- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-29
- Bylos Nr.
- I-3612-426/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03440-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Rytis Krasauskas, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- UAB „Muitinės paslaugų centras“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyviosios medicinos centras, J. C.
- Advokatai
- Audronė Žemeckė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Mariaus Bajoro, Ryčio Krasausko, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), dalyvaujant pareiškėjos UAB „Muitinės paslaugų centras“ atstovei advokatei Audronei Žemeckei, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Alinai Karpovič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Muitinės paslaugų centro“ skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyviosios medicinos centras ir J. C.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Muitinės paslaugų centras“ skunde (t. I, b. l. 1-8) prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015-03-16 sprendimą Nr. 49SK-439-(14.49.109.); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-06-03 raštą Nr. SS-1391-(9.5); 3) palikti galioti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-09-04 sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-1574; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde pareiškėja nurodė, kad gavo 2015-06-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - ir NŽT, Tarnyba) 2015-06-03 raštą Nr. SS-1391-(9.5) (toliau – ir Atsakymas), kuriuo paliktas nepakeistas Tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjo 2015-03-16 sprendimas Nr. 49SK-439-(14.49.109.) (toliau – ir Sprendimas Nr. 2).
Sprendimu Nr. 2 pripažintas netekusiu galios Tarnybos Vilniaus skyriaus 2014-09-04 sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-1574 (toliau - Sprendimas Nr. 1) 2 punktas, kuriuo valstybiniam žemės sklypui (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas kelio servitutas (viešpataujantis daiktas) bei taip pat buvo nuspręsta patikslinti valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal suinteresuoto asmens - matininkės J. C. 2015-01-26 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Pastarasis veiksmas atliktas nesant jokio pareiškėjos prašymo ir būtent tai konstatuota skundžiamame Atsakyme. Atitinkamai Sprendimu Nr. 1 buvo nuspręsta kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl nustatytų kadastro duomenų patikslinimo ir nurodyto servituto išregistravimo.
Pažymi, kad Sprendimu Nr. 1 buvo nustatytas kelio servitutas, kuris buvo ir tebėra neišvengiamai būtinas pasiekti prekybinės paskirties statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Statinys), o toks nustatytas servitutas visiškai atitiko statinio projektą ir su visomis atsakingomis institucijomis suderintą Santariškių medicinos miestelio detaliojo plano projektą. Be to, priimant skundžiamą Sprendimą Nr. 2 ir Atsakymą, neatsižvelgta į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės miesto ūkio skyriaus išduoto sutikimo pagrindu privačiomis UAB „Saneta“ akcininkų lėšomis buvo parengtas statinio projektas, pagal kurį nuo (duomenys neskelbtini) g. nutiestas kelias į statinį ir įrengta stovėjimo aikštelė.
Priėmus Sprendimą Nr. 2 bei Atsakymą, galimybė pasiekti statinį tapo visiškai užkirsta, o pareiškėjai ir tretiesiems asmenims buvo padaryta nuostolių ne tik dėl negalėjimo naudotis savo lėšomis nutiestu keliu bei automobilių stovėjimo aikštele, bet ir dėl to, kad statinio negali pasiekti jame esančios parduotuvės pirkėjai, verslo subjektai, kurie, negalėdami naudotis infrastruktūra, pareiškėjai jau reiškia pretenzijas.
Su Tarnybos Atsakymu pareiškėja nesutinka dėl žemiau išvardytų priežasčių, įskaitant ir tai, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje nagrinėjamas civilinis ginčas dėl servituto nustatymo pareiškėjos valdomo statinio bei žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas), naudai (tarnaujančiojo sklypo, turinčio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu), kurioje Tarnyba taip pat yra atsakovas. Pabrėžia, kad toks Tarnybos sprendimas reiškia bandymą savarankiškai, nelaukiant teismo sprendimo, spręsti anksčiau užvestą civilinę bylą.
Susiklostė tokia situacija, kad patekti į patį statinį iš esmės neįmanoma nei pėsčiomis, nei automobiliu. Tai patvirtina 2013-11-15 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir 2014-03-14 antstolio D. T. parengtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Taip pat iš šio protokolo matyti, kad VšĮ Santariškių klinikų Vaikų ligoninės vidinis kiemas (akligatvis), kuriame neįmanoma apsisukti su automobiliu, nei teisiškai, nei faktiškai negali būti skirtas statyti privačių asmenų transporto priemonėms ir laikomas aikštele, nes iš antstolio D. T. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų nuotraukų matyti ant akligatvyje esančių vartelių užkabintas draudžiamasis ženklas „Užstatyti draudžiama“ bei „Neužstatyti įvažiavimo“. Antstolė D. P. 2015-04-01 surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuotas itin prastas Statinio pasiekiamumas.
Taigi, priėmus Sprendimą Nr. 2 ir Atsakymą, statinys iš esmės negali būti naudojamas pagal tiesioginę savo paskirtį, nes į jį negalima patekti, kadangi automobilių statymas iš vidinės statinio pusės draudžiamas, o stovėjimas yra mokamas.
