama kaip sukčiavimas (BK 182 str.) (kasacinė byla Nr. 2K-118/2007). Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (2007 m. birželio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus "Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga").Šioje byloje netiesioginiais įrodymais teismas turėjo vertinti I. O. V. testamentą, I. O. V. žadėtą pinigų sumą už žemę, R. D. nuosavybės teise priklausiusio žemės pardavimą.
Šalies argumentai
Nuosprendį taip pat skundė Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras ir skundu prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-25 nuosprendį dėl A. B. išteisinimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį – A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą numatytą LR BK 182 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. prie šios bausmės visiškai pridėti 2011-12-06 Kauno m. apylinkės tesimo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose ir 20 MGL baudą. Priteisti iš A. B. 20000 litų civilinį ieškinį nukentėjusiajam G. S..
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės prokuratūros skunde nurodyta, kad teismo išvada dėl A. B. išteisinimo nepagrįsta ir neteisinga, nuosprendyje nepagristai teigiama, jog neįrodyta, kad A. B. padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Išteisinamajame nuosprendyje teismas nurodė, kad nukentėjusysis turėjo suprasti žemės sklypo pirkimo ypatumus ir sandoriui keliamus reikalavimus, galėjo sužinoti, kad kaltinamasis A. B. jokių įgalinimų disponuoti I. O. V. galimai kada nors atstatyta nuosavybe neturės.
Lietuvos Respublikos BK 182 str. dispozicijoje nenumatyta nukentėjusiojo pareiga įvertinti apgaulės tikrumą, patikrinti surinktus dokumentus. Iš bylos dokumentų matyti, kad A. B. sudarė įtakingo asmens, užsiimančio nekilnojamojo turto prekyba įvaizdį. Pats A. B. apklaustas teisme parodė, kad užsiėmė nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu, nuosavybės dokumentų tvarkymu, turėjo daug pažįstamų tarp valdininkų, advokatų, užsiimančių šiais reikalais. Bendras pažįstamas V. S. G. S. A. B. apibūdino, kaip patikimą žmogų. Tarp A. B. ir G. S. jau anksčiau buvo įvykę tarpusavio nekilnojamojo turto sandoriai, A. B. siūlė nukentėjusiajam pirkti sklypą už tuo metu labai gerą kainą, todėl kaltinamasis A. B. ir įgijo nukentėjusiojo G. S. pasitikėjimą.
Išteisinamajame nuosprendyje teismas konstatavo, kad A. B. veiksmuose nėra sukčiavimo sudėties, numatytos LR BK 182 str. 1 d. objektyviosios pusės požymio – apgaulės, nes jam sudarant preliminarią sutartį su G. S., A. B. jokios apgaulės nenaudojo, jo nesuklaidino.
Tokios teismo išvados visiškai neatitinka bylos aplinkybių. Sudarydamas preliminarią sutartį su G. S. dėl sklypo Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) pardavimo, A. B., panaudodamas apgaulę, suklaidino nukentėjusįjį, kad turi I. O. V. įgaliojimą pardavinėti būsimą žemės sklypą, gauti už jį pinigus, taip pat turi jos įgaliojimą pirmumo teise ateityje įgyti šį sklypą, nors tokio įgaliojimo A. B. neturėjo. Apklausta I. O. V. parodė, kad jokio įgaliojimo A. B. dėl sklypo Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), į kurį siekė atstatyti nuosavybės teise, pardavimo, pinigų už jį gavimo ar pardavimo jam pirmumo teise nesuteikė. Tik siekė, kad A. B. jai padėtų sutvarkyti dokumentus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Jokio įgaliojimo, 2006-11-10 leidžiančio disponuoti būsimu I. O. V. sklypu, A. B. teismui nepateikė. 2006-11-03 I. O. V. įgaliojime apie teisę parduoti ar pirmumo teise įgyti sklypą nekalbama. Kitas įsipareigojimas A. B. buvo surašytas žymiai vėliau, 2007-05-04, kai šis atvyko į I. O. V. namus ir įkalbėjo įsipareigojimą surašyti. Antra, A. B. apgaule suklaidino G. S., įtikindamas jį, kad į sklypą greitu laiku bus atkurtos nuosavybės teisės ir po to jis sklypą parduos G. S.. Nors nuosavybės teisės į sklypą iš viso nebuvo atkurtos.
Ši apgaulė buvo esminė, suklaidinimas turėjo lemiamos įtakos G. S. apsisprendimui dėl 20000 litų sumokėjimo A. B.. Kaip teisminio nagrinėjimo metu parodė nukentėjusysis G. S., prieš sudarant preliminarią sklypo pirkimo sutartį, A. B. jam melavo, kad turi I. O. V. išduotą generalinį įgaliojimą su visomis teisėmis disponuoti šiuo sklypu. Žadėjo, kad nuosavybės teisės į sklypą bus atkurtos ir dokumentai bus sutvarkyti per vienerius metus. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad sakė G. S., jog turi I. O. V. įgaliojimą tvarkyti atkuriant nuosavybės teises į žemę, taip pat melagingai pasakė, kad atkūrus nuosavybės teises, I. O. V. surašys jam įgaliojimą parduoti žemę, nors tokio susitarimo su I. O. V. nebuvo. G. S. parodė, kad tikrai nebūtų sumokėjęs A. B. 20000 litų avansą už sklypą, jei būtų žinojęs, kad kaltinamasis neturi teisės jo parduoti. Vėliau A. B. pradėjo nuo jo slapstytis, neatsakinėti į telefono skambučius, jis suprato, kad kaltinamasis jį apgavo.
