Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinę bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Š. 2020 m. sausio 30 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr.59-ANR_P-101-2020, nurodyta, jog N. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 27 d. 19 val. 16 min., būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iškvietė greitąją medicinos pagalbą pranešdama, jog sūnui A. Š. sutriko psichika. Atvykus medicinos darbuotojams nustatyta, kad A. Š. yra stabilios psichikos, neagresyvus, adekvatus. Indikacijų vežti Š. į Respublikinę Vilniaus psichiatrinę ligoninę nebuvo, todėl jis buvo paliktas namuose. Iškviesdama greitąją medicinos pagalbą, žinant, kad pagalba nereikalinga, N. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalyje.

N. Š. nurodė, jog ji prisipažįsta nusižengusi, tikrai kvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą, tačiau jie jai buvo būtini, nes jos sūnus A. Š. yra neįgalus, turintis protinę negalią (šizofrenija), o priepuolių metu jis tampa agresyvus, konfliktiškas, neprognozuojamas. Liga sūnui nustatyta prieš ketverius metus ir per šį laikotarpį jis jau septynis kartus buvo gydytas Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje. N. Š. nurodė, jog sūnui pavartojus alkoholį priepuoliai paaštrėja. Tokiais momentais ji bijanti, nes sūnus namuose viską daužo, gali sužeisti ir ją ir savo tėvą. Kviesdama greitąją medicinos pagalbą, N. Š. nurodo mačiusi, kad Andriui jau gali prasidėti priepuolis, nes jis buvo išgėręs, darėsi agresyvus, N. Š. išsigando dėl savo ir vyro sveikatos ir gyvybės. Nurodo, jog situaciją vertino adekvačiai.

Institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, į teismo posėdį institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovas neatvyko, prašymų nagrinėti bylą jam nedalyvaujant negauta, bylos aplinkybės yra aiškios, todėl byla nagrinėtina atstovui nedalyvaujant (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo 200 iki 2000 eurų. Nurodytos normos dispozicija apibrėžia būtinąjį šio nusižengimo sudėties požymį – pagalbos kvietimas, nesant būtinumo, tai yra, suponuoja būtinąjį subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą. Tyčinę kaltės formą galima konstatuoti tik tuomet, kai asmuo pats neabejoja, kad aplinkybės, apie kurias jis praneša specialiosioms tarnyboms, realiai neegzistuoja, o jo pranešimas neatitinka tiesos. Iškviesti specialiąsias tarnybas, nagrinėjamu atveju – policiją, reiškia duoti jai tokią žinią (pranešti), į kurią policija privalo reaguoti neatidėliojant išsiųsdama pajėgas į įvykio vietą. (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 17d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-220-255/2014).

Iš N. Š. paaiškinimo, bylos medžiagos (greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuotų duomenų (kvietimo ID 2008039850 ir kt.) matyti, kad ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą prašydama atsiųsti policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Išanalizavus bylos medžiagą, atsižvelgiant į sūnui deagnozuotos psichinės ligos faktą (ką patvirtina N. Š. pateiktas 2020-02-21 medicinos išrašas), į N. Š. paaiškinamas įvykio aplinkybes (jos pagrįstą tikėjimą, kad jos ir jos vyro sveikatai ir gyvybei gali grėsti realus pavojus) , akivaizdu, jog specialiųjų tarnybų iškvietimo metu N. Š. buvo tikra, jog pagalba yra būtina tiek jai, tiek jos sutuoktiniui ir sūnui.

Taigi, nustatytos aplinkybės neabejotinai leidžia konstatuoti, kad N. Š. veiksmuose nėra tyčios kviesti policijos pareigūnus, medicinos darbuotojus, nesant pagalbos poreikio. Pats asmuo neabejojo, kad aplinkybės, apie kurias jis praneša specialiosioms tarnyboms, realiai neegzistuoja, o jo pranešimas neatitinka tiesos, todėl nėra pagrindo teigti, kad N. Š. padarė ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir administracinio nusižengimo teisena jos atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio nusižengimo teiseną N. Š. atžvilgiu pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo (nutarties) kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismą.