Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresnioji specialistė R. L. 2016 m. liepos 13 d. surašė Administracinio teisės pažeidimo protokolą R. B. dėl to, kad jis 2016 m. liepos 8 d., apie 21.44 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 2, vairuodamas automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo atbulas, atsitrenkė į gale stovintį automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, t. y. kaip pažeidusiam Kelių eismo taisyklių 9, 101 ir 220 punktų reikalavimus bei padariusiam pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarimu R. B. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi R. B. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarimas ir byla grąžinta iš naujo tirti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. sausio 27 d. gauta papildyta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas R. B.. Bylos medžiaga papildyta D. P. ir R. B. rašytiniais paaiškinimais, 2017-01-23 Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu eismo įvykio byloje Nr. AV2-2765/818, CD laikmena su automobilių apžiūros ir sugretinimo nuotraukomis bei sankryžos, kurioje įvyko eismo įvykis, fotonuotrauka (b.l. 150-154).

Teismo posėdyje R. B. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad važiavo gatve, sukant į kairę degė raudonas šviesoforo signalas, todėl laukė kol užsidegs žalias. Priekyje stovėjo mašina, po minutės, kai užsidegė žalias signalas, jis važiavo iš paskos pirmo automobilio. Jis nejautė, kad būtų kontaktas. Iš tos juostos, kurioje stovėjo, galima sukti tik į kairę. Matomumas buvo geras, nelijo, vasara, buvo šviesu, kelias lygus be duobių. Jis važiavo vienas. Užsidegus leidžiančiam važiuoti signalui, priešais stovėjęs automobilis pajudėjo ir jis pajudėjo iš paskos. Jis nejautė, kad jo automobilis važiavo atbulas. Automobilis benzininiu varikliu su mechanine pavarų dėže. Vairuotojo teises turi nuo 1979 metų, 18 metų pradėjo vairuoti. Anksčiau šiuo automobiliu važinėjo mama. Viena automobilio pusė nubraukta, gal mamai nubraukė, iš šono dešinėje bamperis truputį apgadintas, taip pat apgadintos abi durelės. Automobilis laikomas gatvėje, kieme, aikštelėje, stovi ne vienas, kas nori gali užkliudyti automobilį. Stovėdamas prie sankryžos nežiūrėjo atgal, nematė tikslo ten žiūrėti. Nepastebėjo, kad prie jo kas būtų priėjęs. Per kelis žingsnius nuo jo ėjo žmonės. Paaiškino, kad sėdi automobilyje ir jei neatsitrenki, per daug nesidairai. Pajudėjus priekyje stovinčiam automobiliui, pajudėjo ir jis. Su juo niekas nekalbėjo, kai jis sėdėjo automobilyje. Prie automobilio per kelis žingsnius buvo moteris, tik jis nesuprato, kad moteris ėjo link jo. Nepastebėjo iš kur atėjo moteris, su ja nekalbėjo, iš automobilio išlipęs nebuvo. Rankinio stabdžio įjungęs nebuvo, laikė ant stabdžio pedalo, nebuvo tikslo įjungti rankinį stabdį. Automobilis draustas privalomuoju draudimu, atlikta techninė apžiūra. Turėjo reikalų su draudimo bendrove, atėjo laiškas, kad yra eismo įvykis ir jis turi padengti 200 eurų žalą dėl pasišalinimo. Jis dirba aviacijos skyriaus patruliu, važiavo iš darbo. Per pirmą apklausą sakė, kad matė moterį, bet veido neatsimena. Moteris nerodė jokių gestų, jis į moterį nesikoncentravo. Ką moteris rodė jis nežino. Jis neneigia, kad moteris buvo priėjusi, bet nematė, kad moteris kažką rodė. Kai nuvažiavo į policiją, tada moterį įsiminė. Durelių jis neatidarė, su moterimi nekalbėjo. Dėl bendravimo su moterimi įvykio vietoje policijoje nebuvo minėta, tik po pusės metų trečiame teismo posėdyje moteris paminėjo durelių atidarymą. Matė žmones prie parduotuvės „Maxima“ po dešine, kiek jų buvo nežino, nes buvo susikoncentravęs sukti į kairę. Kai jam paskambino iš policijos buvo praėjusios dvi dienos, jam pasakė, kad dalyvavo eismo įvykyje ir jis nuvažiavo į policiją. Kažko naujo nepastebėjo ant savo automobilio, nes po policijos skambučio nuėjo apžiūrėti automobilio. Iki įvykio automobiliu važinėjo 3 metus. Eksperto išvada buvo ne po mėnesio, o atnešta į pirmą teismo posėdį. Pirmas posėdis įvyko rugpjūčio 3 dieną. Nepripažįsta pabėgimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Dėl kito automobilio apgadinimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies - jis nejautė, kad buvo kontaktas, tikrai niekur nebėgo. Pirmoje eilėje stovintys kiti vairuotojai būtų jį sudrausminę, o ne kokie nors žmonės šalia einantys. Nukentėjusiosios automobilio grotelių neįmanoma pasiekti kontakto metu, negalėjo jų sugadinti. Pirminiame sugretinime nebuvo paminėtos grotelės, bent jis nepamena. Jei ir buvo tas prisilietimas, kurio nejautė, sunku pasakyti, ką jis ten pažeidė. Reikia gero smūgio, kad norėtum išstumti kapotą iš vietos. Supranta, kodėl norima sumenki specialisto išvadas. Nepripažįsta pabėgimo iš įvykio vietos. Sulaukęs žalio šviesoforo signalo nuvažiavo. Apie įvykį sužinojo tik policijoje. Norėtų greičiau viską užbaigti.

