- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-12
- Bylos Nr.
- e2-2499-948/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00554-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Jusevičienė
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- A. P., J. P., J. Č.
- Advokatai
- Rasa Stankauskienė, Drąsutis Narmontas
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
- 2.1.2.4.1.2Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris
- 2.1.2.4.1.5Sandoris, sudarytas nesilaikant įstatymų reikalaujamos sandorio formos
- 2.2.3.2.5Įgaliojimo pasibaigimas
- 2.6.16.8Žemės nuoma
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
atsakovų atstovams advokatams Drąsučiui Narmontui, Eugenijai Povilaitienei, Jolantai Grigaliūnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. patikslintą ieškinį atsakovams A. P. , J. P. , J. Č. dėl susitarimo nutraukti nuomos sutartį ir naujos nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
A. Š. (buvusi pavardė P.) 2022-07-11 kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti nuo sudarymo momento (ab initio) negaliojančiu 2020-10-28 datuotą susitarimą dėl A. Š. ir J. Č. 2015-10-05 privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo; 2) pripažinti nuo sudarymo momento (ab initio) negaliojančia A. P. ir J. Č. 2021-03-01 datuotą privačios žemės nuomos sutartį; 3) pratęsti A. Š. ir J. Č. 2015-10-05 privačios žemės nuomos sutarties galiojimą 218 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad 2010-07-12 įgaliojimu, patvirtintu notaro, įgaliojo savo tėvą J. P. atstovauti ją valstybės institucijose, pilnai vykdyti jos, kaip ūkininko veiklą, pirkti jos vardu kilnojamuosius bei nekilnojamuosius daiktus ir atlikti kitus veiksmus, numatant, jog toks įgaliojimas galios 10 metų, t. y. iki 2020-12-31. Po 2013 metų įgaliojimo pagrindu susiklostę atstovavimo santykiai faktiškai nutrūko, nes ji visus sandorius sudarydavo bei turtinius reikalus tvarkė savarankiškai, o J. P. nebeatliko jokių veiksmų įgaliojimo pagrindu. 2015-04-03 įregistravo savo ūkį ir 2015-10-05 su J. Č. sudarė privačios žemės nuomos sutartį, pagal kurią jai 6 metų laikotarpiui buvo išnuomotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2020-10-12 pervedė 3326 Eur sumą, t. y. žemės nuomos mokestį už 2021 m. (išskaičius žemės mokestį) į J. Č. banko sąskaitą, tokiu būdu patvirtindama savo ketinimus tęsti žemės nuomos santykius, jų nenutraukti bei nuomojamą žemės sklypą naudoti ūkinėje veikloje. 2020-11-06 panaikino savo 2010-07-12 išduotą bei notaro patvirtintą įgaliojimą J. P. Pareiškimą dėl įgaliojimo panaikinimo patvirtino notaras (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pranešė viešai registre. Taip pat pareiškimas dėl įgaliojimo panaikinimo buvo išsiųstas įgaliotiniui. Nuo šio momento J. P. neturėjo jokio teisėto pagrindo veikti A. Š. vardu. 2021-03-29 gavo atsakovo A. P. el. laišką, kuriame buvo nurodyta, jog žemės nuomos sutartis nutraukta ir dėl to paties žemės sklypo su J. Č. 2021-03-01 žemės nuomos sutartį sudarė A. P. Paaiškėjo, kad A. Š. bei J. Č. 2020-10-28 datuotu susitarimu neva susitarė nutraukti 2015-10-05 privačios žemės sklypo nuomos sutartį, susitarimą pasirašė J. P. ir J. Č. Tvirtina, kad šis susitarimas buvo sudarytas atgaline data, jau po įgaliojimo panaikinimo, t. y. neteisėtai ir galimai nusikalstamai. Nurodo, kad J. Č. 2021-04-15 paaiškino, kad pas ją atvyko ir susitarimą dėl ginčo žemės nuomos sutarties nutraukimo pateikė pasirašyti A. P.. J. Č., pasitikėdama A. P. , nepastebėjo susitarime dėl žemės nuomos nutraukimo nurodytos datos. Atsakovas vėliau J. Č. pateikė naują žemės nuomos sutartį pasirašyti. Nurodo, kad iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog su juo sudarytą žemės nuomos sutartį atsakovas įregistravo 2021-03-12. Šiuo metu dėl A. P. galimai nusikalstamų veiksmų suklastojant susitarimą ir galimai nusikalstamai sudarant žemės nuomos sutartį Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariate vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13048-21, kuriame atsakovui J. P. pareikšti įtarimai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Ikiteisminiame tyrime buvo atlikta krata, surastas A. P. kompiuteris, kuriuo parengtas 2020-10-28 datuotas susitarimas neva nutraukti 2015-10-05 privačios žemės sklypo nuomos sutartį. Paaiškėjo, kad toks susitarimas buvo sukurtas 2021-03-01 14.02 val., o ne 2020-10-28, kaip nurodyta Susitarime. Pažymi, kad yra ūkininkė ir iš J. Č. išsinuomotas žemės sklypas naudojamas ūkinėje veikloje. Sklype 2020 m. buvo pasėtas tarpinis pasėlis, ruošiant dirvožemį prieš 2021 m. pavasario pupų sodinimą; 2020-10-12 bankiniu pavedimu sumokėjo J. Č. žemės nuomos mokestį už 2021 m.; 2021-02-10 įsigijo pupų už 3001,77 Eur, kurios turėjo būti sodinamos ginčo žemės sklype, - visa tai patvirtina jos ketinimus tęsti nuomos santykius. Tvirtina, kad nieko nežinojo apie susitarimo nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį sudarymą. Be to, kaip paramos gavėja su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, 2019 m. ir 2020 m. sudarė paramos sutartis bei gavo finansinę paramą dėl investavimo į ūkio materialinę bazę, gautos paramos suma viršija 70000 Eur. Pagal minėtas paramos sutartis yra įsipareigojusi, jog jos valdomas žemės ūkio naudmenų plotas nesumažėtų daugiau kaip 20 procentų. Bendras jos valdomas žemės ūkio naudmenų plotas - 82,32 ha, o nutraukus ginčo žemės nuomos sutartį naudmenų plotas sumažėjo 21 ha, t. y. 25.5 proc. Grėsmė dėl suteiktos paramos gražinimo taip pat patvirtina, jog ji negalėjo priimti tokio nelogiško sprendimo. Remiasi CK 1.80 straipsnio 1 dalimi ir teigia, jog susitarimas dėl ginčo žemės nuomos sutarties nutraukimo buvo surašytas atgaline data, todėl yra prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, niekinis ir negaliojantis. Be to, minėtas sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Žemės nuomos sutartis dar turėjo galioti vienerius metus (t. y. iki 2021-10-05). Žemės nuomos sutarties sudarymo metu (t. y. 2015-10-05) ir šiuo metu rinkos kainos skiriasi, matomas žemės nuomos kainos padidėjimas, todėl, turinti įregistruotą ūkį, gavusi Europos sąjungos paramą ir vykdanti ūkinę veiklą, turėjo pagrįstą lūkestį tęsti Žemės nuomos sutartį paskutinius (t. y. šeštus) nuomos sutarties galiojimo metus, po to pirmumo teise sudarant naują nuomos sutartį analogiškomis sąlygomis. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu atliko veiksmus, kurie patvirtina siekį ir ketinimą tęsti veiklą iki tol Žemės nuomos sutarties pagrindu valdytame Žemės sklype. Be to, Įgaliojime nenumatyta teisė įgaliotiniui nutraukti kokius nors santykius (įskaitant ir nuomos teisinius santykius), visas Įgaliojimo turinys nukreiptas į naujų teisinių santykių sukūrimą ar esamų palaikymą, bet ne nutraukimą. Atitinkamai, net ir Įgaliojimo galiojimo metu (t. y. iki 2020-11-06) įgaliotinis J. P. neturėjo teisės nutraukti Žemės nuomos sutarties. Žemės nuomos sutartis buvo sudaryta 2015-10-05 ir turėjo galioti 6 metus, todėl šios sutarties galiojimo termino pabaiga turėjo būti 2021-10-05. Kaip nurodoma 2021-06-02 Informacinių technologijų tyrimo specialisto A. G. išvadoje, Susitarimas, kuriuo neva nutraukiama Žemės nuomos sutartis sudarytas 2021-03-01, A. P. nauja Žemės nuomos sutartis sudaryta 2021-03-01. Todėl neteisėtai ir galimai dėl nusikalstamų A. P. ir J. P. veiksmų neteko teisės Žemės nuomos sutarties pagrindu valdyti Žemės sklypą 218 dienas.
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad A. Š. dar 2010-07-12 notariškai patvirtintu įgaliojimu įgaliojo savo tėvą J. P. ją atstovauti, šiame įgaliojime nurodyta, kad jis galioja iki 2020-12-31. Įgaliojime yra nustatyta, jog A. Š. įgaliotinis J. P. turi teisę pilnai vykdyti atstovaujamosios, kaip ūkininko veiklą, o akivaizdu, kad vykdymas visos ūkininko veiklos apima tiek naujų teisinių santykių sukūrimą, tiek jų modifikavimą, tiek jų nutraukimą. Todėl J. P., kaip A. Š. įgaliotinis (atstovas), turėjo teisę 2020-10-28 atstovauti ją susitariant su J. Č. dėl 2015-10-05 privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo ir kaip A. Š. atstovas sudaryti su J. Č. 2020-10-28 susitarimą. A. Š. reikalaudama grąžinti sumokėtą nuomos mokestį iš J. Č. bei jį priimdama, patvirtino žemės nuomos sutarties nutraukimą. 2020 m. rugpjūčio mėnesį jų šeimoje buvo aptarta, jog surašyta 2015-10-05 privačios žemės nuomos sutartis bus nutraukta, o J. Č. žemės sklypą toliau nuomosis A. P., dėl ko buvo susitarta dar prieš pasirašant 2015-10-05 privačios žemės nuomos sutartį. Teigia, kad ieškovės teiginiai apie atsakovo galimai padarytas nusikalstamas veikas yra visiškai nepagrįsti. Nesutinka, jog buvo pažeistos CK 1.80-1.81 straipsnių nuostatos. Atkreipia dėmesį, kad 2021-03-01 su J. Č. sudarė privačios žemės nuomos sutartį, pagal kurią J. Č. įsipareigojo perduoti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o jis įsipareigojo tinkamai mokėti nuomos mokestį bei šią sutartį įregistruoti viešame registre. Ši nuomos sutartis sudaryta 5 metų laikotarpiui nuo jos pasirašymo momento, nuomos mokestis už žemės sklypą - 4620 Eur per vienerius metus. Pažymi, jog tokios privačios žemės nuomos sutarties sąlygos tiko tiek jam, tiek J. Č. , nuomos sutartis buvo įregistruota viešame registre, atsakovas 2021-03-29 mokėjimo nurodymu Nr. 216 sumokėjo 4620 Eur žemės nuomos mokestį, kurį J. Č. priėmė. Teigia, kad jokio draudimo 2021-03-01 sudaryti pirmiau minėta privačios žemės nuomos sutartį nebuvo, ji atitiko šios sutarties šalių valią, todėl jokio pagrindo ją pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento nėra. A. Š. reikalavimas pripažinti nuo sudarymo momento (ab initio) negaliojančia A. P. ir J. Č. pasirašytą 2021-03-01 privačios žemės nuomos sutartį yra išvestinis iš jos pirmojo reikalavimo (pripažinti nuo sudarymo momento (ab initio) negaliojančiu 2020-10-28 susitarimą dėl A. Š. ir J. Č. 2015-10-05 privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo). Kadangi 2020-10-28 susitarimas tarp A. Š. ir J. Č. galiojantis, teisėtas, nėra jokio pagrindo jį pripažinti negaliojančiu, ir 2021-03-01 privačios žemės nuomos sutartis neturi tų A. Š. nurodomų trūkumų, dėl ko ji galėtų būti pripažinta negaliojančia. 2021-03-01 privačios žemės nuomos sutartis neprieštarauja nei viešajai tvarkai ir gerai moralei, nei jokiai imperatyviai teisės normai, taip pat nėra jokio kito šio sandorio negaliojimo pagrindo.
