Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam I. R., jo atstovams advokato padėjėjai Robertai Tranizaitei, advokato padėjėjui Povilui Dubininui,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) atstovams Algirdui Paulauskui, Aleksandrai Bronickai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje buvęs VšĮ „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadovas I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), neturintis pastovios gyvenamosios vietos, procesinių dokumentų įteikimo adresas (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „B.“, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R., nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. birželio 6 d., būdamas VšĮ „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadovu, žinodamas apie jos nemokumą ir įsipareigojimus VMI prie FM, nevykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įmonių bankroto įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidė kreditorės VMI prie FM teises nepateikdamas teismui pareiškimo dėl VšĮ „A.“ bankroto bylos iškėlimo. Taip I. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas I. R. apklausiamas teismo posėdžio metu neišreiškė aiškios pozicijos dėl kaltės pripažinimo ir parodė, kad faktai yra tokie, kokie yra, tegul teismas sprendžia, bausti jį ar ne, tik teisiškai galima nustatyti, ar jis kaltas. VšĮ „A.“ įsteigė 2011 m., buvo vieninteliu dalininku (savininku), taip pat vadovu. Viešosios įstaigos veikla buvo susijusi su rekreacija ir sportiniu švietimu. Šią veiklą viešoji įstaiga vykdė nuo 2011 m. iki, galimai, 2016 m., kai buvo užšaldytos sąskaitos. Mano, kad 2015 m. viešoji įstaiga vykdė veiklą, tačiau negali pasakyti iki kada. Viešosios įstaigos balansas buvo pateiktas 2016 m., buvo atsakingas už jo teikimą. Su balansu susipažino, tikriausiai, kai jį teikė 2016 m., tuomet sužinojo apie 2015 m. viešosios įstaigos veiklos rezultatus. Turėjo visokių minčių, tačiau vyko tyrimai, patikrinimai, paskui ir ikiteisminis tyrimas, buvo įtempta situacija, todėl nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tikėjosi, kad tai padarys VMI prie FM, kuri yra šios srities profesionalė ir, galimai, matė tikslesnį vaizdą. Nėra teisės žinovas, negali tiksliai pasakyti, kada įmonės vadovas turi pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nebuvo galimybių atkurti viešosios įstaigos mokumą: buvo užšaldytos sąskaitos, negalėjo disponuoti pinigais, dirbti, priimti atitinkamus sprendimus ir atsiskaityti su tiekėjais. Viešosios įstaigos finansinę atskaitomybę tvarkė įmonė, kuriai teikė dokumentus. Su šia įmone bendravo žmogiškai, dėl bankroto bylos viešajai įstaigai iškėlimo ji nekonsultavo, nepamena, ar ši įmonė pasakė kokius nors pastebėjimus dėl viešosios įstaigos 2015 m. balanso bankroto bylos iškėlimo kontekste. Tai buhalterinė įmonė, nežino, ar buhalteriai konsultuoja tokiais klausimais. Šiuo metu dirba UAB „B.“ direktoriumi, bendrovė neturi įsiskolinimų valstybės biudžetui, kitiems kreditoriams. Bendrovėje dirba vienas, ji užsiima nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nuoma, šis turtas priklauso bendrovei. Pats turto neturi, jo atlyginimas sudaro apie 300 Eur per mėnesį. Sutuoktinė dirba UAB „C.“, jos atlyginimas sudaro apie 400-500 Eur per mėnesį. Daugiau pajamų neturi. Augina (duomenys neskelbtini) metų dukrą. Buvo išvykęs atostogų, skrido į Ispanijos Karalystę, Alikantė. Skrydis kainavo po 100 Eur, buvo 10 dienų, pragyvenimui išleido apie 20-30 Eur per dieną. Gyveno pas pažįstamus, todėl nereikėjo mokėti už viešbutį.

