Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-09-28 · Civilinė byla Nr. 2S-928-611/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-28
Bylos Nr.
2S-928-611/2011
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-03138-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
Suinteresuotas asmuo
J. U., G. U., Vilniaus apskrities VMI
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-928-611/2011
(S)
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-03138-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 129.1;122.2;122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Dariaus Jonaičio atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio Dariaus Jonaičio pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. U., G. U., Vilniaus apskrities VMI dėl reikšmingoms vykdomajai bylai aplinkybėms nustatyti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Antstolis Darius Jonaitis pateikė teismui pareiškimą reikšmingoms vykdomajai bylai aplinkybėms nustatyti, prašydamas nustatyti, ar vykdomojoje byloje Nr.1016/117/10 dėl 19947,14 Lt skolos išieškojimo iš J. U. Vilniaus apskrities VMI naudai J. U. sutuoktinė G. U. atsako solidariai su J. U. išieškotojui Vilniaus apskrities VMI.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą. Teismas nurodė, kad teismas nustato ir vertina aplinkybes, konstatuoja ar paneigia prezumpcijas tik nagrinėdamas jo kompetencijai priskirtą reikalavimą. Teismas vykdymo procese sprendžia tik įstatymu jam priskirtus klausimus, tarp kurių nėra vykdomajai bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo. Visus klausimus vykdymo procese sprendžia pats antstolis, vadovaudamasis LR įstatymais, kurie galioja vienodai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir visiems asmenims. Todėl ir antstolis, spręsdamas vykdomojoje byloje iškilusias problemas, turi jais vadovautis ir priimti sprendimus. Ne antstolis, o jo veiksmais nepatenkinti vykdymo procese dalyvaujantys ir jo baigtimi suinteresuoti asmenys, turi kreiptis į teismą, skųsdami antstolio veiksmus, jeigu jie nesutinka su antstolio sprendimais ar atliekamais veiksmais. Teismas konstatavo, kad aplinkybių nustatymas ir pagal prievolę atsakingų asmenų įvardijimas vykdymo procese nėra teismo kompetencijos dalykas, todėl pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį ir nustatyti sutuoktinių prievolės pobūdį bei galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prievolės atsiradimo pagrindas turi esminę reikšmę nustatant sutuoktinių prievoles ir jų dydį; tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę - vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą - į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, jo dalį bendrame turte ar bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams (LAT Nutartis Nr. 3K-3-325/2009, Nr. 3K-7-242/2009).

2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas. Antstolis tokios teisės neturi. Antstolis privalo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl galimybės nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą išaiškinimo (LR CPK 589, 593 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti antstolio pareiškimą reikšmingoms vykdomajai bylai aplinkybėms nustatyti kaip nenagrinėtiną teisme.

Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo argumentus pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių pareiškimų vykdymo procese priėmimo ir nagrinėjimo klausimus, todėl pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai panaikinti skundžiamą nutartį teisinių prielaidų nesudaro.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Darius Jonaitis pradėjo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr.1016/117/10 iš J. U. Vilniaus apskrities VMI naudai. J. U. ir G. U. santuoką sudarė 1979-04-28. Skola atsirado santuokos metu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad antstolis, kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl reikšmingų vykdomajai bylai aplinkybių nustatymo, iš esmės prašo teismo nustatyti kreditorinės prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, kad galėtų tęsti vykdymo veiksmus nurodytoje vykdomojoje byloje. Pažymėtina, jog teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (LR Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-11 nutartis c.b. 3K-7-277/2008; 2007-09-14 nutartis c.b. Nr. 3K-3-341-2007). Vienas pagrindinių antstolio atliekamų procesinių veiksmų yra vykdomųjų dokumentų vykdymas (LR CPK 634 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo vadovautis vykdymo procesą reglamentuojančiomis procesinės teisės normomis ir tik LR Civilinio proceso kodekso numatytais atvejais kreiptis į teismą su pareiškimu (LR CPK 593 str.).

Kolegijos vertinimu, antstoliui kreipusis į teismą su pareiškimu reikšmingoms vykdomajai bylai aplinkybėms nustatyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme.

Pažymėtina, jog suvienodindama kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija išaiškino, kad prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t.y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir LR CPK 586 str. pažeidimą, t.y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (LAT 2008-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2008; LAT 2009-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2009; LAT 2010-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2010). Plenarinė sesija taip pat pažymėjo, kad išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (LR CPK 278 str.) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (LR CPK 589 str.) institutai. Naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti. Vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei. Kasacinis teismas taip pat nurodė, jog į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra LR CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. Šiomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant LR CK 3.109 straipsnio taikymo sąlygas. Tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas LR CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis.

Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog antstolis negali kreiptis į teismą su pareiškimu dėl prievolės pobūdžio ir jos atsiradimo pagrindo nustatymo, nes šie klausimai, kaip pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, turi būti nagrinėjami ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant LR CK 3.109 straipsnio taikymo sąlygas, atitinkamai antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo vadovautis vykdymo procesą reglamentuojančiomis proceso normomis ir nustatęs, kad skolininkas asmeninės nuosavybės teise turto neturi, privalo pasiūlyti išieškotojui ar bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (LR CPK 667 str.).

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti antstolio pareiškimą reikšmingoms vykdomajai bylai aplinkybėms nustatyti kaip nenagrinėtiną teisme, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (LR CPK 329, 330, 338 str.), todėl Trakų rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.), o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme įteikimo išlaidos – 2,80 Lt (b.l. 11) (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., kolegija

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto antstolio Dariaus Jonaičio 2,80 Lt (du litus ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėRomualda JanovičienėAndžej Maciejevski