Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos – 21.4.1.1; 28.1; 99.5; 99.7

SPRENDIMAS U Ž AKIŲ

Lietuvos Respublikos vardu

2011-09-28,

dalyvaujant atsakovei I. O. V., jos atstovui advokatui Edvardui Vyzui, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje A. B., viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal G. S. ieškinį dėl restitucijos taikymo atsisakius sandorio, ieškovui už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-08-23 Vilkaviškio rajono apylinkės teisme priimtas G. S. ieškinys atsakovei I. O. V, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam byloje savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje A. B., dėl restitucijos taikymo atsakovei atsisakius dvišalės preliminarios žemės pirkimo-pardavimo sutarties, - 20000 lt. ieškovo sumokėto pagal sutartį avanso jam priteisimo, taip pat kompensacinių palūkanų ir bylinėjimo išlaidų jo naudai išieškojimo.

Į 2011-09-23 teismo posėdį šiai bylai nagrinėti neatvyko nei ieškovas, nei jo atstovas, pastarojo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą protokoline teismo nutartimi nebuvo patenkintas, tiek atstovo, tiek paties ieškovo neatvykimo priežastys nebuvo pripažintos svarbiomis. Kadangi atsakovė teismo posėdyje prašo, kad šiuo atveju byloje būtų priimtas sprendimas už akių ir teismas nenustatė tam juridinių kliūčių, ieškovo reikalavimai byloje išspręstini priimant byloje sprendimą jam už akių ( Lietuvos Respublikos CPK 246 str. 1 d. ir 285 str. 1 ir 3 d.d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, pasitarimų kambaryje atlikęs formalų įrodymų tyrimą pagal abiejų ginčo šalių dispozityviai į bylą teiktus procesinius ir kt. dokumentus, - leistinus rašytinius įrodymus, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, nustato, kad :

2006-10-12 Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-08367-717/2006 atmetė I. O. V. (atsakovės šioje byloje) pareiškimą atnaujinti jai praleistą terminą paduoti prašymą valstybės įgaliotai institucijai dėl nuosavybės teisių jai atkūrimo į jos tėvo iki nacionalizacijos Armališkių km, Panemunės valsčiuje, Kauno apskrityje nuosavybės teise valdytą 4,01 ha žemės bei nustatyti juridinį tokio žemės valdymo nuosavybės teise faktą.

2006-11-03 Kauno rajono 4-ajame notaro biure atsakovė I. O. V. išdavė 2 metams įgaliojimą trečiajam asmeniui A. B. atstovauti ją valstybės ir savivaldybės įmonėse, įstaigose ir organizacijose dėl nuosavybės teisės į tėvo J. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę Armališkių km, Panemunės valsčiuje, Kauno apskrityje, sudaryti sutartis su savo nuožiūra pasirinktais advokatais dėl jos atstovavimo nuosavybės teisių atkūrimo procese, taip pat pasirinkti nuosavybės teisės atkūrimo jai būdą ir vietą, dalyvauti žemės matavimo darbuose, pasirašyti planuose, gauti nuosavybės dokumentus ir juos registruoti.

2006-11-10 tarp ieškovo G. S. ir trečiojo asmens A. B., įvardinto sutartyje pardavėjo įgaliotu asmeniu, buvo sudaryta preliminari 4,01 ha žemės sklypo Vaišvydavoje, Armališkių gatvėje pagal civilinę bylą Nr. 2-08367-717/2006 (sutampa su 2006-10-12 teismo sprendimo duomenimis) pirkimo-pardavimo sutartis iki 2007-11-10.

Tą pačią dieną, 2006-11-10, tretysis asmuo A. B. paėmė iš ieškovo G. S. 20000 lt. avanso už sutartą pirkti-parduoti žemę, tai patvirtindamas raštu preliminarioje sutartyje.

Tikroji, pagrindinė žemės pirkimo-pardavimo sutartis, dėl kurios sudarymo buvo susitarta 2006-11-10 preliminaria sutartimi, nebuvo sudaryta, ieškovas, laikydamas, jog tretysis asmuo A. B. preliminarios sutarties sudarymo su juo, ieškovu, metu veikė I. O. V. vardu ir jos naudai, 2010-08-11 kreipėsi į teismą dėl restitucijos taikymo, - jo perduoto trečiajam asmeniui avanso išieškojimo iš atsakovės. Kreipdamasis teisminės gynybos ieškovas sumokėjo valstybei 600 lt. žyminio mokesčio ir 500 lt. už advokato teisinę pagalbą.

Teismo išvados dėl faktų, taikytina ginčui spręsti teisė ir sprendimo teisiniai argumentai.