Teismo posėdyje nukentėjusioji D. P. paaiškino, kad buvo vakaras, 21.30 val., ji važiavo iš garažo (duomenys neskelbtini). Gatvė buvo pustuštė. Matydama, kad užsidega raudonas signalas sustojo priešais automobilį, paliko tarpą priešais stovintį automobilį, kad matytų galinius ratus ir kelio dangą. Pamatė, kad į ją juda priešais stovintis automobilis. Ji pradėjo signalizuoti, įjungė ilgąsias šviesas ir signalizavo nemažai, kokias 7 sekundes. Automobilio riedėjimas atbulomis buvo kaip įgautas pagreičio važiavimas, negali pasakyti ar degė baltas (atbulinis) žibintas. To pasėkoje į ją atsitrenkė automobilis. Atsitrenkė tiesiai į jos automobilį, jos automobilio gabaritai didesni, o atsitrenkusio automobilio - mažesni. Įvykus kontaktui vairuotojas nereagavo. Jai priėjus, vairuotojas pakėlė galvą į ją, tuo metu ji stovėjo prie automobilio durelių. Atidarė automobilio dureles ir pasklido alkoholio kvapas. Ji bėgo į savo automobilį paimti telefono, norėjo nufotografuoti vaizdą, buvo pasilenkusi savo automobilyje, ieškojo telefono, kad galėtų viską užfiksuoti. Tuo tarpu užsidegė žalias šviesoforas ir vairuotojas pradėjo važiuoti. Ji pradėjo šaukti gatvėje, kad vairuotojas išgėręs važiuoja. Žmonės jai padėjo prisiminti automobilio numerį. Ji paskambino telefonu 112, pranešė, kad važiuoja girtas vairuotojas. Jai operatorius pranešė likti vietoje ir laukti. Policija atvažiavo po pusvalandžio. Priėjo grupė žmonių. Viena ponia priėjusi, sakė, kad jei reikės galės paliudyti. Ant to paties lapelio, kur rašė automobilio numerį, užsirašė ir liudytojos telefono numerį. Policija surašė protokolą ir ji parvažiavo į namus. Po to gavo pranešimą dėl automobilių sugretinimo. Nuo pirmadienio prasidėjo lietus, susitiko su tuo vairuotoju policijoje. Apžiūrėjo automobilius ir išsiskirstė. To kelio danga rugsėjo-rugpjūčio mėnesiais buvo remontuojama, buvo paruošta dengimui. Liepos mėnesį ten vyko kelio remontas, buvo šiokia tokia įkalnė toje vietoje. Kelias buvo nugremžtas, ruošiama asfalto užpylimui. Ant kelio taip pat buvo šulinio dangtis-pažemėjimas. Po to, dėl draudimo važiavo į autoservisą užfiksuoti tą įvykį. Padarė nuotraukas, buvo paskaičiuota žala. Kai sužinojo, kad vyksta teisinis procesas, draudimo bendrovė „BTA“ pateikė jos dokumentus. Ji prie vairuotojo automobilio durelių stovėjo 90 laipsnių kampu, buvo pradariusi dureles. Atsitrenkta buvo į automobilio priekinį bamperį, atsisegė dešinioji pusė bamperio, grotelės yra trūkę. Visos nuotraukos yra byloje iš draudimo. Visų dokumentų kopijos yra padarytos (pateikiamos teismui ir prijungiamos prie bylos). Duobių buvo truputį prie sankryžos, toliau už sankryžos nebuvo jų. Tokių registruotų įvykių nėra turėjusi. Žiemą, važiuojant atbuliniu, užkabino sparną. Jos automobilis stovi kieme, turi įbrėžimų, bet ne priekinėje dalyje. Žiemą buvo atsitrenkusi į sniego krūvą. Jos automobilis draustas paprastu draudimu. Pati dėl to nuvažiavo į autoservisą ir sutvarkė. Bamperis buvo į vietą įstatytas po sniego įvykio, niekas nebuvo perdažyta, tik prisegtas buvo bamperis. Grotelės nebuvo sugadintos atsitrenkus į sniegą. Ji pati rankiniu būdu plauna savo automobilį ir mato įbrėžimus, tikrai nebuvo tų įbrėžimų, kurie atsirado po šio įvykio. Jos automobilis su mechanine pavarų dėže. Rankinio stabdžio niekada nejungia stovint sankryžoje ir laukiant žalio šviesoforo signalo. To įvykio metu ji net sujudėjo automobilių kontakto metu, jos kūnas pajuto. Jai stovint, stabdžio pedalas buvo nuspaustas iki galo. Jos vairavimo stažas nuo 1986 metų. Turėjo įvairių automobilių, nuo 2009 metų turi šį automobilį. Po smūgio ji nuvažiavo į autoservisą. Ten užsikabino dėl grotelių: sakė, kad pakilęs kapotas (variklio skyriaus dangtis), nelabai gerai užsidaro. Ji iš pradžių neatkreipė dėmesio dėl grotelių, kol autoserviso darbuotojas, nuodugniai apžiūrėjęs, nepasakė, kad „kapotas išėjęs iš vietos“. Yra susipažinusi su specialisto išvados 5 punktu. Koks gali būti eksperto teiginys, jei jis net prie automobilio nebuvo priėjęs. Ekspertas buvo šališkas – sako tą patį, paskui neigia, paskui vėl patvirtina tą patį ir vėl neigia. Ji nuvažiavo į autoservisą, kuris buvo arčiausiai namų, pasirinko savo mikrorajoną ir išsirinko iš sąrašo, kurį jai pateikė draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“. Mano, kad yra pakankamai byloje duomenų asmenį nubausti.

Teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas advokato padėjėjas Lukas Kaminskas paaiškino, kad sugretinimą padarė iš naujo, nes prieš tai, kai darė pirmą automobilių sugretinimą, lijo. Šiai dienai ištaisyti visi netikslumai ir trūkumai, pataisymai yra byloje. D. P. palaiko savo poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti visi įrodymai, daug įrodymų, kad įvykis buvo, R. B. kaltė yra įrodyta. Atkreipia dėmesį tik dėl specialisto išvados, kuri yra šališka, neobjektyvi, nėra pakankamo kiekio duomenų, kuriais galima pagrįsti išvadą. Specialistas nurodė, kad neapžiūrėjo automobilio „Toyota Corolla“, o tik automobilį „Toyota Yaris“, specialisto parodymai teisme prieštaringi. Kyla klausimas kaip galima atlikti išvadą apžiūrėjus tik vieną automobilį. Specialistas net neišreiškė pageidavimo apžiūrėti ir kitą automobilį, nors nukentėjusioji buvo pasiryžusi bendradarbiauti su specialistu. Apie kontaktus sprendžia tik iš nuotraukų. Išvadoje priešingai parašyta negu teigta per posėdį. Specialistas vadovavosi tik 3 nuotraukomis, neatsižvelgė, kad jie prašė daugiau nuotraukų. Po mėnesio specialisto tyrimas atliktas, o nukentėjusioji nedelsdama nuvažiavo į autoservisą. R. B. kreipėsi į specialistą dėl įvertinimo tik po mėnesio, tai kelia daug klausimų. Pagrįstai vadovautis šią išvadą negalime, nes posėdyje specialistas pats savo padarytą išvadą keičia. Be to, dažnai tas pats advokatas kreipiasi į tą patį specialistą, o tai nėra objektyvu. Sugretinimo protokole buvo netikslumai. Padarytas antras sugretinimas, nustatyti tie patys automobilio sugadinimai. Mano, kad nėra pagrindo priimti kito sprendimo, negu buvo priimta anksčiau. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į R. B. asmenybę – 2006 m. ir 2011m. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, tą patvirtina bylos medžiaga. Pats R. B. posėdyje teigia, jog nematė moters, kad nesidairė į šonus, nes matė apskritai daug žmonių. Nepamatyti, kad nukentėjusioji buvo priėjusi yra keista, nes tiek iš dešinės, tiek iš kairės pusės buvo važiuojamosios kelio juostos, skirtos važiuoti automobiliams. Todėl nepamatyti, kad žmogus stovėdamas ant kelio važiuojamosios dalies kviečia apžiūrėti automobilį, yra keista. Eismo įvykis buvo, pats R. B. pripažįsta, liudytojų, nukentėjusiosios parodymai neprieštaringi, todėl mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-07 teisingai išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą.