Atsakovas J. P. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2010-07-12 ieškovė sudarė Įgaliojimą, kuriuo, be kita ko, įgaliojo jį pilnai vykdyti jos, kaip ūkininkės veiklą. Pagal minėtą 2010-07-12 įgaliojimą atliko daug veiksmų ieškovės interesais. 2012 metais A. P. iš J. Č. išsinuomojo 27,5 ha žemės sklypą, iš jų 21,0 ha žemės ūkio naudmenų, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Veikdamas pagal dukros įgaliojimą, paprašė savo sūnaus A. P., kad jis perleistų žemės nuomos teisę seseriai - ieškovei. Su J. Č. susitarė, kad žemės nuomos sutartis bus perrašyta nuomininkės ieškovės vardu, o žemę toliau dirbs A. P., kaip dirbo iki tol. Susitarė, kad teisė žemę nuomoti bus perleista 5 metams, o vėliau žemės nuomos sutartis vėl bus sudaryta A. P. vardu. Ieškovė prašė jį spręsti savo nuožiūra, kaip sutvarkyti reikalus, kad ji gautų Europos Sąjungos paramą. Sugalvojo, kad A. P. galėtų „paskolinti“ ieškovei J. Č. žemės nuomos teises, o ieškovė su tuo sutiko, prašydama tėvą ir brolį A. P. savo nuožiūra sugalvoti, kaip laikinai gauti daugiau nuomojamos žemės, t. y. įvykdyti ES paramos sutarties sąlygas. Ieškovė nebuvo nuvykusi pas J. Č., neaptarė nei nuomos sąlygų, nei kainos. 2015-10-05 buvo surašyta Privačios žemės nuomos sutartis, kurią parengė J. P. ir A. P. ir nuvežė pasirašyti ieškovei bei J. Č. . Kad nekiltų kokių nors neaiškumų dėl paramos gavimo, žemės nuomos terminas sutartyje buvo nurodytas 6 metai, nors žodžiu buvo sutarta, kad sutartis galios 5 metus. Žemės nuomos mokestį už 2016 metus jau buvo sumokėjęs A. P.. Sudarius žemės nuomos sutartį ir ją įregistravus viešajame registre, ieškovė pati žemės nedirbo, žemę savo technika daugiausiai dirbo A. P.. Jis ir abu ieškovės broliai kartu sprendė, kokiame žemės sklype kokias kultūras sodinti, kokią žemės ūkio techniką įsigyti. 2020 m. rugpjūčio mėnesį visai šeimai: J. P., A. P. , R. P. ir J. P. girdint, A. Š. pasakė, kad žemės toliau dirbti ji nenori. Nutarė, kad A. Š. žemę dirbs abu broliai, nes ūkio išregistruoti nebuvo galima dėl gautos paramos. Buvo surašyti sąrašai, kuriuos žemės sklypus dirbs kuris iš brolių, taip pat buvo susitarta, kad J. Č. priklausantį žemės sklypą toliau nuomos A. P.. Buvo susitarta, kad žemės sklypo nuomos sutartis tarp A. Š. ir J. Č. bus nutraukta, o žemę toliau iš J. Č. nuomosis A. P. 2020-10-28 veikdamas pagal ieškovės įgaliojimą, susitarė su J. Č. dėl 2015-10-05 žemės nuomos sutarties nutraukimo: 2020-10-28 prie parduotuvės sutiko J. Č. ir su ja susitarė, kad žemę toliau nuomosis A. P. J. Č. 2020-10-28 sutiko, kad Susitarimas dėl privačios žemės nuomos sutarties būtų sudarytas, sutiko, kad jis būtų surašytas raštu, ji žinojo, kad J. P. turi teisę veikti ieškovės vardu kaip tariantis dėl žemės nuomos sutarties sudarymo, taip ir dėl jos nutraukimo, sutiko, kad toliau tęstųsi žemės nuomos santykiai su A. P. . Grįžęs namo, tą pačią dieną (2020-10-28) savo ranka parašė Susitarimą. Apie susitikimą su J. Č. ir apie susitarimą A. Š. buvo pranešta po dienos ar keleto dienų, kai atėjo aplankyti anūkų. A. Š. su tuo sutiko ir nurodė, kad jis gali toliau tvarkyti jos žemę savo nuožiūra. Ranka surašytą Susitarimą 2020 m. spalio mėnesio pabaigoje perdavė sūnui A. P. ir paprašė atspausdinti tekstą kompiuteriu. 2021 m. vasario mėnesį sūnus A. P. atvežė atspausdintą Susitarimą, ant jo pasirašė, paprašė nuvežti pasirašyti J. Č. . Kai J. Č. Susitarimą pasirašė, 2021-03-01 A. P. ir J. Č. pasirašė žemės nuomos sutartį, pagal kurią J. Č. išnuomojo A. P. 5 metų laikotarpiui žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 4620 Eur nuomos mokestį. 2020 m. rudenį prasidėjo nesutarimai tarp J. P. ir A. P. Į šiuos nesutarimus J. P. įtraukė ieškovę, kuri taip pat pradėjo nesutarti su A. P. Jam nieko nežinant, ieškovė 2020-11-06 panaikino 2010-07-12 išduotą ir notaro patvirtintą įgaliojimą. Negavo jokio pranešimo nei iš notarės, nei iš ieškovės. Apie tai, kad įgaliojimas panaikintas, sužinojo 2020 m. gruodžio mėnesį atsitiktinai iš notarės, nuėjęs tvarkyti kitų reikalų. 2020-10-28 Susitarimą sudarė veikdamas pagal ieškovės 2010-07-12 Įgaliojimą, Susitarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ieškovei yra privalomas. Ieškovės duotas įgaliojimas yra labai platus, jame nurodytas galiojimo terminas iki 2020-12-31, aptarta, kad įgaliotinis J. P. turi teisę pilnai vykdyti A. Š., kaip ūkininkės veiklą, kas apima tiek naujų teisinių santykių sukūrimą, tiek jų modifikavimą, tiek jų nutraukimą. Pareikalaudama grąžinti sumokėtą nuomos mokestį, ieškovė savo veiksmais pripažino nuomos sutarties nutraukimo teisėtumą ir neketinimą toliau žemę nuomotis. Ginčijamas Susitarimas nebuvo sudarytas „atgaline data“, nebuvo suklastotas. Įstatymas nereikalauja notarinės sandorio formos, todėl laikytina, kad sandoriai dėl žemės nuomos sudaromi paprasta rašytine forma. Įstatymas nereikalauja, kad sutartį pasirašytų visos jos šalys vienu metu ir viena kitos akivaizdoje. Ginčijamas susitarimas pasirašytas abiejų šalių, suderinus abiejų šalių valią, todėl yra teisėtas ir galiojantis. Įstatymas nenumato termino, per kurį panašūs Susitarimai turi būti pateikti viešajam registrui. Susitarimas dėl žemės nuomos nutraukimo nuo 2021-03-01 viešajam registrui nebuvo pateiktas anksčiau dėl to, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesį ieškovės broliai A. P. ir J. P. žemę apsėjo tarpiniu pasėliu - garstyčiomis, todėl nebuvo galima žemės dirbti iki kovo 1 d. Dėl to ir terminas, nuo kada sutartis nutraukiama, buvo susitartas nuo kovo 1 d. Anksčiau Susitarimo pateikti nebuvo būtinybės. Nei J. P., nei J. Č. , nei A. P. atžvilgiu nėra priimta įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo būtų nustatytas 2020-10-28 Susitarimo suklastojimo faktas, todėl ieškovė neturi pagrindo teigti, kad Susitarimas sudarytas „atgaline data“. 2021 m. vasario ar kovo mėnesį A. P. atspausdintas Susitarimas nebuvo naujai sudarytas dokumentas, o tik atspausdintas 2020-10-28 J. P. ranka surašytas ir jo pasirašytas dokumentas. Nei sudarant sutartį, nei aptariant jos galiojimo sąlygas, pati ieškovė nedalyvavo, nors sutartį pasirašė ji pati. Šios sutarties sudarymo ir nutraukimo sąlygas ieškovės vardu aptarė J. P. , turėdamas ieškovės 2010-07-12 Įgaliojimą (notarinio (duomenys neskelbtini)). Buvo susitarta, kad už pirmus metus bus užskaitytas žemės nuomos mokestis, kurį jau buvo sumokėjęs A. P. Po sutarties sudarymo ieškovė pati šios žemės nedirbo, ją toliau dirbo A. P., kuris J. Č. informuodavo apie kiekvieną žemės nuomos mokesčio sumokėjimą (mokėta būdavo iš A. Š. ūkio sąskaitos), todėl pagal susitartas sąlygas ir savo esmę 2015-10- 05 Privačios žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). buvo subnuomos sutartis, pagal kurią ieškovei tik laikinai, kol gaus teikiamą paramą, buvo pernuomota iki tol A. P. nuomota žemė. Todėl ieškovė neturėjo pagrindo turėti lūkesčių, kad žemę ji nuomosis neterminuotai. Ieškovė neteisingai teigia, kad J. P. po 2013 metų neatliko jokių veiksmų pagal įgaliojimą. Šiuos teiginius patvirtina dokumentai, kuriuos pateikė teismui kartu su 2022-05-18 Atsiliepimu į ieškinį. Iš J. Č. išsinuomotos žemės ieškovė niekada nedirbo, ją visada dirbo A. P.
Atsakovė J. Č. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nuo 2001-01-25 nuosavybės teise valdo ginčo žemės sklypą, kurį įgijo paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Pati žemės nedirbo, neūkininkavo. Žemę atsakovė nuomojo žemės ūkio bendrovei (duomenys neskelbtini). Vėliau labai gerai pažįstamas atsakovas J. P. supažindino su savo sūnumi A. P. ir prašė žemę išnuomoti jam. A. P. išnuomojo ginčo žemės sklypą pagal žemės nuomos sutartį, galiojusią iki 2015-10-05. Buvo labai patenkinta nuomininku, todėl buvo tvirtai apsisprendusi ir ateityje žemę nuomoti tik A. P. Labai nustebo, kai besibaigiant nuomos sutarties terminui pas ją atvyko A. P., J. P. ir labai prašė laikinai (tik laikinai), penkerių ar šešerių metų laikotarpiu, leisti žemę išnuomoti ieškovei. Galiausiai ji, A. P. ir J. P. , kuris turėjo ieškovės išduotą notariškai patvirtintą 2010-07-12 įgaliojimą, susitarė, kad žemė kitai nuomininkei (A. Š. ) bus tik „paskolinta“, t. y. išnuomota (pernuomota) laikinai, kol A. Š. gaus ir pasinaudos parama pagal sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra, t. y. įsigis techniką. A. P. patikino, kad jis ir toliau bus jos nuomininkas, kai tik jo seseriai A. Š. bus suteikta parama pagal projektą. Susitarė, kad realiai sutartas terminas bus 5 metai, po kurių žemė bus toliau nuomojama atsakovui A. P. , o 2015-10-05 žemės nuomos sutartyje nurodė 6 metus „dėl visa ko“, jeigu dėl kokių nors formalių biurokratinių kliūčių A. Š. (buvo P.) nebūtų suteikta parama ir nebūtų leista ja pasinaudoti. Ieškovė nedalyvavo, derantis dėl 2015-10-05 žemės nuomos sutarties sąlygų, nežinojo ir negalėjo žinoti nuomotojos J. Č. valios, ketinimų, nežinojo tikrojo žemės nuomos sutarties turinio ir sąlygų subtilybių, kai kurių tikrųjų šalių ketinimų, dėl kurių abi šalys – ir nuomotojas, ir nuomininkė (kuri veikė per atstovą savo tėvą J. P.) – susitarė be jokių prieštaravimų. Ieškovės pasirašytą sutartį atvežė broliai A. P. ir J. P., bet ne ieškovė. Iš tiesų ji, A. Š. įgaliotas asmuo J. P. ir nuomininkas A. P. susitarė dėl ginčo žemės sklypo subnuomos laikotarpiui, kuris būtinas subnuomininkei A. Š. dėl sutarties su nacionaline mokėjimo agentūra dėl žemės naudojimo paramos gavimo laikotarpiu. Žemės nuomos mokestį pirmaisiais metais sumokėjo ne ieškovė, bet atsakovas A. P. Vėliau žemės nuomos mokestis atsakovei buvo mokamas iš A. Š. banko sąskaitos, tačiau apie kiekvieną būsimą mokėjimą A. P. informuodavo ją iš anksto. 2020 m. spalio mėn., prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sutiko atsakovą J. P., kuris informavo, kad nori nutraukti pagal įgaliojimą dukters A. P. su ja sudarytą žemės nuomos sutartį, o taip pat informavo apie šalių dar 2015 m. sutartą aplinkybę: kad po nuomos sutarties nutraukimo žemę toliau nuomosis A. P. Su tuo sutiko, nes toks ir buvo susitarimas 2015-10-05. J. P. ją informavo, kad bus surašytas susitikimo dienos data Susitarimas dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo. Žodžiu sutarė, kad sutartis bus surašyta ta dieną, kai jie kalbėjosi; be to, J. P. informavo, kad Susitarimas dėl sutarties nutraukimo bus surašytas pagal įgaliojimą, kurį jis turi. Teisėtai pasibaigus 2015-10-05 žemės nuomos sutarčiai, buvo laisva spręsti, kam ir kokiomis sąlygomis toliau nuomoti ginčo žemės sklypą, todėl 2021-03-01 sudaryta žemės nuomos sutartis su A. P. yra galiojanti ir teisėta. Laikotarpiu nuo 2020-10-28 iki 2021-03-01 žemė apskritai niekam nebuvo išnuomota, t. y. dėl jos visiškai nebuvo jokios raštu sudarytos nuomos sutarties, todėl joks asmuo neturėjo pirmumo teisės nuomotis žemės sklypą, žemės savininkė galėjo jį nuomotis laisva valia. Ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu nutrauktas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2022-04-20 nutarimu. Niekuomet neturėjo tikslo padaryti žalą A. Š.. Neturėjo pagrindo abejoti J. P. ir A. P. gerais ketinimais ieškovės atžvilgiu, nes būtent šie ieškovei artimiausi asmenys, su kuriais ieškovę sieja artimos giminystės santykiai, pasirūpino, kad būtų sudaryta 2015-10-05 sutartis tarp atsakovės J. Č. ir ieškovės. Nebuvo informuota apie įgaliojimo J. P. panaikinimą. Nesant pagrindo tenkinti reikalavimą dėl 2020-10-28 Susitarimo pripažinimo negaliojančiu, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimą dėl žemės nuomos sutarties pratęsimo, nes sutartis yra pasibaigusi. Yra sudaryta teisėta ir galiojanti nauja nuomos sutartis, sudaryta tarp atsakovės J. Č. ir atsakovo A. P., todėl ieškovės reikalavimas dėl nuomos termino pratęsimo negali būti tenkinamas.