Prokuroras taip pat skundžia ir aplinkybę dėl teismo konstatavimo, jog A. B. veikoje nėra tiesioginės tyčios, nes nusikaltimas numatytas LR BK 182 str. padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai prieštarauja išnagrinėtai bylos medžiagai. Sudarydamas preliminarią sklypo pardavimo sutartį, A. B. suvokė savo veikos pavojingumą, t.y. suvokė, jog meluoja nukentėjusiajam apie tai, jog turi I. O. V. išduotą įgaliojimą. Suvokė, kad neteisėtai paėmė iš nukentėjusiojo 20000 litų avansą pagal preliminarią sutartį už sklypo, kuriuo neturėjo teisės disponuoti, pardavimą ir šių pasekmių siekė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nuosprendyje nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog kaltininkas siekė sau naudos iš nukentėjusiojo, kuri gaunama, užvaldant svetimą turtą.
Šios teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Kaltinamasis A. B. darydamas nusikalstamą veiką siekė sau naudos, jis pasisavino nukentėjusiojo jam perduotus 20000 litų, taip pinigus užvaldydamas. Nors teisminio nagrinėjimo metu A. B. teigė, kad gautus 20000 litų išleido būsimo sklypo dokumentų tvarkymui ir įsipareigojo pateikti tai patvirtinančius čekius, tačiau nepateikė, nei vieno kvito, kur buvo išleisti iš G. S. gauti 20000 litų. Nesuprantamas ir niekuo nepagrįstas kaltinamojo teiginys, kad pinigai buvo išleisti kažkokiems kyšiams mokėti. Pabrėžtina, kad priešingai, nei teigiama nuosprendyje, pats nukentėjusysis G. S. nesiekė atstatyti nuosavybės teisių į I. O. V. sklypą, jis tik perdavė pinigus A. B. pagal preliminarią pirkimo sutartį, už būsimo sklypo pirkimą. I. O. V. nuosavybių teisių atstatymu į sklypą, turėjo rūpintis A. B..
Išteisinamajame teismo nuosprendyje nurodyta, kad A. B. nesiekė apgauti nukentėjusiojo G. S. ir siekė atkurti nuosavybės teises į I. O. V. sklypą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo gauta duomenų, kad A. B. ėmėsi kažkokių konkrečių veiksmų dėl I. O. V. nuosavybės teisių atkūrimo. Teisminio nagrinėjimo metu A. B. taip pat nenurodė, kokių konkrečių veiksmų ėmėsi, siekdamas atkurti nuosavybės teises į I. O. V. žemę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nuosprendyje nurodė, kad A. B. pareikštas kaltinimas neatitinka bylos faktinių aplinkybių, nes pagal preliminarios sutarties įrašą, esantį kitoje jos pusėje, matyti, kad A. B. pasiskolino pinigus iš G. S., o ne juos priėmė kaip avansą, sudarydamas preliminarią sutartį. Šios teismo išvados prieštaringos. Nors visame išteisinamajame nuosprendyje teismas motyvavo, kad tarp A. B. ir G. S. buvo sudaryta preliminari sutartis dėl sklypo pirkimo, tačiau nuosprendžio pabaigoje jau teigiama, kad preliminari sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, o G. S. pinigus A. B. paskolino.
Šias išvadas paneigia ir byloje surinkti įrodymai – paties kaltinamojo A. B. parodymai, nukentėjusiojo parodymai, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-09-28 sprendimas už akių, liudytojos I. O. V. parodymai.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusįjį ir prokurorą, prašiusius jų apeliacinius skundus tenkinti, išteisintąjį ir jo gynėją, prašiusius prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad prokuroro ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai tenkintini.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniuose skunduose pasisakoma iš esmės dėl netinkamo įrodymų vertinimo, nepagrįsto A. B. išteisinimo, o tuo pačiu ir dėl patirtos žalos nepriteisimo, todėl abu apeliaciniai skundai nagrinėti kartu viename kontekste.
