Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.39.2.5.; 3.1.3.2.; 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.1.14.1.; 3.2.1.1.; 3.2.3.1.; 3.2.3.8.; 3.2.4.9.1.1.; 3.2.4.9.1.2.; 3.2.4.9.2.; 3.2.4.9.3.2.; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.9.7.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.

2018 m. vasario 9 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus būstas“ dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys V. K. ir uždaroji akcinė bendrovė „Listada”.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Alytaus būstas“ 559,25 Eur turtinės žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2014 m. spalio 21 d. vandeniu užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio metu butas Nr. 10 ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. 2014 m. spalio 24 d. atlikus įvykio vietos apžiūrą, nustatyta, kad įvykio metu sugadinta patalpų Nr. 10-1, Nr. 10-4, Nr. 10-6 lubos, grindys, sienos. Pagal lokalinę sąmatą sugadinto turto (patalpų) remonto (atkūrimo) kaina yra 562,44 Eur (1942,00 Lt) be PVM. Ieškovė, vadovaujantis Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2013 m. sausio 3 d. redakcija), apskaičiavo nuostolį ir išmokėjo 562,44 Eur draudimo išmoką. Ieškovės atstovai išsiaiškino, kad užpylimas įvyko kritulių vandeniui nepasišalinus nuo stogo dėl užsikimšusio lietaus vandens nuvedimo sistemos stovo. Vandens nuvedimo sistemos stovas įrengtas nekokybiškai, stovas sujungtas iš skirtingų diametrų vamzdžių dalių, movinės jungtys suformuotos be būtinųjų kompensacinių tarpinių, nėra hermetizuotos, kas lėmė lietaus vandens nuvedimo sistemos nesandarumą. Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūrą vykdo atsakovė, kuri privalėjo prižiūrėti daugiabučio gyvenamojo namo lietaus nuotekų stovą. 2014 m. lapkričio 24 d. pretenzija ieškovė ragino atsakovę atlyginti atsiradusią žalą, tačiau turtinė žala iki šiol neatlyginta. Ieškiniu reikalaujamą atlyginti 559,25 Eur turtinę žalą, išskaičiavus 3,19 Eur nusidėvėjimą medžiagoms, privalo atlyginti atsakovė, kadangi laiku neprižiūrėjusi daugiabučio gyvenamojo namo lietaus nuotekų stovo ir iki 2014 m. spalio 21 d. avarijos neorganizavusi jo priežiūros bei remonto atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); dėl užsikimšusio bei nesandaraus lietaus vandens nuotekų stovo, per jį pratekėjęs vanduo ieškovės apdraustam turtui padarė žalos; žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Iš atsakovės taip pat priteistinos šešių procentų dydžio procesinės palūkanos ir visos bylinėjimosi išlaidos.

Trečiojo asmens UAB „Listada“ atstovas su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė įrodinėja UAB „Listada“ kaltę pastato lietaus sistemų būklės aktu, kurį pati ir surašė, o jame nurodytos aplinkybės prieštarauja prie jo pridėtiems rašytiniams įrodymams. Lietaus stovas naudojamas nuo pastato pastatymo, surinktas iš skirtingų medžiagų ir diametrų vamzdžių, viršutinę vieno dalį užmaunant ant kito apatinės dalies, nebuvo sandarus, ant stogo nebuvo uždengtas. Visa tai rodo, atsakovės, kaip pastato administratorės netinkamą pareigų atlikimą, todėl ji ir turi atlyginti žalą.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad buto užliejimas vandeniu įvyko dėl užsikimšusio lietaus nuotekų vamzdžio, kurį statybinėmis šiukšlėmis užkimšo trečiojo asmens UAB „Listada“ darbuotojai remontuodami namo stogą. Atsakovės, kaip namo administratorės, veiksmai iki žalos atsiradimo yra pakankami, kad konstatuoti, jog ji tinkamai vykdė jai nustatytas pareigas ir neatliko neteisėtų veiksmų. Mano, kad ieškovė nepagrindė žalos dydžio, nes nepateikė fotonuotraukų, vaizdo įrašų kaip atrodė butas iki vandentiekio avarijos, ir atsakovės atstovai nedalyvavo apžiūrint užlietą butą.

Trečiasis asmuo V. K. į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės UAB „Alytaus būstas“, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, civilinės atsakomybės už netinkamą funkcijų atlikimą ir žalos atlyginimo.

Dėl žalos atlyginimo

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas V. K. sudarė Būsto draudimo sutartį (liudijimas Nr. TIA 259135060), nurodytas draudimo laikotarpis nuo 2014 m. spalio 20 d. iki 2015 m. spalio 19 d., draudimo rūšis - būsto draudimas pagal Būsto draudimo taisykles Nr.067 (2013 m. sausio 3 d. redakcija, galioja nuo 2013 m. vasario 11 d.).

2014 m. spalio 24 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad 2014 m. spalio 22 d. labai stipriai lyjant užsikimšo lietaus vamzdis, vanduo kilo į viršų ir užpylė butą Nr. 10, esantį namo (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte. Dėl ko sušlapo buto patalpų Nr. 10-1, Nr. 10-4, Nr. 10-6 lubos, grindys, sienos. Atsakovei UAB „Alytaus būstas“ pastato bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų administratorei, vykdančiai pastato bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų priežiūrą, apie šį įvykį pranešta. Apskaičiuodama nuostolius ir mokėdama draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067. Pagal AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą lokalinę sąmatą sugadinto turto (patalpų) remonto (atkūrimo) kaina yra 2778,16 Lt. Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo 1942,00 Lt (562,44 Eur) dydžio draudimo išmoką V. K.. 2014 m. lapkričio 24 d. ieškovė UAB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsakovei raštišką pretenziją informuodama, kad atsakovė turi sumokėti išmokėtą draudimo sumą. Atsakovė 2015 m. kovo 23 d. rašte dėl lietaus nubėgimo sistemos avarijos (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ji nustatė, jog lietaus sistemos užsikimšimas įvyko dėl trečiųjų asmenų veikos, todėl siūlo dėl žalos atlyginimo kreiptis į daugiabučio namo renovaciją atliekantį rangovą. Dėl nurodyto draudžiamojo įvykio ieškovė yra išmokėjusi draudimo išmoką, kurią prašo priteisti iš atsakovės, remdamasis įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogacija). Ieškovės manymu, atsakovė privalo atlyginti atsiradusią 559,25 Eur, išskaičiavus 3,19 Eur nusidėvėjimą medžiagoms, žalą, nes ji privalėjo prižiūrėti administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo lietaus nuotekų stovą, organizuoti jo remontą, o laiku nepastebėjusi užsikimšusio bei nesandaraus lietaus vandens nuotekų stovo, atsakovė elgėsi nerūpestingai, per netinkamai sujungtą lietaus nuotekų stovą pratekėjęs vanduo ieškovės apdraustam turtui padarė žalos ir ši žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 - 6.247 str., 6.249 str.).

CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo pagrįstai pareikštas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų (inžinerinių tinklų) administratorei, kuri yra pastato bendrojo naudojimo objektų valdytoja, atsakovei UAB „Alytaus būstas“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).

Privalomuosius statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimus nustato Aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr.D1-1067 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010. Pagal STR 1.12.05:2002 priedą „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ (patvirtintas Aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr.D1-888), administratorius privalo atlikti namo bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinius stebėjimus (ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį), kasmetines apžiūras, organizuoti namo lietaus nuotekų sistemos ir kitų vandens pašalinimo nuo namo konstrukcijų įrenginių (latakų, lietvamzdžių, įlajų nuogrindų ir kt.) funkcionalumo palaikymą, šalinti smulkius defektus (STR 1, 7 punktai). Namo administratorius turi teisę priimti sprendimus, susijusius su gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu.

Vertinant byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovė periodiškai atlikdavo statinio apžiūrą. Iš 2013 m. gegužės 2 d. ir 2014 m. gegužės 30 d. gyvenamo namo apžiūros aktų matyti, kad atsakovės atsakingi darbuotojai nustatė, jog laiptinės lietaus kanalizacijos stovai nekeisti nuo namo pastatymo, kad dalis sienelių aprūdijusios, ištrupėję ir rekomendavo uždengti atviras įlajas kepurėle, avarinės būklės vamzdynus pakeisti, esant galimybei pakeisti visus vamzdynus. Duomenų, kad rekomendacijomis buvo pasinaudota ir iki 2014 m. spalio 20 d. atvira įlaja uždengta kepurėle bei pakeisti lietaus kanalizacijos avarinės būklės vamzdynai, atsakovė nepateikė. Atsakovės darbuotojai gavę gyventojų pranešimą, kad vanduo sunkiasi į butus nuvyko ir 2014 m. spalio 21 d. apžiūros akte Nr. ZA_RI_14_0827 užfiksavo, kad lietaus nuotekų įlaja ant namo stogo neuždengta apsauginėmis grotelėmis, todėl šiukšlės nuo stogo pateko į lietaus nuotekų nubėgimo stovą ir susitelkė ant rūsyje esamos vamzdžio alkūnės. Alytaus miesto savivaldybės Viešoji įstaiga Alytaus energetinio efektyvumo didinimo agentūra sudariusi komisiją apžiūrėjo avarijos vietą, padarė fotonuotraukas ir 2014 m. spalio 22 d. apžiūros akte nurodė, kad ant rūsyje esamos vamzdžio alkūnės įvairių šiukšlių ir dumblo sluoksnis susiformavo per ilgą laiką, viršuje yra labai mažas kiekis smuklių stogo šiltinimo medžiagų, lietaus vandens nuvedimo sistemos stovas sujungtas iš skirtingų diametro vamzdžių, viršutinę vieno iš jų dalį užmaunant ant apatinės, ir būtent per tokį sujungimą vanduo skverbėsi per buto sienas. Šį aktą pasirašė ir namo gyventojai, kurie betarpiškai dalyvavo tiriant įvykį ir šalinant jo priežastis. Tokias aplinkybes jie nurodė ir bylos nagrinėjimo metu. Iš 2015 m. spalio 1 d. statinio apžiūros akto matyti, kad atlikta stogo renovacija, tačiau laiptinės lietaus kanalizacijos stovų būklė išlieka nepakitusi, tik uždengtos įjalos kepurėlėmis. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, būdama daugiabučio namo administratorė, nustatė įlajų trūkumus, lietaus kanalizacijos vamzdžių defektus, turėjo galimybes iki avarijos šiuos trūkumus pašalinti, ir suponuoja išvadą, kad atsakovė blogai atliko savo pareigas, nes nustačiusi, kad įlajos neuždengtos ir lietaus kanalizacijos vamzdžiai su defektais nesiėmė veiksmų juos pašalinti ir išvengti buto užliejimo.

Atsakovės UAB „Alytaus būstas“ prieštaravimai pripažįstami nepagrįstais. Nustačius, kad lietaus nuotekų įlaja nuo 2013 m. iki 2015 m. nebuvo uždengta grotelėmis nėra pagrindo sutikti, kad visos šiukšlės susikaupė UAB „Listada“ atliekant namo renovacijos darbus 2014 metų birželio – rugsėjo mėnesiais. Labiau tikėtina, kad šiukšlės susikaupė ir susiformavo dumblo sluoksnis per 4 metus, o ne per 4 mėnesius. Iš byloje pateiktų nuotraukų ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad dėl susikaupusių šiukšlių lietaus vanduo nepratekėjo žemyn, bet kilo aukštyn iki tos vietos, kur vamzdžiai buvo netinkamai sujungti ir prasiskverbęs užliejo 3 aukšte esantį butą.

Pripažintina, jog bendrojo naudojimo objektų administratorė nesugebėjo užtikrinti, jog nebūtų padaryta žalos kitiems asmenims, dėl netinkamos būklės sistemų ar įrenginių eksploatavimo. Atsakovė yra atsakinga už žalą, padarytą dėl patalpų užpylimo ir turto sugadinimo, todėl privalo atlyginti ieškovei žalą dėl draudimo išmokos sumokėjimo (CK 6.63 str. 1 d., 6.246-6.249 str., 6.256 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.).

Dėl žalos dydžio

Turtinės žalos dydį (draudimo išmokos sumą) patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai. Pagal AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą lokalinę sąmatą sugadinto turto (patalpų) remonto (atkūrimo) kaina yra 559,25 Eur. Lokalinės sąmatos yra sudaromos ir žala paskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą „Sistela“ programą sąmatoms sudaryti. Šioje programoje statybos darbų kainos nustatytos pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintus statybos techninius reglamentus bei rekomendacijas (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1489-262/2017). Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo 559,25 Eur dydžio draudimo išmoką. Teismas nenustatė ir atsakovė neįrodė, jog remonto ir atstatymo išlaidos būtų nesusiję su patalpų užpylimu. Lokalinėje sąmatoje nurodytos sumos ir būtini atlikti darbai susiję su draudiminiu įvykiu - patalpų užpylimu ir dėl to sugadinto turto, paskaičiuotas nusidėvėjimas medžiagoms. Taikytinas visiško nuostolių atlyginimo principas. Paskaičiuotos ir draudėjui išmokėtos draudimo išmokos suma atitinka draudžiamojo įvykio metu padarytus nuostolius. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatos numato 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas jas priteisti yra pagrįstas įstatymu.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis bei vadovaujantis Civilinio kodekso 6.4 straipsnio, 6.210 straipsnio, 6.266 straipsnio, 6.1015 straipsnio nuostatomis iš atsakovės priteisiama ieškovei 559,25 Eurų suma ir šešių procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą 559,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. birželio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinį tenkinus, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo.

Ieškovės atstovas pateikė prašymą priteisti 33,87 Eur kelionės išlaidas. Trečiojo asmens atstovas pateikė prašymą priteisti 242,00 Eur išlaidas advokato pagalbai, kurias sudaro atsiliepimo paruošimas, konsultavimas, pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdžiuose. Prašomos priteisti išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, jos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl prašymai dėl išlaidų priteisimo tenkinami visiškai. Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovės priteisiamos 33,87 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei, 242,00 Eur bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui ir 37,23 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus būstas“ 559,25 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 559,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. birželio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 33,87 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus būstas“ 242,00 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Listada”.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus būstas“ 37,23 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.