- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-04
- Bylos Nr.
- AN2-533-211/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00090-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Laureta Ulbienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutarimo, kuriuo S. S. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 1400 EUR dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. S. S. administracine tvarka nubausta už tai, kad ji būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – Bendrovė) vadove, žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Iš pateiktų patikrinimui finansinių dokumentų galima daryti išvadą, kad Bendrovės vadovė pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, atskaitingais asmenimis, savo neteisėtais veiksmais S. S. pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI prie FM) interesus.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. 2019-10-25 Vilniaus apygardos teisme gautas S. S. (toliau tekste ir – pareiškėja) apeliacinis skundas, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019-10-02 nutarimą, dėl netinkamo CK bei ANK nuostatų taikymo ir administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą tikslu ištirti CK 6.930¹ straipsnio ir ANK 120 straipsnio atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 46 straipsniams, kai šios teisės normos taikomos juridinio asmens valdymo organui/dalyviui atliekant mokėjimus iš asmeninių lėšų (CK 6.50 straipsnio pagrindu) juridinio asmens (turinčio pradelstų įsipareigojimų aukštesnės eilės kreditoriams) žemesnės eilės kreditoriams.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog apylinkės teismas nevertino, kad ji (S. S.) nedisponavo ir nedisponuoja UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančiomis lėšomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ S. S. lėšų už atliktus mokėjimus nėra grąžinęs. Pasak S. S., 2018 metais atlikti mokėjimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontrahentams ir kreditoriams yra laikytini S. S. kaip juridinio asmens akcininkės asmenine investicija į juridinį asmenį (UAB „(duomenys neskelbtini)“). S. S. teigimu, šio juridinio asmens akcininke tapo 2017-05-12, todėl, norėdama plėtoti verslą, ji, kaip akcininke, priėmė sprendimą investuoti savo asmenines lėšas į pelningus sandorius. Jai (S. S.) atlikus pavedimus iš asmeninių lėšų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas ir turimi lėšų aktyvai nesumažėjo jokia apimtimi. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju, dėl jos (S. S.) atliktų mokėjimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas ne tik, kad nesumažėjo jokia apimtimi, priešingai – buvo įgyvendintos prielaidos juridiniam asmeniui pradėti pelningą veiklą ir uždirbti pajamas, iš kurių Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos gali patenkinti savo reikalavimus.
2.2. S. S. manymu, šioje byloje keltinas klausimas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti CK 6.930¹ straipsnio ir ANK 120 straipsnio atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 46 straipsniams, kai šios teisės normos taikomos juridinio asmens valdymo organui/dalyviui atliekant mokėjimus iš asmeninių lėšų pasirinktiems juridinio asmens, turinčio pradelstų įsipareigojimų aukštesnės eilės kreditoriams, žemesnės eilės kreditoriams.
3. 2019-11-06 Vilniaus apygardos teisme gautas VMI prie FM Nepriemokų departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
4. Apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas S. S. veiką kvalifikuodamas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, ANK nuostatų nepažeidė.
5. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeidė kreditorių teises (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, nepateikė ar pavėluotai pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įstatymuose numatytais atvejais nesušaukė kreditorių susirinkimų).
5.1. Ginčo teisiniams santykiams yra aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kur nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
5.2. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.
6. Nors S. S. savo kaltę neigia, jos kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu: administracinėn atsakomybėn patrauktos S. S. paaiškinimais, VMI prie FM pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo kopija, operatyvaus patikrinimo pažymos kopija, mokestinės nepriemokos balansų kopijomis, mokestinių pavedimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams per asmeninę vadovės sąskaitą išrašais ir kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais.
