Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-08-29 · Administracinė byla Nr. P-62-164-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. P-62-164-11Nutartis · 2011-08-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-11-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Ik-1478-95/2012Sprendimas · 2012-04-11Regionų apygardos administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2012-09-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2012-09-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-29
Bylos Nr.
P-62-164-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03262-2010-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Atsakovas
Civilinės aviacijos administracijai
Kategorijos
  • 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P62-164/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03262-2010-9Procesinio sprendimo kategorijos: 80.11.; 80.13. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2011 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutuojančios akcinės bendrovės „flyLAL-Lithuanian Airlines“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS822-75/2011 pagal pareiškėjo bankrutuojančios akcinės bendrovės „flyLAL-Lithuanian Airlines“ skundą atsakovui Civilinės aviacijos administracijai dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas bankrutuojanti akcinė bendrovė „flyLAL-Lithuanian Airlines“ (toliau – ir pareiškėjas, BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“) kreipėsi į teismą (t. I, b. l. 1-10), prašydamas panaikinti Civilinės aviacijos administracijos (toliau – ir atsakovas, CAA) direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 4R-14 ir Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr. 4R-168.

BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ taip pat padavė prašymą (t. I, b. l. 36-41) atnaujinti skundo dėl CAA direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 4R-14 ir 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 4R-168 padavimo terminą. Prašyme nurodė, kad CAA direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 4R-14 apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2009 m. gugužės 28 d. sprendimu skundą dalyje dėl CAA direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 4R-14 paliko nenagrinėtu, nurodydamas kreiptis dėl šio įsakymo panaikinimo ikiteismine tvarka į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrą. Su teismo sprendimu CAA nesutiko ir jį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-438-774/2010 nutraukė apeliacinį procesą pagal atsakovo CAA pareiškimą. Ginčas dėl CAA direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 4R-14 teisėtumo ir pagrįstumo neišnagrinėtas. Į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrą, prašydamas panaikinti CAA direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 4R-14, pareiškėjas kreipėsi 2010 m. rugsėjo 6 d., įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimui. Prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą pareiškėjas motyvavo tuo, kad CAA direktorius 2009 m. sausio 16 d. įsakyme Nr. 4R-14 ir 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakyme Nr. 4R-168, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nenurodė šių administracinių aktų apskundimo tvarkos.