Pabrėžia, jog dėl to, kad pareiškėja, vykdydama savo veikla, taip pat suinteresuotas asmuo UAB „Via Domina“ bei jos klientai visą bylos nagrinėjimo laiką negali pasiekti statinio, kuriame yra pareiškėjos biuras ir suinteresuotam asmeniui suteiktos naudotis prekybinės patalpos. Pasak pareiškėjos, žymiai sumažėjo suinteresuoto asmens apyvarta, genda maisto ir asmens higienos prekės, o suinteresuotas asmuo kiekvieną dieną patiria nuostolių, tapo nemokiu.
Tarnyba 2015-04-01 pranešimu informavo, jog priimdama Sprendimą Nr. 2 ir nustatydama pareiškėjai itin nepalanku servitutą iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, vadovavosi UAB „GeoBaltija“ 2015-01-26 patikslintais žemės sklypo kadastro duomenimis, kurie su pareiškėja nebuvo suderinti ir dėl jų tikslinimo nebuvo pateiktas prašymas. Tai patvirtina ir Atsakymo 8 lape nurodyta informacija. Taip pat patvirtinta, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015-02-19 žemės sklypo duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 49KAM-7119 klaidingai nurodyta, jog tokį prašymą pareiškėjas pateikė, nors realiai tokio prašymo nebuvo, o pačios kadastro duomenų bylos buvo atsiimtos.
Atsakymu Sprendimas Nr. 2 paliktas nepakeistas, motyvuojant tuo, kad šis 2015-02-19 Žemės sklypo duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 49K.AM-7119 nebuvo skundžiamas. Tačiau, pasak pareiškėjos, šis tikrinimo aktas jai niekada nebuvo pateiktas. Be to, jis negalėjo sukelti Sprendimu Nr. 1 nustatytų duomenų pakeitimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, jog, nesant prašymo patikslinti žemės sklypo duomenis, Sprendimas Nr. 2 negalėjo būti priimtas. Atsakyme taip pat konstatuota, jog priimant šį sprendimą buvo padarytas procedūrinis pažeidimas, kadangi be pareiškėjos prašymo Sprendimas Nr. 2 dėl Žemės sklypo duomenų patikslinimo apskritai negalėjo būti priimtas. Mano, kad Tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjas neturėjo pagrindo tikslinti Sprendimo Nr. 1 ir pripažinti netekusiu galios šio sprendimo 2 punktą.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime (t. I, b. l. 134-142) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Pagrįsdama savo argumentus nurodė, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius, atsižvelgdamas į Valstybinio mokslinio tyrimo instituto Inovatyvios medicinos centro 2014-09-11 raštą Nr. S-276 ir vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 35 str. 1 d., skundžiamu Sprendimu Nr. 2 ėmėsi reikalingų priemonių klaidai ištaisyti, t. y. pripažino netekusiu galios prieštaraujantį detaliojo plano sprendiniams Sprendimo Nr. 1 2 punktą, kuriuo viešpataujančio sklypo naudai buvo nustatytas servitutas. Įvertinus Sprendimo Nr. 2 turinį, pažymi, kad servitutas iš P. B. gatvės minėtu sprendimu viešpataujančio sklypo naudai nėra nustatytas.
Reikalavimą panaikinti Sprendimą Nr. 2 pareiškėja grindžia tuo, kad Vilniaus miesto skyrius patikslino viešpataujančio žemės sklypo kadastro duomenis nesant pareiškėjos prašymo. Sutinka, kad priimant Sprendimą Nr. 2, kuriuo patikslinti viešpataujančio žemės sklypo kadastro duomenys, buvo padarytas procedūrinis pažeidimas. Tačiau pažymi, kad iš esmės teisėtas viešojo administravimo subjekto sprendimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus ir priimtas tinkamai įvertinus faktinę situaciją, neturėtų būti naikinamas vien dėl nereikšmingų formalių procedūrinių pažeidimų. Be to, panaikinus skundžiamą Sprendimą Nr. 2, liktų galioti Sprendimas Nr. 1, kuriuo nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose nenumatytas servitutas.
Atsiliepimas
Atkreipia atsiliepime dėmesį, kad pareiškėja jau 2013 metų pabaigoje kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriame iš esmės dėstydama analogiškas faktines aplinkybes kaip ir šiuo metu pateiktame skunde, prašė nustatyti kelio servitutą per tarnaujantį žemės sklypą pareiškėjos valdomo statinio naudai. Akcentuoja, kad ieškinio padavimo metu viešpataujantis žemės sklypas net nebuvo suformuotas. Pasak NŽT, aplinkybę, jog prie viešpataujančio žemės sklypo ir jame esančio statinio nėra privažiavimo, pareiškėja grindžia antstolių surašytais faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, kuriuose konstatuojamos aplinkybės, buvusios dar prieš skundžiamo Sprendimo Nr. 2 priėmimą. Todėl atsakovei nesuvokiama, kokios įtakos aplinkybėms, atsiradusioms dar iki ginčijamo sprendimo Nr. 2 priėmimo, galėjo turėti minėtas sprendimas. Jai nėra aišku, kaip Vilniaus miesto skyriaus sprendimo priėmimas 2015 metais galėjo paveikti pareiškėjos interesus dar 2013 metais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyviosios medicinos centras atsiliepimo į skundą nepateikė, atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. C. atsiliepimo į skundą nepateikė, prašė bylą pagal UAB „Muitinės paslaugų centras“ skundą nagrinėti jai nedalyvaujanti (t. II, b. l. 76).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas byloje kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015-03-16 sprendimo Nr. 49SK-439-(14.49.109.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-06-03 rašto Nr. SS-1391-(9.5) teisėtumo.
Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Taigi, sprendžiant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015-03-16 sprendimo Nr. 49SK-439-(14.49.109.) (Sprendimas Nr. 2) (t. I, b. l. 19-20), kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Byloje nėra ginčo, kad Sprendimu Nr. 1 suformavo 1 918 m² ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir nustatė jo kadastrinius duomenis, t. y. buvo nustatytas viešpataujančio žemės sklypo naudai kelio servitutas per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Tarnybos Vilniaus miesto skyrius, pakartotinai patikrinęs žemės sklypo kadastrinių matavimų bylas, 2014-10-31 raštu Nr. 49SJN-(14.49.105.)-1954 (t. I, b. l. 147-148) informavo pareiškėją, kad, vadovaujantis Santariškių medicinos miestelio detaliuoju planu, įvažiavimas į viešpataujantį daiktą buvo suprojektuotas iš (duomenys neskelbtini) g., todėl pateiktos kadastrinių matavimų bylos taisytinos.
Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2015-03-16 sprendimu Nr. 49SK-439-(14.49.109.) buvo panaikintas Sprendimo Nr. 1 2 p., kuriuo viešpataujančio žemės sklypo naudai nustatytas servitutas, patikslinti viešpataujančio daikto kadastro duomenys bei nuspręsta kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo ir servituto išregistravimo.
Viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (Viešojo administravimo įstatymo 35 str.). Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-2104-12).
Konkrečių teisės nuostatų, kurios reguliuotų procedūrą ir pagrindus, kada institucija, vykdanti viešąjį administravimą, gali teisėtai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį sprendimą, kuris suteikia teises tam tikriems subjektams, tačiau buvo priimtas pažeidžiant taikytinas teisės normas arba joms prieštarauja pagal savo turinį (neteisėtas administracinis aktas), nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog institucija pati negali panaikinti savo administracinio sprendimo (žr. pvz., 2005-02-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A2-161/2005). Taigi viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas įgijo privalomumo ir teisėtumo galią ir negalėjo būti pakeistas ar panaikintas jį priėmusio subjekto sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-227/2012).
Įstatymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenumato. Tačiau pagal Viešojo administravimo įstatymo 6 str. 2 ir 3 d. nuostatas administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę priimti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas - viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų priėmimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti.
Atmestinas atsakovės argumentas, kad Sprendimu Nr. 2 buvo ištaisytos tik techninės klaidos Sprendimo Nr. 1. Teismo vertinimu, minėtu sprendimu buvo pakeista pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis, kas nėra laikytina techninės klaidos ištaisymu, kaip jis suprantamas Viešojo administravimo įstatymo 35 str. 1 d.
Taigi atsakovas Tarnybos Vilniaus miesto skyrius, kaip viešojo administravimo subjektas, neturėjo teisės (įgalinimų) spręsti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015-03-16 sprendimo Nr. 49SK-439-(14.49.109.) panaikinimo klausimo.
Kadangi skundžiamą sprendimą priėmė subjektas, neturintis teisės atlikti tokių veiksmų, todėl sprendimas naikintinas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 2 p. Atitinkamai neteisėtu laikytinas ir Tarnybos 2015-06-03 raštas Nr. 1SS-1391-(9.5.), kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjos skundas ikiteismine tvarka dėl Sprendimo Nr. 2 teisėtumo.
Be to, pareiškėja pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį proceso šalies teisė į teismo išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, kad ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos išlaidos ne tik realiai yra patirtos, bet jos patirtos būtent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme. Todėl proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi nurodyti konkrečias bylinėjimosi išlaidas ir pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje. Prašymai atlyginti išlaidas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė teismui išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo įrodymų, tačiau tai gali padaryti per keturiolika dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant tai, šis pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas paliekamas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Muitinės paslaugų centras“ skunda tenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015-03-16 sprendimą Nr. 49SK-439-(14.49.109.).
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-06-03 raštą Nr. 1SS-1391-(9.5.).
Pareiškėjos UAB „Muitinės paslaugų centras“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nenagrinėtą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.