Ieškovė A. Š. posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytais motyvais. Papildomai parodė, kad 2021 m. kovo mėnesį sužinojo, kad žemės sklypo nuomos sutartis su J. Č. yra nutraukta, nes rado el. paštu atsiųstą naują A. P. su J. Č. sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį. Nuvažiavo pas J. Č. išsiaiškinti aplinkybių ir sužinojo, kad pas ją buvo atvažiavęs A. P. ir pasakė, kad su įgaliojimu nutraukia sutartį. Antrą kartą nuvyko pas J. Č. su advokatu. 2015 m. buvo nuspręsta, kad ji pradės ūkininkauti ir jai reikia žemės. Tuo metu A. P. nuomojo J. Č. žemės sklypą ir sutiko perleisti to sklypo nuomą jai. Nekalbėjo, kuriam laikui perleidžia. Tuo metu augino mažą vaiką, dėl to sudaryti sutartį pas J. Č. važiavo jos broliai A. ir J. P. J. Č. nepažinojo, laukuose nebent matė ją prieš kelis metus. Įgaliojimas J. P. buvo išrašytas 2010 m. 2020-11-06 panaikinus įgaliojimą, J. P. pranešimo nesiuntė. Žodžiu J. P. lapkričio mėnesį informavo apie įgaliojimo panaikinimą. Nuomos mokestį J. Č. sumokėjo 2020 m. rudenį į priekį už 2021 metus. J. Č. 2021 m. balandžio mėnesį grąžino jai sumokėtą nuomos mokestį, gautų pinigų atgal J. Č. nebepervedinėjo. Kai 2015 m. buvo įkurtas jos ūkis, tėtis jokių dokumentų už ją nebepasirašinėjo, viską tvarkė pati. Tėtis tik žemės pirkimo klausimais važinėdavo, tačiau nesudarinėdavo jokių sutarčių. Su tėčiu J. P. buvo geri santykiai, todėl buvo pamiršusi apie išduotą įgaliojimą, kuris daug metų jau buvo nebenaudojamas. Šiuo metu santykiai su J. P. konfliktiški. Šeimoje su broliais ir tėčiu visi gerai sutarė iki 2020 m. vasaros, paskui dėl finansinės naudos kilo konfliktai. 2020 m. vasarą tėvas J. P. grasino ją sužlugdyti ir viską atimti. Įgaliojime nebuvo tokio punkto, kad jis gali nutraukti nuomos sutartį. Įgaliojimo turinį surašė notarė, jis tenkino ją su J. P. , todėl ir pasirašė. Įgaliojimas buvo duotas tikslu pirkti žemę, jokių kitų veiksmų tėtis J. P. neatliko. Po 2015 metų J. Č. už žemės nuomą mokėjo pavedimais. Pirmai įmokai už žemės nuomą 2015 m. pinigus paskolino brolis J. P. J. Č. jokių pretenzijų jai nereiškė, nesakė, kad nenori toliau jai nuomoti žemės. Nuo 2015 metų ūkyje dirbo pati, padėjo brolis J. P.. Tik liepos 26 dieną per teismo posėdį pirmą kartą pamatė raštu surašytą susitarimą dėl žemės nuomos nutraukimo. Prašo patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. posėdžio metu patikslintą ieškinį prašė atmesti atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytais motyvais. Papildomai parodė, kad buvo sutarta, jog sesuo nuomosis J. Č. žemės sklypą 5 metus – iki gaus paramą – traktorių, o paskui grąžins jam atgal. J. Č. nenorėjo nuomoti žemės A. P. Pats visą laiką dirbo tą lauką, tik nuomos sutartis buvo sesers vardu. Nuvežė J. Č. 2015 m. gruodžio mėnesį nuomos mokestį už žemę. Iš savo banko kortelės per kelis kartus išsigrynino pinigus ir tada nuvežė juos J. Č. . Už sekančius metus nuomos mokestį sesuo mokėdavo pavedimais iš savo sąskaitos, kai seseriai pasakydavo, kada pravesti pinigus. 2020 m. rudenį kalbėjo, kad toliau tą sklypą naudos jis, sesuo tam neprieštaravo. 2020 m. tėvas J. P. pasirašė susitarimą, bet liepė jo nevežti ir naujos žemės sklypo nuomos sutarties su J. Č. nesudaryti iki 2021 m. kovo 1 d., nes tame sklype buvo pasėti tarpiniai augalai. Nacionalinė mokėjimų agentūra neleidžia iki kovo 1 d. dirbti to sklypo, kuriame pasėti tarpiniai pasėliai. Pavasarį tėvas J. P. prašė susitarimą perspausdinti ir nuvežti J. Č. pasirašyti. 2020 m. spalio 28 d. datą įrašė ne jis, o J. P. , jis tik perspausdino viską. J. P. jam sakė, kad surašė susitarimą, buvo sutikęs J. Č. ir su ja susitarė. Susitarimą J. P. padavė gal 2021 m. vasario pabaigoje ir paprašė atspausdinti. J. P. sakė, kad turi įgaliojimą. Tėvas J. P. pasirašė 2 atspausdintus egzempliorius, sudėjo į įmautę, įdėjo į papkę kartu su įgaliojimu ir pasakė nuvežti J. Č. . J. Č. su viskuo sutiko, ji A. Š. net nepažinojo. Kai pasirašė nuomos sutartį su J. Č. , seserį apie tai informavo el. paštu. A. Š. rudenį tėvas pasakė, kad perims tą sklypą. A. Š. turi tik vieną traktorių, neturi savo technikos, todėl visa jos žemė buvo dirbama jo technika. J. P. sakė, kad reikia įkurti ūkį A. P. vardu tik tam, kad gautų traktorių. Ir šiuo metu viską dirba J. P.. Pati sesuo jam rašė žinutes, kad jai visai nerūpi tos žemės. Nutraukus nuomos sutartį su J. Č. , jokių pasekmių ieškovei nekils, nes J. P. yra išskaidęs sklypus ir gali jai išnuomoti, kiek trūksta. Viską sprendžia tėvas J. P. . 2020 m. vasaros pabaigoje ar rudenį su J. P. sudarė sklypų sąrašą, nes nusprendė atsiskirti ir pasidalino sklypus. A. Š. sklypus jie išsidalino. J. Č. priklausantis sklypas Nr. 25 buvo jo sąraše. Tų laukų padalinimo sąrašą sudarinėjo apie du mėnesius. Tačiau paskui J. P. susitarė su A. Š. ir savo žodžio nebesilaikė. Asmeniškai su A. Š. nieko nespręsdavo, tik su J. P. Vėliau pasakydavo seseriai, jai viskas tiko. Su J. Č. jį supažindino tėvas 2012 m. ir tada jis išsinuomavo iš J. Č. ginčo sklypą 3 metams. Sesuo realiai tik pasirašinėdavo popierius ir padarydavo pavedimus, savo iniciatyva praktiškai nieko nedarydavo.
Atsakovas J. P. posėdžio metu patikslintą ieškinį prašė atmesti atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytais motyvais. Papildomai parodė, kad įgaliojimas buvo parašytas 2010 m., nes reikėjo dukrai A. P. nupirkti žemės, namą. Jis tvarkydavo visus reikalus. Iki 2020 m. visi sutarė, vieni kitiems padėdavo. Iki 2015 m. A. P. nuomojo J. Č. žemę, tačiau J. P. negavo paramos, todėl nusprendė įkurti dar vieną ūkį ieškovės vardu. Ieškovė turėjo dalį žemės, bet dar trūko. Paprašė sūnaus A. P. J. Č. nuomojamą žemę perleisti A. P.. Abu sūnūs nuvažiavo pas J. Č., ji nenorėjo nuomoti 6 metams, norėjo 3 metams. Sakė vaikams, kad jei reikės, nutrauks tą sutartį anksčiau, nes turi įgaliojimą. 2020 m. tarp vaikų kilo nesutarimai. 2020 m. rugpjūčio mėn. pasakė dukrai, kad nutrauks nuomos sutartį su J. Č. Ieškovė nieko neatsakė. Paskui A. ir J. P. pradėjo rašytis, kas kokią žemę dirbs. 2020 m. spalio mėn. prie parduotuvės susitiko J. Č., pasakė jai, kad turi įgaliojimą ir nori panaikinti sutartį, kad žemę vėl nuomotųsi A. P.. J. Č. sutiko. J. Č. buvo pasakęs, kad turi įgaliojimą, bet jo nerodė. Nesakė J. Č. , kad įgaliojimas panaikintas. Po to raštu surašė tą susitarimą nutraukti nuomos sutartį. Kadangi tame sklype buvo pasėtas tarpinis pasėlis, reikėjo laukti kovo 1 d., kad dukra A. Š. gautų išmokas. Susitarimą dėl nuomos sutarties nutraukimo surašė sekančią dieną po pokalbio su J. Č. . A. P. susitarimą tik atspausdino, kad nereiktų perrašinėti ranka, paprašė jo su kompiuteriu atspausdinti keletą egzempliorių. Pats pas J. Č. nevažiavo, nuvažiavo A. P. Apie įgaliojimo panaikinimą sužinojo, kai buvo nuvykęs pas notarę, vėliau, jau po jo panaikinimo. Ieškovė gruodžio mėnesį pasakė, kad įgaliojimą panaikino. Nors 2021 m. kovo mėn. įgaliojimas jau negaliojo, tačiau su J. Č. buvo sutarta žodžiu 2020 m. spalio mėn. Dėl J. Č. žemės sklypo nuo pat pradžių buvo sutarta, kad A. P. jį ieškovei perleis tik laikinai. J. Č. A. Š. net nepažinojo, viską tvarkė A. P. Skirstant tarp brolių žemės sklypus, ieškovė nedalyvavo. Dukra 2020 m. pasakė, kad nebedirbs žemės, todėl ir sudarė tuos žemių sąrašus, kad nereikėtų išregistruoti dukters ūkio. Dukra liepė daryti viską savo nuožiūra, jis taip ir darė. Įgaliojime parašyta, kad gali tvarkyti visus ūkio reikalus. Atbuline data niekas nerašė susitarimo, buvo viskas surašyta dar 2020 m. spalio mėnesį ir būtų nuvežta tuo metu J. Č. , jei nebūtų pasodintas tarpinis pasėlis. Nuomos mokestį už seserį 2015 m. sumokėjo A. P. savo pinigais. J. P. meluoja, kadangi jis pinigų neturėjo. Dukrai niekuomet nenorėjo kenkti, visada jai padėdavo finansiškai.