Iš VMI prie FM pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad VšĮ „A.“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2011 m. vasario 24 d., adresu (duomenys neskelbtini). VMI prie FM duomenimis, VšĮ „A.“ vadovu laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 17 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. buvo I. R., laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. sausio 20 d. buvo R. R., laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2017 m. sausio 31 d. buvo I. R.. VMI prie FM 2017 m. birželio 1 d. duomenimis, VšĮ „A.“ mokestinė nepriemoka sudarė 24 882,21 Eur. Ši mokestinė nepriemoka susidarė VšĮ „A.“ atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Priverstinio išieškojimo veiksmai taikomi nuo 2016 m. vasario mėnesio. VšĮ „A.“ finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ „Registrų centras“ pateikė tik už 2015 m. balanso duomenimis, 2015 m. gruodžio 31 d. būklei VšĮ „A.“ turėjo turto už 14 735,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 16 678,00 Eur. Pareiškime nurodoma, jog tai rodo, kad VšĮ „A.“ jau nuo 2015 m. buvo nemoki, kaip tai apibrėžia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Įmonių bankroto įstatymas) 2 straipsnio 8 dalis. VĮ „Nekilnojamojo turto registro“ bei VĮ „Regitra“ duomenimis, VšĮ „A.“ privalomai registruotino turto neturi. VMI prie FM duomenimis, vieningame vykdomųjų dokumentų sąvade nurodytos 2 vykdomosios bylos, kuriomis iš VšĮ „A.“ antstoliai vykdė išieškojimą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2017 m. vasario 22 d. duomenimis, VšĮ „A.“ buvo vienas apdraustasis asmuo, esantis vaiko auginimo atostogose. Pareiškime pažymima, kad VšĮ „A.“ VĮ „Registrų centras“ yra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentus tik už 2015 m., nors tokia pareiga yra įtvirtinta ne tik įstatyminiame reglamentavime, bet ir teismų praktikoje. Pareiškimo duomenimis, VšĮ „A.“ yra/buvo nemoki, nes iš viešuosiuose registruose prieinamos informacijos matyti, jog jokio registruotino turto, iš kurio būtų galima vykdyti realų išieškojimą, VšĮ „A.“ neturėjo, be to, VšĮ „A.“ ilgą laiką neatsiskaitė su VMI prie FM ir mokestinė nepriemoka tik didėjo. Pareiškime nurodoma, kad įvertinus VšĮ „A.“ skolą valstybės biudžetui bei aukščiau išdėstytas aplinkybes, galima daryti visiškai pagrįstą išvadą, kad VšĮ „A.“ yra nemoki ir atitinka Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą įmonės nemokumo sąvoką. VMI prie FM 2017 m. birželio 6 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos VšĮ „A.“ iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4521-864/2017 iškėlė bankroto bylą VšĮ „A.“, nutartis įsiteisėjo 2017 m. liepos 25 d. Pareiškime taip pat nurodoma, kad VšĮ „A.“ vadovas I. R., žinodamas apie viešosios įstaigos finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI prie FM, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. VšĮ „A.“ jau pagal Juridinių asmenų registrui pateiktą balansą už 2015 m. buvo nemoki, taigi, VMI prie FM manymu, VšĮ „A.“ finansiniai sunkumai nebuvo laikini. Nurodoma, kad VšĮ „A.“ vadovas nevykdė Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo VšĮ „A.“ (b. l. 3-4).

Iš VMI prie FM duomenų apie mokesčių mokėtojų atstovus matyti, kad VšĮ „A.“ vadovu nuo 2015 m. sausio 21 d. buvo I. R. (b. l. 15).

Iš VMI prie FM integruotos kliento informacijos duomenų apie balansą matyti, kad 2017 m. birželio 1 d. VšĮ „A.“ mokestinės prievolės, kurių mokėjimo terminas suėjęs, sudarė 24 882,21 Eur (b. l. 5-6).

