Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-05-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-406-1100/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-05
Bylos Nr.
II-406-1100/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00399-2023-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Darius Lukaitis (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. II-406-1100/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00399-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15; 21.2.4; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gegužės 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. S. (R. S.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. S. (toliau – ir pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos R. G. 2023 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-4675-2023.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Institucijos vyresnioji tyrėja R. G. 2023 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-4675-2023 nustatė, kad J. L. L. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes jis 2022 m. gruodžio 10 d. apie 0.00 val. (duomenys neskelbtini), pardavęs automobilį VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepranešė nustatyta tvarka apie jo pardavimą, nedeklaravo duomenų apie transporto priemonės pirkimą–pardavimą, taip pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio reikalavimus.

J. L. L. buvo paskirta administracinė nuobauda – 250 Eur dydžio bauda.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

R. S. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos vyresniosios tyrėjos R. G. 2023 m. vasario 28 d. nutarimą ir paskirti J. L. L. ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatytą maksimalią 300 Eur dydžio baudą, taip pat priteisti iš J. L. L. jo naudai 116,76 Eur turtinę žalą ir 300 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2022 metų gruodžio mėn. pagal www.autoplius.lt automobilio VW Touareg pardavimo skelbimą jį apžiūrėjo ir sutarė su pardavėju dėl pardavimo sąlygų. Pagal 2022 m. gruodžio 10 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilį VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip pardavėjas sutartį pasirašė J. L. L.. Po sutarties pasirašymo nukentėjusysis VĮ „Regitra“ informacinėje sistemoje ne kartą mėgino įregistruoti automobilį VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau to negalėjo padaryti, nes pardavėjas J. L. L. neatliko savo pareigų, t. y. negautas transporto priemonės savininko deklaravimo kodas (toliau – ir SDK). Pasak pareiškėjo, minėtą automobilį mėgino įregistruoti ir atvykęs į VĮ „Regitra“ Vilniuje, Lentvario g. 7, tačiau atsisakyta tai padaryti. Kai pavykdavo susisiekti su J. L. L. telefonu, pareiškėjas informuodavo, kad šis įvykdytų savo pareigą, tačiau J. L. L., nors ir žadėjo, to nepadarė.

Skunde nurodyta, kad pagal 2022 m. gruodžio 2 d. sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilį VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš E. U., tačiau ir tuo atveju J. L. L. neužbaigė pirkimo sandorio, t. y. nedeklaravo pirkimo ir negavo SDK. Kiek žinoma, E. U. dėl J. L. L. veiksmų, kai šis nevykdė SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, kreipėsi į policiją, pastarajam surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Nors skundžiamu nutarimu J. L. L. vyriausioji tyrėja paskyrė administracinę nuobaudą – 250 Eur baudą, tačiau J. L. L. ir toliau nevykdo SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, t. y. iki šiol VĮ „Regitra“ informacinėje sistemoje J. L. L. nepatvirtina automobilio VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo jam (R. S.), todėl nukentėjusysis automobilio negali įregistruoti savo vardu ir juo pilnavertiškai naudotis.

Skunde taip pat teigiama, kad R. S. 2023 m. sausio 4 d. teikė VĮ „Regitra“ prašymą su pridedamų būtinų dokumentų kopijomis, kad būtų įregistruotas įgytas automobilis VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau VĮ „Regitra“ 2023 m. sausio 25 d. raštu Nr. S-1240 informavo, kad atsisako tenkinti prašymą nurodydama, kad, vienai iš transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties šalių vengiant atlikti SEAKĮ nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę kreiptis į policiją, kuri už šių nuostatų pažeidimą gali taikyti administracinę atsakomybę, ir teismą, kuris įpareigotų pareigų nevykdančią pirkimo–pardavimo sutarties šalį kreiptis į VĮ „Regitra“ ir atlikti jai priklausančias pareigas.

Pasak pareiškėjo, kadangi iki šiol VĮ „Regitra“ negali užregistruoti automobilio VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), minėtą VĮ „Regitra“ sprendimą Nr. S-1240 skundė Vilniaus apygardos teismui sumokėdamas 30 Eur žyminį mokestį ir dėl to patyrė žalą. Be to, įsigijęs automobilį ir jį registruodamas, pareiškėjas turėjo sumokėti 398,88 Eur taršos mokestį. Šiai dienai, t. y. 2023 m kovo 17 d., taršos mokestis padidėjo iki 485,64 Eur, taigi patyrė 86,76 Eur žalą. Dėl to, kad daugiau nei tris mėnesius negali automobilio įregistruoti VĮ „Regitra“ savo vardu ir pilnavertiškai juo naudotis, R. S. patiria nepatogumus ir neturtinę žalą, kurią vertina 300 Eur.

Skunde pažymima, kad administracinis nusižengimas padarytas esant ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatytoms sunkinančioms aplinkybėms (tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas), be to, J. L. L. tęsia savo neteisėtą veiką, dėl to nukentėjusysis patiria nepatogumus ir žalą.

Atsiliepimas

Institucijos vyriausiojo tyrėjo V. B. (V. B.) atsiliepime į R. S. skundą prašoma skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad asmeniui turi būti parenkama tokia administracinė nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje nustatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).

Institucijos nuomone, J. L. L. už padarytą administracinį nusižengimą paskirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per švelni, paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka administracinių nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Nutarimą priėmęs pareigūnas atsižvelgė į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, į J. L. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti), į sunkinančią aplinkybę (tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas), į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, šiuos duomenis įvertino teisingai ir paskyrė administracinę nuobaudą – baudą, nustatytą ANK 431 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

2023 m. sausio 31 d. administracinio nusižengimo byloje gautas R. S. prašymas, kuriuo prašoma asmenį pripažinti nukentėjusiuoju, tuo pačiu raštu pareiškėjas informavo, kad administraciniu nusižengimu jam yra padaryta turtinė ir neturtinė žala, apie kurios dydį informuos papildomai. Iki bylos nagrinėjimo nukentėjusysis nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad administracinio nusižengimo metu patyrė turtinę ar neturtinę žalą.

Atsiliepime atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad žalos atlyginimo priteisimo išsprendimo klausimas administracinio nusižengimo byloje neturi sudaryti kliūčių operatyviam bylos išnagrinėjimui, sudėtingesni žalos atlyginimo klausimai, kurių išnagrinėti visapusiškai, išsamiai ir kartu operatyviai administracinio nusižengimo byloje nėra galimybės, nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Žalos atlyginimo nukentėjusiajam priteisimą toje pačioje administracinio nusižengimo byloje įstatymas sieja su galimybe nustatyti žalos dydį neatidėjus bylos nagrinėjimo (ANK 665 straipsnio 1 dalis). Žalos atlyginimo klausimas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje paprastai išsprendžiamas, kai žalos padarymo faktas ir dydis iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra aiškūs ir nėra būtinumo išreikalauti papildomą medžiagą. Kai žalos padarymo faktas akivaizdus, tačiau negalima apskaičiuoti žalos dydžio, institucija, priimdama nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl turtinės žalos dydžio pati perduodama nagrinėti civilinio proceso tvarka (ANK 655 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju administracinio teisės pažeidimo byloje pareikštas civilinis ieškinys iš esmės turėtų atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso keliamus ieškinio formos ir turinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje 2AT-16-511/2018). Šiuo konkrečiu atveju civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės žalos administracinio nusižengimo byloje nebuvo pareikštas, todėl, priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo aišku, ar administraciniu nusižengimu nukentėjusiam išvis buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala.