Lietuvos Respublikos CPK 178 str. imperatyviai įpareigoja bylos šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis kiekviena remiasi savo reikalavimuose ar atsikirtimuose. Teismas, šioje byloje vertindamas ieškovo į bylą dispozityviai pateiktus rašytinius faktinį ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių įrodymus, kurių visuma yra grindžiamas preliminaraus sandorio sudarymas ir avanso pinigų perdavimas pagal jį, turi taikyti tikimybių pusiausvyros principą. Tai reiškia, kad teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Čia įrodinėjimas turi tam tikrą specifiką, - įstatymu nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tuomet, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių, pvz. vykstant baudžiamajam procesui. Išvadą apie tam tikrų faktinių aplinkybių (tiek objektyvaus pobūdžio, tiek ir subjektyvaus) buvimą teismas šiuo atveju gali daryti ir tada, kuomet tam tikrų abejonių dėl konkrečios aplinkybės buvimo vis dėlto išlieka, tačiau byloje esamų duomenų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą aplinkybę buvus, nei jos nebuvus (Lietuvos A. T. 2001 m. kovo 26 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2008 m. kovo 4 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-156/2008 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas į dokumentų, - Kauno m. apylinkės teismo sprendimo, įgaliojimo ir preliminarios sutarties, turinį, šalių paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, jų ir trečiojo asmens pareiškimus byloje pasirengimo stadijos posėdžiuose, kurių metu tretysis asmuo be kita ko pripažino sudaręs preliminarią sutartį su ieškovu dėl žemės, į kurią atsakovė dar tik siekė atkurti nuosavybės teisę, pirkimo-pardavimo, neturėdamas tam jokio nei atsakovės, nei kito asmens įgaliojimo, kad iš ieškovo gavo ir paėmė 20000 lt. pinigus kaip avansą, jais disponavo savo nuožiūra, o vėliau ieškovui tokią sumą jo reikalavimu sugrąžino kartu su netesybomis, kad šių aplinkybių nei ieškovas, nei atsakovė byloje neneigė, - sprendžia nustatęs faktines šios bylos aplinkybes, kad ieškovas ir tretysis asmuo 2006-11-10 tikrai sudarė raštu ir asmeniškai preliminarią žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir tą pačią dieną ieškovas trečiajam asmeniui perdavė 20000 lt. avanso nuo sutartos kainos, o šis pinigus paėmė.

Tačiau teismas negali sutikti su ieškovo taip susiklosčiusios faktinės situacijos vertinimu, jog tretysis asmuo buvo tinkamai įgaliotas ir preliminariame sandoryje veikė ne savo, bet atsakovės valia, jos vardu ir interesais, todėl ne tretysis asmuo, bet atsakovė šiuo atveju turi prievolę atsakyti už pagrindinės sutarties nesudarymą, - sugrąžinti jam avansą. Pagal 2006-11-03 notaro patvirtintą įgaliojimo, kuriuo vieninteliu byloje ieškovas įrodinėjo būtent atsakovės subjektyvinę prievolę grąžinti avansą, turinį, jį aiškinant tiek gramatiniu, tiek ir loginiu būdu, vienareikšmiškai yra pagrindas konstatuoti, kad trečiojo asmens įgaliojimai žemės, į kurią atsakovė siekė atkurti nuosavybės teisę, atžvilgiu baigėsi tikėtinos atkurtosios, jeigu taip būtų nutikę, atsakovės nuosavybės teisės į ją (žemę) įregistravimu, - atsakovė analizuojamu dokumentu niekaip neįgaliojo tretįjį asmenį jos vardu sudaryti bent kokių su ginčo žeme tiesiogiai susijusių sandorių, tame tarpe ir perleisti nuosavybės teisę į šią žemę. Šią faktinę situaciją teismas vertina ne atsakovės suteiktų įgaliojimų viršijimu įgaliotinio A. B. veiksmais sudarant preliminarią sutartį, bet šio sandorio (preliminarios sutarties) sudarymą aplamai neįgalioto tai daryti asmens (A. B.), - byloje yra pakankamai rašytinių duomenų teismui spręsti, jog 2006-11-10 preliminaria sutartimi buvo susitarta būtent dėl tos žemės, į kurią atsakovė teisme nesėkmingai siekė atkurti nuosavybės teisę.

Kita vertus, tokių įgalinimų disponuoti, kad ir preliminariai, minima žeme tretysis asmuo ir negalėjo turėti dėl imperatyvių įstatymo draudimų. Lietuvos Respublikos CK 4.49 str. 4 dalyje įstatymo leidėjas suteikia teisę civilinės apyvartos subjektams sudaryti sutartis dėl nuosavybės teisės perleidimo iš anksto į būsimą (atsirasiantį ateityje) daiktą tik tada, kai toks būsimas daiktas pagal viešąją teisę neprivalo būti registruojamas valstybės registruose. Teismo vertinimu, šia norma įstatymo leidėjas nustatė imperatyvų draudimą sudarinėti preliminarias sutartis iš anksto perleisti nuosavybę į būsimą, sutarties sudarymo metu dar neegzistuojantį, registruotiną daiktą. Teismo vertinimu, šalyje yra visuotinai žinoma, kad žemė yra nekilnojamas daiktas, kuris privalomai registruojamas Nekilnojamo turto registre (Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 1 p.). Žemės sklypas, kaip nekilnojamas daiktas, civilinėje apyvartoje atsiranda, tampa jos dalyku, tuomet, kai yra teisės aktų nustatyta tvarka suformuojamas, t.y. atliekami jo kadastriniai matavimai ir nustatyta tvarka užfiksuojami jo kadastriniai duomenys, identifikuojantys ne tik sklypo kadastrines charakteristikas, bet ir jo paties vietą (padėtį) aplinkinėje žemėje plačiąja aplinkos prasme. Byloje sprendžiamu atveju to nebuvo, - žemė, pasirinkta preliminaraus sandorio dalyku, nebuvo ir negalėjo būti nekilnojamu daiktu, kaip civilinės apyvartos vienetu, atsakovė dar tik siekė ateičiai tokio rezultato, pati žemė, plačiąja prasme, ginčo sandorio sudarymo metu buvo Lietuvos valstybės nuosavybė, sandorio šalys šiuo atveju susitarė dėl svetimos nuosavybės perleidimo, kad ir preliminaraus, tuo pažeisdamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., CK 4.93 str. ir kitus viešosios teisės imperatyvus. Todėl teismas savo iniciatyva (ex officio) konstatuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 1.80 str. 1 d. nuostatas 2006-11-10 preliminari sutartis yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo momento, todėl sutarties šalims, nepriklausomai nuo jų pačių valios, galioja to teisiniai padariniai, numatyti to paties CK 1.80 str. 2 d., - dvišalė (abipusė) restitucija.

Teismo pripažįstama, kad šiuo atveju ieškovas turi reikalavimo teisę į jo sumokėto avanso susigrąžinimą, tačiau ieškovas šį reikalavimą nepagrįstai nukreipė į atsakovę, nors teismas pasirengimo stadijoje ieškovui siūlė pakeisti atsakovą, tačiau ieškovas tai daryti nesutiko. Pagal Lietuvos Respublikos CK 2.133 str. 6 ir 8 dalių nuostatas, teismui jau aukščiau pripažinus, kad negaliojančią ginčo sutartį sudaręs ir avansą pagal ją gavęs tretysis asmuo A. B. šį sandorį sudarė neturėdamas tam ne tik kad sutarties šalių įsivaizduojamo žemės savininko – atsakovės I. O. V., įgaliojimo (jos neįgaliotas), bet ir tokios teisės aplamai (visumoje), prievolę taikomoje dvišalėje restitucijoje antrajai sandorio šaliai ieškovui G. S. grąžinti avansą turi būtent tretysis asmuo A. B., o ne atsakovė, kuri šį sandorį nepatvirtino, be to, to padaryti ir negalėjo, kad ir norėdama, dėl jo negaliojimo.

Dėl nustatytų aplinkybių ieškinys I. O. V. atžvilgiu turi būti atmestas, atsakovės reikalavimu panaikinta jos turtui taikoma laikina apsaugos priemonė (Lietuvos Respublikos CPK 150 str. 4 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsakovė I. O. V. ir tretysis asmuo A. B. reikalavimo atlyginti jiems bylinėjimosi išlaidas byloje įstatymo nustatyta tvarka nepareiškė, galimas tokias išlaidas leistinais įrodymais nepagrindė, todėl dėl tokių išlaidų paskirstymo teismo nesprendžiama. Valstybė šioje byloje patyrė 75,02 lt. bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi ieškinys visiškai atmetamas, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš nuo jų mokėjimo neatleisto ieškovo (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 str., 246 str. 1 d., 285 str. 1 ir 3 d.d., 286 ir 287 str.str., teismas

nusprendė:

G. S. ieškinį, jam už akių, atmesti.

Priteisti iš ieškovo (jam už akių) G. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini), septyniasdešimt penkis litus 2 ct. (75,02 lt.) bylinėjimosi išlaidų valstybei, - bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5660).

Ieškovas G. S. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo turi teisę paduoti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui motyvuotą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti. O. V. per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusį Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Panaikinti 2010-08-24 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo šioje byloje paskirtą laikinąją atsakovės I. O. V., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) turto apsaugos priemonę, - 21.100 lt. vertės piniginių lėšų, kilnojamo ir nekilnojamo turto areštą, akto 2010-08-25 Nr. 0310004504 (vykdyti tik įsiteisėjus sprendimui).