Iš VMI prie FM 2016 m. vasario 2 d. nurodymo Nr. (23.31-08) 467-19676, 2016 m. vasario 10 d. nurodymo Nr. (23.31-08) 467-28173, 2016 m. birželio 7 d. nurodymo Nr. (23.31-08) 467-1061118, 2016 m. spalio 27 d. nurodymo Nr. (23.31-08) 467-228269 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2016 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-127276, 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 476-249062 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir jų priedų matyti, kad, atitinkamai, buvo nurodyta nurašyti mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojos VšĮ „A.“ sąskaitų ir nuspręsta išieškoti į biudžetą iš mokesčių mokėtojos VšĮ „A.“ turto nurodymuose / sprendimuose numatytas sumas. Šių nurodymų / sprendimų prieduose konkretizuojamas mokestinės nepriemokos susidarymas, nurodant prievolės tipą, mokestinį laikotarpį, prievolės, baudos sumą eurais, delspinigių sumą eurais (b. l. 6-14).

Iš VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro 2017 m. birželio 1 d. išrašo matyti, kad VšĮ „A.“ vardu registruota viena transporto priemonė, kuri yra išregistruota, perduota valdyti užsienyje esančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurios dalyvavimas viešame eisme yra draudžiamas (b. l. 16).

Iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad VšĮ „A.“ finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė tik už 2015 finansinius metus. Balanso duomenimis 2015 m. gruodžio 31 d. VšĮ „A.“ turtas sudarė iš viso 14 735 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 16 678 Eur. Veiklos rezultatų ataskaitos duomenimis 2015 m. gruodžio 31 d. VšĮ „A.“ grynasis veiklos rezultatas sudarė 32 807 Eur nuostolį (b. l. 16-18).

Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro 2017 m. birželio 1 d. duomenų matyti, kad VšĮ „A.“ nekilnojamojo turto neturi (b. l. 18).

Iš Antstolių informacinės sistemos 2017 m. birželio 1 d. duomenų matyti, kad vykdomojoje byloje atliekamas išieškojimas iš skolininkės VšĮ „A.“ išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vieningame vykdomųjų dokumentų sąvade nurodytos iš viso dvi vykdomosios bylos, kuriose VšĮ „A.“ atžvilgiu atliekami priverstinio išieškojimo veiksmai (b. l. 19).

Iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-4521-864/2017 matyti, kad pagal VMI prie FM pareiškimą VšĮ „A.“ iškelta bankroto byla. Teismas nustatė, kad juridinių asmenų registre ji įregistruota 2011 m. vasario 24 d., paskutinį kartą viešoji įstaiga pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2015 m. laikotarpį. Tuo metu pateiktų dokumentų duomenimis faktiškai visą viešosios įstaigos 14 735 Eur vertės turtą sudarė pinigai ir jų ekvivalentai (14 356 Eur), dar 379 Eur atsargų. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (visi trumpalaikiai) sudarė 16 678 Eur sumą ir viršijo visą turto vertę. Veiklos rezultatas sudarė 32 807 Eur gryno nuostolio. Taigi, viešoji įstaiga galimai jau buvo nemoki. VMI prie FM pateiktais duomenimis priverstiniai išieškojimo veiksmai taikomi nuo 2016 m. vasario mėnesio, tačiau skola neišieškota, pranešimai viešajai įstaigai neįsiteikia. Joje yra vienas apdraustasis asmuo. Viešųjų registrų duomenimis, viešoji įstaiga neturi registruotino nekilnojamojo turto, vienai turimai transporto priemonei draudžiama dalyvauti viešajame eisme, ji išregistruota. Byloje nėra duomenų, kad viešoji įstaiga gautų pajamas, valdytų nuosavybės teise kokį nors kita materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje. Viešosios įstaigos įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui sudaro 221,36 Eur sumą, skola VMI prie FM išlieka 24 882,21 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvada, kad viešoji įstaiga yra nemoki, ji negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl jai keltina bankroto byla (b. l. 26-27).

Iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-4521-864/2017 matyti, kad buvo sudarytas kreditorių sąrašas, kuriame yra du kreditoriai – VMI ir VSDFV Vilniaus skyrius (b. l. 78-79).