Atsiliepimas

Atsiliepime pažymima, kad, nors administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, R. S., manydamas, kad pažeistos jo teisės, dėl patirtos žalos atlyginimo turi teisę ir realią galimybę pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

R. S. skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko savo skundą ir prašo jo skundą tenkinti, taip pat papildomai įpareigoti VĮ „Regitra“ įregistruoti jam priklausantį automobilį. Jam tai sukėlė labai daug nepatogumų, jis 5 mėnesius negali naudotis automobiliu, kuris išregistruotas, to asmens negali rasti, todėl prašo teismo sugriežtinti jam baudą ir išieškoti turtinę ir neturtinę žalą – 30 Eur tai žyminis mokestis, 86,76 Eur taršos mokesčio skirtumas, atsiradęs dėl naujai įsigaliojusių įstatymų už įsigytą automobilį. Šiuo metu jis taršos mokesčio nesumokėjo, jį reikės sumokėti registruojantis. Pasak pareiškėjo, byla, susijusi su VĮ „Regitra“, yra nagrinėjama kitame teisme. Jei automobilį registruotų jo vardu, jis juo naudotųsi. Automobilis buvo pirktas važinėti į darbą, savo reikmėms, dabar teko skolintis automobilį iš įmonės, dėl to nukenčia visa šeima, niekur negali nuvežti nepilnamečio vaiko. Pareiškėjo teigimu, jis turi kitą nevažiuojantį automobilį, kuris yra išregistruotas.

Visų pirma pasakytina, kad ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi teismas vertina, ar skundžiamu nutarimu tinkamai pritaikytas atitinkamas ANK straipsnis, nustatantis administracinę atsakomybę, ar nepažeidžiant įstatymo įvertinti byloje surinkti įrodymai, ar teisingai individualizuota administracinė nuobauda ir kt. Nagrinėjamu atveju sprendžiami klausimai dėl J. L. L. paskirtos administracinės nuobaudos dydžio pagrįstumo, taip pat žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. S.. Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė įpareigoti VĮ „Regitra“ įregistruoti automobilį VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas, nes toks klausimas nepatenka į ANK reguliavimo sritį, todėl jis nenagrinėjamas. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad R. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą minėtu klausimu (administracinė byla Nr. I2-5411-331/2023). Vadinasi, nukentėjusysis pasinaudojo teise kreiptis į teismą, kad būtų išspręstas jam aktualus klausimas.

Dėl J. L. L. paskirtos administracinės nuobaudos dydžio

ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Skundžiamu nutarimu J. L. L. už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 250 Eur dydžio bauda, t. y. šiek tiek didesnė nei sankcijos vidurkis (225 Eur).

Pagal ANK 34 straipsnio 1 dalį, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Nagrinėjamu atveju J. L. L. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su transportu ir kelių ūkiu. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nustatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti), taip pat viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nustatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte (tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas). Pagal bylos duomenis, J. L. L. vengia deklaruoti automobilio VW Touareg pardavimą įstatymų nustatyta tvarka, t. y. padarė administracinį nusižengimą tyčia. Jis daug kartų baustas administracine tvarka. Teismo vertinimu, pareigūnė, priėmusi skundžiamą nutarimą, tinkamai atsižvelgė į ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, įvertino visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl J. L. L. paskirta bauda, kurios dydis yra didesnis, nei ANK 431 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkis, nėra aiškiai per švelni. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis skunde nenurodė aplinkybių, dėl kurių administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti paskirta maksimalaus dydžio bauda už minėto administracinio nusižengimo padarymą. Vien tai, kad J. L. L. toliau neįvykdo savo pareigos deklaruoti automobilio VW Touareg pardavimą įstatymų nustatyta tvarka, nesudaro pakankamo pagrindo jam paskirti maksimalaus dydžio baudą už ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Todėl ši skundžiamo nutarimo dalis paliekama nepakeista.

Dėl R. S. turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

ANK 578 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala.