Atsakovė J. Č. posėdžio metu patikslintą ieškinį prašė atmesti atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytais motyvais. Papildomai parodė, kad ieškovės net nepažinojo, nes su ja žemės sklypo nuomos sutartį 2015 m. sudarė dalyvaujant A. ir J. P. Nenorėjo nuomoti savo žemės ieškovei, norėjo tęsti nuomos sutartį su A. P. , bet broliai labai prašė, sakė, kad sesuo nori ūkininkauti. Norėjo nuomoti tik trims metams, nes nuomos kainos keičiasi, tačiau jie prašė šešiems metams, sakė, kad pagal Europos Sąjungos projektą reikia tokio nuomos termino. Nepastebėjo sutarties sąlygos, kurioje numatyta bauda už pirmumo teisės nuomai nesilaikymą. 2015 m. nuomos už žemę pinigus atvežė A. P.. Per tą laikotarpį, kol ieškovė nuomojo žemę, su ja nebendravo, nuomos mokestis buvo mokamas pavedimu, bendraudavo tik su A. P. . Jokių pretenzijų nuomininkei nėra reiškusi, nors už paskutinius du metus buvo nepatenkinta dėl nuomos mokesčio dydžio. Su J. P. buvo susitikę 2020 m. rudenį prie parduotuvės. J. P. pradėjo kalbėti apie žemę, pasakė apie įgaliojimą, kad reikės nutraukti žemės nuomos sutartį. Tuo metu jie sutarė dėl sutarties nutraukimo, tačiau tik šnekėjo, nieko raštu nepasirašė. Suprato, kad žemės nuomos sutartį nutraukia nuo spalio mėnesio, o naują sudaro nuo vasario – kovo mėnesio. Rudenį prie parduotuvės J. P. jai įgaliojimo nerodė. Pasitikėjo J. P. Kokia nurodyta susitarimo nutraukti sutartį data, nepastebėjo, nes buvo vakaras, kambaryje prieblanda. Naujai sudarytos nuomos sutarties su A. P. sąlygos jai tiko, sutartį pasirašė laisva valia. A. P. nesakė, kad disponuoja ieškovės pinigais už nuomą. Pinigus už nuomą A. Š. grąžino tik balandžio mėnesį, nes jai buvo reikalingi pinigai remontui. Prieš išnuomojant žemę ieškovei, to paties žemės sklypo nuomininkas ir buvo A. P.. Sutiko nutraukti nuomos sutartį su A. Š., nes galvojo, kad J. P. turėjo įgaliojimą. J. P. pažįsta. J. P. , kuomet ji tik pradėjo nuomoti žemę, pristatė jai savo sūnus J. ir A. P. 2021 m. pavasarį pas ją buvo atvažiavusi viena ieškovė, rodė jai raštelį, kad nutraukta sutartis, norėjo aiškintis. Antrą kartą vėl atvyko viena ieškovė ir grasino jai, kad praras žemę ir reikės sumokėti baudą Nacionalinei žemės tarnybai. Trečią kartą ieškovė atvyko su advokatu, gąsdino, kad uždės turto areštą. Advokatas pasiūlė jai surašyti pasiaiškinimą ir ji sutiko rašyti. Už Černiausko advokatų kontoros jai teikiamas teisines paslaugas ji nemokėjo.
Liudytojas J. P. parodė, kad ūkininkauja nuo 2009 m. Nuomos pinigus pirmai įmokai už žemės nuomos sutartį sesers vardu vežė vienas. Pinigai buvo jo. Nepamena, kiek pinigų paskolino seseriai apmokėti pirmą įmoką už žemės nuomą. Seseriai irgi yra perleidęs kelis savo žemės sklypus. Ūkininkavimui pinigų duodavo dėdis – senelio brolis, gyvenęs užsienyje. Skundų iš J. Č. nebuvo – nei dėl nuomos mokesčio dydžio, nei kad netinkama nuomininkė. Su sesers įgaliojimu tėvas J. P. prieš 7 metus buvo nupirkęs jai kelis žemės sklypus. Ginčai giminėje prasidėjo prieš 1,5-2 metus. Tėvas vasarą sakė, kad sužlugdys. Tėvas J. P. norėjo, kad viskas vyktų pagal jį. 2020 m. rudenį jau nebebendravo su atsakovais J. P. ir A. P. Iki 2020 m. visi bendrai ūkininkaudavo. Žemių sąraše surašyti jo ir nuomojami žemės sklypai tikslu žemės ūkio darbams atlikti. Atsakovai nesakė seseriai, kad nuomos sutartis jau nutraukta. Šiai dienai jokių santykių su atsakove J. Č. nepalaiko, nes vyko konfliktas tarp jo sutuoktinės ir J. Č.
Liudytoja R. P. parodė, kad 2020 m. vasaros pabaigoje dukra kalbėjo, kad nebedirbs žemės. Broliai sudarė sąrašus, kuris kokius žemės sklypus dirbs. Dukra mažai prisidėjo prie ūkio darbų. 2020 m. spalio 28 d. vyras J. P. prie parduotuvės pamatė J. Č., kuri sutiko, kad jos žemės sklypą vėl nuomotų A. P. Tuo metu sėdėjo mašinoje, prasidariusi langą, ir visa tai girdėjo. Grįžus namo, J. P. surašė sutartį dėl žemės sklypo nuomos nutraukimo ir garsiai perskaitė. Tuo metu buvo namuose trise – su sūnumi. Spalio 30 d. nuvažiavo pas dukrą į anūkės gimtadienį. Pasakė jai apie sutarties nutraukimą, o dukra liepė daryti, kaip išmano. Santykiai su dukra pašlijo 2020 m. vasaros pabaigoje, tam įtakos turėjo sūnus J. P. 2015 m. sugalvojo, kad reikia dukrai A. kurti ūkį. Abu broliai perdavė seseriai dalį savo žemių. Pagal įgaliojimą sutuoktinis J. P. atlikdavo visus veiksmus. Vyras ieškodavo žemių nuomai, nes buvo vietinis ir visus pažinojo. Žemės nuomos sutarties sąlygas irgi nustatė vyras ir sūnus, o ne dukra. Dukra net nepažinojo J. Č. Pirmą nuomos mokestį už dukrą sumokėjo sūnus A. P. Prieš Naujus metus notarė vyrui pasakė, kad jam išduotas įgaliojimas yra panaikintas. Iki to laiko nežinojo. Dalyvavo sudarant žemių sąrašus, o dukra A. nedalyvavo. Sūnūs tuos sąrašus sudarinėjo ne vienu metu. Nežino, ar vyras rodė J. Č. įgaliojimą. Ūkininkauti dukrai padėjo broliai, pagrinde A., kuris ir arė, ir sėjo, o J. – tik purškė laukus. Dukra minimaliai prisidėdavo prie ūkio darbų, nors yra skutusi žemę, keletą kartų vežė grūdus. 2021 m. liepos mėnesį pas J. Č. namuose nebuvo, buvo šią vasarą ar pavasarį nuvažiavę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl susitarimo nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį ir naujai sudarytos žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiais.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės A. Š. ir J. Č. 2021-05-10 kreipėsi į teismą ieškiniu, atsakovu nurodydamos A. P., trečiuoju asmeniu J. P., ir prašė: 1) pripažinti nuo sudarymo momento (ab initio) negaliojančiu 2020-10-28 datuotą susitarimą dėl A. Š. ir J. Č. 2015-10-05 privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo; 2) pripažinti nuo sudarymo momento (ab initio) negaliojančia atsakovo A. P. ir ieškovės J. Č. 2021-03-01 privačios žemės nuomos sutartį; 3) priteisti iš atsakovo A. P. visas ieškovių A. P. ir J. Č. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021-09-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5907-1029/2021 ieškinys buvo netenkintas.
Šiaulių apygardos teismas 2022-01-26 nutartimi paliko galioti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021-09-27 sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl pripažinimo nuo sudarymo momento (ab initio) negaliojančiu 2020-10-28 susitarimą dėl tarp ieškovių 2015-10-05 sudarytos privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo; panaikino teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl pripažinimo nuo sudarymo momento (ab initio) negaliojančia atsakovo A. P. ir ieškovės J. Č. 2021-03-01 privačios žemės nuomos sutartį ir šioje dalyje bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.
Pasirengimo nagrinėti bylą metu, teismas 2022-06-06 nutartimi pasiūlė ieškovei A. Š. aiškiai nurodyti dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį: kas yra atsakovas (-ai), kas yra tretieji asmenys; nurodyti, kokiems konkretiems atsakovams (atsakovui) reiškiami ir kokie konkrečiai reiškiami ieškinio reikalavimai.
Žemesnės instancijos teismas
Vykdydama teismo nutartį, ieškovė A. Š. 2022-07-12 pateikė teismui patikslintą ieškinį. Atsakovų J. P. ir J. Č. atžvilgiu reiškiamas reikalavimas pripažinti nuo sudarymo momento (ab initio) negaliojančiu 2020-10-28 datuotą susitarimą dėl A. Š. ir J. Č. 2015-10-05 privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo, o atsakovų A. P. ir J. Č. atžvilgiu reiškiamas reikalavimas pripažinti nuo sudarymo momento (ab initio) negaliojančia A. P. ir J. Č. 2021-03-01 datuotą privačios žemės nuomos sutartį, o kartu ir pratęsti A. Š. ir J. Č. 2015-10-05 privačios žemės nuomos sutarties galiojimą 218 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.
Dėl 2020 m. spalio 28 d. susitarimo nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį panaikinimo
Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2010-07-12 įgaliojimu, patvirtintu notaro (notarinio (duomenys neskelbtini)), įgaliojo savo tėvą – atsakovą J. P. – atstovauti ją valstybės institucijose, pilnai vykdyti jos, kaip ūkininko veiklą, pirkti jos vardu kilnojamuosius bei nekilnojamuosius daiktus ir atlikti kitus veiksmus, numatant, kad įgaliojimas galios iki 2020-12-31. 2015-10-05 privačios žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) J. Č. išnuomojo A. P. 6 metų laikotarpiui 27,5 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2020-10-28 susitarimu A. P. ir J. Č. susitarė nutraukti privačios žemės nuomos sutartį, kuri buvo sudaryta 2015-10-05 Susitarimą pasirašė J. P. , pagal įgaliojimą, notarinio (duomenys neskelbtini), ir J. Č. Įgaliojimas, kurio notarinio (duomenys neskelbtini), 2020-11-06 pareiškimu apie įgaliojimo panaikinimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaikintas. Ieškovė 2021-03-29 gavo atsakovo A. P. el. laišką, kuriame buvo nurodyta, kad nuo šių metų kovo 1 d. žemės sklypą, priklausantį J. Č., nuomojasi ūkininkas A. P. Rašytiniai bylos įrodymai bei šalių paaiškinimai taip pat patvirtinta, kad 2020-10-28 susitarimas buvo atspausdintas A. P. ir pasirašytas J. P. ir J. Č. tik 2021 m. kovo mėn.
Dėl 2015-10-05 žemės nuomos sutarties sudarymo ir nutraukimo
Su Įgaliojimu susijusios ginčui reikšmingos ir byloje nustatytos bei įrodymais pagrįstos aplinkybės
2020-10-28, veikdamas pagal ieškovės įgaliojimą, atsakovas J. P. susitarė su J. Č. dėl 2015-10-05 žemės nuomos sutarties nutraukimo, t. y. 2020-10-28 prie parduotuvės sutiko atsakovę J. Č. ir su ja susitarė, kad žemę toliau nuomosis A. P. J. Č. sutiko. J. P. pasakė J. Č., kad raštu surašys susitarimą dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo. Grįžęs namo, tą pačią dieną (2020-10-28) J. P. savo ranka parašė susitarimą ir pasirašė „pagal įgaliojimą J. P. (parašas) sutinku. Notarinio (duomenys neskelbtini)“.
Apie susitikimą su J. Č. ir apie susitarimą ieškovei buvo pranešta po dienos ar keleto dienų, kai J. P. atėjo aplankyti anūkų. A. Š. su tuo sutiko ir nurodė, kad J. P. gali toliau tvarkyti jos žemę savo nuožiūra.
Atsakovui J. P. nieko nežinant, ieškovė 2020-11-06 panaikino 2010-07-12 išduotą ir notaro patvirtintą įgaliojimą. J. P. negavo jokio pranešimo nei iš notarės, nei iš ieškovės. Apie tai, kad įgaliojimas panaikintas, J. P. sužinojo 2020 m. gruodžio mėnesį atsitiktinai iš notarės, nuėjęs tvarkyti kitų reikalų. Nors ieškovė nurodė, kad apie įgaliojimo nutraukimą buvo pranešta atsakovui J. P. , tačiau viso proceso metu ieškovė negalėjo nuosekliai nurodyti, nei kada tiksliai, nei kokiu būdu jam buvo pranešta.
Ieškovė teigia, kad ginčijamas sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes jis sudarytas atgaline data, J. P. viršijant jam įgaliojimu suteiktas teises, suklastojus dokumentą, o taip pat pažeidžia jos teises. Atsakovas J. P. teigia, kad Susitarimas buvo surašytas tą dieną, kaip ir jame nurodyta – 2020-10-28.
Pagal CK 2.132 straipsnio 1 dalį asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų (atskleisdamas atstovavimo faktą ir veikdamas neišeinant už suteiktų teisių ribų), atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).
Kaip matyti iš į bylą pateikto Įgaliojimo, ieškovės atsakovui J. P. išduotas įgaliojimas yra labai platus, jame aptarta, kad įgaliotinis turi teisę pilnai vykdyti ieškovės, kaip ūkininkės veiklą, kas apima tiek naujų teisinių santykių sukūrimą, tiek jų modifikavimą, tiek jų nutraukimą. Įgaliojime aptarta, kad J. P. yra įgaliojamas „savo nuožiūra aptartomis sąlygomis ir kaina nupirkti nuosavybės teise mano vardu bet kuriuos nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, mano vardu savo nuožiūra sudaryti ir pasirašyti preliminariąsias sutartis dėl perkamų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo, sudaryti ir pasirašyti perkamų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis ir priėmimo-perdavimo aktus, savo nuožiūra keisti, pildyti, panaikinti minėtų preliminariųjų sutarčių, pirkimo-pardavimo sutarčių bei priėmimo-perdavimo aktų sąlygas ar juos nutraukti; <....> parduoti ar kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims savo nuožiūra aptartomis sąlygomis ir kaina man priklausančius bet kokius nekilnojamuosius daiktus <...> atstovauti visus mano kaip nuomininko interesus“.
Atsakovo J. P. ir liudytojos R. P. parodymais neginčijamai nustatyta, kad atsakovas J. P. stengėsi padėti visiems vaikams susikurti pragyvenimo šaltinį, kad ieškovė nesimokė, nedirbo, todėl buvo priimtas bendras sprendimas įkurti jai ūkį, kad šalys susitarė, kad atsakovas J. P. ieškovės jam išduoto įgaliojimo pagrindu pirks ieškovės vardu žemės sklypus, ir atliks kitus būtinus veiksmus.
Todėl teismas sprendžia, kad įgaliotinis J. P. pagal minėtą Įgaliojimą turėjo teisę pasirašyti už įgaliotoją ir jo vardu atlikti visus veiksmus, tiek pilnai vykdant ūkininko veiklą, tiek atlikti kitus veiksmus, susijusius su įgaliotojo turto disponavimu, valdymu ar naudojimu, tiek turtinių teisių realizavimu ar įforminimu, todėl J. P. turėjo teisę ir nutraukti nuomos sutartį. Todėl sudarant ginčo sandorį, atsakovas J. P. neviršijo jam Įgaliojimu suteiktų įgaliojimų.
Kaip nepagrįstas atmestinas ieškovės argumentas, kad atsakovas J. P. neturėjo teisės nutraukti Žemės nuomos sutartį, t. y. sudaryti ginčijamą Susitarimą, nes įgaliojime nebuvo aptarta J. P. teisė nutraukti nuomos sutartį.
Pagal CK 2.133 straipsnio 6 dalį, jei asmuo sandorį kito asmens vardu sudaro viršijant suteiktas teises, sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamam asmeniui, jei šis patvirtina sandorį.
Teismas sprendžia, kad ieškovė savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino 2020-10-28 Susitarimą dėl privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo. Nors ieškovė nurodė, kad „nebūtų patvirtinusi tokio įgaliojimus viršijančio sandorio“, tačiau pareikalaudama iš atsakovės J. Č. grąžinti sumokėtą nuomos mokestį, ir jį priimdama bei negrąžindama, ieškovė savo veiksmais pripažino nuomos sutarties nutraukimo teisėtumą ir tiesiogiai išreiškė savo valią dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo.
Atstovaujamasis gali nuginčyti viršijusio įgaliojimus atstovo sudarytą sandorį ne visais atvejais, kai atstovas viršija savo įgaliojimus, bet tik tada, jei atstovaujamasis nedavė rimto pagrindo tikėti, kad atstovas įgaliojimus turi ir kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo įgaliojimus. CK 2.133 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, jog jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. CK 2.133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Taigi, jeigu trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį, pagrįstai tikėjo, kad atstovas veikia tinkamai įgaliotas dėl atstovaujamojo veiksmų, toks sandoris galios, nors įgaliojimai ir buvo viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-701/2017).
Kadangi atsakovas J. P. , o ne ieškovė tarėsi dėl žemės nuomos sutarties sudarymo, dėl žemės „paskolinimo“ ieškovei, su atsakovais J. P. ir A. P. J. Č. aptarė būsimos nuomos sutarties sąlygas ir jos galiojimą, pati ieškovė niekada su atsakove J. Č. nebendravo - nei sudarant nuomos sutartį, nei jai galiojant - todėl atsakovė J. Č. turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad atsakovas J. P. veikia pagal ieškovės įgaliojimą ir sudarant 2020-10-28 Susitarimą dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo.
Atsakovė J. Č. posėdžio metu parodė, kad iki 2015 m. ieškovės net nepažinojo, nes su ja žemės sklypo nuomos sutartį 2015 m. sudarė dalyvaujant A. ir J. P. Nenorėjo nuomoti savo žemės ieškovei, norėjo tęsti nuomos sutartį su A. P. , bet broliai labai prašė, sakė, kad sesuo nori ūkininkauti. Norėjo nuomoti tik trims metams, nes nuomos kainos keičiasi, tačiau jie prašė šešiems metams, sakė, kad pagal Europos Sąjungos projektą reikia tokio nuomos termino. 2015 m. nuomos už žemę pinigus atvežė A. P.. Per tą laikotarpį, kol ieškovė nuomojo žemę, su ieškove nebendravo, nuomos mokestis buvo mokamas pavedimu, bendraudavo tik su A. P. . Su J. P. buvo susitikę 2020 m. rudenį prie parduotuvės. J. P. pradėjo kalbėti apie žemę, pasakė apie įgaliojimą, kad reikės nutraukti žemės nuomos sutartį. Rudenį prie parduotuvės J. P. jai įgaliojimo nerodė. Pasitikėjo J. P. Naujai sudarytos nuomos sutarties su A. P. sąlygos jai tiko, sutartį pasirašė laisva valia.
Atsakovė J. Č. nebuvo informuota apie įgaliojimo panaikinimą. Teismas sprendžia, kad J. Č. neturėjo pagrindo abejoti atsakovų J. P. ir A. P. gerais ketinimais ieškovės atžvilgiu, nes būtent šie ieškovei artimiausi asmenys, su kuriais ieškovę sieja artimos giminystės santykiai, pasirūpino, kad būtų sudaryta 2015-10-05 sutartis tarp atsakovės J. Č. ir ieškovės.
Pažymėtina, kad pagal CK 2.133 straipsnio 9 dalies nuostatas jeigu atstovas (šiuo atveju atsakovas J. P.) veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršijo savo teises. Pagal CK antrosios knygos, reglamentuojančios atstovavimą, normas (CK 2.132 – 2.151 straipsniai) netgi tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad įgaliotinis (atsakovas J. P.) viršijo savo įgaliojimus arba veikė atstovaujamosios ieškovės vardu, neturėdamas jos pritarimo, tokios aplinkybės nesudaro sąlygų ginčyti per atstovą sudarytą sandorį. Tokiu atveju ieškovė tik įgytų teisę reikalauti žalos (nuostolių) atlyginimo iš įgaliojimus viršijusio asmens, bet ne ginčyti sudarytus sandorius. Nežiūrint to, šioje byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės tėvas J. P. viršijo jam suteiktus įgaliojimus.
Atsakovas J. P. sudarė 2020-10-28 Susitarimą, veikdamas pagal ieškovės 2010-07-12 Įgaliojimą, kuris galiojo iki 2020-12-31. Susitarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ieškovei yra privalomas.
J. P. veikė įgaliojimo ribose ir pagal jo suteiktą kompetenciją, neviršijo jam suteiktų įgaliojimų, jo veiksmai neprieštaravo imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, jis nesiekė padaryti dukrai žalos ir jos nepadarė.
Dėl 2020-10-28 Susitarimo pripažinimo negaliojančiu CK 1.80, 1.81 straipsnių pagrindu
CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra toks visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014).
CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018).
Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-684/2019). Imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Todėl teisės norma, kurioje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, gali būti pripažįstama imperatyvia įvertinus jos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. Kita vertus, vien privalomojo teisės normos pobūdžio konstatavimas nepakankamas pripažinti, kad ją pažeidžiantis sandoris yra niekinis, jeigu privaloma taisyklė saugo tik privačius civilinės apyvartos dalyvių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019).
Ieškovė nurodo, kad Susitarimas yra sudarytas ir pasirašytas atgaline data, dėl ko susitarimas yra niekinis, nes prieštarauja imperatyvioms normoms. Pažymi, jog ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad susitarimas sudarytas ir pasirašytas 2021-03-01 14.02 val., o ne 2020-10-28.
Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad 2020-10-28 susitarimas buvo J. P. surašytas ranka 2020 m. spalio mėnesį, po jo pokalbio su J. Č. 2021 m. vasario pabaigoje J. P. paprašė A. P. atspausdinti susitarimo tekstą kompiuteriu keliais egzemplioriais. A. P. atspausdinus J. P. ranka rašytą tekstą kompiuteriu, J. P. jį pasirašė ir paprašė A. P. nuvežti jį J. Č. pasirašyti. Nors byloje yra duomenys apie atsakovo J. P. atžvilgiu pradėtą ir vykdomą ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), tačiau remiantis nekaltumo prezumpcijos principu, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog 2020-10-28 susitarimas buvo surašytas (o ne atspausdintas) paties atsakovo A. P. ir/ar jo pasirašytas.
Teismo vertinimu, vien iš 2021-06-02 Informacinių technologijų tyrimo specialisto A. G. išvados, kurioje nurodyta, kad dokumentas sukurtas 2021-03-01, nėra pagrindo konstatuoti klastojimo fakto. Minėtoje išvadoje nebuvo tirta ir nėra nustatyta, kada atsakovė J. Č. faktiškai susitarė su atsakovu J. P. , atstovavusiu A. Š., dėl 2015-10-05 nuomos sutarties nutraukimo. Pažymėtina, jog byloje atsakovai nurodė, kad atsakovo J. P. paprašytas atsakovas A. P. kompiuteriu perspausdino J. P. ranka surašytą 2020-10-28 susitarimo tekstą bei jį nuvežė atsakovei J. Č. Kaip jau minėta, ikiteisminis tyrimas, kuriame buvo pateikta išvada nėra baigtas, ikiteisminis tyrimas tęsimas atsakovo J. P. atžvilgiu, o atsakovų – A. Č. ir A. P. – atžvilgiu nutrauktas.
Ieškovė 2022-07-11 patikslintame ieškinyje kaip imperatyvią teisės normą nurodo BK 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), tačiau iki pat bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė bei nenurodė jokio teismo apkaltinamojo teismo nuosprendžio, kur būtų konstatuotas toks baudžiamosios teisės draudžiamas veiksmas, susijęs su 2020-10-28 susitarimu. Taigi neįrodė, kad 2020-10-28 susitarimas prieštarauja BK 300 straipsnio 1 daliai.
Spręsdamas dėl sandorį sudariusių šalių valios, išreikštos išorine išraiškos forma, atitikties jų vidinės valios (tikrųjų ketinimų) turiniui, teismas turi vadovautis ne sutarties pažodiniu tekstu, bet vertinti sutarties sudarymo aplinkybes, aiškintis tikruosius sandorio šalių (faktinių ir ginčijamų) ketinimus, t. y. ko iš tikrųjų siekė sutartyje nurodytos (įvardytos) sandorio šalys ir galimos tikrosios jo šalys sandorio sudarymo momentu, atsižvelgti į šalių (faktinių ir ginčijamų) elgesį iki ir po sutarties sudarymo bei kt. Būtina aiškintis, kas faktiškai derėjosi dėl sutarties sąlygų, kas sutarties objektą valdė ir naudojo (CK 6.193 straipsnis).
Žemės nuomos mokesčio mokėjimo faktas neįrodo, kad ieškovė pati tarėsi dėl sutarties sąlygų, pati sudarė sutartį, o ją sudariusi pati dirbo žemę. Sutiktina su atsakovų argumentais, kad nuomos mokestis iš ieškovės ūkininkės ūkio sąskaitos buvo mokamas tam, kad ieškovė galėtų įrodyti jos ūkio vardu dirbamos žemės plotą, kad gautų europinę paramą, kurią ieškovė ir gavo. Ginčo žemės sklypą visus tuos metus dirbo atsakovas A. P. Nors ieškovė nurodė, kad pirmais metais už žemės nuomą sumokėjo grynais pinigais pasiskolintais iš brolio J. P., tačiau tokie jos ir liudytojo J. P. parodymai vertintini kritiškai, nes būtų nelogiška, jog ieškovė, pasiskolintus iš liudytojo J. P. pinigus perduotų atsakovui A. P. , o šis kartu su broliu J. P. vežtų pinigus atsakovei J. Č. Šalys pripažino, kad laikėsi kitokios tvarkos, negu parašyta sutartyje. Tai įrodo ir faktas, kad 2015 m. žemės nuomos sutarties 2.1 punkte buvo susitarta, kad nuomos mokestis bus mokamas už praėjusius metus, tačiau šalys žodžiu tą sąlygą pakeitė ir ieškovė nuomos mokestį mokėjo už būsimus metus. Tai pripažįsta ir pati ieškovė. Todėl tikėtina, kad ir su sutarties galiojimo terminu atsitiko tas pats – parašyta 6 m., o iš tiesų šalys susitarė, kad sutartis galios 5 metus. Ieškovė aptariant sutarties sąlygas nedalyvavo, sudarius sutartį, su J. Č. nebendravo. Ieškovės vardu veikė tėvas J. P. ir abu jos broliai.
Atsakovų paaiškinimais nustatyta, kad 2015 metais buvo susitarta, jog A. P. perleidžia ieškovei teisę nuomoti šią žemę 5 metams, ieškovė tai žinojo ir tam neprieštaravo, o sutartyje 6 metų žemės nuomos terminas buvo susitartas tik dėl to, kad ieškovę apdraustų dėl galimų neaiškumų, gaunant paramą žemės ūkio veiklai. Todėl ieškovė negali teigti, kad žodžiu susitartos sutarties sąlygos neatitiko jos valios ar buvo kitokios. Ieškovė neturėjo pagrindo turėti lūkesčių nuomoti ginčo žemės sklypą ilgesnį laiką.
