Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62² straipsnio 2 dalimi, veikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė Turto bankas, V. A., L. M., A. A.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teigia, jog V. A. po savo sūnaus M. A. mirties jo asmeninius daiktus, t.y. drabužius, įrankius ir kitus daiktus, buvusius turte, paveldėjo ir pradėjo valdyti bei tvarkyti ir disponuoti savo nuožiūra, tvarkė ir prižiūrėjo bei saugojo turtą, taip pat mokėjo mokesčius už turtui teikiamas komunalines paslaugas, elektrą, šaltą vandenį ir kitas paslaugas. V. A. turtą priėmė faktiniu valdymu, ką patvirtina Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) 2007-01-29 pažyma apie gyvenamąją vietą Nr. 17P 22, kurioje nurodyta, kad V. A. kartu su sūnumi M. A. gyveno (duomenys neskelbtini) iki sūnaus mirties ir priėmė jo palikimą po jo mirties ((duomenys neskelbtini)).

Vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo pirmininkės 2025-08-20 nutartimi dėl Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų darbo krūvio, byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Byla 2026-01-20 paskirta nagrinėti teisėjai Erikai Zablockajai.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo teismo prašė pareiškimą nagrinėti savo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys V. A., L. M., A. A. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į pareiškėjos prašymą.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo vietos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog V. A., mirusi (duomenys neskelbtini), turėjo tris vaikus: M. A., mirusį (duomenys neskelbtini), M. A., mirusį (duomenys neskelbtini), L. M. V. A. gyvenamąją vietą nuo 2009-02-23 deklaravo adresu (duomenys neskelbtini).

Iš Gyventojų registro nustatyta, jog M. A. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su I. A., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Duomenų apie M. A. nepilnamečius ar pilnamečius vaikus nėra.

Po M. A. mirties liko turtas: ½ gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pirties, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ lauko virtuvės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ daržinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ malkinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ daržinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kiemo rūsio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Pareiškime teigiama, jog po M. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą faktiniu valdymu priėmė jo motina V. A., mirusi (duomenys neskelbtini). Teigia, kad motina paveldėjo ir pradėjo valdyti bei tvarkyti ir disponuoti savo nuožiūra sūnaus asmeninius daiktus, t. y. drabužius, įrankius ir kitus daiktus, buvusius turte, taip pat tvarkė, prižiūrėjo, saugojo turtą, mokėjo mokesčius už teikiamas komunalines ir kitas paslaugas, ką patvirtina 2007-01-29 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) pažyma, kurioje nurodyta, jog M. A. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), o kartu su juo gyveno jo motina V. A., kuri ir priėmė palikimą po jo mirties.

Iš 2026-04-09 Testamentų registro išrašo matyti, jog po M. A. mirties nėra kreiptasi dėl palikimo priėmimo, registre nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog L. M., kuri yra palikėjo M. A. sesuo, V. A. ir A. A. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu teismo prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pateiktam pareiškimui neprieštaravo.

Atsižvelgiant į tai, kad V. A. per tris mėnesius nuo M. A. mirties toliau rūpinosi palikėjo turtu kaip savo ir tęsė aktyvius valdymo veiksmus, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. A. po sūnaus M. A. mirties priėmė palikimą, faktiškai jį pradėdama valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai D. A. yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti po vyro M. A. mirties (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos D. A., a.k. (duomenys neskelbtini), pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), po sūnaus M. A., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Sprendimo kopiją siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.