- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-09
- Bylos Nr.
- e2YT-514-1043/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17041-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Pareiškėjas
- R. D.
- Suinteresuotas asmuo
- E. R.
dalyvaujant pareiškėjui R. D. ir jo atstovei advokatei D. J., suinteresuotam asmeniui E. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių palikimo priėmimo faktų nustatymo, suinteresuotas asmuo E. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pareiškėjo reikalavimai ir jo argumentai
1. Pareiškėjas prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad T. D., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė R. V. D., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti bei, kad R. D. priėmė palikimą po T. D., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti (e. b. l. 1–2).
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini)mirė jo tėvas R. V. D.. Po jo mirties palikimą faktiškai pradėdama ji valdyti priėmė sutuoktinė T. D., kuri priėmė ne tik nekilnojamąjį turtą (sodo namelį ir sodo sklypą), bet ir visą kitą kilnojamąjį turtą, likusį po sutuoktinio mirties. Ji prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, jį išlaikė, valdė, juo naudojosi, mokėjo mokesčius, tačiau į notarų biurą dėl palikimo nesikreipė. Pareiškėjas, kaip įstatyminis įpėdinis dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties į notarų biurą taip pat nesikreipė ir palikimo nepriėmė. Kitų asmenų galėjusių pretenduoti į palikimo priėmimą po R. V. D. mirties, nebuvo. Pareiškėjo motina T. D. mirė (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 20 d. T. D. sudarė testamentą, kuriuo butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko vaikaitei – suinteresuotam asmeniui. Po motinos mirties visą likusį jos palikimą, kuriam nebuvo sudarytas testamentas, priėmė pareiškėjas faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
3. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad tėvai 1985 m. buvo įsigiję kolektyvinį sodą su žemės sklypu. Žemės sklypą tėvas buvo išsipirkęs, tik nebuvo iki galo sutvarkyti dokumentai. Po tėvo mirties sodą prižiūrėjo ir tvarkė motina, o po jos mirties – pareiškėjas. Už sodą yra mokami mokesčiai sodų bendrijai, žemės ir elektros mokesčiai. Pareiškėjo motina buvo sudariusi testamentą, kuriuo jai priklausantį butą paliko suinteresuotam asmeniui. Suinteresuotas asmuo pretenzijų dėl sodo nereiškia (2019 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 03 min. 14 sek. – 11 min. 22 sek.).
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pareiškimą palaikė. Nurodė, kad testamentu T. D. paliko suinteresuotam asmeniui tik butą. Pareiškėjas po tėvo mirties atsisakė jo palikimo, kad visą turtą paveldėtų viena mama. Po jos mirties pareiškėjas perėmė jos palikimą į sodą, kuriuo rūpindamasis (2019 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 25 sek. – 13 min. 40 sek.).
II. Suinteresuoto asmens argumentai
5. Suinteresuotas asmuo E. R. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareikštu reikalavimu (e. b. l. 25).
6. Suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad mirus diedukui, sodu rūpinosi močiutė, o pablogėjus jos sveikatai, sodu rūpinosi ir iki šiol rūpinasi jos tėvas – pareiškėjas, kuris moka visus mokesčius. Pretenzijų į sodo namelį nereiškia. Po T. D. mirties, pagal testamentą paveldėjo tik butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau sodo testamente nebuvo nurodyta (2019 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 38 sek. – 17 min. 49 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas iš dalies.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo tėvai R. V. D. ir T. D. (duomenys neskelbtini)sudarė santuoką (e. b. l. 3–4). (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjo tėvas, o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina (e. b. l. 5–6). Po R. V. D. mirties jo turtą, kurį sudarė dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini), ir piniginį indėlį atkuriamojoje sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjo sutuoktinė T. D., kuriai (duomenys neskelbtini)buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (e. b. l. 52). T. D. 2017 m. birželio 20 d. sudarė testamentą, kuriuo jai priklausantį nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), paliko E. R. (e. b. l. 53). (duomenys neskelbtini) E. R. buvo išduotas pavedėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į butą (e. b. l. 7–10). 2019 m. gegužės 6 d. duomenimis T. D. ir R. V. D. nuosavybės teise registruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturėjo, savo vardu nebuvo įregistravę transporto priemonių (e. b. l. 13–16). R. V. D. (duomenys neskelbtini), priklausė sodo sklypas Nr. 31, tačiau teisinė registracija į šį sklypą nebuvo atlikta (e. b. l. 11).
8. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Asmuo turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
9. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo tėvas buvo sodo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , savininkas, tačiau teisinė registracija šio sodo sklypo nebuvo atlikta. Po pareiškėjo tėvo mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko. Vadovaujantis CK 5.13 straipsniu, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Po R. V. D. mirties jo turimą registruotą nekilnojamąjį turtą ir piniginį indėlį paveldėjo jo sutuoktinė T. D., jai buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas. Palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas Civilinis kodeksas. Pagal minėto kodekso 587 straipsnio 2 dalį, laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad T. D. realizavo teisę priimti palikimą vienu iš įstatyme numatytų būdų – kreipdamasi į notarą, jai buvo išduotas paveldėjimo tesiės liudijimas pagal įstatymą, prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. D., mirusi 2018 m. liepos 18 d., priėmė R. V. D., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti atmetamas.
11. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai ir teismo posėdžio metu pareiškėjo, suinteresuoto asmens paaiškinimai, nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad po R. V. D. mirties jo sutuoktinė T. D. rūpinosi sodo sklypu, mokėjo sodo nario mokestį, už elektrą (e. b. l. 54–63). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. B., kuri yra pareiškėjo dukra, nurodė, kad sodo sklypo po dieduko mirties rūpinosi močiutė, o po močiutės, jos tėvai. Sode augino daržoves, prižiūrėjo namelį. Po močiutės mirties suinteresuotas asmuo paveldėjo tik butą (2019 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas 19 min. 02 sek. – 22 min. 56 sek.). M. T. D., pagal testamentą, butą paveldėjo suinteresuotas asmuo, o sodo sklypą prižiūrėjo ir juo rūpinosi pareiškėjas, ką patvirtina mokamos sąskaitos už elektrą, mokesčiai sodų bendrijai (e. b. l. 64–67). Suinteresuotas asmuo (pareiškėjo dukra) senelio ir močiutės palikimo priėmimo fakto po palikėjų mirties neginčija, pati į palikimo dalį nepretenduoja ir su pareiškimu sutinka (e. l. b. 25).
12. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. D. priėmė palikimą, išskyrus palikimo dalį, kuri palikta (duomenys neskelbtini) testamentu Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), po T. D., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 443 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties palikimą, išskyrus palikimo dalį, kuri palikta (duomenys neskelbtini) testamentu Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė jos sūnus R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą, priėmė jo sutuoktinė T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.