Pareiškėjas prašyme taip pat nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 6 d. buvo informuotas apie CAA direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr. 4R-168 „Dėl AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ vežėjo pažymėjimo galiojimo panaikinimo“. Dėl šio įsakymo 2010 m. rugsėjo 13 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją (toliau – ir Susisiekimo ministerija). Susisiekimo ministerija 2010 m. spalio 7 d. raštu Nr. 2-5184(20) „Dėl administracinės procedūros“ informavo apie pradėtą administracinę procedūrą dėl skundžiamų CAA direktoriaus įsakymų, o 2010 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 2-6044(20) „Dėl administracinės procedūros pagal 2010 m. rugsėjo 6 d. ir 2010 m. rugsėjo 13 d. skundus“ – apie priimtus administracinės procedūros sprendimus. Pareiškėjo teigimu, šios aplinkybės įrodo jo valią ginti savo teises ginčijant CAA direktoriaus 2009 m. ir 2010 m. įsakymų galiojimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą atmetė. Atsisakė priimti BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ skundą, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi, pareiškėjas BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ atskiruoju skundu (t. I, b. l. 73-80) prašė panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti termino atnaujinimo bei skundo priėmimo klausimą iš esmės.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. sausio 24 d. nutartimi nutarė pareiškėjo BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą panaikinti Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 4R-14, palikti nepakeistą, panaikinti nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo skundui dėl Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 4R-168 panaikinimo, ir bylą grąžinti tam pačiam teismui prašymui dėl termino atnaujinimo ir skundo priėmimo nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, jog VAĮ 8 straipsnio 2 dalis numato, kad „individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka“. Vertindamas šios įstatymo nuostatos reikšmę, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gegužės 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS5-266/2004 yra pažymėjęs, jog aplinkybė, kad skundžiamame sprendime nebuvo tiesiogiai nurodyta ir išaiškinta jo apskundimo galimybė, nebuvo nurodyti įstatymo numatyti apskundimo terminai atskirais atvejais (atsižvelgiant į ginčijamo administracinio akto apskundimo tvarkos bei terminų teisinio reglamentavimo specifiką) gali būti vertinama kaip priežastis, objektyviai sukliudžiusi pareiškėjui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija įsakymą, kuriuo buvo sustabdytas vežėjo pažymėjimas, o pati rašto apskundimo tvarka jame apskritai nebuvo nurodyta (išaiškinta). Speciali ikiteisminė pareiškėjo keliamo ginčo nagrinėjimo tvarka buvo numatyta poįstatyminiu teisės aktu – Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos vežėjų sertifikavimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 234. Todėl, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog neišaiškinimas, kokia konkrečia tvarka turėtų būti nagrinėjamas ginčas galėtų būti vertintina kaip priežastis, objektyviai sukliudžiusi pareiškėjui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog iki pat Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos jam nebuvo aiški Įsakymo Nr. 4R-14 apskundimo tvarka, ir nurodė, jog, pirma, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2010 m. rugsėjo 13 d. priėmus nutartį; antra, iki 2010 m. rugsėjo 13 d. pirmosios instancijos teismo sprendimas, su kurio išaiškinimu nesutiko pareiškėjas (be to, pareiškėjas apeliacine tvarka minėto sprendimo nebuvo apskundęs, taigi buvo pripažinęs jo teisėtumą), nebuvo įsiteisėjęs; trečia, remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis pareiškėjo logika, 2010 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjas dar neturėjo jokio pagrindo kreiptis į Susisiekimo ministeriją dėl Įsakymo Nr. 4R-14 (b. l. 42); ketvirta, pareiškėjas kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, kai iš tiesų sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, nes nebuvo paskelbta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis. Nei iš bylos medžiagos, nei iš LITEKO duomenų bazėje esančios informacijos nėra aišku, su kokia konkrečia aplinkybe ar įvykiu pareiškėjas sieja minėto įsakymo apskundimo tvarkos išaiškėjimą būtent 2010 m. rugsėjo 1 d. Be to, net ir pripažįstant apskundimo tvarkos neišaiškinimą skundžiame įsakyme objektyvia, termino praleidimą pateisinančia aplinkybe, negalima nekreipti dėmesio į aplinkybių, susijusių su termino praleidimu, visumą: į vangų savo pažeistų teisių gynimą, teismui 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu palikus skundo dalį dėl Įsakymo Nr. 4R-14 nenagrinėtą, minėto sprendimo neskundimą apeliacine tvarka, taip pat tą aplinkybę, kad pareiškėjas 2010 m. rugsėjo 6 d. pakeitė nuomonę ir sutiko su tuo, jog Įsakymas Nr. 4R-14 skundžiamas Susisiekimo ministerijai, nors, kaip pats paaiškino atskirajame skunde, tai jam negalėjo tapti žinoma iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (t. y. 2010 m. rugsėjo 13 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi nutarties dalį dėl atsisakymo atnaujinti terminą skundui dėl CAA 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo 4R-168 (toliau – ir Įsakymas Nr. 4R-168) pateikti, vertino, kad pareiškėjo prašyme išdėstytos aplinkybės gali būti vertinamos kaip objektyviai kliudžiusios laiku pateikti skundą dėl Įsakymo Nr. 4R-168 panaikinimo. Nustatyta, kad apie šio įsakymo turinį pareiškėjas sužinojo 2010 m. rugsėjo 6 d., taigi skundą teismui dėl CAA 2010 m. rugpjūčio 26 d. Įsakymo Nr. 4R-168 turėjo teisę paduoti vėliausiai iki 2010 m. spalio 6 d. Nesant pačiame Įsakyme nurodytos apskundimo tvarkos bei terminų, pareiškėjas galėjo būti suklaidintas dėl Įsakymui taikomos apskundimo tvarkos. Nustatyta, kad sužinojęs Įsakymo Nr. 4R-168 turinį, pareiškėjas nedelsdamas, 2010 m. rugsėjo 13 d., kreipėsi į Susisiekimo ministeriją (b. l. 18), iš kurios gavo patvirtinimą, kad administracinė procedūra pradėta. Ši aplinkybė, kolegijos vertinimu, galėjo patvirtinti pareiškėjo įsitikinimą, kad minėto akto apskundimui taikytina ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. 2010 m. lapkričio 15 d. pareiškėjo advokatui užklausus Susisiekimo ministeriją, buvo gautas atsakymas, kad 2010 m. spalio 19 d. pareiškėjui buvo išsiųstas raštas, kuriame buvo nurodyta, kad 2010 m. spalio 15 d. Susisiekimo ministras išleido įsakymą netenkinti pareiškėjo skundo. Byloje nesant duomenų, kad minėtų ministro įsakymų turinys pareiškėjui galėjo būti žinomas anksčiau nei 2010 m. lapkričio 18 d., išvada, kad pareiškėjas terminą Įsakymui Nr. 4R-168 apskųsti praleido dėl subjektyvių priežasčių, nėra pakankamai motyvuota, todėl skundžiamos nutarties dalis naikintina, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui prašymui dėl praleisto termino nagrinėti iš naujo.