Patikrinus bylos medžiagą ir skundžiamą išteisinamąjį nuosprendį, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje padarė surinktiems įrodymams prieštaraujančią išvadą, kad kaltinimai A. B., padarius BK 182 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, nepagrįsti. Skundžiamas išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir A. B. atžvilgiu priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio pirmojoje instancijoje metu A. B. parodė, jog jis susitiko su G. S., susipažino būtent tuo periodu, kai jis buvo gavęs įgaliojimą tvarkyti I. O. V. galimai paveldėto 4,01 ha žemės sklypo nuosavybės atstatymo dokumentus. Tuo metu užsiėmė nekilnojamojo turto – žemės pirkimu-pardavimu, nuosavybės atstatymo dokumentų tvarkymu būtinose institucijose ir teismuose, turėjo daug pažįstamų tarp valdininkų, advokatų, užsiimančių šiais reikalais, todėl sutiko padėti I. O. V. atstatyti nuosavybę į jos tėvo J. P. iki karo valdytą 4.01 ha žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Panemunės Valsčiuje. Atvykusi į Kauną I. O. V. pas jo pažįstamą notarą jam parašė įgaliojimą, kad sutvarkytų jai dokumentus dėl žemės. Susitarė, kad viską jis darys už savo pinigus, o po to vėliau, pardavus žemę, dalysis per pusę gautus pinigus. I. O. V. sutiko, po to ji parašė jam testamentą savo ranka, nes sirgo jos sūnus ir vyras, kad jos mirties atveju gautus pinigus atiduotų jos sūnui, o jam mirus, jo žmonai. Kadangi šių dokumentų tvarkymas brangiai jam kainavo, nes turėjo didelių išlaidų, kurias negali pagrįsti dokumentais, jis parašė raštelį, kad nepasisekus atgauti jos tėvo žemę, jis iš jos nieko nereikalaus. Tuo metu žemės aras kainavo 10 000 - 12 000 tūkstančių, kadangi G. S. vertėsi nekilnojamojo turto verslu, todėl jam kaip pirmajam pirkėjui, kuris labai buvo susidomėjęs šia žeme, pasiūlė pirkti visą galimai ateityje atstatytą I. O. V. žemę ir jie sutarė kainą po 3500 Lt už arą, viso prekę įvertino 1400 000 Lt. G. S. jam paskolino 20000 Lt žemės dokumentams tvarkyti, jie surašė preliminarią žemės pirkimo-pardavimo sutartį, jos blanką turėjo G. S., jis ją užpildė, ir kitoje sutarties lapo pusėje nurodė apie paskolinamus pinigus, kaip avansą už perkamą žemę. Jis (A. B.) turėjo savo advokatą žemės klausimams spręsti, bet labai viskas strigo, tada G. S. pasiūlė gerą advokatą Sonatą Žukauskienę ir sakė, kad padės visą tą reikalą sutvarkyti. Po kurio laiko susitiko ir jis už tai, kad būtų atstatyta nuosavybė, nustatytas juridinis faktas ir žemė būtų atmatuota norimoje vietoje, užsiprašė 45000 Lt. Jis pasakė, kad labai daug, todėl nusiderėjo iki 33000 Lt. Jis tuos pinigus perdavė G. S., nes jis sakė, kad mokės advokatams, žemėtvarkoje turi pažįstamų. Kadangi su juo buvo sutarta sandorio suma 1400 000 Lt, tai jis sutiko su tokia suma, kad tik jis padėtų sutvarkyti. Jis paėmė advokatę Sonatą Žukauskienę, buvo teismas ir jie tą teismą laimėjo, jie patikėjo, kad viskas bus gerai, sužinojęs, kad kitos šalys sprendimą skųs, jis tai pasakė G. S., pasiūlė jam pasiimti tą pačią advokatę ir važiuoti į Vilnių, kad išeitų gerai, tačiau G. S. pasakė, kad neturi laiko, tada jis pasiėmė kitą advokatą ir tada Aukščiausias teismas tą sprendimą atmetė. Tuo metu A. B. tarpininkavo ir parduodant 4 ha žemę (duomenys neskelbtini) R. D., kuriam taip pat buvo žadėjęs sutvarkyti žemės dokumentus, nes jis buvo pirkęs žemę iš jų bendrų pažįstamų. Kadangi A. B. nespėjo laiku sutvarkyti dokumentų, o G. S. jų tvarkymui buvo paskolinęs 40000 Lt, todėl jam neįgijus norimų žemės sklypų, jis supyko, reikalavo gražinti pinigus, todėl A. B. jam grąžino vietoj 40 000 Lt, - 80 000 Lt, nors šis paprašė dvigubai, atsivedė 5 „ambalus“, todėl dėl šventos ramybės jis jam atidavė dvigubai. Jis buvo pardavęs 3 kambarių butą, turėjo pinigų. Dėl tų likusių pinigų nėra net jokios sutarties. Neįsivaizduoja, dėl ko jis paminėjo tą 40 000 Lt, tada jis neturėjo akinių ir pasirašė, G. S. sutartyje dėl žemės pirkimo specialiai tą sakinį įdėjo, kad teismuose galėtų prisiteisti tą 40 000 Lt, bet dėl tų pinigų nėra jokio raštelio, jokios sutarties. Jis pasirašė ant dviejų sutarčių ir 40 000 Lt jis iš jo pasiskolino, o paskui iš jo pareikalavo 80 000 Lt. Jis grąžino dvigubai ir per teismą jis dar prisiteisė 40 000 Lt. Jo į tą teismą niekas nekvietė. Jis apie tą sprendimą nežinojo, kai gavo jį jau terminas buvo praėjęs. Teismas vyko Kauno apylinkės teisme. Viso gavosi 120 000 Lt, o jis skolinosi tiktai 40 000 Lt. Sudarant preliminarią sutartį su G. S., jis jam rodė O. V. parašytą įgaliojimą, G. S. pasidarė kopiją ir ten viskas buvo parašyta apie jo įgaliojimu suteiktas teises. Nors tuo metu ta žemė buvo dar neatstatyta, nukentėjusysis G. S. sakė, kad nesvarbu, norėjo imti ją kuo greičiau, nes bijojo, kad A. B. nesudarytų susitarimo su kitu žmogumi, kadangi kainos buvo labai brangios. A. B., tvarkydamas dokumentus, išleido nemažai pinigų, apie 70 000 Lt. Turi kvitų, bet ne visus juos turi. Buvo tokių išlaidų, kad ir kvitų negavo. Jis iš G. S. pasiskolino 20 000 Lt, tai siūlė pats G. S., nors jam pinigų nereikėjo, bijodamas, kad jis nesudarytų su kitu asmeniu sandorio, tiesiog jį atakavo ir avansu davė 20 000 Lt. Vėliau jis 20 000 Lt G. S. grąžino, turi tai patvirtinantį raštą, kad gavo 20 000 Lt. Neišėjus su I. O. V. žeme, atvažiavo G. S. su draugu dviese prie jo namų, A. B. apstumdė, grasino ir prašė pasirašyti kitą sutartį ir liepė su ta nutartimi nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) pas O. V., ir prikalbėti ir priversti ją pasirašyti tą sutartį, kad ji skolinga jam pinigų, bet jis nesutiko, tai dar ir telefonu keletą kartų grasino, vėliau jis padavė I. O. V. į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą, trečiuoju asmeniu įtraukė jį. Iš viso jis G. S. turėjo parduoti 3 sklypus. Jis pinigus gavo avansu tik už du sklypus. Bet ant vieno sklypo nėra jo parašo. Buvo realūs sklypai, vienas sklypas buvo sutvarkytas visiškai, net jo dėka detalusis planas buvo padarytas. Rokų sklypas, ten buvo beveik 4 hektarai. Jie su Dambrausku nesutarė dėl kainos, D. norėjo daugiau ir jis pardavė kitam žmogui už 1 400 000 litų. dar 1,7 hektaro B. sklypas buvo (duomenys neskelbtini), už jį iš G. S. pinigų negavo. Parduodant žemės sklypus, G. S. jį atakuodavo į dieną po kelis kartus, kad tik jis nesudarytų sutarties su kitu pirkėju, nes tų pirkėjų buvo labai daug ir mokėjo dvigubai daugiau, nei jis. Nebuvo numatytas sutarties terminas, sakė tik kai bus atkurta žemė, tada jis nupirks. Jis pats I. O. V. 4,01 ha žemės rinkos kainos neminėjo, ji nesidomėjo.