Iš VMI prie FM 2015 m. spalio 7 d. rašto „Dėl informavimo apie numatomą atlikti operatyvų patikrinimą“ Nr. (4.65)-OPP-3236 matyti, kad VMI prie FM informavo VšĮ „A.“, kad 2015 m. spalio 12 d. planuoja pradėti jos operatyvų patikrinimą, pranešė apie numatomą tikrinimo dalyką, juo siekiamus tikslus, prašė operatyviam patikrinimui paruošti nurodytus dokumentus, prašė VšĮ „A.“ vadovo ar jo įgalioto asmens nurodytu laiku atvykti į Vilniaus apskrities VMI prie FM (b. l. 72).

Iš VMI prie FM 2015 m. lapkričio 12 d. rašto „Dėl VšĮ „A.““ Nr. (11.36-30-3)-46-KD-6144 matyti, kad VMI prie FM informavo, jog VšĮ „A.“ operatyvus patikrinimas yra baigtas, pridėjo Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymą Nr. (4.65)-FR1041-1818 ir kvietė pasiimti VšĮ „A.“ dokumentus (b. l. 68).

Iš VMI prie FM 2015 m. lapkričio 9 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos Nr. (4.65)-FR1041-1818 matyti, kad VMI prie FM atliko VšĮ „A.“ operatyvų patikrinimą už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 25 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą. Nurodyti nustatyti atitinkami viešosios įstaigos pažeidimai, jai pateiktos rekomendacijos ir įpareigojimai (b. l. 69-71).

Iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad VšĮ „A.“ vadovu (direktoriumi) nuo 2011 m. vasario 17 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. ir nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo I. R., nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. sausio 20 d. – R. V., o bankroto administratore nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2018 m. sausio 18 d. buvo MB „Bankrosta“ (59-63).

Iš gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. R. ir R. R. turi dukrą K. R., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 64).

Iš UAB „B“ 2018 m. spalio 1 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 2018/1001 matyti, kad darbuotojo I. R. darbo užmokestis nuo 2018 m. kovo mėnesio iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio vidutiniškai sudarė 318,75 Eur per mėnesį po išskaitų (b. l. 65).

Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro paieškos pagal fizinį asmenį duomenų matyti, kad I. R. neturi nekilnojamojo turto (b. l. 66).

I. R. administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

ANK 120 straipsnio 1 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali, jo objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą.

Kreditorių teisių pažeidimas, pasireiškiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, iš esmės yra susijęs su įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją atitinkamos pareigos, numatytos Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, nevykdymu. Aktualioje šios straipsnio dalies redakcijoje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje pripažįstama, kad, norint įmonės vadovą ar kitus asmenis pagal kompetenciją patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-56-332/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-460-810/2017).

Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo I. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Pirmiausia pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas I. R. apklausiamas teismo posėdžio metu neišreiškė aiškios pozicijos dėl kaltės ir paaiškino, kad jis iki bankroto bylos iškėlimo buvo VšĮ „A.“ direktorius. Ši įmonė veiklą vykdė iki 2016 m., kai buvo užšaldytos sąskaitos. 2016 m. pateikęs viešosios įstaigos balansą sužinojo apie jos veiklos rezultatus. Pareiškimo dėl bankroto bylos VšĮ „A.“ iškėlimo teismui nepateikė, tikėjosi, kad tai padarys VMI prie FM. Taigi I. R. iš esmės pripažino faktą, kad nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, vis tik jo teiginiai, kad jis tikėjosi, jog dėl bankroto bylos kreipsis VMI prie FM, nelaikytini pateisinančiais jo neveikimą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į aktualų teisinį reglamentavimą ir bylos medžiagą. Štai iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad VšĮ „A.“ finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikė tik už 2015 finansinius metus. VšĮ „A.“ balansas rodo, kad 2015 m. gruodžio 31 d. viešosios įstaigos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (16 678 Eur) viršijo turimą turtą (14 735 Eur). Negana to, veiklos rezultatų ataskaitos duomenimis 2015 m. gruodžio 31 d. VšĮ „A.“ grynasis veiklos rezultatas buvo nuostolingas (-32 807 Eur) (b. l. 16-18). Apie tai, kad 2015 m. gruodžio 31 d. bent pusę į VšĮ „A.“ balansą įrašyto turto vertės viršiję viešosios įstaigos įsipareigojimai buvo pradelsti, leidžia spręsti VMI prie FM 2016 m. vasario 2 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-19676 ir jo priedas, iš kurių matyti, kad dar 2016 m. vasario 2 d. VMI prie FM nurodė nurašyti 18 230,45 eurų mokestinę nepriemoką (kurios 13 299,89 eurų dalį sudarė prievolės, baudos suma, o 4 930,56 eurų dalį – delspinigių suma) iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojos VšĮ „A.“ sąskaitų, o, apskritai, įsipareigojimai susidarė laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. (priskaičiuota 443 Eur delspinigių suma) iki 2015 m. gruodžio 31 d. (b. l. 6-7). Tai, kad VMI prie FM mokestinei nepriemokai nurašyti priėmė nurodymą, leidžia spręsti, jog VšĮ „A.“ nevykdė įsipareigojimų, atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėdama mokesčių. Taigi, 2015 m. gruodžio 31 d. VšĮ „A.“ nevykdė įsipareigojimų (nemokėjo skolų) ir pradelsti viešosios įstaigos įsipareigojimai (skolos) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl VšĮ „A.“ jau 2015 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Teismo vidinį įsitikinimą tuo sustiprina pateikti I. R. parodymai, kad VšĮ „A.“ veiklą vykdė iki 2016 m., t. y. nuo 2016 m. veiklos nebevykdė, taip pat tai, kad sprendžiant iš vėlesnių VMI prie FM nurodymo ir sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, viešosios įstaigos įsiskolinimai tik didėjo (b. l. 9-10, 12-13). Tokia išvada taip pat iš esmės atitinka Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartyje konstatuotą aplinkybę, jog VšĮ „A.“ galimai jau 2015 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki.

Iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad VšĮ „A.“ vadovu (direktoriumi) nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo I. R., todėl būtent jam jau 2015 m. gruodžio 31 d. kilo pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos viešajai įstaigai iškėlimo. Teismas neabejoja tuo, kad I. R. privalėjo žinoti ir žinojo apie VšĮ „A.“ nemokumą. Nors I. R. teigia, kad apie įstaigos nemokumą sužinojo, kai pateikė 2015 m. balansą, tačiau teismas pažymi, kad įstaigos vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti įstaigos turto apskaitą, stebėti įstaigos finansinę padėtį ir, jei įstaiga turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti (Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalis (2007 m. sausio 18 d. įstatymas Nr. X-1048), 11 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis (2012 m. balandžio 24 d. įstatymas Nr. XI-1988), 21 straipsnio 1 dalis (2012 m. balandžio 24 d. įstatymas Nr. XI-1988)). Taigi, vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įstaigos finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įstaigos nemokumo grėsmė. Nagrinėjamu atveju iš paties I. R. pateiktų VMI prie FM dokumentų matyti, kad dar 2015 m. spalio 7 d. raštu VšĮ „A.“ vadovas buvo informuotas apie numatomą atlikti operatyvų patikrinimą, vėliau 2015 m. lapkričio 12 d. raštu buvo informuotas apie patikrinimo rezultatus (b. l. 68-72). Akivaizdu, kad, žinodamas, jog viešoji įstaiga nesumoka mokesčių ir teikdamas dokumentus VMI prie FM patikrinti, I. R. turėjo susipažinti su VšĮ „A.“ finansine būkle ir jau žinojo, kad viešoji įstaiga iš esmės atitinka Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje numatytas sąlygas, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų viešosios įstaigos mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nepaisant to, pats I. R. patvirtino, kad iš esmės jokių veiksmų VšĮ „A.“ mokumui atkurti nesiėmė, nes, pasak jo, viešosios įstaigos sąskaitos buvo užšaldytos, taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, o tokia byla VšĮ „A.“ buvo iškelta VMI prie FM 2017 m. birželio 6 d. pareiškimu. Pastaroji aplinkybė matyti iš teismui pateikto VMI prie FM pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties (b. l. 3-4, 26-27). Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad I. R. jau mažiausiai nuo 2015 m. gruodžio 31 d. mėnesio neteisėtai neveikė neinicijuodamas bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai VšĮ „A.“, kartu leidžia apibrėžti veikos padarymo laiką nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. birželio 6 d., kuriuo ne tik jis, bet ir nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos viešajai įstaigai iškėlimo.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis administracinėn atsakomybėn traukiamo I. R. veika neteisėtai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo VšĮ „A.“, kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo vertinimu, I. R. veika turėtų būti kvalifikuojama pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį, o kartu turėjo būti taikomas ir ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas, kuris prasidėjo vėliausiai 2016 m. vasario 10 d. Teismas su tokiais argumentais neturi teisinio pagrindo sutikti.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ir ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnį ANK įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. Šioje byloje teismas nustatė, kad I. R. veika padaryta laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. birželio 6 d., dar 2015 m. gruodžio 31 d. VšĮ „A.“ tapus nemokia, nepateikus teismui pareiškimo dėl bankroto bylos šiai viešajai įstaigai iškėlimo, kai 2017 m. birželio 6 d. tai padarė VMI prie FM. Taigi, I. R. nepertraukiamai buvo pažeidimo būsenoje, kuri susidarė nevykdant Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos teisinės pareigos visą šį laikotarpį. Teismas pažymi, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kai asmuo nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo, yra trunkamojo pobūdžio. Kitaip tariant, asmuo tokį nusižengimą daro nuo to laiko, kai paaiškėja, kad įmonė tapo nemoki, iki tol, kol kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo, išskyrus Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytą penkių dienų laikotarpį. Taigi, trunkamojo administracinio nusižengimo padarymo atveju nusižengimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatymo uždraustą veiką. Tokio nusižengimo padarymo atvejais veika kvalifikuojama pagal įstatymą, galiojusį tuo metu, kai uždrausta įstatymo veika buvo pabaigta arba nutraukta (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-89-851/2018). Šiuo atveju I. R. veika buvo nutraukta 2017 m. birželio 6 d. (galiojant ANK), kai dėl bankroto bylos į teismą kreipėsi kreditorė VMI prie FM, todėl ši veika kvalifikuotina pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį (žr., pvz., Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-162-337/2017). Paminėtina ir tai, kad ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas veikos perkvalifikavimas taikytinas tik tuo atveju, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius. Tuo tarpu I. R. veika iki 2017 m. sausio 1 d. nebuvo baigta, taigi, administracinis teisės pažeidimas tebuvo daromas. Atitinkamai, nustačius, kad I. R. nusižengimas tęsėsi iki 2017 m. birželio 6 d., o jo veika kvalifikuotina būtent pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kartu šiuo atveju taikytinas ir ANK 39 straipsnyje numatytas dvejų metų senaties terminas.