III.

Pareiškėjas pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo (t. II, b. l. 71-86) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuriame prašo: 1) atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS822-75/2011 dalyje, kurioje atmestas BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ 2010 m. gruodžio 7 d. atskirasis skundas „Dėl 2010 m. lapkričio 29 dienos Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. L4128/2010 panaikinimo“; 2) pakeisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-75/2011 ir BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ 2010 m. gruodžio 7 d. atskirąjį skundą „Dėl 2010 m. lapkričio 29 dienos Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. I-4128/2010 panaikinimo“ tenkinti visiškai.

Pareiškėjas teigė, jog teismas klaidingai nutartyje konstatavo, jog Įsakymo Nr. 4R-14 apskundimo tvarkos neišaiškinimas galėtų būti laikomas objektyvia skundą nustatytu terminu paduoti sutrukdžiusią aplinkybe, tačiau šios aplinkybės bet kokiu atveju nelaikė pakankamu pagrindu vadovaujantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi atnaujinti praleistą terminą paduoti skundą dėl Įsakymo Nr. 4R-14.

BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ pažymėjo, jog iš visų bylos aplinkybių yra akivaizdu, kad jis visais įmanomais būdais siekė ginti Įsakymu Nr. 4R-14 pažeistas teises teismine tvarka. Tai, kad pareiškėjas savo teises gynė ne vangiai, priešingai nei nustatė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, aiškiai parodo aplinkybės, kad: 1) pareiškėjas ABTĮ nustatytais terminais dar 2009 m. vasario 11 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris priėmė ir išnagrinėjo šį skundą, nes, kaip pagrįstai nustatyta nutartyje, Įsakymo Nr. 4R-14 apskundimo tvarka jame nebuvo nurodyta; 2) kol vyko bylinėjimasis ir nebuvo įsiteisėjusio sprendimo šioje byloje negalėjo ir neturėjo pagrindo kreiptis ikiteismine tvarka į viešojo administravimo subjektą administracinei procedūrai vykdyti, nes vyko bylinėjimosi procesas, kurio metu pareiškėjas turėjo teisėtus lūkesčius, kad jo teisės ir teisėti interesai bus apginti; 3) pagal VAĮ 23 straipsnio 4 dalį, jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui. Taigi, kreipimasis į Susisiekimo ministeriją būtų buvęs visiškai betikslis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) dar vykstant procesui administracinėje byloje Nr. A438-774/2010 pareiškėjas prašymu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto – Susisiekimo ministro 2000 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 234 patvirtintų Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos vežėjų sertifikavimo nuostatų, nustatančių ikiteisminę Įsakymo Nr. 4R-14 ginčijimo tvarką – teisėtumo ištyrimo. Teismas šį prašymą paliko nenagrinėtu, nurodydamas, kad CAA atsisakius apeliacinio skundo dėl 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo dalies, kuria buvo paliktas nenagrinėtu, 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo dalis įsiteisėjo, todėl šio norminio akto teisėtumo ištyrimas nebėra susijęs su konkretaus ginčo išsprendimu (ABTĮ 111 str. 2 d. 1 p.), dėl ko prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą yra atmestinas. Pareiškėjas nurodo, jog kokie teisės aktai nenumato pareigos teikti apeliacinį skundą, tokio skundo neteikimas jokiu būdu negali būti laikomas vangiu teisių gynimu. Akivaizdžiai siekdamas ginti savo pažeistas teises teismine tvarka pareiškėjas ėmėsi paskutinės gynybos priemonės nedelsdamas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Įsakymo Nr. 4R-14 ir Įsakymo Nr. 4R-168 pateikti. Visoms sąlygoms esant faktiškai identiškoms, terminas pateikti skundą dėl Įsakymo Nr. 4R-168 buvo atnaujintas, o terminą pateikti skundą dėl Įsakymo Nr. 4R-14 atnaujinti atsisakyta, todėl negali būti teigiama, jog pareiškėjas vangiai gynė savo teises. Teismo nutartyje įtvirtinta išvada, kad pareiškėjas vangiai gina savo teises yra neteisėta ir nepagrįsta, pažeidžianti materialines ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies normas, kas sudaro savarankišką proceso atnaujinimo pagrindą (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.).