Nukentėjusysis G. S. parodė, kad nuo 2002 m. užsiiminėjo nekilnojamuoju turtu. Dirbo nekilnojamo turto agentūrose UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju ir UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto ekspertu. Užsiėmė daugiausia dokumentų tvarkymu. Pažinojo V. S. daug metų, kuris, kaip ir jis, užsiiminėjo nekilnojamu turtu ir pasakė, kad yra toks A. B., turintis parduoti pakaunėje žemės. Kavinėje A. B. jam pasiūlė įsigyti 4,01 ha žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nurodė, kad žemės sklypo kaina būtų milijonas keturi šimtai tūkstančių litų. Jis jam pasakė, kad turi generalinį įgaliojimą, parodė nuosavybės dokumentų suformuotą bylą ir sakė, kad metų bėgyje pabaigs sutvarkyti visus dokumentus ir turi įgaliojimą su visomis teisėmis, bet jis jam to įgaliojimo nepateikė. Kadangi jis su V. S. yra turėjęs daugiau reikalų, dėl sklypų pirkimo, jis niekada nėra pavedęs ir pasitikėdamas juo, pasitikėjo taip pat ir A. B., kuris pasakė, kad jam liko sutvarkyti dokumentus dėl nuosavybės teisės, todėl tokiu būdu jį apgavo. Susipažinęs su byla pamatė, kad sklypas priklausė O. V. tėvui J. P. ir jam atkuriamos nuosavybės teisės. Jis A. B. pasakė, kad nori tiesiogiai su I. O. V. surašyti preliminarią pirkimo sutartį, tačiau A. B. nesutiko, nes nenorėjo nurodyti tikros sklypo rinkos vertės. Tuomet jis nusprendė pagalvoti. Vėliau nusprendė žemę pirkti. 2006-11-10, apie 13.00 val. jis su A. B. ir K. J. vėl susitiko Kauno raj. savivaldybės kavinėje. Į susitikimą atsivežė preliminarios sutarties blanką, kurį surašė dviem egzemplioriais. Vieną preliminarią sutartį dėl 4,01 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo atidavė A. B.. Sutartyje A. B. įrašė, kaip įgaliotą asmenį, tačiau sutartyje nebuvo nurodytas asmuo, kuris įgaliojo A. B. pasirašyti preliminarią sutartį. A. B. jam parodė 2006-11-03 O. V. surašytą įgaliojimą Nr. JV-16802. Jis su įgaliojimu susipažino, tačiau įgaliojime apie sklypo pardavimą nebuvo užsiminta. Ten pat A. B. padavė 20000 litų avansą, kurio prašė A. B., nes jis jį įtikino, kad turi pirmumo teisę iš I. O. V. įsigyti žemės sklypą. 20000 litų avansą A. B., kaip tarėsi, turėjo perduoti O. V.. Vėliau jis A. B. paklausė, ar šis padavė O. V. 20 000 litų avansą. A. B. atsakė, kad padavė. Praėjus keliems mėnesiams, jis pasiėmė laikraštį „Noriu“ ir rado skelbimą. Paskambino pagal skelbimą ir prisistatė tas pats atstovas A. B.. Jis atvažiavo su morkiniu Golfu 2 klasės, liepė susitikti prie 6 forto, kur yra „Samsono“ parduotuvė. Žiūri, kad tas pats žmogus, jis pasiūlė pirkti sklypą 4 hektarų (duomenys neskelbtini) kaime. Savininkas buvo R. D.. Tačiau ir vėl neišėjo sandorius, nes D. žemės sklypą pardavė kitam asmeniui, nors jis buvo paskolinęs dokumentų tvarkymui pinigų. Viso jam A. B., dėl, kurio kaltės neįvyko sandoris gražino 80000 Lt, o dar likusius negrąžintus 40000 LT, jis prisiteisė iš jo Kauno miesto apylinkės teisme civilinio proceso tvarka. Jis 20 000 Lt yra davęs A. B. už O. V. sklypą. Jam A. B. pasakė, visi dokumentai yra, viskas sutvarkyta. Jis O. V. nebuvo matęs, su ja susipažino, kai jai iškėlė civilinę bylą Vilkaviškyje. Ieškovas toje byloje buvo jis. Sutartį preliminarią su juo pasirašė dėl to, kad tikėjosi, jeigu jam nepavyktų sutvarkyti dokumentų, jis jam geranoriškai grąžintų pinigus ir kultūringai užbaigtų viską. Su nekilnojamu turtu jis dirba nuo 2002 metų ir niekada nebuvo susidūręs su tokiu nesąžiningu žmogumi. Tuo metu apygardos teisme byla dar nebuvo laimėta, bet buvo kitų institucijų sprendimų ir jis jį įtikino dėl tos V. žemės, sakė viskas bus gerai. Jis įtikino, kad tokių bylų jis yra laimėjęs ir viskas bus gerai, sakė tikrai laimės bylą ir viską sutvarkys, jis išviliojo iš jo pinigus ir apgavo, todėl prašo jį nuteisti dėl sukčiavimo. Jis suprato, kad ateityje sutvarkęs tą sklypą, A. B. jį parduos jam, o jis ten buvo suplanavęs parduoti padalytus sklypus statyti mažaaukščių namų kvartalą