- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-11
- Bylos Nr.
- e2S-207-430/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- Lenkijos Respublikos bendrovės „G.“
- Atsakovas
- UAB „A.“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Lenkijos Respublikos bendrovės „G.“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lenkijos Respublikos bendrovės „G.“ ieškinį atsakovui UAB „A.“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
I. L. Respublikos bendrovės „G.“ pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (po prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo, teismo žininio priimtas ieškinys dėl skolos priteisimo). Kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorius pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-42604-934/2017 atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apelianto vertinimu teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-42604-934/2017 atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, motyvuodamas tuo, kad didelės ieškinio sumos prezumpcija nėra absoliuti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui būtini ir kiti pagrindai. Tuomet, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, tai yra, kai jis paneigia objektyvios grėsmės būsimam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y., ar jam ši ieškinio suma yra didelė.
Remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pakankamo pagrindo spręsti, jog prašoma priteisti suma skolininkui yra didelė arba skolininko turtinė padėtis yra sunki, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas. Nors iš pateiktų duomenų matyti, kad skolininkas periodiškai turi įsiskolinimų SoDrai, iš šių duomenų taip pat matyti, kad šie įsiskolinimai yra dengiami.
Nutartyje teismas nurodė, kad nenustačius skolininko nesąžiningumo ir / ar bent didesnės tikimybės, kad ji sieks išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, nepakanka laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui. Nepateikta įrodymų, kurie bent preliminariai leistų spręsti, jog skolininkas aktyviais veiksmais siekia išvengti skolos sumokėjimo (slapstosi; ėmėsi kitų aktyvių veiksmų, siekdamas paslėpti ar realizuoti priklausantį turtą, apsunkinti išieškojimą), elgiasi nesąžiningai.
Teismas pažymėjo, jog atsakovo vengimas atsiskaityti su ieškovu, nesumokant reikalaujamų pinigų sumų, yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pirmos instancijos teismo skundžiamos nutartimi. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų - ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
Skolininko nesąžiningumą šiuo atveju patvirtina tai, jog jis nuo 2017 m. liepos mėnesio vėluoja atsiskaityti su kreditoriumi. Skolininkui yra žinoma apie jo įsiskolinimą kreditoriui, kadangi pats skolininkas 2017 m. liepos 12 d. garantiniame rašte yra nurodęs sumų dydį bei atsiskaitymo terminus. Skolininkas taip pat neatsako nei į kreditoriaus skambučius nei į siunčiamus raginimus elektroniniu paštu. Toks skolininko elgesys yra vertintinas kaip aktyvus vengimas atsiskaityti su kreditoriumi, kas akivaizdžiai yra nesąžininga kreditoriaus atžvilgiu.
Kreditoriui yra žinoma, jog skolininkas sudaro naujas sutartis su naujais rangovais bei sąmoningai vengia su jais atskaityti, taip augindamas savo skolas. Galimai tokiu būdu skolininkas siekia, kad jam būtų iškelta bankroto byla. Apie šiuos skolininko nesąžiningus veiksmus patvirtina prie pareiškimo pridėtas išrašas iš www.rekvizitai.lt, iš kurio yra matoma, kad skolininkas yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondui 1851,62 Eur. Skolininko vengimą atsiskaityti su kitais kreditoriais patvirtina prie pareiškimo pridėtas išrašas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO apie skolininko atžvilgiu iškeltas bylas.
Vertinant skolininko elgesį tiek kreditoriaus tiek kitų jo kreditorių atžvilgiu yra akivaizdu, jog skolininkas yra nesąžiningas, dėl ko galimai ateityje kreditoriaus naudai priimto sprendimo vykdymas gali pasunkėti – skolininkui padidinus savo skolas bei iššvaisčius jam patikėtus pinigus jam bus iškelta bankroto byla, ko pasėkoje kreditoriaus galimybės išieškoti iš skolininko jo reikalaujamą skolą ženkliai sumažėja.Apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-42604-934/2017, ir priimti naują nutartį – prašymą dėl laikinųjų priemonių taikymo tenkinti.
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, jog ši nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovo atskirasis skundas atmestinas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad reikalaujama priteisti suma yra didelė atsakovui. Byloje nėra duomenų apie sunkią atsakovo finansinę padėtį. Kartu su atsiliepimu pateikta pelno – nuostolių ataskaita bei balansas rodo, kad atsakovo finansinė padėtis yra gera. Įsiskolinimai VSDFV dengiami.
Pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl nagrinėjamų bylų pagrindo taip pat nėra, be to, dalyje bylų būtent atsakovas yra kreipęsis į teismą dėl skolų priteisimo.
Aplinkybė, kad atsakovas neatsiskaito su ieškovu rodo tik tai, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, bet tai nesudaro teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas neatsiskaito dėl to, kad ieškovas neištaiso statybos defektų
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kaip nurodė teismas bei teisės taikymo taisykle rėmėsi šalys, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos 18 512,57 Eur priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tai atitinka ir nuosekliai formuojamą teismų praktiką, kad vien ieškinio sumos dydis negali patvirtinti būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-24-407/2016).
Tai, kad atsakovas negalės įvykdyti teismo sprendimo paneigia kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikta pelno – nuostolių ataskaita bei balansas, pagal kuriuos išaugo atsakovo tiek turtas, tiek grynasis pelnas (turtas išaugo nuo 4598,00 Eur iki 323457,00 Eur) (CPK 178 straipsnis). www.Rekvizitai.lt teiktais duomenimis įsiskolinimas VSDFV nuo 2017-12-18 iki 2017-12-28 buvo 1055,61 Eur; nuo 2017-11-22 įsiskolinimų neturėjo; nuo 2017-11-21 įsiskolinimas 66,52 Eur; nuo 2017-11-17 – 175,82 Eur, nuo 2017-11-16 – 1865,82 Eur, kas patvirtina, jog įsiskolinimai yra padengiami.
Pasisakant dėl nagrinėjamų bylų pažymėtina, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovo UAB „A.“ atžvilgiu 2017 metais buvo nagrinėtos 4 civilinės bylos, kuriose buvo pareikšti turtiniai reikalavimai (dvejose teismo sprendimai apskųsti apeliacine tvarka). Vienoje civilinėje byloje UAB „A.“ buvo pareiškusi reikalavimą dėl skolos priteisimo. Vertinant šiame kontekste pažymėtina, jog reikalavimai kildinami iš rangos teisinių santykių ir turtiniai reikalavimai pagal teismų praktiką paprastai reiškiami užsakovui (UAB „A.“), o neturtiniai - rangovui. Vien bylų nagrinėjimas teisme, nesant jokių duomenų, kad UAB „A.“ nevykdo įsiteisėjusių teismo sprendimų ir gali kilti grėsmė spendimo vykdymui šioje byloje, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-1476-196/2017). Nagrinėjamu atveju byla buvo pradėta pagal kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti galimo ieškinio pagrįstumą, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, teismo įsakymo išdavimo procese teismas neturi pagrindo spręsti, jog kreditorius tikėtinai pagrindė pareiškimo reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovo vengimas atsiskaityti su ieškovu, nesumokant reikalaujamų pinigų sumų, yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tai, kad yra kilęs ginčas patvirtino ir tolimesnė proceso eiga, kadangi skolininkas pareiškė prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo ir byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.