Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-11-07 · Civilinė byla Nr. 2A-1493-392/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-07
Bylos Nr.
2A-1493-392/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Muitinės paslaugų centras“
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybiniam mokslinių tyrimų institutui Inovatyvios
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Via Domina“, viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio
Civilinė byla Nr. 2A-1493-392/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39563-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.4.1.; 3.3.1.18.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Muitinės paslaugų centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Muitinės paslaugų centras“ ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybiniam mokslinių tyrimų institutui Inovatyvios medicinos centrui dėl servituto nustatymo ir nuosavybės teisės gynimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Via Domina“, viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, akcinė bendrovė „Lesto“, viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinika, Lietuvos Respublika, atstovaujama Vyriausybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Muitinės paslaugų centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama tarnaujančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti 486 kv. m. ploto kelio servitutą, kuris UAB „Geodeta“ matininko S. C. 2015 m. gruodžio 22 d. parengtame Žemės sklype nustatomo servituto plane teismui įvardytas S, išskirtas mėlyna spalva ir pažymėtas taškais 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, suteikiant teisę šiuo plotu eiti pėsčiomis, važiuoti transporto priemonėmis bei taškais 17, 18, 19, 20, 21, 22 pažymėtame 69 kv. m. plote statyti automobilius, viešpataujančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Statinio, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudai, arba (alternatyvus reikalavimas) tarnaujančiajame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti: a) 428 kv. m. ploto kelio servitutą, kuris UAB „Geodeta“ matininko S. C. 2015 m. gruodžio 22 d. parengtame Žemės sklype nustatomo servituto plane teismui įvardytas S, išskirtas mėlyna spalva ir pažymėtas taškais 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, suteikiant teisę šiuo plotu eiti pėsčiomis, važiuoti transporto priemonėmis bei 14 kv. m plote, pažymėtame taškais 17, 18, 19, 24, statyti automobilius; b) nustatyti 12 kv. m. ploto, 2 metrų pločio kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku (eiti juo pėsčiomis), kuris UAB „Geodeta“ parengtame žemės sklypo plane įvardytas S3, pažymėtas taškais 19, 22, 23, 24 ir išskirtas žalia spalva. Taip pat prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Valstybinį mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centrą pašalinti ieškovės nuosavybės teisės pažeidimus: i) pašalinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje ieškovė prašo nustatyti servitutą, ties taškais 9 ir 14 įrengtą pakeliamąjį atitvarą, kuris užkerta kelią laisvai patekti iki ieškovės valdomo Statinio; ii) atlaisvinti šio žemės sklypo plotą, kuriame ieškovė prašo nustatyti servitutą, nuo bet kokių kliūčių tokiu būdu, kad šiuo plotu būtų galima nekliudomai važiuoti automobiliu, eiti pėsčiomis ir numatytoje vietoje statyti automobilius; iii) minėtoje žemės sklypo dalyje uždrausti pastatyti tvorą ar įrengti bet kokias kitas patekimą į Statinį ribojančias konstrukcijas, kurios užkirstų Statinio, esančio (duomenys neskelbtini), pasiekimą iš (duomenys neskelbtini) pusės.Ieškovė nurodė, kad nuo 2003 m. rugpjūčio 8 d. panaudos sutarties pagrindu valdė nekilnojamąjį daiktą – statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Statinis), kuris prieš tai priklausė uždarajai akcinei bendrovei „Saneta“ bei AB DnB Nord lizingas (dabartiniu pavadinimu AB DnB Lizingas); nuo 2012 m. kovo 9 d. Statinį ieškovė valdo nuosavybės teisės pagrindu. Ieškovė dalį patalpų 2009 m. gegužės 25 d. panaudos sutartimi naudoti ir valdyti yra suteikusi UAB „Via Domina“, kuri patalpose vykdydama ūkinę – komercinę veiklą, yra įrengusi maisto ir namų apyvokos reikmenų prekių parduotuvę. Šioje parduotuvėje paprastai apsiperka VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, įskaitant Vaikų ligoninę, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto, Šeimos klinikos, Camelia, BENU ir Santariškių vaistinių