ir gauti gerą pelną, nes tuo metu taip buvo daroma. Vėliau jam paaiškėjo, kad jam A. B. pardavinėjo žemės sklypą, kurio dar nebuvo atkurta nuosavybės teisė. Jis jam pasakė gali būti ir jau viskas krypsta į bylos užbaigimą. Jis jam pasakė, kad jeigu nepasiseks sutvarkyti, jis jam rankpinigius grąžins, bet jis pradėjo slapstytis, nekelti telefono, į policiją parašė pareiškimą, kad jis neva jį gąsdina. A. B. iš jo išviliojo pinigus, nes pasakė, kad liko ne pilnai metai iki sutvarkymo dokumentų. Jis naiviai patikėjo, jis jį įtikino, kad sutvarkys ir viskas bus gerai ir pasitikėdamas juo davė tuos pinigus, kad turėtų šiokį tokį garantą, nes tuo metu buvo labai sunku nupirkti žemę už prieinamą, realią kainą. Jis parodė asmens pasą, parodė papaišytą planelį, ištrauktą iš Maps. Jis paklausė, ar yra teisė disponuoti ir parduoti, jis pasakė, kad viskas yra, viskas gerai. Pasitikėdamas V. S. pasitikėjo ir A. B.. Suprato, kad jis gali būti sukurtas ateityje. Pats nebūtų skolinęs 20 000 Lt. Tikrai nebūtų davęs pinigų, jeigu būtų žinojęs, kad jis neturi teisės parduoti. A. B. jį įtikino, kad turi teisę parduoti. Jam padaryta 20000 Lt turtinė žala ir todėl reiškia byloje civilinį ieškinį ir prašo jį tenkinti, priteisiant iš kaltinamojo A. B.(t.1, b.l. 155-156, 158-159).
Liudytoja I. O. V. parodė, kad gera valia davė parodymus, kalbėjo tiesą, teismas gali remtis tais parodymais. Jai paskambino O. B. ir paklausė ar nenorėtų, kad jai sutvarkytų žemę, nes yra žmogus, kuris yra specialistas, o ji negalėjo to padaryti dėl tam tikrų aplinkybių. Ji sakė, kad pagalvos ir paskui paėmė ragelį A. B.. Pagalvojo keliolika minučių ir perskambino, kad sutinka duoti įgaliojimą. Jai sakė, kad sutvarkys tam tikrus dokumentus, kurių ji nebuvo sutvarkiusi, dėl žemės nuosavybės. Susitarė, kad lapkričio 3 d. atvažiuos į Kauną, į stotį. Jos stotyje laukė vienas. Ji išlipusi jam paskambino, nes turėjo jo duotą telefoną ir jai pasakė, kur ateiti, ji buvo pasakiusi kaip ji apsirengusi. Jie susitiko, ją nusivežė į notarų biurą. Įgaliojimas buvo paruoštas, ji pasirašė, su tuo niekada nebuvo susidūrusi, jai perskaitė, jai buvo neaišku, kai kas, bet ji patikėjo ir tą įgaliojimą pasirašė, kad sutvarkytų tuos visus žemės reikalus. Žemės buvo 4,01 hektaro. Ji nedavė teisės imti jokių pinigų. Jeigu būtų išlaidos, jie buvo sutarę žodžiu, kad visas išlaidas susijusias su šituo procesu dengia jis. Vyras dar buvo gyvas, kai sudarė įgaliojimą. Vyras buvo ligonis, silpnas. Apie pinigus nieko nekalbėjo. Paskui jis paprašė, kad parašytų, jog iš jos jokių išlaidų nereikalaus, nes prieš tai, dar jos vyras buvo gyvas, atvažiavo A. B. į namus ir jo prašė, kad jis parašytų sutikimą, kad tą žemę niekam neparduotų kitam, su niekuo nesikalbėtų. Ji sutiko ir parašė tokį sutikimą, kad jam bus pirmumo teisė. Ji turi dar kitą dokumentą raštu, kur A. B. pasižada visas išlaidas padengti ir iš jos nieko neprašys. Ji jam parašė 2009 m. testamentą, kai jai pablogėjo sveikata. Jis jos prašė parašyti. Ji norėjo, kad jeigu jai kas atsitiktų, kad A. B. vadovautųsi testamentu ir jo sūnui, arba jam nesant gyvam, tai mano marčiai atitektų 90 000 Lt. Iš pradžių A. B. buvo pasakęs sumą 100 000 Lt, bet jis turėjo daug išlaidų. Jis sakė, kad turi daug išlaidų su šita byla, tada ji sako nereikia to 100 000 Lt, užteks ir 90 000 Lt, todėl, kad ji tokių pinigų niekada nėra mačiusi. Nežinojo, kad ta žemė tiek verta, ji negavo jokių procesinių dokumentų, iš G. S., kuris ją kaltina, kad ji paėmė tuos pinigus. Turėtas išlaidas A. B. dengs, ji jam sakė žodžiu, kad neturi pinigų ir jis nereikalaus iš jos. Neminėjo pinigų jis. Sutikimo parduoti ji nedavė. Jie iš viso labai mažai kalbėjo. Pinigų negavo nei cento. Ji pas notarę klausė, ar tas raštelis galioja, ji sakė galioja, jeigu nori gali būti notariškai surašytas. Testamentas buvo su sąlyga, kad 90 000 Lt jis sumokės arba sūnui arba marčiai. Kai jie susitiko, jis sakė, kad notarė nesutinka, kad statytų kažkokias sąlygas, ji galvojau, kad tokios sąlygos turi būti. Ji augo pas tėvus, už Panemunės kapų, buvo vokiečių laikai, jie elgetavo, bet turėjo kažkokius namus, todėl ji pagalvojo, kad turėjo būti ir žemės. Pažystama rado archyvuose paminėtą jos tėvo pavardę ir vardą ir ji nusprendė kad gal jos tėvas turėjo 4,01 hektaro žemės, nes buvo parašyta pastaba, kad jis įrašyta naujakurių sąraše, tai ji ir tiksliai nežino, ar buvo ta žemė ar nebuvo, nes neprisimena. Jai G. B. neminėjo kiek jo ta žemė verta, žadėjo apie 90 000 Lt, po mirties, jai tie pinigai labai dideli pinigai. G. S. jai neskambino ir su juo nieko nekalbėjo su juo nebuvo davusi sutikimo, kad parduotų žemę ir paimtų pinigus. Jis pats atvažiavo ir sakė, kad jam reikalingas toks jos pasižadėjimas, kad ji kitam neparduos tos žemės. Kalbos apie tai, kad puse sumos atiteks jai, nebuvo tokios kalbos. Ji nutraukė bylą dėl šio sklypo. A. B. dabar jokio įgaliojimo neturi, tačiau ji dar nepanaikino testamento. Nežino, kokia A. B. nauda iš tos žemės gali būti, apie tai jokios kalbos nebuvo. Kai nuvažiavo pas notarą, kaltinamasis pavaišino ją kava ir apie visa kitą gal kalbėjo, jis jau nepamena. Pagal jų žodinį susitarimą jis būtų nupirkęs žemę iš jos, kai būtų sutvarkęs. Ji galvojo, kiek jai duos, tiek jai užteks, nes ji neturėjo pinigų. Tada ji neturėjo patirties, ji tada pasakė, kad neturi pinigų ir galimybių važinėti. Ji nenumanė, kad ją gali apgauti. Nebuvo jokios kalbos apie jokius kyšius, apie nieką, ji tik pasakė, kad neturi pinigų žemės dokumentams tvarkyti.(t.1, b.l. 156-157).
Liudytojas K. J. parodė, kad A. B. pažįsta 7 metus, kad anksčiau reikalų su juo neturėjo. Bet žinojo, kad vienas jo kolega su juo turėjo reikalų su nekilnojamuoju turtu. Jis konsultuodavo dėl nekilnojamojo turto, yra ekspertas, jo darbas – dokumentų tvarkymas, žemės paskirties pakeitimai. Jis žino, kad A. B. siūlė G. S. pirkti sklypą (duomenys neskelbtini), prieš sandorį visada yra mokama avansinė įmoka. 2006 m. rudenį prie Kauno rajono savivaldybės sutiko G. S.. G. S. jo paprašė kartu nueiti į susitikimą su A. B., kadangi jis dirbo su nekilnojamu turtu ir išmanė teisinius reikalus. Kauno rajono savivaldybės kavinėje pamatė prie staliuko sėdintį A. B.. Iš G. S. ir A. B. pokalbio suprato, kad A. B. G. S. ruošėsi parduoti žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini). G. savo ranka surašė avansinę žemės pardavimo sutartį, pagal kurią G. S., avansu A. B. grynais į rankas padavė 20 000 Lt. Tai buvo biznis, kiekvienas biznis turi savo specifiką, negi pardavinėsi tą, ką neturi. Tačiau būdavo tokių variantų, kad pardavinėdavo žemes, kurios dar neturėjo. Vyko žemės grąžinimo bumas. Buvo laisvų žemės plotų, kuriuos reikėjo grąžinti, gal žmogus kažkur nugirdo, kad atiduos žemes ir vykdavo preliminarūs pardavimai. Eigoje dokumentus susitvarkydavo. G. S. jam davė pinigų, kad šis sutvarkytų dokumentus žemės pirkimui. A. B. norėjo ir daugiau pinigų, bet G. S. sakė dar nieko nėra padaryta. Jis kaltinamąjį A. B. apibūdintų, kaip visagalį, nes tada jis minėjo pavardes, kurias pažįsta, pavardės atitiko jo žinomus realius Kauno įstaigų žmones. Sudarė daug galinčio padaryti žmogaus įspūdį. Jis G. S. pažįsta anksčiau nei A. B., jis su A. B. jokių reikalų neturėjo. G. S. sakė, kad jis turi neblogą projektą, kurį būtų galima įgyvendinti, nupirkus žemės sklypą, reikia galvoti, ką su juo daryti, reikia turėti viziją. G. S. manė, kad bus geras sklypas, nes A. B. viską sutvarkys, jis valdė situaciją ir darė patikimo žmogaus įspūdį. Nepamena, ar nurodė A. B. kliūtis dėl ko gali neįvykti sandoris. Pagal avansinę įmoką numatai, kada bus negrąžinti pinigai. Jis nepamena, ar buvo kalbama apie sumą. Neatsimena, ar buvo kalba apie terminus, bet praktikoje visada kalbama apie terminus. Tuo metu reali žemės ūkio paskirties žemės kaina buvo tarp 4000 Lt ir 6000 Lt už arą, jei viskas būtų pavykę G. S. būtų uždirbęs iš to sandorio. (t.2, b.l. 12-14).