Teismas atmeta I. R. atstovo išdėstytus argumentus, kad kreditorė VMI prie FM vėliausiai 2016 m. vasario 10 d. sužinojo, jog viešoji įstaiga yra nemoki, t. y. kad nėra galimybės išieškoti iš jos lėšų, todėl nuo šios dienos paaiškėjo I. R. inkriminuojamo trunkamojo administracinio nusižengimo padarymas ir nuo tada skaičiuojamas senaties terminas, kadangi VMI prie FM, kaip kreditorės, nepasinaudojimas teise pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo yra tiesiogiai susijęs su administracinės nuobaudos skyrimo senaties termino skaičiavimo pradžia, eiga ir pasekmėmis. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymas nustato kreditoriui (VMI prie FM) ne pareigą, o teisę kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, atitinkamai ir dėl administracinės nuobaudos įstaigos vadovui už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, VMI prie FM neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo VšĮ „A.“ ir nedelsiant po aktualių įmonės balansų pateikimo atlikti šios įmonės mokumo vertinimą Įmonių bankroto įstatymo kontekste bei imti skaičiuoti senaties terminą dėl galimo kreditorių teisių pažeidimo padarymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo akcentuojami 2015 metų spalio 7 d. ir 2015 m. lapkričio 12 d. VMI prie FM pateikti dokumentai yra susiję ne su siekiu atliekant operatyvų patikrinimą išsiaiškinti įmonės mokumą, o su šio operatyvaus patikrinimo dalyku – mokesčių deklaravimu ir sumokėjimu (b. l. 68-72). Taigi, šių dokumentų pagrindu VMI prie FM tik galėjo įžvelgti VšĮ „A.“ nemokumo požymių, tačiau neturėjo pareigos nedelsiant imtis priemonių aiškintis, ar įmonė išties nemoki, ar įmonės vadovas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, atitinkamai imti skaičiuoti senaties terminą dėl galimos administracinės atsakomybės pagal tuo metu galiojusį ATPK 50⁶ straipsnį, kadangi paprastai atsakingi juridinių asmenų vadovai, tiksliai žinodami apie jų vadovaujamų įstaigų (įmonių) turtinę padėtį bei sulaukę panašių VMI prie FM dokumentų, gali ir siekia imtis priemonių įstaigos (įmonės) mokumui atstatyti (pvz. skolintis, restruktūrizuotis ir kt.) arba savarankiškai kreipiasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, VMI prie FM, kaip kreditorės, veiksmai, nedelsiant po operatyvaus patikrinimo nesiaiškinant, ar įmonės vadovas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo bei savarankiškai kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkei VšĮ „A.“, o kartu neinicijuojant administracinio teisės pažeidimo bylos pagal tuo metu galiojusią ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį, pateisinami ir nėra pakankami spręsti, kad jau nuo operatyvaus patikrinimo turėjo prasidėti senaties termino skaičiavimas. Pažymėtina, kad pagal ANK 39 straipsnį, trunkamojo administracinio nusižengimo atveju administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, jog trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju senaties terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – senaties termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos. Antra vertus, kasacinis teismas, aiškindamas ATPK 35 straipsnio nuostatas, pažymėjo, jog jos negali būti aiškinamos kaip leidžiančios daryti trunkamąjį administracinį teisės pažeidimą, nerizikuojant sulaukti ATPK numatytų sankcijų pritaikymo, tais atvejais, kai kompetentingiems subjektams pirmą kartą nustačius galbūt daromo trunkamojo administracinio teisės pažeidimo požymius administracinė nuobauda nėra paskiriama per ATPK 35 straipsnyje numatytą šešių mėnesių terminą. Trunkamojo administracinio teisės pažeidimo sudėties tapatūs ar iš dalies skirtingi požymiai gali būti nustatomi (gali paaiškėti) ir kelis kartus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-15-507/2015). Minėta teismų praktika aktuali ir šiuo atveju, kadangi net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad I. R. nuobauda pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį nepaskirta suėjus senaties terminui, tą patį nusižengimą I. R. tęsė ir 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui, o jis nutrūko tik 2017 m. birželio 6 d., kai kreditorius VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „A“.

Taigi, senaties terminas skaičiuojamas būtent nuo pastarosios dienos ir taikant ANK 39 straipsnyje numatytą dvejų metų senaties terminą, kadangi tai, kad kreditorė VMI prie FM nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nepateisina I. R. neveikimo nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo po to, kai įmonė tapo nemoki ir jis per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus nesušaukė dalyvių susirinkimo, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti, kaip tai numato Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis. Šiame kontekste negali būti pagrindo argumentams, kad tokiu būdu institucija elgėsi nerūpestingai ar ėmėsi „tiražuoti“ I. R. veikas, dirbtinai didinti I. R. padarytos veikos pavojingumo.