Institucijos, kuriai pavesta iš naujo atlikti tyrimą šioje byloje, atstovas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį (b. l. 159) į teismo posėdį neatvyko, neinformavo teismo apie neatvykimo priežastis, jokių prašymų, paaiškinimų nepateikė, todėl byla išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant.

Iš D. P. 2017 m. sausio 2 d. paaiškinimo matyti, kad vykusio tyrimo metu ji aiškino detales dėl savo automobilio „Toyota Corolla“ bamperio apgadinimo. Tikslino aplinkybes, kad jos automobilio priekinis bamperis buvęs pažeistas 2015 metų žiemą, tikslios datos neatsimena, kadangi sukdama vairą, važiuodama atbuline eiga, užkliudė sniego krūvą, dėl ko buvo atsisegęs bamperis dešinėje pusėje. Neatsimena po kiek laiko nuvyko į autoservisą, ten bamperį pritvirtino. 2015 metais įvykęs įvykis nefiksuotas, pati automobilio apgadinimo nefiksavo. 2016 m. liepos 8 d., eismo įvykio metu, bamperis atšoko yra išlūžęs. Nuo 2016 m. liepos 8 d. jokie išoriniai kėbulo darbai automobiliui „Toyota Corolla“ nebuvo atlikti (b. l. 150).

Iš R. B. 2017-01-23 paaiškinimo nustatyta, kad nuo 2016 m. liepos 8 d. automobiliui „Toyota Yaris“ galinio bamperio kėbulo darbų neatlikta. Šiuo automobiliu kai kada važinėja ir kiti šeimos nariai, kurie, kaip jam atrodo, taip pat neatliko jokių automobilio remonto darbų (b. l. 151).

Iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo nustatyta, kad 2017-01-23 buvo apžiūrėti automobiliai „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyti transporto priemonių apgadinimai: „Toyota Corolla“ –atšokęs dažų dangos sluoksnis virš priekinio valstybinio numerio ženklo, skilusios grotelės priekinio bamperio kairėje pusėje, deformuotas priekinis bamperis, iššokusi iš laikiklių priekinės radiatoriaus grotelės. Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo skiltyje „Transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta:“ jokia informacija nenurodyta – pažymėtas brūkšnys (b.l. 152). Byloje pateikta CD laikmena su automobilių sugretinimu ir automobilių apgadinimais, taip pat pridėta viena sankryžos nuotrauka (b. l. 153-154).

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs R. B. apeliacinį skundą, 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarimas ir bylą grąžino iš naujo tirti. Šioje nutartyje aukštesnysis teismas nustatė, kad nebuvo apžiūrėta eismo įvykio vieta ir kelio dangos būklė. Taip pat nebuvo tirta, ar automobiliai (duomenys neskelbtini) g. prie šviesoforo signalo sustojo įkalnėje, nuokalnėje ar kelias buvo lygus. Automobiliai padėtyje, atitinkančioje įvykio vietą, sugretinti nebuvo, todėl nėra galimybės patvirtinti ar paneigti, kad automobilio „Toyota Corolla“ apgadinimas – atšokusi dažų danga ir bamperio apgadinimas – buvo padaryti dėl kontakto su R. B. automobiliu „Toyota Yaris“. Nebuvo tirta aplinkybė dėl ankstesnio automobilio „Toyota Corolla“ bamperio apgadinimo, neišsiaiškinta ar ankstesnis eismo įvykis buvo draudiminis, kokie apgadinimai buvo padaryti įvykio metu ir, ar jie buvo užfiksuoti, kokie sugadinimai buvo pašalinti, o kokie dar likę. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad papildomai lūžo automobilio „Toyota Corolla“ radiatoriaus grotelės, nors šis apgadinimas nebuvo užfiksuotas transporto priemonės apžiūros metu, atsižvelgiant į tai tikslinga aiškintis ir šią aplinkybę. Teismas konstatavo, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo pilnai ištirta, kokie fiksuoti automobilio „Toyota Corolla“ apgadinimai buvo padaryti nustatyto įvykio metu dėl kontakto su automobilio „Toyota Yaris“ (duomenys neskelbtini), ties 2 pastatu, Vilniuje, jei R. B., važiuodamas atbuline eiga automobiliu „Toyota Yaris“, kontaktavo su gale stovėjusiu automobiliu „Toyota Corolla“.