pacientai, jų lankytojai, taip pat specializuotų gydymo priemonių ir ortopedinės technikos, kitų parduotuvių ir įmonių klientai bei aplinkinių namų gyventojai. Ankstesnioji Statinio savininkė UAB „Saneta“, siekdama vykdyti prekybinę veiklą (Nekilnojamojo turto registre Statinys įregistruotas kaip prekybinės paskirties pastatas), iš Vilniaus miesto savivaldybės miesto ūkio skyriaus buvo gavusi sutikimą įrengti privažiavimo kelią prie Statinio (kelias buvo nutiestas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės per (duomenys neskelbtini)gatvę) bei įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Taigi privačiomis UAB „Saneta“ akcininkų lėšomis nutiestas kelias ir įrengta stovėjimo aikštelė buvo pastatyti siekiant patekti į Statinį. Tačiau 2013 m. liepos 26 d. Statinio prieigose pradėjus intensyvius statybos (kasybos) darbus, jų nesuderinus su ieškove ir apie tai neinformavus, ieškovei, UAB „Via Domina“, klientams, atvykstantiems įsigyti maisto prekių, tiekėjams ir kitiems asmenims patekimas į Statinį yra visiškai uždraustas (užtvertas), o didesnėje dalyje (apie 4/5) prie parduotuvės esančios ir ankstesnių savininkų privačiomis lėšomis įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės vietoje iškasta gili duobė. Statinys iš esmės negalėtų būti naudojamas pagal tiesioginę savo paskirti, nes į jį normaliu, įprastu ir visiems suprantamu būdu negalėtų patekti tie, dėl kurių ir veikia biurai bei minėta parduotuvė, jau nekalbant apie tai, kad automobilių statymas iš vidinės Statinio pusės yra draudžiamas, o radus vietą kitur (jei tai pavyksta) – stovėjimas yra mokamas. Pabrėžė, jog dėl to, kad ieškovė, vykdydama savo veiklą, taip pat UAB „Via Domina“, bei jos klientai visą bylos nagrinėjimo laiką negali pasiekti Statinio, kuriame yra ieškovės biuras ir UAB „Via Domina“ suteiktos naudotis prekybinės patalpos, katastrofiškai sumažėjo UAB „Via Domina“ apyvarta, genda maisto ir asmens higienos prekės.Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 1-1191 patvirtino Santariškių medicinos miestelio detalųjį planą ir jo sprendinius. Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 2.3-5182-01 nustatyti 7264 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo Nr. 12, esančio (duomenys neskelbtini), paskirtis, būdas, pobūdis bei numatyta sklypą neatlygintinai naudotis perduoti Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutui. Pažymėjo, kad sklype nustatytas 890 kv. m ploto servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai tiesti ir prižiūrėti inžinerines komunikacijas ir 60 kv. m ploto servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai eiti ir važiuoti transporto priemonėms į gretimą sklypą bet kuriuo paros metu. 2007 m. liepos 12 d. Valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. K01/2007-857 7264 kv. m. ploto tarnaujantis žemės sklypas perduotas Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutui. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 2.3-12922-(01) pripažinta, kad Vilniaus universiteto eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto pagal 2007 m. liepos 12 d. valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. KO 1/2007-857 įgytų teisių ir pareigų dalis pereina VšĮ Vilniaus universiteto ligoninei Žalgirio klinikai. 2008 m. spalio 17 d. susitarimu Nr. K01/2008-47 pakeista 2007 m. liepos 12 d. Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. K01/2007-857 ir Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutui perduota neatlygintinai naudotis 3632 kv. m ploto dalis, esanti 7264 kv. m ploto tarnaujančiame žemės sklype. 2008 m. spalio 16 d. Valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. KO 1/2008-46 Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikai perduota 3632 kv. m ploto dalis, esanti 7264 kv. m. ploto tarnaujančiame žemės sklype. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. Ž49-787 pripažinta, kad Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto turėtos teisės ir pareigos, įgytos pagal 2007 m. liepos 12 d. Valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. K01/2007-857, pakeistą 2008 m. spalio 17 d. susitarimu Nr. KO 1/2008-47, pereina Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centrui. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 1-1191 patvirtintas Santariškių medicinos miestelio detalusis planas ir jo sprendiniai, inter alia nustatytas žemės sklypo Nr. 10 (viešpataujantis žemės sklypas) naudojimosi būdas, pobūdis, 1918 kv. m plotas, ribos ir kita. Vilniaus miesto skyrius 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-1574 suformuotas 1918 kv. m. ploto viešpataujantis žemės sklypas ir nustatyti jo kadastro duomenys. Pažymėjo, kad minėtu sprendimu žemės sklypui nustatytas servitutas (viešpataujantis daiktas), žemės sklypo plane Ml:500 pažymėtas indeksu S. Vilniaus miesto skyrius, pakartotinai patikrinęs žemės sklypo kadastrinių matavimų bylas, 2014 m. spalio 31 d. raštu Nr. 49SJN-(14.49.105.)-1954 informavo ieškovą, atsakovą bei UAB „GEO BALTIJA“ (matininką), kad vadovaujantis Santariškių medicinos miestelio detaliuoju planu, įvažiavimas į viešpataujantį žemės sklypą buvo suprojektuotas ne iš (duomenys neskelbtini) gatvės, bet iš (duomenys neskelbtini)gatvės, todėl pateiktos kadastrinių matavimų bylos taisytinos. Be to, Vilniaus miesto skyrius pažymėjo, kad pataisius kadastrinių matavimų bylas, bus patikslintas Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109)-1574, t. y. bus panaikintas viešpataujančio žemės sklypo naudai nustatytas servitutas. Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 49SK-439-(14.49.109.) pripažino netekusiu galios Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-1574 2 punktą, kuriuo viešpataujančio žemės sklypo naudai nustatytas servitutas, patikslino viešpataujančio žemės sklypo kadastro duomenis bei nusprendė kreiptis į valstybės įmonę Registrų centras dėl žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo ir šiame įsakyme nurodyto servituto išregistravimo. Apie minėto įsakymo priėmimą ir servituto išregistravimą Vilniaus miesto skyrius informavo UAB „GEO BALTIJA“, ieškovą ir atsakovą 2015 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 49SJN-551-(14.49.105.). Pažymėjo, kad šiuo metu viešpataujančio žemės sklypo naudai servitutas nėra nustatytas. Vadovaujantis Santariškių medicinos miestelio detaliuoju planu, įvažiavimas į viešpataujantį žemės sklypą numatytas ne per tarnaujantį žemės sklypą. t. y. ne iš (duomenys neskelbtini) gatvės, bet iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Teritorijų planavimo dokumentas yra nenuginčytas ir galiojantis, viešpataujančiam žemės sklypui yra numatytas privažiavimas. Įvertinusi ieškovės pateiktus antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, atsakovė sutiko, kad prie viešpataujančio žemės sklypo ir statinio negalimas privažiavimas per tarnaujantį žemės sklypą. Tačiau ši aplinkybė nepažeidžia ieškovės interesų, nes pagal teritorijų planavimo dokumentą privažiavimo per tarnaujantį žemės sklypą iki viešpataujančio žemės sklypo nėra numatytas, be to, viešpataujančio žemės sklypo naudai nėra nustatytas kelio servitutas per tarnaujantį žemės sklypą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tokiam privažiavimui egzistuoti. Protokolo turinys, atsakovės nuomone, suponuoja išvadą, kad egzistuoja kitas privažiavimas (per (duomenys neskelbtini) gatvę), kuris galimai nėra patogiausias ir naudingiausias privažiavimo būdas ieškovei, tačiau suteikia galimybę patekti į viešpataujantį žemės sklypą ir juo naudotis.Atsakovas Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šiuo metu ginčo teritorijoje galioja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 1-1191 patvirtintas Santariškių medicinos miestelio detalusis planas. Šiuo detaliuoju planu taip pat buvo suplanuotas ir parengtas suformuoti 1918 kv. m ploto žemės sklypas Nr. 10, į kurį patenka ir ieškovui priklausantis pastatas. Apie šio detaliojo plano rengimą ieškovas buvo informuotas 2006 m. sausio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento raštu, tačiau nei šio detaliojo plano projektuojamų, nei patvirtintų sprendinių ieškovas neginčijo. Ieškovo argumentai apie tai, kad jam ar ankstesniam sklypo savininkui nebuvo žinoma apie rengiamą detalųjį planą ir jo sprendinius paneigti į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais: 2006 m. balandžio 25 d. UAB „Sanmeridus“ (tuometinės ieškovo pastato savininkės) generalinės direktorės J. J. raštas ir 2005 m. gruodžio 19 d. UAB „NORD/LB lizingo“ (tuometinio to paties pastato savininko) įgaliotos atstovės J. J. raštas detaliojo plano rengimo ir jo sprendinių klausimais. Nurodyti raštai bei kiti byloje surinkti įrodymai neginčytinai patvirtina, kad pastato, kuriame yra parduotuvė, savininkas buvo informuotas apie rengiamą detalųjį planą, žinojo apie numatomus jo sprendinius ir galimą įtaką savo teisėms, tačiau tokių detaliojo plano sprendinių įstatymo nustatyta tvarka neskundė. Todėl administracinis aktas, kuriuo patvirtintas ginčo teritorijoje galiojantis detalusis planas, yra galiojantis ir privalomas ieškovui. Pirminiame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas daugiau nei 7 metus po detaliojo plano sprendinių patvirtinimo nesiėmė jokių priemonių savo teisėms pagal detalųjį planą įgyvendinti, ir tik 2013 m. rugsėjo mėn. (IMC jau vykdant statybos darbus) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydamas suformuoti detaliojo plano sprendinių neatitinkantį žemės sklypą. Tačiau 1996-2006 metais tuometiniai pastato savininkai, kuriuos praktiškai visada atstovaudavo tas pats fizinis asmuo – J. J. – dabartinio parduotuvės patalpų nuomininko vadovė, ne kartą kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl žemės sklypo, reikalingo pastatui eksploatuoti, suformavimo ir jo naudojimo reglamentų nustatymo. Darytina išvada, kad šiuo metu ieškovo keliamas sklypo suformavimo ir servituto nustatymo klausimas jau ne kartą buvo nagrinėjamas kompetentingose institucijose, buvo priimti sprendimai, kurių ieškovas (ar ankstesnis savininkas) neskundė. Kaip nurodė ieškovas ieškinyje, pastatą, kurio naudai siekiama nustatyti ginčo servitutą, ieškovas įsigijo 2012 m. kovo 9 d. Tokiu būdu ieškovui jau įsigyjant pastatą buvo žinomos jo naudojimo sąlygos ir teritorijų planavimo dokumentų bei kitų teisės aktų nustatyti apribojimai. Pažymėjo, kad jau po ieškinio pareiškimo teisme ieškovo prašymu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrius 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimu suformavo valstybinės žemės sklypą, reikalingą ieškovui priklausančiam pastatui eksploatuoti, jo duomenis patikslino 2015 m. kovo 16 d. sprendimu. Tokiu būdu kompetentinga ir už tinkamą valstybinės žemės sklypų formavimą atsakinga institucija, priimdama nurodytus sprendimus, pripažino, kad pastatas ir jame esanti parduotuvė gali būti eksploatuojama, nenustačius ieškovo reikalaujamo servituto. Mano, kad kol galioja šie administraciniai aktai, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo kitaip vertinti ginčo situaciją. Taip pat akcentuotina, kad ieškinio reikalavimai yra grindžiami automobilių stovėjimo aikštelės, privažiavimo kelio ir šaligatvio, reikalingų ieškovo pastatui naudoti, faktu. Tačiau kartu su ieškiniu nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad tokie objektai kada nors būtų sukurti ir kaip nekilnojamieji daiktai įregistruoti viešame registre. Kaip nurodyta atsiliepime į pirminį ieškinį, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro valdomas žemės sklypas buvo suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas dar 2007 metais. Šiuo metu jame parengtas ir vykdomas (baigiamas įgyvendinti) naujo pastato – Jungtinio inovatyvios medicinos centro – statybos projektas. Šioje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų patenkinimas – servituto nustatymas – užkirstų kelią Projektui užbaigti (arba naudoti pagal paskirtį) ir reikštų, kad visos virš 40 mln. Lt ES paramos lėšų ar dalis jų turėtų būti sugrąžintos. Mano, kad ieškovo į bylą teikiami įrodymai tik patvirtina, kad ieškinio reikalavimais prašomu servitutu ieškovas siekia užsitikrinti subjektyviai naudingiausią ir jam palankiausią (galimai pelningiausią), tačiau ne objektyviai būtiną patekimo į pastatą būdą. Trečiasis asmuo UAB „Via Domina“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad nuo 2009 m. gegužės 25 d. panaudos pagrindais naudoja ir valdo ieškovei priklausantį nekilnojamąjį daiktą – prekybinės paskirties statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Parduotuvė). Pastaruoju metu dėl iš esmės apriboto patekimo į parduotuvę smuko pardavimų apyvarta ir nuolat yra patiriama žala, todėl trečiasis asmuo neturi lėšų mokėti atlyginimų. Dėl nurodytų priežasčių tarp ieškovės ir atsakovų kilęs ginčas turi tiesioginės įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Trečiasis asmuo patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pažymi, kad ieškovė ir trečiasis asmuo ėmėsi visų įmanomų veiksmų taikiam ginčo sprendimui surasti. Taip pat palaiko ieškovės poziciją, kad patekimas į pastatą įmanomas tik pasieniais, siauru žolės ruožu tarp medžių ir tvoros, per aplink esančius korpusus, prie pagrindinio įėjimo privažiuoti neįmanoma. Aikštelės prie pastato nebuvo ir nėra, yra tik siauras vidinis kiemas, kuriame neįmanoma apsisukti su automobiliu. Be to, iš šios kiemo pusės nėra įėjimo į parduotuvės salę. Pažymi, kad kitų galimybių, nei faktinių, nei teisinių, patekti į parduotuvę nėra, o faktiškai egzistuojantys keliai negali būti pripažįstami keliais, kuriais trečiasis asmuo, jo klientai galėtų naudotis pagal tikrąją jų paskirtį, o ieškovė galėtų tinkamai ir neapribotai naudotis savo turima nuosavybės teise.