Pagal CK 6.162 straipsnį, sutartis laikoma sudaryta, kada sutarties šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų. Abi ginčijamą Susitarimą sudariusios šalys – ir ieškovės įgaliotinis J. P. , ir atsakovė J. Č., 2020-10-28 susitarė nutraukti 2015-10-05 privačios žemės nuomos sutartį žemės sklypo, kurio bendras plotas 27,5 ha iš jo 21 ha žemės ūkio naudmenų, aptarė jos sąlygas ir pasirašė, taip išreiškė savo suderintą valią sukurti šalių tarpusavio teises ir pareigas.
Atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes (susitarimo sąlygos aptartos viešoje vietoje, prie parduotuvės), objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu susitarimo metu. 2020-10-28 J. P. ranka surašė ir pasirašė Susitarimą, dėl kurio sąlygų tą pačią dieną susitarė su J. Č.
Sutartį nutraukti reikalinga abiejų šalių valia. J. Č. elgesys – pasirašymas susitarimo dėl 2015-10-05 žemės nuomos sutarties nutraukimo – yra objektyvus įrodymas, jog ji dar 2020 m. spalį susitarė J. P. , atstovavusiu tuo metu ieškovę, kad nutraukia 2015-10-05 žemės nuomos sutartį, o tokį susitarimą šalys parašais patvirtino 2021 m. pavasarį. Atsakovė J. Č. paaiškino, kad susitarimas yra pasirašytas jos asmeniškai bei atitinka jos valią. J. Č. 2020-10-28 sutiko, kad Susitarimas dėl privačios žemės nuomos sutarties būtų sudarytas, sutiko, kad jis būtų surašytas raštu, ji žinojo, kad J. P. turi teisę veikti ieškovės vardu, kaip tariantis dėl žemės nuomos sutarties sudarymo, taip ir dėl jos nutraukimo, sutiko, kad toliau tęstųsi žemės nuomos santykiai su A. P.
CK 6.547 straipsnyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė. Iš to seka, kad ir jos nutraukimas turi būti sudarytas raštu. Įstatymas nereikalauja notarinės sandorio formos, todėl laikytina, kad sandoriai dėl žemės nuomos sudaromi paprasta rašytine forma. Paprastos rašytinės formos sutarties esminiai požymiai yra visų sutarties šalių valios išreiškimas raštu. Rašytinės formos sutartį pasirašo ją sudarantys asmenys.
Civilinio kodekso 1.73 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama paprastos rašytinės formos sandorių sudarymo tvarka. Čia įtvirtintos dvi alternatyvos: arba toks sandoris turi būti sudarytas surašant vieną dokumentą, kuris turi būti pasirašytas visų sandorio šalių, arba šalys apsikeičia atskirais dokumentais (pvz. laiškais, įvairiais raštais ir t.t.). Sandorio rašytinė forma – tai ne tik bendras abiejų sandorio šalių pasirašytas dokumentas, bet ir kiti rašytiniai dokumentai, pasirašyti tik vienos iš sandorio šalių, tačiau, susiklosčius faktiniams santykiams, patvirtinantys sutartinių santykių tarp šalių atsiradimą.
Susitarimas pasirašytas, suderinus šalių valią. Atsakovai J. P. ir A. P. bei liudytoja R. P. nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė išreiškė savo valią, kad toliau ūkininkauti ji nebenori, kad žemės nuomos sutartis su J. Č. būtų nutraukta.
Ieškovė 2022-09-09 rašytiniuose paaiškinimuose prašo teismo taikyti CK 1.93 straipsnio nuostatas, kurios numato sandorio negaliojimą dėl įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo. Ieškovė teigia, kad nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jos pareiškimą nebevykdyti žemės ūkio veiklos, ir jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovų J. Č. ir J. P. susitarimą, sudarytą būtent 2020-10-28 nutraukti žemės nuomos sutartį. Ieškovė nurodo, kad nėra CK 1.93 straipsnio 1-4 dalyse nurodytų sąlygų, kurioms esant teismas gali remtis liudytojų parodymais.
Šie ieškovės teiginiai nepagrįsti. 2020 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė žodžiu, ir ne vieną kartą pareiškė viešai, kad ji nebenori žemės dirbti, kad jai per sunku, išreiškė valią nutraukti su J. Č. žemės nuomos sutartį. Toks valios pareiškimas nebuvo tolygus žemės nuomos sutarties nutraukimui, tai buvo išreikšta jos valia įgaliotiniui J. P. nutraukti žemės nuomos sutartį. Nurodymai įgaliotiniui gali būti duodami ir žodžiu, ir raštu, jokios privalomos formos įstatymas nenumato, todėl ieškovės valios pareiškimui nėra nustatyta nei notarinė, nei rašytinė sandorio forma. Jos valios pareiškimą galima įrodinėti bet kokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tame tarpe ir liudytojų parodymais.
Kad atsakovai J. Č. ir J. P. sudarė susitarimą dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo 2020-10-28, patvirtino ir patys atsakovai, taip pat liudytoja R. P.. Atsakovų ir liudytojos parodymai viso proceso metu yra nuoseklūs, vieni kitus papildo ir patvirtina. Teismas, vertindamas įrodymus, atsižvelgi į tai, kad ieškovė ir atsakovai J. P. bei A. P. yra artimiausi giminės – šeimos nariai. Pati ieškovė neneigė, kad santykiai tarp jų buvo puikūs, jie bendrai dirbo visų trijų ūkių žemę, vieni kitiems padėjo, todėl sutiktina su atsakovų argumentu, kad šeimos nariai sprendė daugumą klausimų ne raštu, o žodžiu. 2022-10-28 Susitarimas su J. Č. buvo sudarytas viešoje vietoje, prie parduotuvės, todėl objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu. Todėl priešingai, negu teigia ieškovė, draudimas remtis liudytojų parodymais prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
Dar vienas įrodymų šaltinis – 2021-07-26 teismo posėdyje pateikti atsakovo A. P. ir J. P. ranka surašyti dirbamos žemės sąrašai. Atsakovai J. P. ir A. P. bei liudytoja R. P. nurodė, kad sąrašai buvo sudaryti po to, kai ieškovė pareiškė, jog žemės ji toliau nebedirbs; broliai pasidalijo jos nuosavus ir išsinuomotus žemės sklypus, o J. Č. žemės sklypas teko A. P. Nors paklaustas apie 2020 m. rugpjūčio mėnesį darytus sąrašus, kuriuose išvardinti žemės sklypai, liudytojas J. P. nurodė, kad tų sąrašų buvo daug, bet jie nesusiję su ieškovės žemės sklypais ar jų pasidalijimu. Šio liudytojo parodymai vertinti kritiškai, nes pats liudytojas pripažino, kad jo santykiai su tėvu ir broliu blogi, kad du metus faktiškai nebendrauja.
Įstatymas nereikalauja, kad sutartį pasirašytų visos jos šalys vienu metu ir viena kitos akivaizdoje. Ginčijamas susitarimas pasirašytas abiejų šalių, suderinus abiejų šalių valią, todėl yra teisėtas ir galiojantis. Tas pats pažymėtina ir apie 2015-10-05 Privačios žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurią taip pat ieškovė pasirašė ne vienu metu su atsakove J. Č.
Ieškovė teigia, kad žemės nuomos sutarties sudarymą atgaline data įrodo tai, kad ginčijamas susitarimas VĮ „Registrų centras“ buvo pateiktas 2021-03-12, o ne 2020-10-28. Tačiau įstatymas nenumato termino, per kurį panašūs Susitarimai turi būti pateikti viešajam registrui. Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovų paaiškinimu, jog Susitarimas dėl žemės nuomos nutraukimo nuo 2021-03-01 viešajam registrui nebuvo pateiktas anksčiau dėl to, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesį ieškovės broliai A. P. ir J. P. žemę apsėjo tarpiniu pasėliu – garstyčiomis, todėl nebuvo galima žemės dirbti iki kovo 1 d. Anksčiau Susitarimo pateikti nebuvo būtinybės. Jeigu ne pasėtas tarpinis pasėlis – garstyčios, Susitarimas būtų nuvežtas pasirašyti J. Č. tą pačią dieną, o po to pateiktas VĮ „Registrų centras“.
Ieškovė nurodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra informacinių technologijų tyrimo specialisto išvada apie Susitarimo sudarymo ir pasirašymo datą, tačiau ši išvada neįrodo, kada J. P. susitarė su J. Č. , kada jie suderino savo valią dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo. 2020-10-28 atsakovo J. P. ranka surašytas ir pasirašytas Susitarimas buvo perduotas atsakovui A. P. atspausdinti kompiuteriu. Atsakovo A. P. atspausdintą tekstą atsakovas J. P. pasirašė, o atsakovas A. P. nuvežė pasirašyti atsakovei J. Č. , kuri taip pat pasirašė. Todėl teismas neturi pagrindo nesutikti, kad 2021 m. vasario ar kovo mėnesį A. P. atspausdintas Susitarimas nebuvo naujai sudarytas dokumentas, o tik atspausdintas 2020-10-28 m. J. P. ranka surašytas ir jo pasirašytas dokumentas. Tiek ranka surašyto, tiek kompiuteriu atspausdinto Susitarimo tekstas yra tapatus, užfiksuoti 2020-10-28 susiklostę J. P. ir J. Č. teisiniai santykiai dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo. Specialistas A. G. netyrė ir nenustatinėjo, kada konkrečiai J. Č. susitarė su J. P. dėl 2015-10-05 žemės nuomos sutarties nutraukimo ir kada J. P. Susitarimą savo ranka surašė. Specialistas J. P. ranka surašyto Susitarimo netyrė ir nenustatė, kad J. P. ranka surašytas susitarimas perspausdintas kompiuteriu buvo suklastotas: pakeistas jo tekstas ar parašas, ar kad 2020-10-28 Susitarimas ranka buvo surašytas ne jame nurodytą dieną.
Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, ar tik patvirtina kito asmens dokumentą, taip dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Ieškovė 2022-09-09 Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, neva J. P. ranka surašytas ir A. P. kompiuteriniu atspausdinto Susitarimo tekstai skiriasi. Taip teigdama, ieškovė lygina 2020-10-28 susitarimą, kuris surašytas J. P. ranka, su perspausdintu kompiuteriu Susitarimu, kuris buvo pateiktas su 2021-05-07 ieškiniu. Tačiau tai yra iš VĮ Registrų centras gautas dokumentas, kur J. Č. asmens kodas šios valstybės įmonės buvo uždengtas specialiai. Be uždengtų duomenų kompiuteriu atspausdintas 2020-10-28 susitarimas yra pateiktas su pačios ieškovės 2021-07-13 prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo su Šiaulių apskrities VPK kriminalistinių tyrimų tarnybos 2-ojo skyriaus 2021-06-02 specialisto išvada, prie kurios pridėtas kompiuteriu perspausdintas 2020-10-28 susitarimas. Jame yra įrašytas J. Č. asmens kodas. Taigi A. P., perspausdindamas J. P. ranka 2020-10-28 surašytą susitarimą su J. Č. , nepraleido jos asmens kodo.
Todėl laikytina, kad ieškovės ginčijamas 2020-10-28 Susitarimas nebuvo sudarytas atgaline data, buvo sudarytas ta data, kuri jame ir nurodyta, kada J. P. buvo ieškovės atstovas, o jo turinys atitiko ir iki tol buvusius susitarimus bei ieškovės valią, o atsakovas A. P. jokio naujo dokumento nekūrė, taip pat nesukūrė dokumento netikrumo ar jo turinio neteisingumo, jis tėčio paprašytas perspausdino J. P. ranka surašytą Susitarimą. Atsakovė J. Č. taip pat viso proceso metu tvirtino, kad jis sudarytas ta data, kuri nurodyta 2020-10-28 Susitarime. Todėl atmestini ieškovės teiginiai, jog 2020-10-28 Susitarimas neva sukurtas 2021-03-01.
Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prejudicinę galią pagal pirmiau nurodytą įstatymo nuostatą turi visų rūšių teismo nuosprendžiais nustatyti nusikalstamų veiksmų padariniai (apkaltinamuoju, išteisinamuoju nuosprendžiu, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Nei vieno iš atsakovų atžvilgiu nėra priimta įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo būtų nustatytas 2020-10-28 Susitarimo suklastojimo faktas, todėl ieškovė neturi pagrindo teigti, kad Susitarimas sudarytas „atgaline data“. Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13048-21 pagal nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalį požymius, tęsiant tyrimą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalį požymius, kuriame buvo pareikšti J. P. ir J. Č. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, A. P. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimais ikiteisminis tyrimas atsakovų J. Č. ir A. P. atžvilgiu yra nutraukti, o J. P. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, tęsiamas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog 2020-10-28 susitarimas prieštarauja BK 300 straipsnio 1 daliai ar kokiai kitai konkrečiai imperatyviai teisės normai, dėl ko atsirastų teisinis pagrindas jį pripažinti negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu.