Dėl skirtinos nuobaudos

Skirdamas administracinę nuobaudą I. R., teismas laikydamasis ANK 34 straipsnio 1 dalies reikalavimų, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį: padarytas nusižengimas, susijęs su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, I. R. dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė gana ilgą laiką, t. y. daugiau nei metus, nedėjo jokių pastangų įgyvendinti įstaigos vadovui įstatymo keliamų reikalavimų, kol galiausiai tą teko padaryti kreditoriui, kuris tam turėjo skirti papildomas pastangas, žmogiškuosius išteklius. Taip pat įvertinami veiką padariusio asmens kaltės forma ir rūšis (pažeidimas padarytas veikiant greičiau nerūpestingai), įvertinama ir I. R. asmenybė – gana jauno amžiaus, dirbantis, pateiktais duomenimis gauna nedideles pajamas (b. l. 65), nekilnojamojo turto neturi (b. l. 66), turi mažametį vaiką (b. l. 64), kurį išlaiko kartu su sutuoktine, nors VMI prie FM atstovas duomenų apie administracines nuobaudas nesurinko, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad jis yra baustas administracine tvarka. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Taigi būtina minėtų aplinkybių visuma, t. y. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis arba prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti nusižengimą. Nepaisant to, kad I. R. iš esmės pripažino faktą, jog nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau niekaip neišreiškė gailėjimosi dėl šios veikos. Pažymėtina, kad pirmiau aptartos aplinkybės leidžia spręsti, jog I. R. nėra išskirtinai neigiama asmenybė, duomenų apie nusistovėjusias jo antivisuomenines nuostatas byloje nėra, o veika greičiau atsitiktinė, nulemta nerūpestingo požiūrio į įstatymo reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, I. R. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, nustatant jos dydį minimalų.

Teismas šiuo atveju nenustatė pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti I. R. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, nuobaudą. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatytą tvarką, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, t. y. švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas, taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29/2013, 2AT-41/2014, 2AT-38-303/2016 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad ANK 34 straipsnio 5 dalyje formuojama išimtis iš bendros taisyklės sudaro pagrindą spręsti, kad asmuo turi pagrįsti faktus ir įrodyti aplinkybes, kuriomis remdamasis siekia sulaukti lengvatos skiriant švelnesnę, nei įstatymo numatyta, nuobaudą. Toks aiškinimas iš esmės nereiškia įrodinėjimo naštos perkėlimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kadangi šiuo atveju kalbama ne apie kaltės įrodinėjimą, o sprendžiamas skirtinos nuobaudos dydžio klausimas lengvinant asmens padėtį labiau, nei nustato įstatymas. Nagrinėjamu atveju I. R. atstovo nurodomos aplinkybės, kad jo atstovaujamasis neturi nekilnojamojo turto, gauna nedideles pajamas, išlaiko mažametį vaiką, kad tokio pobūdžio pažeidimas padarytas pirmą kartą, šioje situacijoje nelaikytinos išskirtinėmis ir apibūdinančiomis I. R. ar jo padarytą veiką kaip išskirtinai nepavojingus ir leidžiančiomis taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Šios aplinkybės įprastos ir iš esmės standartinės daugelio asmenų gyvenime. Teismas pažymi, kad I. R. yra gana jauno amžiaus, o tai rodo, kad jis anksčiau ar vėliau turės galimybę sumokėti nuobaudą sankcijos ribose, juo labiau, kad jis objektyviai ir dirba, todėl dirbdamas įmonės vadovu turės galimybę dėti realias pastangas teismo sprendimui įvykdyti. Kartu pastebėtina, kad iš jo atstovo pateiktų dokumentų visumoje negalima vienareikšmiškai spręsti apie itin blogą I. R. turtinę padėtį, kadangi vaiką išlaiko ne jis vienas, tačiau nepateikė duomenų ir apie sutuoktinės turtinę padėtį, teismo posėdyje nurodė, kad rado finansinių galimybių vykti atostogauti į užsienį – Ispaniją (Alikantę). Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas pažymi, kad I. R. atstovo pateikta jo atstovaujamąjį apibūdinanti informacija šiuo atveju įvertintina tik skiriant jam nuobaudą sankcijos ribose ir nustatant ją minimalią, o aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad toks nuobaudos dydis prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, byloje nėra, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti I. R. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį iš bendros taisyklės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 120 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 505 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vieno tūkstančio keturių šimtų eurų (1 400 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-2073-957/2018, ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.