Iš 2006-11-03 Kauno rajono 4-ajame notaro biure I. O. V. išduoto notarinio įgaliojimo A. B. matyti, kad ji suteikė teisę jos vardu dviejų metų laikotarpiui atstovauti ją valstybės ir savivaldybės įmonėse, įstaigose ir organizacijose dėl nuosavybės teisės į tėvo J. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini) Kauno apskrityje, sudaryti sutartis su savo nuožiūra pasirinktais advokatais dėl jos atstovavimo nuosavybės teisių atkūrimo procese, taip pat pasirinkti nuosavybės teisės atkūrimo jai būdą ir vietą, dalyvauti žemės matavimo darbuose, pasirašyti planuose, gauti nuosavybės dokumentus ir juos registruoti. (t.1, b.l. 47-48)
Iš 2006-11-10 tipinės sutarties matyti, kad sutarties šalys yra: PIRKĖJAS G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) tel (duomenys neskelbtini), adreso grafos nėra, PARDAVĖJAS – įgaliotas asmuo (A. B.), a.k. (duomenys neskelbtini) kont. Adresas (duomenys neskelbtini), Kaune, telefonas (duomenys neskelbtini), PARDUODAMO OBJEKTO duomenys: Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) g. (4,01 ha, civilinės bylos 2-08367-717/2006 nuosavybės dokumentai) Pardavimo kaina 1400000 (milijonas keturi šimtai tūkstančių litų). Iš sutarties bendrųjų sąlygų matyti, kad
1. Šia sutartimi PARDAVĖJAS įsipareigoja parduoti (sudaryti Notarų biure pirkimo-pardavimo sutartį) PIRKĖJUI nurodytą OBJEKTĄ už sutartą pardavimo kainą;
2. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento iki 2007 m. lapkričio 10 d. nei vienai iš šalių nepareiškus noro nutraukti sutartį iki jos galiojimo termino pabaigos, sutartis laikoma pratęsta tam pačiam laikotarpiui tokiomis pačiomis sąlygomis. Taip ji pratęsiama kiekvienąkart sutarčiai baigiantis. (t.1, b.l. 20)
Iš aukščiau paminėtų duomenų, akivaizdu, kad sudarydamas preliminarią sutartį su G. S. dėl sklypo Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) g. pardavimo, A. B., panaudojo apgaulę, nurodydamas, kad turi I. O. V. įgaliojimą pardavinėti būsimą žemės sklypą, gauti už jį pinigus, taip pat turi jos įgaliojimą pirmumo teise ateityje įgyti šį sklypą, nors tokio įgaliojimo A. B. neturėjo, ir tuo neabejotinai suklaidino nukentėjusįjį. Iš liudytojos I. O. V. parodymų matyti, kad ji jokio įgaliojimo A. B. dėl sklypo Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) g., į kurį siekė atstatyti nuosavybės teisę, pardavimo, pinigų už jį gavimo ar pardavimo pirmumo teisės nesuteikė. I. O. V. siekė, kad A. B. jai padėtų sutvarkyti dokumentus dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo, kalbos dėl sklypo pardavimo nebuvo. Jokio įgaliojimo, leidžiančio disponuoti būsimu I. O. V. sklypu, nėra, 2006-11-03 įgaliojime apie teisę parduoti ar pirmumo teise įgyti sklypą nekalbama, A. B. teismui kitų tai patvirtinančių duomenų nepateikė. I. O. V. įsipareigojimas dėl sklypo A. B. buvo surašytas 2007-05-04, jo paties iniciatyva, kai šis atvyko į I. O. V. namus ir įkalbėjo surašyti įsipareigojimą dėl nesitarimo su kitais asmenimis dėl žemės pardavimo. Todėl objektyviai įrodyta, kad A. B., 2006-11-10 pasirašydamas sutartį, apgaule suklaidino G. S., įtikindamas jį, kad į sklypą greitu laiku bus atkurtos nuosavybės teisės ir po to jis sklypą parduos G. S.. Nors nuosavybės teisė į sklypą taip ir nebuvo atkurta.
Ši apgaulė buvo esminė, suklaidinimas turėjo lemiamos įtakos G. S. apsisprendimui dėl 20 000 litų sumokėjimo A. B.. Nukentėjusysis G. S., teisminio nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nurodė, kad, prieš sudarant preliminarią sklypo pirkimo sutartį, A. B. jam melavo, kad turi I. O. V. išduotą generalinį įgaliojimą su visomis teisėmis disponuoti šiuo sklypu. Žadėjo, kad nuosavybės teisės į sklypą bus atkurtos ir dokumentai bus sutvarkyti per vienerius metus. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir A. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuomet A. B. patvirtino, jog jis sakė G. S., kad turi I. O. V. įgaliojimą tvarkyti atkuriant nuosavybės teises į žemę, taip pat melagingai pasakė, kad atkūrus nuosavybės teises, I. O. V. surašys jam įgaliojimą parduoti žemę, nors tokio susitarimo su I. O. V. nebuvo. Tai patvirtina nuoseklūs liudytojos I. O. V. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. O nukentėjusysis G. S. parodė, kad tikrai nebūtų sumokėjęs A. B. 20 000 litų avansą už sklypą, jei būtų žinoję, kad kaltinamasis neturi teisės jo parduoti.
