- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-27
- Bylos Nr.
- e2VP-37248-433/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31298-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Skolininkas
- V. I., A. I.
- Kategorijos
- 3.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (išieškotojo) AB SEB bankas pareiškimą suinteresuotiems asmenims skolininkui V. I., A. I., antstoliui Robertui Vasiliauskui dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas nurodo, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdomojoje byloje Nr. 0179/14/01478 vykdo išieškojimą iš skolininko V. I. pagal Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notarės R. Birutienės 2014 m. spalio 31 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 14-6432 išieškotojo AB SEB bankas naudai. Nurodo, kad gavo antstolio 2020 m. spalio 15 d. patvarkymą Nr. S-20-179-33496, kuriuo antstolis informavo, kad vykdymo eigoje nustatyta, jog skolininkas yra susituokęs, su sutuoktine A. I.. Antstolis 2020 m. liepos 24 d. turto arešto aktu Nr. S-2017-24040 areštavo sutuoktinės turtines teises – turtines teises į pinigines lėšas gautas ar ateityje gautinas iš trečiųjų asmenų (išskyrus lėšas, iš kurių išieškojimas negalimas) įskaitant darbo užmokestį, pensiją ar kitas darbo užmokesčiui prilygintas pajamas bei kitas pinigines lėšas, kurios gaunamos ar gautinos sutuoktinės vardu. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkas su sutuoktine būtų sudarę vedybų sutartį ar nutraukę santuoką. Antstolis neturi galimybės išieškoti įsiskolinimo iš skolininko asmeninio turto, nes vykdomasis dokumentas išduotas dar 2014 metais, tačiau įsiskolinimas iki šio nėra išieškotas, tad konstatuotina, kad skolininkas neturi pakankamai turto savo prievolėms įvykdyti iš asmeninio turto, dėl ko yra būtina nukreipti išieškojimą į turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Byloje nustatyta, kad skolininkui priklauso 1/2 dalis sutuoktinės gaunamų iš (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) pajamų. Pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininkui V. I. priklauso 1/2 dalis A. I. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, į kurias gali būti nekreiptas skolos išieškojimas, taip pat nustatyti, kad V. I. priklauso 1/2 dalis A. I. banko sąskaitose esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. I. atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad 2020 m. lapkričio 20 d. sutuoktiniai sudarė povedybų sutartį. Be to, nurodė, kad iki šios sutarties sudarymo sutuoktiniai neturėjo turto ir turtinių teisių jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, todėl pareiškėjo prašymas negali būti tenkintinas.
Suinteresuotas asmuo V. I. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas 2020 m. liepos 24 d. turto arešto aktu Nr. S-20-179-24040 areštavo skolininko V. I. ir jo sutuoktinės A. I. turtines teises – turtines teises į pinigines lėšas gautas ar ateityje gautinas iš trečiųjų asmenų (išskyrus lėšas, iš kurių išieškojimas negalimas) įskaitant gaunamas ar ateityje gautinas lėšas, tokias kaip darbo užmokestis, pensiją ar kitas darbo užmokesčiui prilygintas pajamas bei kitas pinigines lėšas, kurios gaunamos ar gautinos sutuoktinio vardu. 2020 m. liepos 24 d. patvarkymu Nr. S-20179-24041 pasiūlė skolininkui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo. 2020 m. spalio 15 d. patvarkymu Nr. S-20-179-33496 antstolis nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis skolininko sutuoktinė gauna draudžiamąsias pajamas iš (duomenys neskelbtini) bei A(duomenys neskelbtini), todėl siūlo išieškotojui per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Kaip žinoma, vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinų įgytas santuokos metu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pabrėžtina, kad pareiga įrodyti aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tenka asmeniui, kuris nori paneigti sutuoktinių lygių dalių prezumpciją.
Nagrinėjamu atveju skolininko sutuoktinė pateikė įrodymus, patvirtinančius sutuoktinių turtinį režimą, t.y. skolininko V. I. ir jo sutuoktinės A. I. 2020 m. lapkričio 20 d. sudarytą povedybinę sutartį, kuri įregistruota Vedybų sutarčių registre ir kurios 1.2 ir 1.3 punktais sutuoktiniai susitarė, jog kiekvieno sutuoktinio atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo, tiek įgytas gyvenant susituokus nuo šios povedybinės sutarties įsigaliojimo bei įregistravimo viešame registre yra ir bus asmeninė nuosavybė to sutuoktinio, kuris šį turtą įgijo savo vardu ar gavo (gaus) dovanų, paveldės (paveldėjo), atsidalino (atsidalins).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad kiekvieno iš atsakovų pajamos iš darbinės veiklos, gautos po vedybų sutarties sudarymo, nebeturi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statuso ir, įregistravus vedybų sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegalės būti išieškojimo objektu dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.100 straipsnio 7 punktu 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis Nr. e3K-3-334-969/2018).
Nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo prašymui dėl skolininko turto dalies tenkinti, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 667 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškimą atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.