6.1. Byloje nustatyta, jog Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 64 759,64 eurų, iš jų 42 929,00 eurai akcizo mokesčio įmokų (nuo 2018 m. rugpjūčio 11 d.) bei 762,15 eurai delspinigių, 278,73 eurai gyventojų pajamų mokesčio įmokų, 161,00 euras pelno mokesčio įmokų (nuo 2018 m. birželio 18 d.) bei 3,40 eurai šio mokesčio delspinigių, taip pat 20 400,94 eurų pridėtinės vertės mokesčio įmokų (nuo 2017 m. rugsėjo 26 d.) ir 224,42 eurai šio mokesčio delspinigių. VMI prie FM, Bendrovės atžvilgiu vykdo priverstinį išieškojimą, priimant sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2019 m. vasario 18 d. buvo pradėtas operatyvus patikrinimas, kurio metu mokestinė nepriemoka sudarė 61 539,44 eurų. 2019 m. kovo 18 d. atlikus operatyvų patikrinimą buvo surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 4-5). Nustatyta, kad Bendrovė turi atsiskaitomąsias sąskaitas Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 20 d. bankui pateiktas paklausimas dėl informacijos apie minėtas sąskaitas ir gautas atsakymas apie piniginių lėšų likučius bei jų judėjimą, suteiktų paskolų likučius nuo 2018 m. vasario 1 d. iki informacijos pateikimo dienos. Nustatyta, jog realios apyvartos nebuvo (b. l. 6, 7-9). Operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta aplinkybė, kad Bendrovės vadovė S. S., žinodama, jog Bendrovės sąskaitose realios apyvartos nevyksta, iš kurios nebus galima priverstinai išieškoti skolos kreditoriui VMI prie FM, atlikinėjo atsiskaitymus su kitais Bendrovės kreditoriais iš savo asmeninės Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini): 2018 m. vasario 1 d. pervedė 150,81 eurų sumą, UAB „B. H.“ (kodas (duomenys neskelbtini)), kai Bendrovė buvo skolinga 7 967,58 eurų sumą; 2018 m. vasario 8 d. pervedė 181,50 eurą UAB „E-S.“ (kodas (duomenys neskelbtini)), kai Bendrovė buvo skolinga 7 967,58 eurų sumą; 2018 m. vasario 14 d. pervedė 242,00 eurus UAB „A. N. A.“ (kodas (duomenys neskelbtini)), kai Bendrovė buvo skolinga 7 701,35 eurų sumą; 2018 m. kovo 23 d. pervedė 150,00 eurų UAB „B. H.“, kai Bendrovė buvo skolinga 7 546,90 eurų sumą; 2018 m. kovo 23 d. pervedė 281,50 eurą UAB „E-S.“, kai Bendrovė buvo skolinga 7 546,90 eurų sumą; 2018 m. balandžio 24 d. pervedė 133,59 eurų UAB „B. H.“, kai Bendrovė buvo skolinga 7 362,77 eurų sumą; 2018 m. gegužės 11 d. pervedė 229,90 eurų UAB „T.“ (kodas (duomenys neskelbtini)), kai Bendrovė buvo skolinga 7 217,25 eurų sumą; 2018 m. birželio 15 d. pervedė 735,00 eurus Ispanijos įmonei I. S. L., kai Bendrovė buvo skolinga 7 273,46 eurų sumą; 2018 m. birželio 15 d. pervedė 9 500,00 eurų Ispanijos įmonei I. S. L., kai Bendrovė buvo skolinga 7 273,46 eurų sumą; 2018 m. birželio 19 d. pervedė 2000,00 eurų Ispanijos įmonei I. S. L., kai Bendrovė buvo skolinga 7 273,46 eurų sumą; 2018 m. birželio 25 d. pervedė 2 171,40 eurų Ispanijos įmonei I. S. L., kai Bendrovė buvo skolinga 7 296,46 eurų sumą; 2018 m. birželio 26 d. pervedė 3 000,00 eurų Ispanijos įmonei I. S. L., kai Bendrovė buvo skolinga 7 292,46 eurų sumą; 2018 m. birželio 27 d. pervedė 311,00 eurų Ispanijos įmonei I. S. L., kai Bendrovė buvo skolinga 7 292,46 eurų sumą; 2018 m. birželio 28 d. pervedė 440,00 eurų Ispanijos įmonei I. S. L., kai Bendrovė buvo skolinga 7 292,46 eurų sumą; 2018 m. liepos 6 d. pervedė 735,00 eurų Ispanijos įmonei I. S. L., kai Bendrovė buvo skolinga 7 337,62 eurų sumą; 2018 m. liepos 18 d. pervedė 200,00 eurų UAB „J.“ kai Bendrovė buvo skolinga 7 337,62 eurų sumą (b. l. 24-34).
6.2. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog S. S. įmonės akcijas įsigijo 2017 m. gegužės 12 d. (b. l. 53-56).
6.3. Iš Valstybinės įmonės Registrų centras duomenų matyti, jog S. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove paskirta 2017 m. birželio 6 d. (b. l. 80), todėl ji atsako pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
6.4. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. vasario 18 d. bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 61 539,44 eurų. Nustatyta, kad bendrovės atsiskaitomose sąskaitose realios apyvartos nebuvo (b.l. 6, 7-9), tačiau Bendrovės vadovė S. S. atlikinėjo atsiskaitymus su kitais Bendrovės kreditoriais iš savo asmeninės Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 24-34), tai yra, vykdė atsiskaitymus su kreditoriais nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, o būtent: turėdama mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kurios reikalavimai pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį tenkinami trečiąja eile, vykdė atsiskaitymus su įvairiais paslaugų ir prekių tiekėjais: Ispanijos įmonei I. S. L., UAB „E-S.“, UAB „B. H.“ ir kitais, kurių reikalavimai pagal minėtą įstatyminį reglamentavimą turėjo būti tenkinami atitinkamai penktąją eile.
6.5. Taigi, byloje nepaneigta, kad, turėdama pirmiausia atsiskaityti su valstybe (trečia eilė), Bendrovė atliko atsiskaitymus ir su žemesnėse eilėse laukiančiais kreditoriais. Pareiškėjos nurodytas tokio elgesio motyvas, kad ji siekė užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, neeliminuoja imperatyvių įstatymo nuostatų laikymosi.
6.6. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad juridinio asmens valdymo organo/dalyvio ar kurio kito fizinio asmens asmeninį turtą sutapatinant su kito fizinio ar juridinio asmens turtu, yra pažeidžiami privačios nuosavybės ir ūkinės veiklos laisvės principai, taip pat yra ribojama fizinio asmens nuosavybės teisė valdyti, naudoti ir disponuoti savo turtu asmeniškai (daro nuorodą į CK 4.37 straipsnį), pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti, tai patvirtina ir CK 4.37 straipsnio nuostatos, iš kurių matyti, kad teisė savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti įgyvendinama nepažeidžiant įstatymų bei kitų asmenų teisių ir interesų. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą ir jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011 ir kt.). Pati pareiškėja neneigia, kad šio juridinio asmens akcininke ji tapo 2017-05-12, todėl, norėdama plėtoti verslą, ji, kaip akcininke, priėmė sprendimą investuoti savo asmenines lėšas į pelningus sandorius. Taigi, faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad tikrinimo laikotarpiu S. S. dalinius atsiskaitymus su kreditoriais atliko ne kaip paprastas fizinis asmuo, o kaip Bendrovės atskaitingas asmuo ir veikė įmonės vardu, todėl tokio pobūdžio atsiskaitymai nagrinėjamu atveju, negali būti tapatinami su fizinio asmens investicijomis į verslą, juo labiau, kai šis asmuo yra vienasmenis įmonės vadovas ir akcijų turėtojas (kasacinė nutartis 2AT-12-628/2019).
6.7. Apygardos teismas taip pat sprendžia, kad, esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti CK 6.930¹ straipsnio ir ANK 120 straipsnio atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 46 straipsniams. Kita vertus, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. kiekvienas asmuo turį teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo ar kito Seimo akto, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės akto, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves. Šią galimybę asmuo turės tik išnaudojęs visas teisinės gynybos priemones. Jeigu dėl asmens kreipimosi Konstitucinis Teismas priims sprendimą, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, tokiu atveju bus pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistų to asmens konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo (2019 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2004, įsigaliojo nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.).
7. Apygardos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams, pareiškėja, gi, vadovaudamasi tik subjektyviu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutarimo vertinimu bei deklaratyviais teiginiais, nepateikė apygardos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti arba pakeisti skundžiamą nutarimą.
8. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti ar pakeisti šį nutarimą pareiškėjos apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą, ir S. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.