Lietuvos Respublikos BK 182 str. numatyta nusikalstama veika – sukčiavimas – padaromas tik tiesiogine tyčia. Sudarydamas preliminarią sklypo pardavimo sutartį, A. B. suvokė savo veikos pavojingumą, t.y. suvokė, jog meluoja nukentėjusiajam apie tai, jog turi I. O. V. išduotą generalinį įgaliojimą. Suvokė, kad neteisėtai paėmė iš nukentėjusiojo 20 000 litų avansą pagal preliminarią sutartį už sklypo, kuriuo neturėjo teisės disponuoti, pardavimą ir šių pasekmių siekė. A. B., darydamas nusikalstamą veiką, siekė sau naudos, jis pasisavino nukentėjusiojo jam perduotus 20 000 litų, taip pinigus užvaldydamas. Iš teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, jog A. B. teigė, kad gautus 20 000 litų išleido būsimo sklypo dokumentų tvarkymui ir įsipareigojo pateikti tai patvirtinančius čekius, tačiau akivaizdu, kad nepateikė nei vieno kvito, kur buvo išleisti iš G. S. gauti 20 000 litų. Pats nukentėjusysis G. S. nesiekė atstatyti nuosavybės teisių į I. O. V. sklypą, jokių veiksmų neatliko, jis tik perdavė pinigus A. B. pagal preliminarią pirkimo sutartį, už būsimo sklypo pirkimą. I. O. V. nuosavybių teisių atstatymu į sklypą, turėjo rūpintis A. B., o ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu duomenų, kad A. B. ėmėsi kažkokių konkrečių veiksmų dėl I. O. V. nuosavybės teisių atkūrimo, nebuvo gauta. Teisminio nagrinėjimo metu A. B. taip pat nenurodė, kokių konkrečių veiksmų ėmėsi, siekdamas atkurti nuosavybės teises į I. O. V. žemę.
Aukščiau paminėtos aplinkybės suponuoja išvadą, kad A. B. suprato, jog vykdo nusikalstamą veiką ir siekė šio nusikaltimų pasekmių, t.y. savo naudai įgyti svetimą turtą. A. B. aktyvūs veiksmai – įtakojo nusikaltimo baigtumo momentą, o nuo tada, kai prisistatė asmeniu, turinčiu I. O. V. generalinį įgaliojimą ir galinčiu veikti sprendžiant klausimus, susijusius ne tik su dokumentų tvarkymu, bet ir su žemės pardavimu bei paėmė 20 000 litų avanso pagal 2006-11-10 sudarytą sutartį, nusikaltimas tapo baigtas, nes A. B. būtent nuo to momento užvaldė svetimą turtą ir taip įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu –pinigais pagal savo valią.
Byloje atsižvelgtina ir į tai, kad įsiteisėjusiu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16-633/2011 (t.l., b.l. 139-142) nustatyta, kad G. S. ir A. B. 2006-11-10 tikrai sudarė raštu ir asmeniškai preliminarią žemės pirkimo–pardavimo sutartį ir tą pačią dieną G. S. A. B. perdavė 20 000 Lt. avanso nuo sutartos kainos, o pastarasis pinigus paėmė. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Požymių, jog tai galėjo būti paskolos sutartis, nekonstatuota.
Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius įrodymus ir aukščiau aptartas aplinkybes daroma išvada, kad A. B., turėdamas tikslą apgaule savo naudai siekė įgyti ir įgijo svetimą turtą, o būtent: 2006-11-10 d., apie 13.00 val. Kauno rajono savivaldybės kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, suklaidinęs nukentėjusįjį G. S., nurodęs, kad turi I. O. V. sutikimą pirmumo teise iš jos įgyti 4,01 ha. žemės sklypą, esantį Kauno r., (duomenys neskelbtini), kurį vėliau parduos G. S., apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – pinigus, su G. S. sudarydamas preliminarią minėto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, ir, paimdamas iš G. S. 20000 litų, Tokie jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 182 str. 1 d.
Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas netinkamai vertino šioje byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė neteisingą išvadą, kad A. B. kaltė minėto nusikaltimo padaryme yra neįrodyta bei tuo pagrindu priėmė jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Todėl šis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo A. B. pripažįstamas kaltu pagal BK 182 str. 1 d.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam buvo padaryta 20 000 litų turtinė žala ir jis šiai sumai pateikė civilį ieškinį. Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais duomenimis, todėl tenkinamas visiškai ir priteistinas iš A. B. nukentėjusiojo naudai.
Skiriant bausmę A. B., vadovaujamasi BK 54 str., nuostatomis, atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą, būdamas teistas, teistumui neišnykus. A. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl skirtina laisvės apribojimo bausmė. Bausmė bendrintina su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-06 nuosprendžiu skirta bausme. Šios bausmės subendrinamos BK 63 str. 9 d. pagrindu ir skirtina subendrinta bausmė ne griežtesnė nei prašoma prokuroro apeliaciniu skundu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinių skundų argumentai, kurie nesusiję su įvykiu, atmestini, kaip nenagrinėtini.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-25 nuosprendį dėl A. B. išteisinimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį – A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. prie šios bausmės visiškai pridėti 2011-12-06 Kauno m. apylinkės tesimo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose ir 20 MGL baudą.
Priteisti iš A. B. 20 000 (dvidešimt tūkstančių) litų turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo G. S. naudai.