Pareiškėjui yra neaiškūs teismo išvadą, jog pareiškėjas vienais atvejais sutinka su 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo išaiškinimu, o kitais – jam prieštarauja, lėmę motyvai. Pareiškėjas nereiškia nesutikimo su šio sprendimo išaiškinimu dėl ikiteisminės Įsakymo Nr. 4R-14 ginčijimo tvarkos vien dėl to, kad, šiuo klausimu, neteikė apeliacinio skundo. Taigi, teismo nutarties vertinimas, kad pareiškėjo pozicija 2009 m. gegužės 28 d. sprendime nustatytos Įsakymo Nr. 4R-14 apskundimo tvarkos atžvilgiu yra nenuosekli, yra nepagrįstas.

BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ vertinimu, nuo 2009 m. sausio 21 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. jis neturėjo teisės kreiptis į Susisiekimo ministeriją dėl Įsakymo Nr. 4R-14 teisėtumo patikrinimo, nes buvo praleistas Susisiekimo ministro 2000 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 234 patvirtintų Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos vežėjų sertifikavimo nuostatų 36 punkte nustatytas skundo padavimo terminas. Net jeigu kažkokiu būdu toks pareiškėjo skundas būtų buvęs priimtas, VAĮ 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui. Ikiteismine tvarka klausimas dėl Įsakymo Nr. 4R-14 būtų buvęs nagrinėjamas Susisiekimo ministerijoje, kuri, būdama administracinės bylos Nr. A438-774/2010 šalimi, neabejotinai žinojo, kad dėl Įsakymo Nr. 4R-14 vyksta teisminis procesas. Taigi, administracinė procedūra būtų buvusi sustabdyta iki 2010 m. rugsėjo 1 d., kai įsiteisėjo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo dalis.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, jog nutartimi faktiškai pareiškėjui užkirstas kelias pasinaudoti paskutiniu Įsakymu Nr. 4R-14 pažeistų teisių gynybos būdu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas, kad 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo dalis, kuria paliktas nenagrinėtas pareiškėjo skundas dėl Įsakymo Nr. 4R-14, įsiteisėjo 2010 m. rugsėjo 1 d., nagrinėjant administracinę bylą Nr. AS822-75/2011 turėjo prejudicinę reikšmę, teisės taikymo klausimai, išaiškinti 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-774/2010 negalėjo būti administracinės bylos Nr. AS822-75/2011 nagrinėjimo dalyku. Nepaisant to, nutartyje nesutinkama su aukščiau nurodytu išaiškinimu, jį neigia ir juo nesivadovauja. Tai reiškia, kad nesivadovaujant prejudicinės reikšmės aplinkybėmis priimant nutartį buvo nukrypta nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurios nuoseklumą būtina užtikrinti, ir tai sudaro savarankišką proceso atnaujinimo pagrindą (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.).

BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ teigia, jog jam nėra žinomos priežastys, kodėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. ir 13 d. nutartys administracinėje byloje Nr. A438-774/2010 nebuvo patalpintos LITEKO duomenų bazėje.