Nepagrįstai ieškovė teigia, kad ginčijamas sandoris yra niekinis ir negaliojantis, nes prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.
Ginčijamu susitarimu atsakovas J. P. nesiekė pažeisti ieškovės teisių ir jų nepažeidė. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas J. P. atliko daug veiksmų ieškovės interesais: pirko ir nuomojo žemės sklypus, davė ir skolino ieškovei pinigus ūkio veiklai, žemės ūkio technikai pirkti, sodybai pirkti, sodybos remontui, dovanojo savo sodybą, tačiau niekada neveikė prieš ieškovę ir neturėjo tikslo jos sužlugdyti. Savo atliekamus veiksmus visada aptardavo su ieškove, o ieškovė veiksmams pritardavo, sakydavo veikti savo nuožiūra.
Ieškovė teismui nurodė, kad atsakovas – jos tėvas, grasino ją sužlugdyti. Ieškovė teigia, kad 2021-03-01 Žemės nuomos sutartis buvo sudaryta neteisėtai ir galimai nusikalstamai (klastojant dokumentus) nutraukus 2015-10-05 Žemės nuomos sutartį, todėl turi būti pripažinta negaliojančia.
Tokie ieškovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Neginčytinai nustatyta, kad iš trijų atsakovo J. P. vaikų ieškovė yra jauniausia, vienintelė duktė. Ieškovė, neturėdama profesijos, išvyko uždarbiauti į užsienį, kur 2011-2012 metais dirbo laikinus darbus. Atsakovas J. P. ir jo žmona – liudytoja R. P. (ieškovės tėvai) nuolatos rėmė ieškovę pinigais. Tėvai rūpinosi, kaip galėtų ieškovei padėti, kad ji gautų pastovių pajamų ir taip užsitikrintų pragyvenimą. Ieškovė, (duomenys neskelbtini), gimus dukrai, niekur nedirbo, augino dukrą. Ir atsakovas J. P. (ieškovės tėvas), ir abu ieškovės broliai – J. P. ir A. P. – ragino ieškovę registruoti savo vardu ūkininko ūkį. Kad galėtų gauti Europos Sąjungos paramą, ieškovės ūkiui buvo reikalingas didesnis dirbamos žemės plotas. Atsakovas su žmona ir ieškovė susitarė, kad atsakovas suras parduodamų žemės sklypų, sumokės už ieškovės vardu nupirktus žemės sklypus, o ieškovė įregistruos ūkininko ūkį, versis žemės ūkio veikla, o kai pradės iš šios veiklos gauti pajamas, grąžins atsakovui už žemę sumokėtus pinigus, t. y. grąžins skolą. Šios aplinkybės neginčytinai nustatytos iš teismų LITEKO sistemos - 2022-10-26 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, kuria buvo atmestas atsakovės A. Š. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022-05-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. P. patikslintą ieškinį atsakovei A. Š. dėl skolos priteisimo. Be to, ieškovės nurodomas aplinkybes, kad atsakovas J. P. po 2013 m. neatliko pagal Įgaliojimą jokių veiksmų paneigia atsakovo teismui su atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateikti dokumentai. Pagal 2010-07-12 Įgaliojimą atsakovas J. P. ieškovės interesais atliko daug veiksmų: pirko ir nuomojo žemės sklypus, davė ir skolino ieškovei pinigus ūkio veiklai, žemės ūkio technikai pirkti: 2013 metais ieškovės vardu nupirko žemės sklypų, davė pinigų nusipirkti žemės sklypams, atliko eilę kitų veiksmų. Atsakovas J. P. ieškojo žemės sklypų, kuriuos pirko ieškovės vardu už savo pinigus, apmokėjo už notaro paslaugas. J. P. išsaugojo 9 žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis, 2013 metais sudarytas ieškovės vardu pagal įgaliojimą. Atsakovas J. P. ne tik pirko žemės sklypus ir už juos sumokėjo, bet ir 2013 metais apmokėjo ieškovės vardu nupirktų žemės sklypų nuosavybės teisės įregistravimą VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje. Dėl vieno įregistruoto ieškovės vardu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ploto ir ribų kilo ginčas su gretimo žemės sklypo savininku, todėl J. P. ieškovės vardu 2014-10-21 ir 2014-12-12 Prašymais kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyrių, prašydamas vietoje patikrinti žemės sklypo ribas. Prašymus pasirašė J. P. 2015-02-26 J. P. , atstovaudamas ieškovei, dalyvavo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Radviliškio skyriuje įvykusiame svarstyme, kur buvo svarstytas ieškovei priklausančio žemės sklypo ribų ir faktinio naudojimo patikrinimo vietoje klausimas. 2015-12-09 J. P. , atstovaudamas ieškovei, dalyvavo surašant Žemės naudojimo patikrinimo aktą ir ant jo pasirašė; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyrius 2015-12-14 raštu „Dėl žemės naudojimo patikrinimo“ informavo ieškovę, kad atliktas patikrinimas dėl galimo žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, kuriame dalyvavo jos įgaliotas asmuo J. P. , todėl ieškovei apie J. P. veiksmus buvo žinoma. 2016-04-18 J. P. užsakė ir apmokėjo už ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, geodezinius matavimus. 2020 m. spalio mėnesį J. P. , veikdamas pagal įgaliojimą, užsakė ir gavo iš VĮ „Registrų centras“ išrašus apie ieškovės vardu registruotus žemės sklypus.
J. P. prašymu 2015 metais A. P. perleido ieškovei ginčo žemės sklypo nuomos teisę. Būtent J. P. ir A. P. įkalbėjo J. Č. pasirašyti 2015-10-05 žemės nuomos sutartį – ieškovei A. Š. tai niekuomet nebūtų pavykę, nes J. Č. jos net nežinojo. J. P. ieškojo ir daugiau žemės savininkų, kas galėtų ieškovei išnuomoti žemės, nes tokių nuomai skirtų sklypų sunku rasti. Tai patvirtino liudytoja R. P.
Sutartis vertinama ne atsižvelgiant į pažodinį jos turinį, o tai, ką šalys iš tiesų turėjo galvoje, sudarydamos sutartį ir kokių tikslų jos siekė. Kad sudarytos sąlygos ne visiškai atitiko tikrąją šalių valią ir kad šalys pripažino ir laikėsi kitokios tvarkos, negu parašyta sutartį, įrodo faktas, kad 2015 m. žemės nuomos sutarties 2.1 punkte buvo susitarta, kad nuomos mokestis bus mokamas už praėjusius metus, tačiau šalys žodžiu tą sąlygą pakeitė ir ieškovė nuomos mokestį mokėjo už būsimus metus. Tai pripažįsta pati ieškovė. Todėl tikėtina, kad ir su sutarties galiojimo terminu nors ir parašyta, kad sudaroma 6 metams, o iš tiesų šalys susitarė, kad sutartis galios 5 metus. Ieškovė aptariant sutarties sąlygas nedalyvavo, sudarius sutartį, su J. Č. nebendravo. Jos vardu veikė tėvas J. P. ir abu jos broliai. Todėl ieškovė negali teigti, kad žodžiu susitartos sutarties sąlygos neatitiko jos valios ar buvo kitokios.
Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, kad nurodo, kad dėl žemės sutarties nutraukimo ji patyrė žalos, kurią sudaro žemės apsėjimo garstyčiomis išlaidos bei išlaidos pupų sėkloms įsigyti.
Kaip jau buvo nustatyta, kad 2015 metais buvo susitarta, kad A. P. perleidžia ieškovei teisę nuomoti šią žemę 5 metams, ieškovė tai žinojo ir tam neprieštaravo. Sutartyje 6 metų žemės nuomos terminas buvo susitartas tik dėl to, kad ieškovę apdraustų dėl galimų neaiškumų, gaunant paramą žemės ūkio veiklai. Todėl ieškovė neturėjo pagrindo turėti lūkesčių nuomoti ginčo žemės sklypą ilgesnį laiką.
Kaip nurodė atsakovė J. Č. 2022-06-02 atsiliepime į 2022-04-07 patikslintą ieškinį bei davusi parodymus teismo posėdžio metu, ji ieškovės nepažinojo nei iki 2015-10-05 privačios žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, nei iki jos nutraukimo 2020-10-28, buvo tik kartą iš tolo mačiusi, bet niekuomet nebendravo. Todėl atmestini ir ieškovės teiginiai, jog, jei ji būtų ketinusi nutraukti 2015-10-05 privačios žemės nuomos sutartį, tai būtų padariusi pati asmeniškai, o ne pasitelkdama savo tėvą - įgaliotinį J. P., kadangi J. Č. gyvena gretimame kaime. Iš proceso dalyvių paaiškinimų matyti, kad ir po 2015-10-05 privačios žemės nuomos sutarties pasirašymo žemės sklypą toliau dirbo (arė, sėjo ir kt.) A. P. ir jo brolis J. P.. Ieškovei nebuvo įdomu, kas vyksta ūkyje, viskuo rūpinosi jos broliai. J. Č. skambindavo A. P. arba jo broliui, kad būtų pervestas žemės nuomos mokestis. Ieškovė nebuvo pas J. Č. per visą laikotarpį iki pat 2021 m. kovo. Surinkti byloje duomenys, įrodo, kad A. P., paprašytas tėčio J. P., norėdamas padėti sesei (ieškovei), ir sutiko jai leisti laikinai valdyti bei naudotis J. Č. priklausančiu ir jo išsinuomotu iš jos žemės sklypu dėl paramos.
Kaip nustatyta iš byloje surinktų duomenų, nors 2015-10-05 privačios žemės nuomos sutartyje jos terminas buvo nurodytas 6 metai (toks jis buvo nurodytas, kad nekiltų kokių nors neaiškumų dėl paramos gavimo), buvo sutarta, kad toks susitarimas galios iki 5 metų, ir susiklostęs santykis tarp J. Č. , A. P., ieškovės pasibaigs, o liks santykis tarp J. Č. ir A. P.. Todėl ir 2020 m. rugpjūtį visa šeima - broliai A. P., J. P. , ieškovė, tėvai J. P. , R. P. - aptarė, kokius žemės sklypus dirbs broliai, buvo surašyti konkrečių žemės sklypų sąrašai (šiuos sąrašus 2021-07-14 į civilinę bylą Nr. e2-5907-1029/2021 pateikė J. P. , viename iš šių sąrašų, kuris įvardintas „A.“, nurodyta - „Č.“), kuriuos iš jų valdys bei dirbs kiekvienas iš brolių. Buvo dar kartą aptarta, jog surašyta 2015-10-05 privačios žemės nuomos sutartis bus nutraukta, o J. Č. žemės sklypą toliau nuomosis A. P., dėl ko buvo susitarta dar prieš pasirašant 2015-10-05 privačios žemės nuomos sutartį. Todėl atmestini ir ieškovės teiginiai dėl 2020-10-28 susitarimo nelogiškumo bei tariamų nuostolių. J. P. , ieškovei ir J. Č. žinant susitarimus prieš pasirašant 2015-10-05 privačios žemės nuomos sutartį jų įgyvendinimas 2020-10-28 susitarimu yra ir pagrįstas, ir logiškas, ir nuoseklus. Jei A. P., paprašytas tėčio J. P., norėdamas padėti sesei (ieškovei), nebūtų sutikęs jai leisti laikinai valdyti bei naudotis J. Č. priklausančiu ir jo išsinuomotu iš jos žemės sklypu dėl paramos, ieškovė nebūtų gavusi tos naudos (o ji pati teigia, kad net už vienus metus gaunama didelė nauda), kurių ji gavo. Visą naudą, kurią ji galėjo gauti pasirašius 2015-10-05 privačios žemės nuomos sutartį, ji gavo, o vėlesnis jos noras gauti dar didesnės naudos A. P. sąskaita (kada jis jau tokį ilgą laiką leido naudotis ieškovei iš J. Č. išsinuomotu žemės sklypu), prieštaraujantis susitarimui pasirašant 2015-10-05 privačios žemės nuomos sutartį, yra nesąžiningas. Atsakovui A. P. nebuvo jokio ekonomiškai naudingo motyvo 2015 m. pabaigoje atsisakyti toliau nuomotis žemės sklypą iš J. Č. . Atsakovas A. P., paprašytas tėvo J. P., tik norėdamas padėti seseriai (ieškovei), sutiko leisti jai terminui iki 5 metų naudotis žemės sklypu, kas reiškė realią turtinę naudą ieškovei bei realius turtinius praradimus jam pačiam. Ieškovės siekimas gauti naudos už didesnį laikotarpį, nei buvo susitarta, reiškia nesąžiningą ieškovės veikimą bei piktnaudžiavimą sandorių negaliojimo institutu. Todėl kaip nepagrįsti atmestini ieškovės argumentai dėl jos neva patirtų nuostolių perkant garstyčių ir pupų sėklas. Įsigytą pupų sėklą ieškovė galėjo apsėti kitus jai priklausančius žemės sklypus, o neginčitinų duomenų, jog garstyčių sėklą pirko ieškovė, o ne jos broliai A. P. ir J. P., byloje nėra. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ginčijamas sandoris daro jai žalą, kad atsakovai A. P. ir J. P. siekė jai padaryti žalą, žinodami ieškovės sudarytos sutarties dėl paramos gavimo sąlygas ir aplinkybes, žinodami, kad žemės ploto sumažinimas daugiau nei 20 procentų gali sukelti ieškovei nuostolius. Kadangi ginčo žemės nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2020-10-28, todėl ieškovė turėjo visas galimybes per 12 mėnesių išsinuomoti papildomai žemės ir jokių nuostolių nepatirti. Be to, pati ieškovė teisme paaiškino, kad žemės jai išnuomojo brolis J. P., todėl ji jokių nuostolių dėl to nepatyrė.