Šioje byloje 2023 m. sausio 10 d. nutarimu R. S. buvo pripažintas nukentėjusiuoju dėl patirtos turtinės žalos (b. l. 44–45). Pareiškėjas prašyme nurodė, kad dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos informuos Instituciją papildomai, nes žalos dydis šiuo metu nėra galutinis (b. l. 46). Teismas pažymi, kad byloje nebuvo duomenų apie J. L. L. bylos nagrinėjimo laiką, todėl akivaizdu, kad jis visapusiškai negalėjo pasinaudoti savo teise pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo. R. S. skunde prašo priteisti jam iš J. L. L. 116,76 Eur turtinę žalą ir 300 Eur neturtinę žalą. Teismo vertinimu, siekiant operatyviai apginti nukentėjusiojo teises ir jo teisėtus interesus, tikslinga toje pačioje byloje išnagrinėti klausimus, susijusius su žalos atlyginimu.

R. S. prašo priteisti 116,76 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 30 Eur žyminis mokestis už skundo padavimą administracinėje byloje Nr. I2-5411-331/2023, taip pat 86,76 Eur taršos mokestis skirtumas, atsiradęs dėl naujai įsigaliojusių įstatymų už įsigytą automobilį. Visų pirma pasakytina, kad nukentėjusysis sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį administracinėje byloje Nr. I2-5411-331/2023, kuri dar nėra išnagrinėta. Vadinasi, R. S. turi teisę prašyti priteisti iš VĮ „Regitra“ jo sumokėtą žyminį mokestį, jei pareiškėjo skundas būtų tenkinamas, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais. Šiuo metu priteisti prašomą 30 Eur sumą iš J. L. L., kol nėra išnagrinėta minėta administracinė byla, nėra pagrindo. Jei įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje būtų atmestas R. S. skundas, jis turės teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl tokios žalos atlyginimo iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens. Todėl ši R. S. prašymo dalis atmetama. Kita vertus, teismas tenkina nukentėjusiojo prašymo dalį dėl 86,76 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis realiai turi automobilį VW Touareg, tačiau negali juo naudotis eisme, kadangi J. L. L. vengia deklaruoti automobilio VW Touareg pardavimą įstatymų nustatyta tvarka. Iš VĮ „Regitra“ rašto matyti, kad apskaičiuotas mokestis už taršą pakilo nuo 398,88 Eur (2022 m. gruodžio 10 d.) iki 485,64 Eur (2023 m. kovo 17 d.) (b. l. 6–9). Taigi R. S. išlaidos yra realios, jos atsiranda dėl J. L. L. neteisėto neveikimo, tarp žalos ir J. L. L. padaryto administracinio nusižengimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl 86,76 Eur turtinė žala priteisiama iš J. L. L..

R. S. taip pat prašo priteisti iš J. L. L. 300 Eur neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad pareiškėjas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neteisėto neveikimo (vengimo deklaruoti automobilio VW Touareg pardavimą įstatymų nustatyta tvarka) gana nemažą laiką negali naudotis automobiliu VW Touareg eisme. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilis buvo pirktas važinėti į darbą, savo reikmėms, dabar teko skolintis automobilį iš įmonės, dėl to nukenčia visa šeima, niekur negali nuvežti nepilnamečio vaiko. Taigi pareiškėjas patiria tam tikrus nepatogumus. Akivaizdu, kad dėl tokio J. L. L. tyčinio elgesio ir R. S. patiriamų nepatogumų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismo vertinimu, šiuo atveju nukentėjusiajam iš J. L. L. priteistina 100 Eur neturtinė žala. Daugiau priteisti atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, R. S. patiriamus nepatogumus nėra pagrindo. Skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 664–665 straipsniais,

nutaria:

nukentėjusiojo R. S. (R. S.) skundą tenkinti iš dalies.

pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2023 m. vasario 28 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-4675-2023:

priteisti R. S. iš J. L. L. 86,76 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus ir septyniasdešimt šešis euro centus) turtinės žalos ir 100 (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis