Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, teistas:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m., įpareigojant per 2 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį, per 8 mėn. neatlygintinai išdirbti iki 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn., vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 4, 7 p. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, 2011-06-08 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, bausmė atlikta;

3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams;

4) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. 25 parų areštu; Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 d. 2 p., 9 d., Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi paleistas lygtinai; Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas ir pasiųstas atlikti likusios 5 mėnesių ir 4 dienų laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlikęs;

5) Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-28 nuosprendžiu pagal BK 307 str. 1 d. ir 308 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 d. 2 p., 9 d. subendrintos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir skirta D. Z. galutinė laisvės atėmimo bausmė 1 m. 5 mėn., ją atliekant pataisos namuose, bausmę atlikęs;

6) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d., vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinė bausmė paskirta 18 parų areštas, bausmę atlikęs;

7) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo bei apėmimo būdais su Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-28 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme bei Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-18 nuosprendžiu paskirta arešto bausme, prieš tai arešto bausmę pakeitus pagal BK 65 straipsnyje numatytas bausmių keitimo taisykles, ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014-07-16, 7 val., iki nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2014-11-27, bei atliktas bausmes pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-28 bei 2014-03-18 nuosprendžius.

8) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta galutinė bausmė - 4 mėn. laisvės atėmimo.

9) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 64¹ straipsniu, skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams. Bausmę atlikęs 2017-10-06, teistumui neišnykus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Z. 2018 m. kovo 29 d. apie 16.10 val., bare „D.“, adresu (duomenys neskelbtini), kumščiu sudavė nukentėjusiajam M. T. du smūgius į galvos sritį ir vieną smūgį į veido sritį, tokiais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam M. T. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, dvigubą apatinio žandikaulio abipusį lūžį dešinio kaklo ir 33 danties srityse, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Apklaustas kaltinamasis D. Z. teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tą dieną užėjo į barą, kur prisėdo prie pažįstamų staliuko. Bare buvo nukentėjusysis, kuris buvo girtas, šūkavo ir kabinėjosi. Barmenė jį buvo išprašiusi iš baro. Jis kabinėjosi prie žmonių, prašė pinigų. Kelis kartus buvo priėjęs prie jo, kabinėjosi, todėl atsistojo ir sudavė. Sudavė, nes nukentėjusysis iškoneveikė jį negražiais žodžiais. Data, laikas atitinka, kaip nurodyta kaltinime. Smūgius sudavė ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Prašo švelnesnės bausmės. Taip gavosi, nes buvo neblaivus. Blaivus taip nebūtų padaręs. Civilinį ieškinį ligonių kasai pripažįstu. M. T. civilinis ieškinys per didelis. Turtinę pripažįsta, bet neturtinės yra per didelė suma.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Iš 2018-03-29 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14643-18 pradėtas gavus pranešimą iš Šiaulių Respublikinės ligoninės priėmimo skyriaus, apie tai, kad kreipėsi M. T., kuriam diagnozuotas apatinio žandikaulio lūžimas. M. T. nurodė, kad 2018-03-29 buvo sumuštas alaus bare „D.“, adresu (duomenys neskelbtini) g. 2, Šiauliai (1 t., b. l. 4, 5).

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo D. Z. kaltė padarius nusikaltimą, be jo prisipažinimo, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta medžiaga: nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybiniais pranešimais, vaizdo įrašu, asmens atpažinimo pagal nuotrauką protokolu, apžiūros protokolais, specialisto išvada. Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad D. Z. nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam M. T.. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi ją padaręs (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ir nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).

Kaltinamasis D. Z. nusikalto būdamas teistas (1 t., 166-176; 193-198; 2 t., b. l. 1-23), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 177-187), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (1 t., b. l. 188-189). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, įvertinus tai, kad kelis kartus teistas už smurtinius nusikaltimus, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis - laisvės atėmimas, jo trukmę nustatant artimą minimaliai. Laikantis BK 64¹ straipsnio reikalavimų, paskirta bausmė mažinama 1/3.

Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, taikomos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusysis M. T. pareiškė civilinį ieškinį 6399 Eur sumai, kurią sudaro 1399 Eur turtinė ir 5000 Eur neturtinė žala.

Turtinę žalą nukentėjusysis grindžia išlaidomis vaistams, vitaminams, specialiam maistui, kelionei į Kauno klinikas ir atgal į Šiaulius, bei pačiam Kaune, šias išlaidas įvertina 199 eurų suma. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis buvo gydomas ir konsultuojamas Kauno klinikose, todėl patirtos kelionės išlaidos buvo būtinos ir yra pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamojo. Tačiau nukentėjusysis taip pat prašo priteisti būsimas išlaidas, kurias papildomai patirs atstatant tris dantis. Prašoma priteisti suma sudaro 1200 eurų.

Civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012). Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011). Specialisto išvadoje konstatuota, kad M. T. nustatyta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, dvigubas apatinio žandikaulio abipusis lūžis dešinio kaklo ir 33 danties srityse. Iš nukentėjusiojo pateiktų medicinos dokumentų išrašų matyti, jog jam buvo pašalinti 3 dantys (31, 32, 33) iš lūžio linijos. Taigi, dantų pašalinimas susijęs su žandikaulio lūžiu, t. y. su sveikatos sutrikdymu, kurį patyrė dėl kaltinamojo veiksmų. Iš pateikto R. J. rašto matyti, jog dantų atstatymas kainuotų 1200 eurų. Vadinasi, šios išlaidos yra pagrįstos ir yra realios bei būtinos, protingos, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

Nukentėjusysis M. T. prašo priteisti 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur (500 Lt) iki 7240,50 Eur (25 000 Lt), tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (10 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012).

Nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes – nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas, nemalonūs išgyvenimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, gydymo ir gijimo proceso. Tačiau taip pat įvertintina ir tai, kad nukentėjusiojo būklė yra pagerėjusi, pats nukentėjusysis nurodė, kad po pusmečio viskas turėtų susitvarkyti, kas leidžia manyti, jog ateityje su sveikatos būkle susiję nepatogumai išnyks. Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, taip pat ir aplinkybę, kad provokuodamas nuteistąjį nusikalsti nukentėjusysis pats prisidėjo prie padarinių kilimo, laikytina, kad prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra per didelė ir neproporcinga, todėl mažintina iki 1800 eurų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 81,12 Eur sumai, prašant ją priteisti iš D. Z. (1 t., b. l. 76-77). Kadangi dokumentai patvirtina, jog tokios sumos ligos išmoka buvo išmokėta nukentėjusiajam M. T., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus, civilinis ieškinys tenkintinas ir nurodyta suma priteistina iš kaltinamojo.

2018-06-13 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimais skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pingines lėšas - 81,12 Eur, esančias įtariamojo D. Z. banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“), Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „SEB“ bankas), Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Šiaulių bankas“), leidžiant D. Z. disponuoti iki 400,00 € (keturių šimtų eurų) suma, esančia šiose banko sąskaitose, taikomas iki visiško Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinio ieškinio atlyginimo.

Nagrinėjant bylą teisme, nukentėjusiajam M. T. buvo skirta atstovė advokatė Lionė Musteikienė. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. liepos 5 d. pažyma Nr. (2.19) NTP-7-4180, iš kurios matyti, kad už M. T. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 151,71 Eur. BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad proceso išlaidas sudaro kitos išlaidos, kurias teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atstovaudama nukentėjusįjį valstybė patyrė išlaidų, jas teismas pripažįsta proceso išlaidomis ir priteisia iš kaltinamojo D. Z..

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - paketas Nr. 1 su 2 vnt. kompaktinių diskų (vaizdo ir garso įrašai), paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. Z. skirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti sumažintą bausmę - laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. Z. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

D. Z. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo M. T. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 1800 eurų sumai, dalyje dėl turtinės žalos tenkinti visiškai 1399 Eur sumai ir priteisti iš kaltinamojo D. Z..

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti 81,12 Eur iš kaltinamojo D. Z..

2018-06-13 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimais skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pingines lėšas - 81,12 Eur, esančias įtariamojo D. Z. banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“), Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „SEB“ bankas), Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Šiaulių bankas“), leidžiant D. Z. disponuoti iki 400,00 € (keturių šimtų eurų) suma, esančia šiose banko sąskaitose, taikyti iki visiško Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinio ieškinio atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo D. Z. 151,71 Eur valstybei proceso išlaidų už nukentėjusiajam M. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: AB „Swedbank“ Nr. Lt24 73000101 1239 4300, AB ‚Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor Bank Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor Bank Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.