Susipažinus su teismui pateikta papildomai atlikto tyrimo medžiaga, nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartyje nurodyti trūkumai tyrimo eigoje nebuvo pašalinti. Pažymėtina, kad vien eismo įvykio vietos vienos nuotraukos pateikimas (b. l. 154), neapžiūrėjus ir neaprašius eismo įvykio vietos, kelio dangos būklės apžiūros protokolu, neužfiksavus, automobilių sustojimo vietos eismo įvykio metu ir, nenustačius ar buvo įkalnė, nuokalnė ar lyguma, negali būti laikomas tinkamu eismo įvykio vietos ištyrimu. Kaip ir pateiktas transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas (b. l. 152-153), kuriame užfiksuoti automobilių „Toyota Corolla“ ir „Toyota Yaris“ apgadinimai, pateikiant CD su įrašytomis automobilių „Toyota Corolla“ ir „Toyota Yaris“ apgadinimų ir sugretinimo 90 nuotraukų, tačiau nepateikiant išvados, kas buvo nustatyta transporto priemonių sugretinimo metu, kokie fiksuoti automobilio „Toyota Corolla“ apgadinimai buvo padaryti eismo įvykio metu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties 2 pastatu, jei automobilis „Toyota Yaris“ važiuodamas atbuline eiga kontaktavo su gale stovėjusius automobiliu „Toyota Corolla“, todėl negali būti laikomas tinkamai atliktu tyrimu.

ATPK 248 straipsnis nustato, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą. Šie uždaviniai taikytini ir institucijoms, kurioms nustatyta pareiga surinkti įrodymus ir surašyti protokolus, o vėliau ir nutarimus administracinio teisės pažeidimo byloje. Jie reiškia, kad kiekvienoje byloje turi būti surinkti visi pažeidimo įvykiui ir pažeidimo sudėčiai konstatuoti svarbūs įrodymai. Siekiant situacijos visapusiško ir objektyvaus įvertinimo, būtina apklausti visus įvykį mačiusius ar jame dalyvavusius asmenis, surinkti daiktinius ir kitus įrodymus, turinčius reikšmę išvadai padaryti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad tiriančio bylą asmens padarytos klaidos ir trūkumai būtų taisomos to paties pareigūno. Atsižvelgiant į tai, kad teismui perduota nagrinėti byla nėra tinkamai paruošta, nepateikti visi reikalingi duomenys, bylos aplinkybių tyrimas atliktas paviršutiniškai ir aplaidžiai, tyrimo metu nėra padarytos pagrįstos išvados, patvirtinančios administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, todėl administracinio teisės pažeidimo byla turi būti grąžinta trūkumams pašalinti ir bylai reikšmingoms aplinkybėms ištirti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis teismas, net ir būdamas aktyvus, negali būti įpareigotas dirbti darbo už administracinį pažeidimą tiriančius subjektus. Šios funkcijos yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Teismo aktyvumas pasireiškia tik byloje kylančių neaiškumų pašalinimu, bylos nagrinėjimo metu atsiradusių klausimų išsprendimu (Vilniaus apygardos teismo 2015-07-24 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-733-387/2015). Be to, pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti kaltinimą palaikanti institucija ir įrodinėjimo pareigą draudžiama perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-01-17 nutartis Nr. N575-55-08).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija Vilniaus apygardos teismo 2016-12-02 nutartyje nustatytų trūkumų nepašalino, todėl byla grąžintina Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui trūkumams pašalinti ir aplinkybėms ištirti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį grąžinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui trūkumams pašalinti ir aplinkybėms ištirti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.