Taigi, ieškovės ginčijamas 2020-10-28 susitarimas nebuvo suklastotas, jis neprieštarauja jokiai imperatyviai teisės normai, jis neprieštarauja viešajai tvarkai bei gerai moralei, jame fiksuota abiejų susitarimo šalių suderinta valia, kuri atitiko jų vidinę valią, taip pat šis susitarimas atitinka prieš tai susiklosčiusius faktinius santykius tarp dalyvaujančių byloje asmenų bei tarp jų buvusius iki 2020-10-28 susitarimus.
Dėl 2021 m. kovo 1 d. žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia
Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2021-03-01 privačios žemės nuomos sutartimi J. Č. išnuomojo A. P. 5 metų laikotarpiui 27,5 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovė nurodė, kad pirmasis jos reikalavimas (pripažinti nuo sudarymo momento (ab initio) negaliojančiu 2020-10-28 susitarimą dėl jos ir J. Č. 2015-10-05 privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo) yra pagrindinis, o likę pareikštu 2022-07-11 patikslintu ieškiniu du reikalavimai - išvestiniai.
Teismų praktikoje sąvoka „išvestinis reikalavimas“ yra vartojama apibūdinti reikalavimui, kurio nėra pagrindo tenkinti netenkinant pagrindinių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020). Išvestiniu reikalavimu gali būti pripažintas tiek reikalavimas, kuris negali būti savarankiško ieškinio dalyku, tiek reikalavimas, pagal savo pobūdį galintis būti savarankiško ieškinio dalyku, tačiau, vertinant jį konkrečioje byloje pareikštų reikalavimų visumos kontekste, neatsiejamai susietas su pagrindiniu reikalavimu, t. y. pagrindas jį tenkinti, atsižvelgiant į konkrečioje byloje pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą, atsiranda tik tada, jei yra tenkinamas pagrindinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-127-781/2020; 2021-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-l30-464/2021). Kadangi pagrindinio reikalavimo atmetimo faktas savaime lemia, jog išvestinis reikalavimas teismo negali būti tenkinamas, teismo sprendime nėra reikalinga nurodyti papildomus išvestinio reikalavimo atmetimo motyvus. Tokia situacija nereiškia, kad išvestinis reikalavimas teismo nėra nagrinėjamas iš esmės - šis reikalavimas teismo sprendimu yra išsprendžiamas iš esmės jj atmetant, kadangi, netenkinus pagrindinio reikalavimo, nelieka išvestinio reikalavimo tenkinimo faktinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 56-57 punktai).
Taigi, byloje esant pareikštiems pagrindiniam ir išvestiniam reikalavimui, pastarojo tenkinimo (atmetimo) klausimas sprendžiamas priklausomai nuo pagrindinio reikalavimo, t. y. patenkinus pagrindinį reikalavimą yra pagrindas spręsti dėl išvestinio reikalavimo (jo dalies) tenkinimo, ir priešingai, atmetus pagrindinį reikalavimą savaime nelieka pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo, t. y. jo tenkinimo klausimas net nėra svarstomas.
Todėl teismui atmetus ieškovės reikalavimą pripažinti nuo sudarymo momento negaliojančiu 2020-10-28 susitarimą dėl 2015-10-05 privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo, nelieka pagrindo tenkinti ieškovės kitų dviejų išvestinių reikalavimų - pripažinti nuo sudarymo momento negaliojančia atsakovų A. P. ir J. Č. 2021-03-01 privačios žemės nuomos sutartį bei pratęsti ieškovės ir atsakovės J. Č. 2015-10-05 privačios žemės nuomos sutarties galiojimą 218 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.
Sudarydamos 2015-10-05 sutartį šalys susitarė dėl šios sutarties nutraukimo sąlygų, tomis sąlygomis sutartis ir buvo nutraukta 2020-10-28. Ieškovė tvirtina, kad sutartis buvo nutraukta 2021-03-01, tačiau tokius teiginius paneigia šioje byloje nuosekliai ir vienodai dėstomos pozicijos asmenų, kurie tiesiogiai dalyvavo, sudarant sutartį, nustatant jos sąlygas, įskaitant ir sąlygas dėl sutarties pabaigos. Tik J. Č., J. P. ir A. P. žinojo bei žino, kokiomis sąlygomis buvo sudaryta 2015-10-05 sutartis, koks buvo jos turinys, kokiomis sąlygomis buvo sutarta sutartį nutraukti, kaip sutarta dėl sutarties pabaigos, todėl ieškinio argumentai dėl 2015-10-05 sutarties nutraukimo atmestini kaip nepagrįsti. Teisėtai pasibaigus 2015-10-05 žemės nuomos sutarčiai, atsakovė J. Č. buvo laisva spręsti, kam ir kokiomis sąlygomis toliau nuomoti ginčo žemės sklypą, todėl 2021-03-01 sudaryta žemės nuomos sutartis su A. P. yra galiojanti ir teisėta. Atsakovas A. P. sąžiningai įgijo nuomininko teises pagal 2021-03-01 nuomos sutartį, todėl ši nuomos sutartis negali būti pripažinta negaliojančia. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai apie CK 6.566 straipsnyje reglamentuojamą nuomininko pirmumo teisę prieš kitus nuomininkus nuomotis žemės sklypą. Pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2020-10-28 iki 2021-03-01 žemė apskritai niekam nebuvo išnuomota, t. y. dėl jos visiškai nebuvo jokios raštu sudarytos nuomos sutarties, todėl joks asmuo neturėjo pirmumo teisės nuomotis žemės sklypą, žemės savininkė galėjo jį nuomotis laisva valia.
Kadangi 2020-10-28 Susitarimas yra teisėtas, toliau tęsėsi bei tęsiasi A. P. nuomos teisiniai santykiai su J. Č. dėl žemės sklypo nuomos, A. P. iki šiol faktiškai naudojasi visomis, jam, kaip žemės sklypo nuomininkui, suteiktomis teisėmis, 2021-03-01 privačios žemės sklypo nuomos sutartis yra galiojanti, A. Š. reikalavimas pratęsti 2015-10-05 privačios žemės nuomos sutarties galiojimą 218 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje, irgi yra nepagrįstas ir todėl netenkintinas.
Teismas priimdamas sprendimą byloje, atsižvelgė į tai, kad ginčas vyksta tarp pačių artimiausių šeimos narių, į tai, kad iki 2020 m. vasaros santykiai tarp jų buvo geri, vieni kitiems padėdavo, sprendimus dėl ūkininkavimo priimdavo bendru žodiniu sutarimu. Taip pat teismas atsižvelgė ir į byloje dalyvaujančių šalių procesinį elgesį viso proceso metu. Kad ieškovė sąmoningai vengė pateikti tikrąsias aplinkybes, reikšmingas jos keliamam ginčui, ir siekė, jog jos nepaaiškėtų bei nebūtų nustatytos, rodo ir dalyvavusių pirmiau minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-5907-l029/2021 asmenų procesinis elgesys. Atsakovai A. P. ir J. P. nuo pat proceso pradžios nuosekliai laikėsi pozicijos, jog dėl nagrinėjamo ginčo būtina asmeniškai apklausti visas šalis, tame tarpe ir J. Č., kuri proceso pradžioje į bylą buvo įtraukta kaip bendraieškovė su A. Š.. Byloje yra pagrindo teigti, kad ieškovę A. Š. ir J. Č. atstovavę profesionalūs teisininkai bandė pasiekti, kad ginče visapusiškai ir pilnai nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės. Tai patvirtina jų nenoras, kad J. Č. duotų paaiškinimus teisme asmeniškai. Atsižvelgtina taip pat į ieškovės buvusių atstovų iš advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ elgesio, kurie patys ieškojo galimybių atstovauti J. Č., atstovavo ją nemokamai. J. Č. parodė, kad jai buvo grasinta iš ieškovės pusės, kad ją susirado advokatai ir pasiūlė atstovauti. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, atsakovė J. Č., kuri tuo metu turėjo ieškovės procesinę padėtį, „savo“ ieškinio nepalaikė. Nors atstovų patarimu į teismo klausimą dėl ieškinio palaikymo nurodė, jog ieškinį palaiko, tačiau jos paaiškinimas, davus priesaiką, nepatvirtino bendraieškių A. Š. ir J. Č. bendro intereso. Nėra logikos, kad advokatai būtų atstovavę J. Č., atlikusią neva neteisėtą veiklą prieš ieškovę, jeigu nebūtų kitokių neatskleistų aplinkybių. J. Č. paaiškino, kad jai buvo grasinta, kad ją susirado advokatai ir pasisiūlė atstovauti. O vėlesni bylos duomenys rodo, kad ieškovės buvę atstovai veikė prieš buvusią savo klientę J. Č., kas nėra suderinama su galiojančiu teisiniu reguliavimu. Abi buvusios bendraieškovės, kurių interesai nesutapo, buvo atstovaujamos to paties atstovo, o toks atstovavimas draudžiamas įstatymo, todėl duomenys, kurie buvo gauti iš J. Č. ieškovės A. Š. atstovų pagalba nėra teisėti ir jais teismas nesiremia. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad J. Č. neturi teisinių žinių ir jokio teisinio išsilavinimo, turi rimtų problemų su sveikata, jai diagnozuota (duomenys neskelbtini), todėl jai buvo pakankamai sunku tinkamai išreikšti savo nuomonę sudėtinguose teisiniuose ginčuose. Teismas 2022-06-06 nutartimi byloje paskyrė teismo posėdį, pasiūlė ieškovei A. Š. pašalinti ieškinių trūkumus - pateikti vieną procesinį dokumentą – ieškinį, kuriame būtų nurodyti visi šioje byloje keliami reikalavimai ir bylos dalyvių procesinė padėtis. Ta pačia nutartimi teismas atkreipė ieškovės A. Š. ir jos atstovų advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ dėmesį dėl draudimo advokatui atstovauti, esant interesų konfliktui ir pavojui, kad bus pažeistas konfidencialumas ar advokato nepriklausomumas. 2022-06-16 ieškovė A. Š. informavo teismą, kad susipažino su 2022-06-06 nutartimi ir atšaukia pavedimą advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ advokatams, advokato padėjėjams, teisininkams ją atstovauti. 2022-06-17 J. Č. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. 2022-06-20 nutartimi teismas ieškovės J. Č. ieškinio atsakovui A. P. , trečiajam asmeniui J. P. dėl susitarimo nutraukti nuomos sutartį ir naujos nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiais atsisakymą priėmė. 2022-06-29 į bylą pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad ieškovę A. Š. atstovauja nauja atstovė advokatė Rasa Stankauskienė.
Kiti šalių išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas jų plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė už procesinių dokumentų paruošimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose viso proceso metu sumokėjo 11480,70 Eur savo atstovams bei sumokėjo 364 Eur dydžio žyminį mokestį.
Atsakovas A. P. pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog turėjo 5082 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų paruošimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose viso proceso metu.
Atsakovas J. P. turėjo 1000 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų paruošimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose viso proceso metu.
Atsakovė J. Č. turėjo 2480,50 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, į bylos sudėtingumą, į bylos nagrinėjimo trukmę (nuo 2021-05-10), į tai, kad byla teisme nagrinėjama pakartotinai, į teiktų procesinių dokumentų skaičių ir jų apimtį, teismo posėdžių skaičių ir jų trukmę, sprendžia, kad atsakovų patirtos prašomos priteisti išlaidos advokatų pagalbai apmokėti atitinka Rekomendacijose rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, jos pagrįstos ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus.
Patikslintą ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovams priteistinos visos jų turėtos išlaidos advokatų pagalbai apmokėti (CPK 79, 88 straipsniai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Iš ieškovės valstybei taip pat priteistinos 81,56 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsniu,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės A. Š. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5082 Eur (penkis tūkstančius aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas atsakovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės A. Š. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui J. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės A. Š. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2480,50 Eur (du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui J. Č. , asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti valstybei iš ieškovės A. Š. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 81,56 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 56 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT247300010112394300, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.