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise nuo 2012 m. kovo 9 d. priklauso pastatas – parduotuvė-kavinė, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytas pastatas stovi žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorija. Dėl žemės sklypo, kuriame stovi ieškovei nuosavybės teise priklausantis pastatas nėra sudarytos nei žemės nuomos, nei panaudos sutartis. Pagal 2006 metų Santariškių medicinos miestelio detalųjį planą įvažiavimas į žemės sklypą yra suprojektuotas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, o ne iš (duomenys neskelbtini) gatvės. 2006 metų Santariškių medicinos miestelio detalusis planas 2006 m. kovo 17 d. suderintas su UAB „Nord/LB lizingas“, kuriam 2006 metais priklausė nuosavybės teise pastatas – parduotuvė-kavinė, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 0,3632 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal 2007 m. liepos 12 d. panaudos sutartį su vėlesniais pakeitimais naudojasi atsakovas Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras. Nurodytame žemės sklype yra pastatas, priklausantis patikėjimo teise atsakovui Valstybiniam mokslinių tyrimų institutui Inovatyvios medicinos centrui (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodytame žemės sklype yra kiti inžineriniai statiniai – aikštelė, kuri taip pat priklauso atsakovui Valstybiniam mokslinių tyrimų institutui Inovatyvios medicinos centrui patikėjimo teise. Teismas pažymėjo, kad tarnaujančio žemės sklypo ir viešpataujančio žemės sklypo savininkė yra valstybė. Privažiavimas prie ieškovo valdomo pastato – parduotuvės-kavinės yra numatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Įrengimui kelio iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės prieštarauja ir žemės savininkė Valstybė, kurią byloje atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba ir atsakovė Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, valdantis žemės sklypą ir įrengtą aikštelę patikėjimo teise. Teismas nustatė, kad patekti prie ieškovės parduotuvės faktiškai galima ir transporto priemonėmis, privažiuojant prie parduotuvės iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, ir pėsčiųjų takais. Teismo vertinimu, ieškovė, sužinojusi apie rengiamą 2006 metų detalųjį planą nesiėmė jokių veiksmų, savo teises pradėjo ginti tik atsakovui pradėjus statybas, todėl turi prisiimti atsakomybę dėl savo neveiklumo. Teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad nenustatyta, jog ieškovės prašomas nustatyti kelio servitutas yra būtinas, nes patekimas prie pastato faktiškai yra galimas. Netenkinus pagrindinio reikalavimo dėl kelio servituto nustatymo, netenkinami ir išvestiniai reikalavimai: pašalinti įrengtą pakeliamąjį atitvarą, atlaisvinti žemės sklypo plotą, kuriame ieškovė prašo nustatyti servitutą ir uždrausti pastatyti tvorą ar įrengti bet kokias kitas patekimą į statinį ribojančias konstrukcijas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė UAB „Muitinės paslaugų centras“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti pareikštą ieškovės UAB „Muitinės paslaugų centras“ ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė bylos aplinkybių, neįvertino byloje esančius įrodymus bei padarė nepagrįstas ir prieštaringas išvadas. Taip pat, teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, neatsižvelgė į aktualius teismų praktikos išaiškinimus.Ieškovė nurodo, kad teismo sprendimo išvados dėl tariamo servituto nebūtinumo, padarytos per išvažiuojamąjį posėdį, remiantis liudytojų parodymais, kelia abejonių dėl jų pagrįstumo, nes abejojama ar jų užtenka tokioms kategoriškoms išvadoms padaryti. Ieškovė nesutinka su teismo ekspertizės išvadomis ir teigia, kad paskirto eksperto kvalifikacija nebuvo tinkama. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės atliktus veiksmus ginant savo pažeistas teises vertino kaip neveiklumą, nes ieškovė nuolat ėmėsi veiksmų savo teisėms ginti. Ieškovės nuomone, privažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės prie pastato yra visiškai netinkamas, susisiekimo pėsčiųjų takais akivaizdžiai nepakanka pastato normaliam naudojimui pagal paskirtį. Pirmosios instancijos teismas nevertino antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, nuotraukų, planų ir kitų rašytinių įrodymų, atmetė ieškovės argumentus nenurodydamas priežasties. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3612-426/2016 panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. kovo 16 d. sprendimą, kuriuo pripažintas netekusiu galios Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimas, kuriuo valstybiniam žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip viešpataujančiam daiktui, nustatytas kelio servitutas žemės sklype. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka ir nėra įsiteisėjęs. Tačiau akivaizdu, jog minėtu teismo sprendimu nustatytas prejudicinis faktas šiai bylai. Skundžiamas teismo sprendimas savo teisiniu reguliavimu prieštarauja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimui. Atsakovas Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, nei vienas ieškovės nurodytų argumentų dėl ekspertizės skyrimo, eksperto parinkimo, nepaneigia ekspertizės akto išvadų teisingumo. Vien abejonės dėl ekspertizės akto struktūros, motyvų ir tyrimo proceso aprašymo nesudaro pagrindo teigti, kad ekspertizės išvados neatitinka tikrovės. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų ar pagrįstų argumentų dėl pačių ekspertizės akto išvadų neatitikimo tikrovei ar kitiems byloje esantiems duomenims. Teismas, priimdamas sprendimą, ne besąlygiškai rėmėsi civilinėje byloje atliktos ekspertizės išvadomis, o nurodė ją tik kaip vieną įrodymų viseto dalį, įvertino ekspertizės išvadas kitų byloje surinktų įrodymų kontekste ir prieštaravimų kitai bylos medžiagai nenustatė. Detalusis planas (jo sprendiniai) teismo buvo vertinamas ne kaip kliūtis servitutui nustatyti, o kaip įrodymas, kad kompetentingų institucijų sprendimais, kurie buvo priimti teritorijų planavimo procedūrų metu, buvo nustatytas kitas privažiavimo ir priėjimo prie ieškovės pastato būdas. Tokiu būdu detaliojo plano sprendiniai patvirtina, kad objektyviai ieškovei priklausantis pastatas gali būti tinkamai ir visavertiškai naudojamas pagal paskirtį ir be šioje byloje prašomo nustatyti servituto. Galimybė patekti į ieškovei priklausantį pastatą ne tik realiai egzistuoja, bet ir nuo 1999 metų teisės aktų nustatyta tvarka įtvirtinta teritorijų planavimo dokumentuose. Nepagrįsti ir su nagrinėjama byla nesusiję apeliacinio skundo argumentai dėl kitos administraciniame teisme nagrinėjamos bylos (joje sprendimas neįsiteisėjęs). Faktas, kad ieškovė inicijavo kitą procesą savo tariamai pažeistoms teisėms ginti, gali būti vertinamas tik kaip pagrindas nutraukti šią civilinę bylą (palikti ieškinį nenagrinėtu), o ne kaip įrodymas, patvirtinantis ieškinio reikalavimų šioje byloje pagrįstumą. Trečiasis asmuo UAB „Via Domina“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo panaikinti neteisėtą ir nepagrįstą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise nuo 2012 m. kovo 9 d. priklauso pastatas – parduotuvė, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame stovi ieškovei nuosavybės teise priklausantis pastatas nėra sudarytos nei žemės nuomos, nei panaudos sutartys. Pagal 2006 metų Santariškių medicinos miestelio detalųjį planą įvažiavimas į žemės sklypą yra suprojektuotas ne iš (duomenys neskelbtini) gatvės, o iš (duomenys neskelbtini) gatvės. 0,3632 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal 2007 m. liepos 12 d. panaudos sutartį su vėlesniais pakeitimais naudojasi atsakovas Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras. Nurodytame žemės sklype yra pastatas (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti inžineriniai statiniai – aikštelė, kurie patikėjimo teise priklauso atsakovui Valstybiniam mokslinių tyrimų institutui Inovatyvios medicinos centrui. Ieškovė prašė tarnaujančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris panaudos pagrindu valdomas Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro, nustatyti kelio servitutą, suteikiant teisę eiti pėsčiomis, važiuoti transporto priemonėmis, statyti automobilius. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesutaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011, 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015). Sprendžiant servituto nustatymo klausimą, turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad privažiavimas prie parduotuvės faktiškai galimas transporto priemonėmis privažiuojant iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ir pėsčiųjų takais. Apeliantė apeliaciniu skundu nepaneigė šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Prieš tai nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai dėl to, kokios yra servituto nustatymo sąlygos suponuoja, kad servitutas gali būti nustatomas tik išimtiniais atvejais, t. y. esant įrodytam, kad vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą yra prašomo servituto nustatymas. Kaip jau minėta, pagal 2006 metų Santariškių medicinos miestelio detalųjį planą įvažiavimas į žemės sklypą yra suprojektuotas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, o ne iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Pirmosios instancijos teismas per išvažiuojamąjį posėdį nustatė, kad patekti prie parduotuvės galima iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Šią aplinkybę patvirtina ir teismo ekspertizės akto išvados. Nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina būtinybės tenkinti ieškovės reikalavimus ir nustatyti kelio servitutą. Apeliantė nesutinka su teismo ekspertizės išvadomis, motyvuodama tuo, kad paskirto eksperto D. K. kvalifikacija buvo netinkama ir nepakankama šioje byloje paskirtai ekspertizei dėl kelio servituto nustatymo atlikti. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką eksperto išvada teismui neprivaloma ir ją teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, kaip to reikalaujama pagal CPK 218 straipsnį. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012).Nagrinėjamu atveju teismo ekspertizę dėl kelio servituto nustatymo atliko ekspertas doc. dr. D. K., kuriam 2009 m. suteiktas statybos inžinerijos mokslo daktaro laipsnis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirtas ekspertas atitinka eksperto kvalifikacijai keliamus reikalavimus. Ieškovės argumentai, kad ekspertizės akto turinys neatitinka teisės aktų reikalavimų, nepaneigia ekspertizės išvadų teisingumo. Ieškovė nepateikė kitų įrodymų ar pagrįstų argumentų dėl ekspertizės akto išvadų neatitikimo kitiems byloje esantiems įrodymas. Pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus rėmėsi teismo ekspertizės išvadomis, pagrįsdamas padarytą išvadą dėl objektyvios galimybės patekti prie ieškovei priklausančio pastato ir be reikalaujamo servituto nustatymo. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai taikęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, ar materialinės teisės normas, apibrėžiančias kelio servituto nustatymo sąlygas. Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė servituto nustatymo būtinumo. Nesutiktina, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės argumentus, tinkamai neištyrė bylos aplinkybių, neįvertino byloje esančius įrodymus. Priešingai, teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų visumos darė išvadą, kad ieškovės prašomas nustatyti kelio servitutas nėra būtinas, nes patekimas prie parduotuvės yra galimas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimu (administracinėje byloje Nr. I-3612-426/2016) panaikinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 49SK-439-(14.49.109.) liko galioti Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109.)-1574, kuriuo viešpataujančio žemės sklypo naudai nustatytas kelio servitutas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą paliko nepakeistu. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-1574 suformuotas 1918 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir nustatytas viešpataujančio žemės sklypo naudai kelio servitutas per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi, nustatytas kelio servitutas yra galiojantis, todėl nėra jokio pagrindo nustatyti tame pačiame žemės sklype kelio servitutą dar kartą. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Atsakovas Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras prašo priteisti iš ieškovo 508,20 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į skundą surašymą. Šis prašymas tenkintinas iš dalies ir atsižvelgiant į atliktų darbų apimtį ir klausimo sudėtingumą atsakovui priteisini 300 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovė „Muitinės paslaugų centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Muitinės paslaugų centras“ (kodas 141865471) Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centrui (kodas 302877556) 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Rūta BurdulienėVirginijus KairevičiusRūta Petkuvienė