2011 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėjas byloje pateikė rašytinius paaiškinimus (t. II, b. l. 87-93).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Procesas neatnaujintinas.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas. ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje (t. y. ABTĮ IV skyriaus 23 skirsnyje) nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose.

Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, jog byloje procesas turi būti atnaujintas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, kuriame įtvirtinta, jog procesas gali būti atnaujintas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, materialinės teisės normų pažeidimo konstatavimas turi būti akivaizdus. Vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas. Be to, proceso atnaujinimas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą galimas, tik jei esminis teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-117/2009). Pabrėžtina, jog materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtintą abstrakčią elgesio taisyklę. Teisės taikymo metu nustatomas teisės subjekto teisinis statusas arba konkrečios jo teisės ir pareigos, esant pažeidimui taikytinos sankcijos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P261-115/2009).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, nurodydamas, jog byloje buvo padarytas esminis teisės normų, įtvirtinančių teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą, pažeidimas, t. y. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas, ginčija ne konkrečios apeliacinės instancijos teismo taikyto įstatymo normos aiškinimą ir taikymą, o iš esmės nesutinka su faktinių aplinkybių vertinimu, su teismo išvadomis, kurias padarė apeliacinės instancijos administracinis teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir išanalizavęs teisės normas. Pareiškėjas savo prašyme išreiškia nesutikimą su teismo priimta nutartimi ir kelia faktinių aplinkybių bei įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimą. Teisėjų kolegija nurodo, kad ABTĮ IV skyrius, reglamentuojantis proceso administracinėse bylose atnaujinimą, nesuteikia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įgaliojimų sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo tirti ir vertinti įrodymus. Įrodymai tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, įrodymų vertinimas yra procesas, kuris kiekvienoje konkrečioje byloje pagrįstas vidiniu bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimu. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas dėl netinkamo įrodymų vertinimo. ABTĮ IV skyrius, reglamentuojantis proceso administracinėse bylose atnaujinimą, nesuteikia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įgaliojimų sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo iš naujo nagrinėti bylą iš esmės. Be to, dėl pareiškėjo nurodytų teisės normų teisėjų kolegija nepasisakė ir jų neaiškino. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjas byloje nepagrindė, jog buvo padarytas esminis materialinių teisės normų pažeidimas.

Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti procesą byloje vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika teigtina, jog pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Pažymėtina, kad abstraktus prašymas formuoti neydingą praktiką, nepagrįstas jokiais įrodymais ar teisiniais argumentais, nėra pakankamas, kad juo remiantis būtų galima atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje byloje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nurodo, jog nagrinėjant bylą buvo nukrypta nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos bylose dėl prejudicinių faktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1045/2011, 2011 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-753/ 2011, 2011 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1435/2011, 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1695/2010). Pareiškėjo vertinimu, teisėjų kolegija priimtoje nutartyje nesivadovavo prejudiciniu faktu, jog teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjo skundas dėl CAA direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 4R-14 „Dėl AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ vežėjo pažymėjimo sustabdymo“ panaikinimo paliktas nenagrinėtu, įsiteisėjo CAA atsisakius apeliacinio skundo, t. y. 2010 m. rugsėjo 1 d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-774/2010) (t. II, b. l. 71-86).

Teisėjų kolegija teigia, jog pareiškėjo nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose teismas vadovavosi kitose bylose nustatytais prejudiciniais faktais, tačiau pabrėžia, jog procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galimai skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes, priešingu atveju, nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662-54/2010). Teismų praktika taikant įstatymus kitose bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės visiškai identiškos. Šiuo atveju pareiškėjo nurodoma administracinių teismų praktika skiriasi nuo šios konkrečios bylos esmės ir ginčo dalyko, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. sausio 24 d. nutartyje neaiškino teisės normų, susijusių su prejudicinės reikšmės faktais, ir administracinių teismų praktika nebuvo formuojama klaidinga linkme. Todėl procesą atnaujinti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu atsisakytina.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesas administracinėje byloje Nr. AS822-75/2011 neatnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ABTĮ 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo bankrutuojančios akcinės bendrovės „flyLAL-Lithuanian Airlines“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Proceso administracinėje byloje Nr. AS822-75/2011 neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius