Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Vytauto Kursevičiaus, Laisvydo Zederštremo,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. Z. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. Z. skirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirta sumažinta bausmė - laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių, ją atliekant pataisos namuose. Nukentėjusiojo M. T. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies 1 800 Eur sumai, dalyje dėl turtinės žalos tenkintas visiškai 1 399 Eur sumai ir priteista iš kaltinamojo D. Z.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš kaltinamojo D. Z. 81,12 Eur. Priteista iš kaltinamojo D. Z. 151,71 Eur valstybei proceso išlaidų už nukentėjusiajam M. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš nuteistojo D. Z. apeliacinio skundo matyti, kad jis neginčija savo veiksmų kvalifikavimo, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą.

6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

8. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. Z., šias įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis D. Z. įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nedirba, nėra registruotas darbo biržoje (I t., b. l. 188–189), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (I t., b. l. 177–187), teistas (I t., b. l. 166–176, 193–198, II t., b. l. 1–23). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ir nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai), tai yra teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

10. Apylinkės teismas nuosprendyje tinkamai nurodė aplinkybes, kurios turi įtakos paskiriamos bausmės rūšiai ir jos dydžio nustatymui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. Z. anksčiau ne kartą teistas, kelis kartus buvo teistas už smurtinius nusikaltimus. Šios aplinkybės nepalankiai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą taisytis. Be to, šiuo atveju svarbu ir tai, kad, būdamas jauno amžiaus, D. Z. teisiamas jau dešimtą kartą, gyvenimo būdo nekeičia – toliau vartoja alkoholį, daro naujas nusikalstamas veikas bei kitus teisės pažeidimus.

11. Atsižvelgusi į anksčiau nurodytas aplinkybes, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam D. Z. paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, ir bausmės dydį parinko sankcijos ribose (BK 50 straipsnio 2 dalis), t. y. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatė artimą minimaliai. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam D. Z. paskirta bausmė, atsižvelgus į tai, kad jis prisipažino esąs kaltas ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl nuteistajam už nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgus į jo asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nėra per griežta. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio, nes tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai ir paskirtis, bus galimybė nuteistąjį taisyti ir auklėti izoliuotą, paveikti jį laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

12. Atsakant į nuteistojo skunde išreikštą abejonę dėl nukentėjusiajam M. T. padaryto dvigubo apatinio žandikaulio lūžio laiko, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. 504/2018(04) yra aiškiai nurodyta, kokie sužalojimai buvo nustatyti nukentėjusiajam, kada jie galėjo būti padaryti ir prie kokių įvykio aplinkybių, todėl tokia specialisto išvada abejoti aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo (I t., b. l. 66–67).

13. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo D. Z. apeliacinį skundą atmesti.