Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ ieškinys atsakovei Valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl įpareigojimo panaikinti įrašus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas, ieškovei nepašalinus ieškinio trūkumų, laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje trumpai motyvavo, kad ieškinys buvo su trūkumais, teismas nustatė terminą jiems šalinti, tačiau ieškovė nurodytų trūkumų nešalino, todėl ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

12. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis) – būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų.

14. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, todėl įstatymų leidėjas yra numatęs procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei pasekmes. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įpareigojimas pašalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą ( CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu ( CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013, kt.). Pažymėtina, kad aptariamų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

15. Pažymėtina, kad, teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti, ar priimtą – nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo panaikinti įrašus, kuriame atsakove nurodė VĮ “Registrų centrą”, ieškiniu prašo, kad VĮ „Registrų centras“ iš nekilnojamųjų daiktų - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) registro išrašų panaikintų juridinius faktus, nurodytus 7.1. punktuose. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą 2024 m. kovo 28 d. nutartimi, nurodė, jog ieškinyje nėra nurodomos jokios faktinės aplinkybės šiems reikalavimams pagrįsti, tik selektyviai cituojamas įvairių instancijų administracine tvarka nagrinėtų sprendimų turinys, todėl nustatė terminą ieškinio trūkumas pašalinti - nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, t.y. faktinį ieškinio pagrindą. Jokių kitų trūkumų pirmosios instancijos teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi konstatavęs, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino ankstesne nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė jų nebuvimą bei konkrečiai neįvardijo kokios aplinkybės reikalingos ieškinio priėmimui.

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus, turi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Taikant CPK 115 str. 5 d. nuostatas, pasisakoma ir dėl apeliantės atskirojo skundo išdėstytų nesutikimų su 2024 m. kovo 28 d. teismo nutartimi, kuria buvo konstatuoti ieškinio trūkumai bei nustatytas ieškovei terminas jiems pašalinti.

18. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė (ieškovė) padavė teismui ieškinį, kuriuo siekia panaikinti VĮ “Registrų centro” įrašus Nekilnojamojo turto registre, ieškinyje suformulavo du ieškinio reikalavimus - įpareigoti VĮ „Registrų centras“ panaikinti nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. 44/254913, 7.1 p., ir įpareigoti VĮ „Registrų centras“ panaikinti nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. 44/479582, 7.1 p. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė visgi pakankamai aiškiai yra nurodžiusi ieškinio pagrindą. Iš ieškinio turinio galima pakankamai aiškiai suprasti ieškovės nurodomas faktines aplinkybes, kad ieškovė prašydama Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo panaikinti įrašus Nekilnojamojo turto registre, tokį savo prašymą iš esmės argumentuoja tuo, kad atsakovė neturėjo teisės registruoti 2010 m. birželio 1 d. apylinkės teismo nutarties pagrindu (suvaržymo) ieškovei nuosavybės teise priklausančiame turte, nes asmenys, padavę prašymą atlikti tokią registraciją, tuo metu nebuvo daikto savininkais ir teisės paduoti tokį prašymą neturėjo. Ieškovė turto savininke tapo 2011 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovė yra nurodžiusi, kad minėtoje pirkimo - pardavimo sutartyje nėra jokio įrašo apie Klaipėdos apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį (suvaržymus). Tuo tarpu atsakovė įrašų registraciją atliko tik 2016 m. rugpjūčio 16 d. (nors suvaržymai nustatyti 2010 m. birželio 1 d. nutartimi) kitų asmenų iniciatyva ir be ieškovės sutikimo. Tokiu būdu, ieškovės nuomone, visiškai svetimam daiktui, be savininkės sutikimo atlikta registracija yra neteisėta. Nors ieškinyje yra cituojamos įvairių instancijų administracine tvarka nagrinėtų sprendimų turinys (ieškovės teikti skundai dėl įrašų panaikinimo nagrinėti administracine tvarka), tačiau vertintina, jog šiuo atveju iš ieškinio turinio yra pakankamai aiškus ieškinio dalykas ir pagrindas t.y. ieškinio dalykas ir pagrindas suformuoti taip, kad teismas galėtų išspręsti ieškinio priėmimo klausimą, o atsakovas – pateikti atsiliepimą į ieškinį.

19. Pažymėtina, jog ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytus reikalavimus (dalyką), konstatuoja, kad ieškovės nurodyti ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas yra pakankamai aiškiai suformuluoti. Tuo tarpu ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai. Nagrinėjamu atveju ieškinio priėmimo stadijoje teismui buvo pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, o teismui kylantys neaiškumai gali būti šalinami ne ieškinio priėmimo stadijoje, bet parengiamojo teismo posėdžio metu arba nagrinėjimo teisme proceso stadijoje. Įrodymų tyrimas ir vertinimas negali būti atliekamas ieškinio priėmimo stadijoje (CPK 183, 185, 250 str.), o pareikšto reikalavimo įrodymų pakankamumo klausimas išsprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 260 str., 263 str. 2 d., 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 2p.). Be to, teismas vykdydamas CPK 8 str. užfiksuotą kooperacijos principą, pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui teisme stadijoje taip pat gali pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, jeigu mano, kad pateiktų įrodymų nepakanka.

21. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus ieškinio turiniui, ir priėjo prie nepagrįstos išvados, jog apeliantė (ieškovė) nepašalino ieškinio trūkumų ir civilinis procesas pagal ieškovės pateiktą procesinį dokumentą negali būti pradėtas. Apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti ieškinio priėmimo klausimo (CPK 137 straipsnio 3 dalis), todėl, panaikinęs apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, ieškinio priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsniu 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutartį ir ieškovės UAB „Daisana“ ieškinio dėl įpareigojimo panaikinti įrašus priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.